d3add595-e0fe-4e3c-9f4d-470067626deb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-974-260/2015,Proceso Nr. 2-21-3-03026-2011-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.9; 122.4; 128.1; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3087-775/2015 pagal pareiÅ¡kėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L.

O., G. O., antstoliui V. Z. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b.l. 3–4), kuriame prašė nustatyti skolininko L. O. dalį bendrame su sutuoktine G. O. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui L. O. priklauso ½ dalis G. O. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, paÅ¡alpų ir kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.), priteisti iÅ¡ skolininko pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi (b.l. 33–34) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo patenkintas, nustatyta, kad skolininkui L.

O. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. O. pajamų, gaunamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, paÅ¡alpų ir kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas.PareiÅ¡kėja pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo (b.l. 42), kuriame prašė priimti papildomÄ sprendimÄ byloje ir priteisti jai iÅ¡ skolininko 86,90 Eur turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas. Nurodė, kad teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi neiÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ skolininko priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi (b.l.

43) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ byloje atmetė. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , prieÅ¡taravimų dėl jo nepareiÅ¡kė, todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡alių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo prieÅ¡ingas. Nagrinėjant bylÄ ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, iÅ¡skyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi.

Civilinė byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos nesant CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytų iÅ¡imčių. III. Atskirojo skundo motyvai PareiÅ¡kėja atskirajame skunde (b.l. 44–46) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ skolininko bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ skolininko bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas už atskirojo skundo parengimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pagal apeliacinės instancijos teismų formuojamÄ praktikÄ civilinėse bylose dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, kai vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas leidžiama priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, ir toks bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ esmės siejamas su proceso Å¡alių elgesiu (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2364-260/2014, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1475-260/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė pagrįstai, nepiktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir elgdamasi sÄ Å¾iningai. PrieÅ¡ingai, skolininkas, žinodamas apie vykdytinÄ teismo sprendimÄ , vengė laiku mokėti teismo priteistas sumas, nei pats, nei jo sutuoktinė nesikreipė į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte, nebendradarbiavo su kreditore. Tiek skolininkas, tiek ir jo sutuoktinė, žinodami apie priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turėjo suvokti, kad kreditorė gali ginti savo teises, dėl ko jiems atsiras pareiga atlyginti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tokie kreditorės veiksmai vertintini kaip aktyvÅ«s veiksmai ginant savo teises, sÄ lygoti paties skolininko kaltės, pasireiÅ¡kiančios neveikimu, t. y. geranoriÅ¡ku teismo sprendimo nevykdymu nesiimant priemonių, kad vykdymo procese bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko turto. Procesas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas iÅ¡imtinai tik dėl skolininko kaltės, todėl pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turėtų atlyginti dėl jų atsiradimo kaltas asmuo.Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė prieÅ¡taravimų nei dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte, nei dėl praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ skolininko bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad su tokiais pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymais Å¡ie asmenys sutiko.PareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ .Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose klausimas.Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika.

Paprastai tai yra vienaÅ¡alė teisena, kai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta iÅ¡ieÅ¡koti kreditorei IÄ® „Aujama credit“ iÅ¡ skolininko L.

O. 2 000 Lt skolÄ , 1 692 Lt nuostolius, 1 600 Lt sutarties pratęsimo mokestį, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. gruodžio 28 d. iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Minėto teismo įsakymo pagrindu antstolio V. Z. kontoroje yra vykdomas skolos iÅ¡ skolininko L. O. iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ieÅ¡kotojos IÄ® „Aujama credit“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. lapkričio 20 d. siÅ«lymu antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuokÄ su G.

O. ir areÅ¡tavęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, virÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ , pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai per 30 dienų nuo pasiÅ«lymo gavimo dienos kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko sutuoktinės turto dalies, esančios bendra nuosavybe su L. O., nustatymo. PareiÅ¡kėja (kreditorė) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kuriame prašė nustatyti skolininko L. O. dalį bendrame su sutuoktine G. O. turte, priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ skolininko jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 300 Lt už advokato pagalbÄ . 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino, nustatė, kad skolininkui L.

O. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. O. pajamų, gaunamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų ir kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas. Teismui minėtoje nutartyje neiÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ atmetė.CPK 277 straipsnyje reglamentuoti pagrindai, esant kuriems teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ .

Vienas iÅ¡ tokių pagrindų, numatytų CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra tuomet, kai teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kaip yra nustatyta byloje, teismas, iÅ¡sprendęs pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, 2015 m. vasario 5 d. nutartyje neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nors pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo pareiÅ¡kusi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindai spręsti dėl papildomo sprendimo, susijusio su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, priėmimo.BylÄ nagrinėjęs teismas, iÅ¡ esmės iÅ¡sprendęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pagrįstai jo netenkino. Atskirajame skunde, pareiÅ¡kėjos teigimu, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2364-260/2014, 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1475-260/2013 ir kt. bylose suformuota praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Taigi, teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytų nutarčių turinį ir Å¡ios nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjama ir atskirajame skunde nurodytos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir juose spręstais teisės klausimais.

PareiÅ¡kėjos nurodytose bylose, prieÅ¡ingai, nei kad nagrinėjamoje byloje, suinteresuoti asmenys reiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡tų praÅ¡ymų nustatyti skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalį, pateikė savo argumentus dėl pareikÅ¡tų praÅ¡ymų nepagrįstumo ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl jų netenkinimo, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nustatė bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė, prieÅ¡taravimų neiÅ¡reiÅ¡kė.

Be to, pareiÅ¡kėjos nurodytose bylose buvo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, klausimas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra patenkintas, t. y. teismas iÅ¡ esmės yra iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodyta apeliacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti tiesiogiai taikoma, todėl spręsdamas klausimÄ dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ja apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali bÅ«ti atlyginamos tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi.

Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims arba priteisti jas iÅ¡ asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad byloje nėra galimybės konstatuoti, kad Å¡alių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo prieÅ¡ingas. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ darė atsižvelgęs į tai, kad suinteresuoti asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kimui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių neturi pagrindo vertinti kitaip, nei kad jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų nepareiÅ¡kus, nenurodžius jokių argumentų dėl paduoto pareiÅ¡kimo esmės, atsižvelgiant į nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka bylos pobÅ«dį, t. y. kad iÅ¡ieÅ¡kotojas kreipiasi į teismÄ dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ioje byloje dalyvaujančių asmenų interesai (teisinis suinteresuotumas) yra prieÅ¡ingi (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-588-881/2015).

Pažymėtina, kad byloje nustatytas aplinkybes dėl skolininko ir jo sutuoktinės atsiliepimo nepareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėja vertina lygiai taip pat, kaip jas įvertino ir bylÄ nagrinėjęs teismas, kadangi atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nurodė, jog tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, leidžia manyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė su tokiu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu sutiko. PareiÅ¡kėjai manant, kad skolininkas sutiko su jos pareikÅ¡tu praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, nėra pagrindo spręsti apie byloje dalyvavusių asmenų, o kartu ir pareiÅ¡kėjos bei skolininko skirtingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Pirmiau nurodyti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ skolininko priteisimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos ir skolininko suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar kad jų interesai nagrinėjamoje byloje yra prieÅ¡ingi, kas sudarytų pagrindÄ teismui naudojantis diskrecijos teisę spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiÅ¡kėjai iÅ¡ skolininko ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje byloje klausimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ byloje, iÅ¡nagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka, ir nenustatęs įstatyme (CPK 443 str. 6 d.) numatytų iÅ¡imčių, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjai nepriteistina jos už atskirojo skundo parengimÄ turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 str., 443 str. 6 d.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis