Legislator Case Law & Legislation
d3aecec3-1cc3-479b-ae4a-9fa2a2d05481 AI generated

d3aecec3-1cc3-479b-ae4a-9fa2a2d05481 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Case Number d3aecec3-1cc3-479b-ae4a-9fa2a2d05481
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. A2.6.-31-287/2016m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00833-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.7; 2.7.4; 2.7.4.5; 2.14; 2.14.3; 2.14.5; (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. sausio 27 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Å .,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ,- Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui Donatui Vėlavičiui,nedalyvaujant nukentėjusiajam R.

Legislator headnote

AI generated

d3aecec3-1cc3-479b-ae4a-9fa2a2d05481 · Pakruojo rajono apylinkės teismas: Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y., pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A2.6.-31-287/2016m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00833-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.7; 2.7.4; 2.7.4.5; 2.14; 2.14.3; 2.14.5; (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. sausio 27 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Å .,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ,- Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui Donatui Vėlavičiui,nedalyvaujant nukentėjusiajam R.

Å . ir transporto priemonės savininkei R. R., iÅ¡nagrinėjusiP. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neregistruoto darbo biržoje, (duomenys neskelbtini) moksleivio, nevedusio, bet turinčio mažametę dukrÄ , gimusiÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, neteisto,    administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Donatas Vėlavičius 2015 m. gruodžio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ P. Å . pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y., už tai, kad P. Å . 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ R.

R. vardu, artėdamas prie Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiavo per sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir susidÅ«rė su automobiliu „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Å ., važiavęs degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės, automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. Å . buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53923-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

P. Å . apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 73.11, 165, 167, 219.4 punktų reikalavimus.            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis sutinka, padaręs jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ . Kodėl padarė eismo įvykį ir kodėl iÅ¡ jo pasiÅ¡alino negali nurodyti, nes susidÅ«rus transporto priemonėms, gavo stiprų smÅ«gį ir net nežino, kaip atsidÅ«rė namuose.

Kad automobilis liko eismo įvykio vietoje, jis sužinojo kitos dienos rytÄ . Jam dėl Å¡io eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje jam yra pareikÅ¡tas galutinis įtarimas ir vakar įteiktas kaltinamasis aktas. Jam niekas nepaaiÅ¡kino ir jis pats neklausė, kodėl iÅ¡ vieno eismo įvykio jam buvo atskirtos dvi bylos: baudžiamoji ir administracinė. Ar tai yra teisinga, paaiÅ¡kinti negali. Jis baudžiamojoje byloje gynėjo neturėjo. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs tyrėjos tarnybinį praneÅ¡imÄ su prie jo pridėtu prokuroro G.

G. lydraščiu, kuriuose buvo nurodyta iÅ¡spręsti klausimÄ dėl P. Å . pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos administracine tvarka, todėl surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio dėl eismo įvykio nenurodė protokole, nes dėl eismo įvykio buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kiek jam yra žinoma, tyrėja, atliekanti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡io eismo įvykio, yra pareiÅ¡kusi P. Å . galutinį įtarimÄ ir iki sausio 26 d. privalėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui G.

G. Automobilis yra grÄ Å¾intas savininkei R. R., kadangi jis buvo paimtas ikiteisminiame tyrime. Jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ P. Å . pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vykdydamas duotus nurodymus, tačiau mano, kad viskas turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl Å¡io eismo įvykio vienoje byloje, bÅ«tent, ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje.    Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, o medžiaga perduotina prokurorui (ATPK 251 str.).Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Tai reiÅ¡kia, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti už padarytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina įrodyti atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tame tarpę ir jo kaltę. Be to, ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog administracinė atsakomybė už Å¡iame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta ir akcentuota, jog vertinant žmogaus poelgį kaip prieÅ¡ingÄ teisei, tiek baudžiamojoje, tiek ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rūšies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y., administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kuriÄ sudaro ATPK įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu yra laikoma norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi Å¡io nusižengimo požymiai apraÅ¡yti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti nurodomos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbu ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y., nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y., pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2013-11-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-29-2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju P. Š. surašytu administraciniu teisės pažeidimu inkriminuotas teisės pažeidimas – ATPK 130 straipsnio 1 dalis, nurodant, kad jis 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintos transporto priemonės, bei automobilio „T.

A.“ vairuotojui R. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53923-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, P. Š. apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 73.11, 165, 167, 219.4 punktų reikalavimus. Iš kitų byloje esančių duomenų: Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KPS tyrėjos J. M. 2015-12-17 tarnybinio pranešimo (3 b. l.) bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G.

G. 2015-12-15 raÅ¡to dėl ikiteisminio tyrimo bylos grÄ Å¾inimo (4 b. l.) akivaizdu, kad Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2015-09-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-53923-15 dėl 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, reguliuojamoje Å¡viesoforu, įvykusio eismo įvykio, kurio metu R. Å . buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtame tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog P. Å . veikoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, o kadangi prokuroras 2015-12-15 raÅ¡tu nurodė iÅ¡spręsti P. Å . atsakomybės klausimÄ dėl jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka, kÄ , beje, patvirtina prokuroro 2015-12-15 raÅ¡tas, praÅ¡o nustatyti, ar P. Å . galimai padarė administracinio teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį svarbu ne tik aktyvÅ«s pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmai, konstatuojant KET pažeidimo (-ų) faktÄ , tačiau svarbu ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Taigi, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas neatsiejamai susijęs su asmens padarytu eismo įvykiu, iÅ¡ kurio jis pasiÅ¡alina, pažeisdamas KET reikalavimus. Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog dėl 2015 m. rugsėjo 27 d. padaryto eismo įvykio P. Å . inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, o dėl pasitraukimo iÅ¡ Å¡io įvykio, pažeidžiant KET reikalavimus,- administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nėra jokių duomenų apie P. Å . kaltės klausimo iÅ¡sprendimÄ bÅ«tent padarius šį eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Be to, iÅ¡ protokolo matyti, kad jam inkriminuoti ne tik KET reikalavimai, kuriuos pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vairuotojas, susijęs su eismo įvykiu, pažeidžia, kai eismo įvykyje žūsta ar sužalojamas žmogus, - (duomenys neskelbtini)4 punkte numatytÄ reikalavimÄ (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam), bet ir KET reikalavimai, kuriuos pažeidė P. Å ., galimai padarydamas šį eismo įvykį, t. y., KET 9, 73.11, 165 bei 167 punktai.

Pastarųjų KET reikalavimų pažeidimai bÅ«tent ir nulėmė galimai P. Å . padarytÄ eismo įvykį, dėl ko jam inkriminuojama BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Visi Å¡ie paminėti KET reikalavimų pažeidimai, sudarantys logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ Ä¯vykio aplinkybių visumÄ , leidžia daryti prielaidÄ apie tai, kad pažeidus minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo sukeltas eismo įvykis ir asmuo, tai suprasdamas, žinodamas, jog privalo pasilikti įvykio vietoje, sÄ moningai Å¡ios pareigos nepaisė.

Tačiau tokiu atveju, kaip ir Å¡iuo atveju, vertinant asmens veikÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, bÅ«tina nustatyti visus Å¡io pažeidimo sudėties požymius, tame tarpe ir asmens kaltę dėl padaryto eismo įvykio (nes pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio, pažeidžiant KET, galima tik šį eismo įvykį padarius). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nesant duomenų apie ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡io eismo įvykio, kokie įtarimai pareikÅ¡ti P. Å ., ar jo kaltė dėl padaryto eismo įvykio įrodyta ir t.t., kas neatsiejamai susiję su P. Å . inkriminuojamu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu teisės pažeidimu, negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados apie galimai padarytÄ Å¡Ä¯ teisės pažeidimÄ , nes jis yra kaltinamas tuo pačiu momentu - 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val., padaręs jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir pažeidus tuos pačius KET punktų reikalavimus, kurie pažeisti, padarius šį eismo įvykį.

Kita vertus, non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrÄ kartÄ už pažeidimÄ , jeigu jis kyla iÅ¡ identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, be kitų svarbių aplinkybių, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas) ir ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas).

Nurodyti kriterijai negali bÅ«ti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tokius pat teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį). Taigi, non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrÄ kartÄ už pažeidimÄ , jeigu jis kyla iÅ¡ identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.Å iuo atveju, esant ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų, jog P. Å . sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju asmeniu bei galimybę suteikti reikiamÄ pagalbÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant (duomenys neskelbtini)4 punkto reikalavimus,- nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir greitajai pagalbai, nukentėjusiajam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam ir pan. (kaip numato, beje ir (duomenys neskelbtini)4 punktas), o pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, be to, administracinio teisės pažeidimo protokole P. Å . suformuluotame kaltinime nurodyti bÅ«tent nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, todėl darytina iÅ¡vada, jog jo veiksmai atitinka ne ATPK 130 straipsnio 1 dalį (beje skirtingai vertinant asmens veiksmus: už padarytÄ eismo įvykį – taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o sprendžiant pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio klausimÄ â€“ taikant administracinę atsakomybę), o BK 144 straipsnyje numatytÄ veikÄ .

BÅ«tent pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , bÅ«tent BK 144 straipsnyje numatyta veika siejama su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tÄ pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokiÄ galimybę.

Å i veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam bÅ«tina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sÄ moningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009). Taigi, pagal BK 144 straipsnį atsako transporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jeigu BK 281 straipsnyje numatytus nusikaltimus padarę asmenys paliko be pagalbos nukentėjusįjį, kurio gyvybei grėsė pavojus, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ , jų veika kvalifikuojama pagal minėtų nusikaltimų ir BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo sutaptį.

BÅ«tent KET nustatytas įpareigojimas bet kuriam su eismo įvykiu susijusiam asmeniui imtis visų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pagalba nukentėjusiesiems, todėl Å¡ios pareigos nevykdymas, turint tokiÄ galimybę, gali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 144 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar minėti asmenys padarė BK 281 arba 282 straipsniuose numatytus nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr.

30. Teismų praktika. 2009, 30). Todėl, įvertinus bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog P. Å . veiksmuose (pasiÅ¡alinant iÅ¡ 2015 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, kai buvo sukeltas pavojus nukentėjusiajam ir turint pareigÄ bei galimybę nukentėjusiajam padėti, tačiau Å¡ios pareigos nevykdžius ir t.t.), galimai yra BK 144 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių. Kadangi ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantį teismÄ Ä¯pareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ , jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai ir teismas įsitikina, kad nagrinėjama veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti, o bylos medžiagÄ perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6225/2009, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7954/2010 ir kt.).

Todėl šiuo atveju esant atliekamam ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 01-1-53923-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl 2015 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, o nustačius, kad P. Š. veiksmai atitinka ne ATPK 130 straipsnio 1 dalį, bet BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutrauktina, o medžiaga perduotina Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai (ATPK 251 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 251 str., 258 str., 281 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d., 288 str., 3022 str., 3024 str., teisėja n u t a r i a :

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisenÄ P. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti. Nutarimui įsiteisėjus, medžiagÄ perduoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai. Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Rima Razumienė