d3ae8f2a-e128-49c0-a212-5b65f44dbc9f · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-782-547/2014              Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00637-2014-4             Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 24 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjai V.

S., suinteresuotiems asmenims: J. R., J. R., M. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos V. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: O. R., J. R., J. R., G. J., M. K., G. R., B. R. ir n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo reikalu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1997-03-17, ji, jo dukra V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.                PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad 1997-03-17 mirė jos ir suinteresuotųjų asmenų tėvas V.

R. a. k. (duomenys neskelbtini). Iki mirties jis su savo sutuoktine A. R. gyveno (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Po jo mirties liko turtas: gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) Varėnos r., sodyboje buvę namų apyvokos daiktai ir Å«kio reikmenys, tėvo asmeniniai daiktai. Be to, dar liko teisė į nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ . Nuosavybės teisė į 1,17 ha žemės ir 0,37 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini) Varėnos r. V. R. buvo atkurta jau po jo mirties, 2002-08-14 Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 38-14468.

Å i žemė, sodybos pastatai bei joje esantys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jam ir A. R. priklausę kilnojamieji daiktai, o taip pat tėvo asmeniniai daiktai ir sudaro jo palikimÄ .Po tėvo mirties jo namuose (duomenys neskelbtini) kaime liko gyventi žmona A. R.. Jie visi, jo vaikai, nuolat atvažiuodavo į tėvo sodybÄ ir ja kiekvienas naudojosi pagal savo poreikius. Kartu visi sodindavo ir prižiÅ«rėdavo daržus, bulves, naudojosi derliumi, tvarkydavo sodybÄ ir jos aplinkÄ . Mirus A.

R., jie ir toliau visi naudojasi sodyba, kiekvienas pagal savo poreikius.IÅ¡ karto po tėvo mirties pareiÅ¡kėja labai dažnai atvažiuodavo į tėvo sodybÄ , es. (duomenys neskelbtini) kaime ir ja naudojosi. 2008 m. mirus jos vyrui, pareiÅ¡kėjos lankymasis sodyboje tapo daug retesnis, nes gyvena Kėdainiuose, pati automobilio nevairuoja, todėl atvažiuoti yra sunkiau. Tačiau ji laiko save jai priklausančios tėvo palikimo dalies savininke, dalyvauja sprendžiant pastatų priežiÅ«ros bei žemės naudojimo reikalus.PareiÅ¡kėja mano, kad savo aktyviais veiksmais ji priėmė tėvo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m.

CK 587 str. 2 d., CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.). Nurodo, kad nustačius palikimo priėmimo faktÄ , neprieÅ¡taraus, kad tėvo turtas bÅ«tų dalinamas visiems vaikams, nežiÅ«rint į tai, kad įstatymo nustatytu laiku į notarinę įstaigÄ dėl palikimo priėmimo nei vienas iÅ¡ jų nesikreipė.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė savo pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad nori susigrÄ Å¾inti tėvo turtÄ . Nurodė, kad 1997 m. mirus tėvui namuose liko gyventi jo sutuoktinė. Nuosavybės teisių atkÅ«rimu į žemę rÅ«pinosi ji.

Ji ir visi suinteresuoti asmenys (t.y. jos broliai ir seserys) lankosi dažnai sodyboje. Visi bendrai nuima derlių. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. R. nurodė, kad jis gyvena Maskvoje. Ten gyventi iÅ¡važiavo 1964 m. Atvažiavęs aplanko tėvo namus kartÄ Ä¯ metus. Jis nurodė, kad sodyba yra prižiÅ«rėta, sutvarkyta.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. R. nurodė, kad pripažįsta pareiÅ¡kimÄ . Tėvo žemę dirbo jie visi. Po jo mirties mama tvarkė laukus ir namus. Žemę dirbo dar keletÄ metų po tėvo mirties.

Paskutiniu metu daržus dar sodina sesuo G.. Ji augina avietes. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. patvirtino, kad žemė buvo dirbama. Å eimoje buvo daug netekčių, todėl ir nesusitvarkė palikimo laiku.PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties priėmė palikimÄ , patvirtino liudytojas. Liudytojas P. K., gim. 1958 m., patvirtino, kad V. R. vaikai žemę dirba iki Å¡iol, prižiÅ«ri sodybÄ . Jis nurodė, kad buvo sodinami daržai ir kasmet nuimamas derlius.

Sodyboje buvo pastatyta pavėsinė. Bendru vaikų sutarimu yra mokami bÅ«tini mokesčiai.IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad V. R. mirė – 1997-03-17 (b. l. 4). Jo sutuoktinės taip pat mirę, E. R. mirė 1956-03-31 (b. l. 5), o A. R. mirė 2004-01-23 (b. l. 7). V. R. (po santuokos – S.) gimimo liudijimu patvirtinama, kad V. R. (R.) buvo jos tėvas (b. l. 8, 9). Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma patvirtinama, kad V. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. (b. l. 10).Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ statinį ir teises į jį, patvirtinama, kad V.

R. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Nuosavybės teisė į 1,17 ha žemės ir 0,37 ha miško (duomenys neskelbtini) Varėnos r. V. R. buvo atkurta jau po jo mirties, tai patvirtinama 2002-08-14 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-14468 (b. l. 11-13).Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras R. M. 2014-05-14 raštu Nr. S-87 patvirtino, kad 1997-03-08 mirus V. R. (V. R.) turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Testamentų registre minėto asmens palikimo priėmimo faktas neįregistruotas ( b. l. 14).V. R. testamento nepaliko, todėl teisė paveldėti mirusiojo turtÄ atsiranda pagal įstatymÄ . V. R. mirties laiku galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Mirus V. R., buvo Å¡ie jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinė (antra santuoka) A. R. (mirusi 2004-01-23), vaikai iÅ¡ pirmos santuokos (pareiÅ¡kėja - V.

S., O. R. ir J. R.), o taip pat vaikai iÅ¡ antros santuokos (J. R., G. J., M. K., G. R. ir B. R.). Ä® notarinę įstaigÄ dėl palikimo priėmimo niekas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė, tačiau V. R. palikimÄ faktiniu valdymu priėmė jo dukra V. S.. Bylos dokumentais patvirtinama, kad V. S. po savo tėvo mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti. Po tėvo mirties jo namuose (duomenys neskelbtini) kaime liko gyventi žmona A. R.. Visi V. R. vaikai, taip pat nuolat atvažiuodavo į tėvo sodybÄ ir ja kiekvienas naudojosi pagal savo poreikius.

Kartu visi sodindavo ir prižiÅ«rėdavo daržus, bulves, naudojosi derliumi, tvarkydavo sodybÄ ir jos aplinkÄ . Mirus A. R., jie toliau visi naudojasi sodyba, kiekvienas pagal savo poreikius.PareiÅ¡kėjos tėvas mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui. Kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panaÅ¡iai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. LR CK 587 str. 2 d. (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .Paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m.

CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimÄ priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva.

Ä®statyminis įpėdinis turi teisę palikimÄ priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). PareiÅ¡kėja palikėjo turtÄ priėmė, rÅ«pinosi iÅ¡likusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas pareiÅ¡kėjos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444-448 str. Teismas n u s p r e n d ž i a : Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo reikalu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1997-03-17 (mirties liudijimas AA Nr. 753849), jo dukra V.

S. a. k. (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme. Teisėja                                                                                                                 Silvana Girdenienė