2018-03-14 Nr. AB-5289-3-62-3-01195-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-31-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01195-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 4–5).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio mėn. pataisos namuose dirbo tvarkdariu. Po mėnesio darbo jis pastebėjo, kad ant abiejų rankų atsirado išbėrimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad vanduo buvo netinkamos kokybės, o dėl to atsakingi Marijampolės PN. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad bėrimas atsirado dėl to, jog, jam dirbant tvarkdariu, nebuvo išduotos tinkamos pirštinės, t. y. jam buvo išduotos pirštinės, bet jos greitai suplyšo. Dėl to jo rankų odai kontaktuojant su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis kilo alergija ir jas išbėrė. Taip pat teigė, kad jis nebuvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais.

3. Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–16).

4. Marijampolės PN nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigai vandenį tiekia UAB „Sūduvos vandenys“, kurios tiekiamo vandens kokybė yra tikrinama ir patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Pabrėžė, kad, pareiškėjui kreipusis į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką, jam buvo rekomenduota dirbant su cheminėmis medžiagomis dėvėti pirštines. Marijampolės PN teigė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 92–95).

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog, dirbant jam pavestą darbą, reikia naudoti apsaugines priemones – gumines pirštines. Nurodė, kad guminės pirštinės yra vienkartinio naudojimo, todėl jų galiojimo laikas nenustatytas ir jos išduodamos neribotai, kai tik jos susidėvi. Šios apsauginės darbo priemonės yra laikomas kiekviename Marijampolės PN būryje esančiame pagalbiniame sandėlyje, todėl tvarkdarys, gavęs darbo užduotį iš savo padalinio vadovo, turi galimybę pasiimti apsaugines priemones šiam darbui atlikti. Pareiškėjas į savo darbų vadovą dėl susidėvėjusių apsauginių priemonių – guminių pirštinių – nesikreipė.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, atlikdamas tvarkdario darbą, nesilaikė Marijampolės PN direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4/07-88 patvirtintų Tvarkdario (profesijos kodas 9132) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 72 (toliau – ir Instrukcija) 23 punkto reikalavimų, t. y. dirbant su cheminėmis priemonėmis dėvėti pirštines, dėl to jam išbėrė rankas. Su minėtu teisės aktu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai prieš pradedant tvarkdario darbą. Pareiškėjas buvo instruktuotas apie darbo pobūdį. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN pareiškėjui neteisėtų veiksmų nepadarė, dėl to nėra pagrindo priteisti pareiškėjui ir neturtinės žalos atlyginimą.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (b. l. 98–99).

10. Pareiškėjas nurodo, kad tik atvykęs į Marijampolės PN buvo supažindintas su priešgaisrinės saugos taisyklėmis, bendrais reikalavimais kalintiems asmenims, tačiau prieš darbą jis nebuvo supažindintas su darbo pobūdžiu, jam taikomais reikalavimais. Jam prieš darbą buvo išduotos tik vienkartinės pirštinės, kurias turėjo naudoti daug kartų. Pareiškėjas prašo teismo patikrinti, ar tvarkdariai Marijampolės PN realiai aprūpinami darbo rūbais, pirštinėmis, ar jie supažindinami su saugos darbe taisyklėmis.

11. Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 103).

12. Marijampolės PN teigimu, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo objektyviai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

14. Pirmiausia pažyminėtina, kad pareiškėjas prašo teismo patikrinti, ar tvarkdariai Marijampolės pataisos namuose realiai aprūpinami darbo rūbais, pirštinėmis, ar jie supažindinami su saugos darbe taisyklėmis.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsniu, administracinių teismų funkcija yra vykdyti teisingumą administracinėse bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija yra įtvirtina ABTĮ 20 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtent šią savo kompetenciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įgyvendina nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai nepriskirta pareiga atlikti pareiškėjo prašomus patikrinimus. Pareiškėjo minimus patikrinimus turi teisę (pareigą) atlikti ne teismai, o kitos kompetentingos institucijos (įstaigos), vykdančios darbuotojų darbo sąlygų kontrolę.

16. Taigi teisėjų kolegija šią bylą išnagrinėjo remdamasi byloje esančiais duomenimis ir ta apimtimi, kuria buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

20. Pareiškėjas kildina žalą iš to, kad jis, dirbdamas tvarkadariu Marijampolės PN, valyti patalpas cheminėmis priemonėmis turėjo mūvėdamas tik kartą gautas vienkartines gumines pirštines, kurios vėliau suplyšo, dėl to jam išbėrė rankas. Pabrėžia, kad jis tinkamai nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas tvarkdariu buvo įdarbintas nuo 2014 m. liepos mėnesio (b. l. 71). Įvertinus byloje esančius duomenis (b. l. 31–34, 35, 36, 79, 80), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl skundžiame teismo sprendime išsamiai išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nebekartoja.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, atlikdamas tvarkdario darbą, pats tinkamai nesilaikė Marijampolės PN direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4/07-88 patvirtintų Tvarkdario (profesijos kodas 9132) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 72 23 punkto reikalavimų, t. y. dirbant su dezinfekavimo, cheminėmis valymo priemonėmis, užsimauti gumines pirštines. Su minėtomis taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 80).

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN tinkamai nesupažindino pareiškėjo su darbo saugos taisyklėmis, nesudarė sąlygų pareiškėjui gauti tvarkdario darbui reikalingas apsaugines priemones, t. y. gumines pirštines. Pareiškėjas, susidėvėjus vienai guminių pirštinių porai, turėjo galimybę gauti naujas. Be to, Instrukcijos 4.2 punktas numato, kad darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas, aprūpintų darbo drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Instrukcijos 4.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nustatyta tvarka atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojo sveikatai ar gyvybei, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai dirbti jis nemokytas ar neinstruktuotas. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs minėtomis teisėmis, nėra, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui galima žala (rankų išbėrimas dėl darbo be pirštinių) atsirado dėl jo pačio pasirinkto elgesio modelio.

24. Pažymėtina, kad iš pradžių pareiškėjas teigė, jog jam rankas išbėrė dėl netinkamos vandens kokybės, ir pareiškėjas tik teismo posėdyje pateikė naują versiją, t. y., kad rankų išbėrimas atsirado dėl darbo be pirštinių su cheminėmis valymo priemonėmis. Vis dėlto pastebėtina, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad rankų bėrimas galėjo atsirasti dėl netinkamos vandens kokybės, nėra. Priešingai, byloje esantis tyrimų protokolas Nr. 6932 M patvirtina, kad tiekiamo vandens kokybė Marijampolės PN buvo gera (b. l. 35).

25. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad Marijampolės PN nagrinėjamu atveju atliko neteisėtus veiksmus ar neatliko veiksmų, kuriuo turėjo atlikti pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė