Legislator Case Law & Legislation
d3acbaf5-beda-4fbf-bd5c-6f5633611eaa AI generated

d3acbaf5-beda-4fbf-bd5c-6f5633611eaa · Kauno apylinkės teismas

Case Number d3acbaf5-beda-4fbf-bd5c-6f5633611eaa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų;

Legislator headnote

AI generated

d3acbaf5-beda-4fbf-bd5c-6f5633611eaa · Kauno apylinkės teismas: „Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimÄ <...>, su tikslu Paskolos gavėjui Å¡ias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“. Kad piniginės lėšos Å¡ių paskolos sutarčių pagrindais buvo perduotos V. G. patvirtina 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 13103 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr.13036(b.l.93-95). Bendra paskolos sutartimis suteikta suma atsakovės atstovui, kuri vėliau buvo perskolinta ieÅ¡kovui sudarė 61700 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

civilinė byla Nr. e2-29-191/2017proceso Nr. 2-69-3-17923-2016-1    proc. kateg: 3.1.18.1; 2.1.17 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas , jo atstovui advokatui V. L., atsakovės UAB „Viešbučių verslas“, į. k. 300019968, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovui advokato padėjėjui V.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „VieÅ¡bučių verslas“ skolos priteisimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 3-4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 20000 Eur, 6 % dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės vadovas V.

G. nusprendė įmonės vardu įsigyti žemės sklypÄ , todėl paprašė ieÅ¡kovo paskolinti 20000 eurų, kuriuos ketino sumokėti pagal preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas sutiko minėtÄ sumÄ paskolinti, todėl 2015-11-20 perdavė atsakovui 20 000 eurų, o atsakovės vadovas V. G. atsakovės vardu iÅ¡davė tai patvirtinantį pakvitavimÄ (t. 1, b.l.10). 2016-07-18 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti gautus pinigus iki 2016-07-25 dienos (t. 1, b.l.11).

Atsakovė pinigų negrÄ Å¾ino ir neinformavo ieÅ¡kovo apie tai, kada ketina grÄ Å¾inti gautus pinigus ir ar iÅ¡ viso juos ketina grÄ Å¾inti.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepime į ieÅ¡kinį (t.1, b.l.25-31) nurodė, kad esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė bÅ«tų įsipareigojusi ieÅ¡kovui jam perduotÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti.

Atsakovei nebuvo jokio tikslo skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovo minėtos pinigų sumos, kadangi atsakovė pati turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir turto, kad galėtų sumokėti pagal ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. 2015 m. lapkričio 20 d. Pakvitavimu atsakovės vadovas V. G. patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 20000 eurų, tačiau Å¡ios lėšos grynais pinigais buvo sumokėti (grÄ Å¾inti) pagal V. G. už 2013-2014m.m. laikotarpiu atsakovės vadovo V. G. suteiktas paskolas ieÅ¡kovui. 2013 ir 2014m.m. atsakovės vadovas V.

G. iÅ¡ atsakovės pasiskolino pinigines lėšas, kurias perskolino ieÅ¡kovui. Tarp atsakovės ir/ar atsakovės vadovo V. G. ir ieÅ¡kovo nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės formos paskolos sutartys, tačiau 2015 m. lapkričio 20 d. Pakvitavimas patvirtinÄ egzistavusius paskolinius santykius, t.y. ieÅ¡kovo paskolos grÄ Å¾inimo atsakovei faktÄ . IeÅ¡kovas į atsakovės vadovÄ V. G. 2015 metais kreipėsi su praÅ¡ymu papildomai (pakartotinai) paskolinti piniginių lėšų. Atsakovės vadovas V. G. žinodamas, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovas nėra grÄ Å¾inęs jam paskolintų lėšų, bei turėdamas duomenų, kad ieÅ¡kovas neturi pajamų Å¡altinio, turto, šį kartÄ pareikalavo grÄ Å¾inti ankstesnę skolÄ , o naujÄ paskolos sutartį sudaryti notarine forma ir paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui pateikti įkeistinÄ (hipoteka) turtÄ .

IeÅ¡kovas V. G., priežastį dėl kurios jam reikalinga pasiskolinti papildomai pinigų nurodė, kad ketina pirkti žemės sklypÄ iÅ¡ A. B. ir jam reikia sumokėti avansÄ pagal preliminariÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, ieÅ¡kovas nesudarė su A. B. preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, o galiausiai Å¡iÄ sutartį sudarė atsakovė. 2015 m. lapkričio 18 d. ieÅ¡kovas su atsakovės vadovu V. G. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria V. G. paskolino ieÅ¡kovui grynais pinigais 30 000 eurų. 2015 m. lapkričio 20 d. vykdydamas atsakovės atstovo V.

G. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti pagal 2013-2014 metais suteiktas paskolas pinigines lėšas, Å¡ias atidavė atsakovei ir atsakovės atstovas 2015 m. lapkričio 20 d. iÅ¡davė tai patvirtinantį dokumentÄ â€“ PakvitavimÄ (b.l.10). Atsakovė taip pat nurodė, kad esant, anot ieÅ¡kovo, sudarytai paskolos sutarčiai, pinigai buvo paskolinti paskolos sutarties pagrindu (teisėto sandorio pagrindu), todėl jie niekaip negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui CK 6.237 str., t. y. nesant jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovas teigdamas, kad yra teisinis pagrindas (pinginės lėšos įgytos sandorio pagrindu) pagal kurį ieÅ¡kovas neva paskolino pinigines lėšas atsakovei, prieÅ¡tarauja pats sau praÅ¡ydamas Å¡ias lėšas priteisti kaip įgytas be teisėto pagrindo.

Aplinkybę, kad atsakovas turtÄ gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas, jis taip pat privalo įrodyti, kad perduodamas turtÄ suklydo arba kad Å¡is perduotas dėl prieÅ¡ jį pavartotos prievartos ar apgaulės. Jei asmuo turtÄ perdavė savanoriÅ¡kai, suvokdamas neturįs pareigos tÄ daryti, Å¡io turto iÅ¡reikalauti negalima, nes tokie veiksmai kvalifikuojami kaip dovanojimas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas 20000 eurų atsakovei perdavė savanoriÅ¡kai, nieko neverčiamas ir be suklydimo ir nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad atsakovė bÅ«tų suklaidinusi ieÅ¡kovÄ .

Todėl nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų pripažinti esant CK 6.237 str. numatytoms aplinkybėms. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas visÄ laikÄ veikė nesÄ Å¾iningai ir įgijęs atsakovės vadovo V. G. pasitikėjimÄ Ä¯gijo pinigines lėšas, net ir iÅ¡ anksto suprasdamas, kad ateityje nebus pajėgus Å¡ių lėšų grÄ Å¾inti. Pirmiausia, ieÅ¡kovas, įgijęs atsakovės vadovo pasitikėjimÄ , įkalbėjo šį paskolinti pinigines lėšas be raÅ¡ytinės paskolos sutarties, vėliau įkalbėjo atsakovės vadovÄ V.

G. pasiraÅ¡yti 2015-11-20 PakvitavimÄ apie 20000 eurų gavimÄ , kuriuo Å¡iuo metu siekia įrodyti, kad neva V. G. paskolino 20000 eurų, nors ieÅ¡kovas niekada tokių piniginių lėšų nebÅ«tų galėjęs atsakovei paskolinti.IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriuo palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus (t. 1, b. l.60-62), dublike ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstė dvejopÄ pozicijÄ : pirmoje atsiliepimo dalyje atsakovė teigia, jog pinigus gavo ne kaip paskolÄ , o kaip atsakovės ieÅ¡kovui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ ; antroje atsiliepimo dalyje atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas atsakovei pinigus perdavė savanoriÅ¡kai, suvokdamas neturįs pareigos tÄ daryti, t.y. tariamai padovanojo atsakovei pinigus.

Tačiau atsakovė nei pirmos nei antros savo pozicijos nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad remiantis CPK 178 str. atsakovė turi įrodyti faktÄ , jog atsakovės vadovas V. G. ieÅ¡kovui pagal atitinkamas paskolos sutartis buvo suteikęs paskolas; ir faktÄ , jog V. G. reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ pagal atitinkamas paskolos sutartis buvo perleidęs atsakovui ir ieÅ¡kovas buvo apie tai tinkamai informuotas. Atsakovė Å¡ių aplinkybių neįrodė, taip pat nenurodė, kada konkrečiai ir kokias sumas ieÅ¡kovui tariamai paskolino V.

G.. Atsakovės pateikta 2015-11-18 Paskolos sutartis nepatvirtina pinigų ieÅ¡kovui perdavimo fakto, kadangi paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ V. G. įsipareigojo paskolinti ateityje. Dublike taip pat teigiama, kad atsakovė byloje iÅ¡dėstė ir visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ â€“ neva 20000 eurų ieÅ¡kovas padovanojo atsakovei, tačiau tokia pozicija nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja logikai, nes atsakovė yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, o dovana atsakovei bÅ«tų prilyginama paramos teikimui, tačiau atsakovė nėra įsiregistravusi paramos gavėja; paramos gavėjais gali bÅ«ti tik ne pelno siekiantys subjektai; asmenys, kurie nėra niekaip susiję su pelno siekiančiais asmenimis, niekada nedovanoja tokiems asmenims ir mažų sumų.Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriuo palaikė savo atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti (t. 1 b.l.69-72), nurodė, kad ieÅ¡kovas, kuriam yra pareiga įrodyti egzistuojančius paskolinius santykius, jų neįrodė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismui pateikė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas 2015 m. lapkričio 20 d. Pakvitavimas (b.l.10) patvirtina ne paskolinių santykių egzistavimÄ , o tik piniginių lėšų perdavimÄ atsakovės vadovui V. G.. Kad V. G. 2013 metais ir 2014 metais, kaip atsakovės atstovas, skolino pinigines lėšas ieÅ¡kovui patvirtina tarp atsakovės ir atsakovės atstovo V. G. sudarytos paskolos sutartys: 2013 m. gruodžio 02 d. Paskolos sutartis ir 2014 m. gruodžio 22 d.(b.l.68,93-95ir elektron. pried. prie tripliko b.l.72). Paskolos sutartis, kurių 1 punkte nurodoma:

„Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimÄ <...>, su tikslu Paskolos gavėjui Å¡ias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“. Kad piniginės lėšos Å¡ių paskolos sutarčių pagrindais buvo perduotos V. G. patvirtina 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 13103 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr.13036(b.l.93-95). Bendra paskolos sutartimis suteikta suma atsakovės atstovui, kuri vėliau buvo perskolinta ieÅ¡kovui sudarė 61700 Lt.

Minėtų paskolos sutarčių 3 punktas numatė 3,1 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kurias V. G. turės sumokėti atsakovei grÄ Å¾indamas paskolÄ . Atsakovės atstovas V. G. siekdamas uždirbti perskolinant lėšas V. K. žodžiu susitarė su ieÅ¡kovu, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾indamas paskolÄ sumokės jam 7 procentų dydžio metines palÅ«kanas. IeÅ¡kovui 2015 m. lapkričio 20 d. grÄ Å¾inus paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimas buvo įformintas pakvitavimu, ieÅ¡kovas kartu sumokėjo ir 7 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo paskolintos sumos.

Dėl Å¡ios priežasties 2015-11-20 Pakvitavime nurodyta suma yra 20 000 eurų, kadangi viso IeÅ¡kovui buvo paskolinta 61 700 litų (arba 17869,55 eurų), o gražinant paskolÄ papildomai sumokėta 2 115,86 eurų palÅ«kanų, todėl bendra suma sudarė 19 9985,42 eurus arba suapvalinus 20 000 eurų. TrečiÄ kartÄ V. G. skolinti pinigines lėšas ieÅ¡kovui sutiko tik tokiu atveju, jeigu ieÅ¡kovas su V. G. sudarys notarinę paskolos sutartį ir bus pateiktas paskolos sutarties užtikrinimas, bei ieÅ¡kovas grÄ Å¾ins V.

G. anksčiau paskolintas pinigines lėšas. Kas vėliau ir buvo atlikta. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas niekaip negalėjo skolinti atsakovės atstovui V. G. 20000 eurų, kaip kad jis teigia ieÅ¡kinyje ir dublike. IeÅ¡kovas neturi pakankamai turto ir pajamų, kad bÅ«tų galėjęs tokiÄ didelę sumÄ pinigų paskolinti atsakovei. IeÅ¡kovas neturi jokio nekilnojamojo turto, ieÅ¡kovas, atsakovės žiniomis neturėjo ir neturi jokio pajamų Å¡altinio. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neturi jokio turto ir jokių pajamų netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu yra užvesta ir vykdoma 40 vykdomųjų bylų dėl įvairaus pobÅ«džio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l.38-46), be to ieÅ¡kovas naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, o Å¡i skiriama tik tam tikrais atvejais.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyta pozicija yra dviprasmiÅ¡ka, kadangi vienu atveju ieÅ¡kovas teigia, kad paskolino pinigines lėšas atsakovei ir tÄ neva patvirtinta 2015-11-20 pakvitavimas (t.y. neva egzistuoja teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo perduoti pinigai), o kitu atveju teigia, kad atsakovės pareiga grÄ Å¾inti pinigines lėšas kyla, nes nėra teisinio pagrindo, kuriuo buvo perduotos piniginės lėšos. Atsakovė atsiliepime neteigė, kad pinigines lėšas ieÅ¡kovas dovanojo, o tik citavo suformuotas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles dėl CK 6.237 str. taikymo.

Jeigu ieÅ¡kovas teigia, kad pinigines lėšas atsakovė gavo be teisinio pagrindo, tai privalo įrodyti visas bÅ«tinas sÄ lygas, kurios iÅ¡dėstytos aukščiau, prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kiant pozicijÄ dėl CK 6.237 str. taikymo, ir ieÅ¡kovui neįrodžius visų bÅ«tinųjų sÄ lygų, ieÅ¡kinys CK 6.237 str. pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas ir turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi tokiu atveju reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovas perdavė pinigines lėšas atsakovei laisva valia ir tokie santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip dovanojimas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė savo reikalavimus, teigė, kad iÅ¡ seniau pažįsta V.

G., tačiau iÅ¡ jo piniginių lėšų anksčiau nebuvo pasiskolinęs. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 20 000 eurų V. G. turėjo iÅ¡ ko paskolinti, kadangi 30 000 eurų buvo gavęs iÅ¡ savo žmonos, kuri buvo gavusi kreditÄ iÅ¡ banko. IeÅ¡kovas tiksliai negalėjo nurodyti kokiam laikotarpiui (terminui) skolino pinigines lėšas, teigdamas, kad << tarėmės su V. G. pagal pareikalavimÄ arba iki liepos 1 dienos>>. IeÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, papildomai nurodė, kad pagal CK 6.871 str. 4 d. paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2015-11-20 pakvitavimas patvirtina paskolinius santykius, toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms taikomoms paskolos sutartims. Nurodė, kad ieškovui žodinės sutarties pagrindu perskolino pinigines lėšas 2013 ir 2014 m.m. gruodžio mėnesių pabaigoje, tikslios datos nurodyti negalėjo.

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovės atstovas V. G. 2015-11-20 pasirašė PakvitavimÄ (t. 1 b.l.10), kuriuo atsakovės atstovas V. G. patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 20 000 eurų. 2016-07-18 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti gautus pinigus iki 2016-07-25 dienos (t. 1, b.l.11). V. G. 2015-11-18 notarine Paskolos sutartimi paskolino ieÅ¡kovui 30 000 eurų (t. 1, b.l.36-37). Atsakovė teismui pateikė 2013 m. gruodžio 02 d., 2014 m. gruodžio 22 d.

Paskolos sutartis kurių 1 p. nurodyta, kad Å ia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimÄ <...>, su tikslu Paskolos gavėjui Å¡ias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“. Atsakovė taip pat pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 13103, 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 13036 (b.l.93-95), kurie patvirtina aplinkybe, kad V. G. buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos pagal paskolos sutartis.

Atsakovė pateikė savo įmonės balansÄ (b.l.32-35), taip pat duomenis iÅ¡ antstolės S. V. apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ir vykdomas vykdomÄ sias bylas (t. 1, b.l.38-46). Teismas prijungė prie bylos duomenis gautus iÅ¡ Sodros apie ieÅ¡kovo gautas pajamas/iÅ¡mokas. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 20000 Eur sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei, nes ieÅ¡kovo teigimu, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Dėl tarp ginčo Å¡alių sudaryto pakvitavimo teisinio kvalifikavimoCK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Ä®rodinėjimo pareiga, kad Å¡alis sieja bÅ«tent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Ä®rodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo susideda iÅ¡ tokių aplinkybių:

1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui);

2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų;

3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip;

4) raÅ¡ytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ ) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieÅ¡kovas turi įrodyti Å¡ių aplinkybių visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).IeÅ¡kovo ir atsakovės atstovės V.

G. pasiraÅ¡ytame 2015-11-20 pakvitavime (t. 1 b.l. 10) nurodoma, kad atsakovės atstovas V. G. 20000 eurų iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo (kad pinigines lėšas atsakovės atstovas V. G. gavo ginčo dėl to byloje nėra), tačiau 2015-11-20 pakvitavime jokia forma nėra iÅ¡reikÅ¡tas atsakovės ir/ar jo atstovo V. G. įsipareigojimas Å¡ias pinigines lėšas grÄ Å¾inti, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai negalima, nes nėra CK 6.870 straipsnio 1 d. sudėties, t.y. atsakovės įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigines lėšas.

Dėl Å¡ios priežasties nepakanka vien 2015-11-20 pakvitavimo patvirtini susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, o bÅ«tina Å¡iÄ aplinkybė įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.Be to, įstatymų leidėjas tam tikroms sandorių formoms yra nustatęs griežtus (imperatyvius) reikalavimus. Vienas tokių yra įtvirtintas CK 6.871 str. 4 d. (redakcija galioja nuo 2015-01-01), kuriame teigiama, kad jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. 2015-11-20 pakvitavime nurodyta suma 20000 eurų virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų, o sandoris kaip nurodo Å¡alys, buvo atliekamas grynaisiais pinigais, todėl toks sandoris, jeigu jis bÅ«tų paskolos sutartis, privalėjo bÅ«ti sudarytas notarine forma.IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teisme metu davė prieÅ¡taringus parodymus dėl susitarimo vykdymo sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovas negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtini ar su atsakove tarėsi pinigines lėšas grÄ Å¾inti konkrečiÄ nustatytÄ dienÄ ar pagal ieÅ¡kovo pareikalavimÄ .

Be to, teismui kelia abejonių ir tai, kad ieÅ¡kovas atsakovei skolindamas pinigines lėšas nesitarė dėl jokios finansinės (ekonominės) naudos už skolintų piniginių lėšų naudojimÄ si (pvz. palÅ«kanų). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. Å . v. J. Å ., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).Teismo įsitikinimu, paremtu byloje surinktų įrodymų vertinimu, ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad 2015-11-20 Pakvitavimas atitinka paskolos sutarties teisinių santykių turinį, todėl Å¡is pakvitavimas negali bÅ«ti pripažįstamas paskolos sutartimi. Teismo vertinimu, labiau tikėtina aplinkybė, kad 2015-11-20 Pakvitavimas yra ankstesnių paskolinių santykių pabaigos iÅ¡raiÅ¡ka, t.y. kad 2015-11-20 pakvitavimu buvo grÄ Å¾inta anksčiau atsakovės atstovo V.

G. paskolinta ieÅ¡kovui pinigų suma.Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike), o taip pat teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovės atstovas V. G. 2013 ir 2014 metų gruodžio mėnesių pabaigoje pinigines lėšas skolino ieÅ¡kovui, o Å¡is jas 2015-11-20 pakvitavimu grÄ Å¾ino. Atsakovė Å¡iems argumentams pagrįsti į bylÄ pateikė 2013 m. gruodžio 02 d. Paskolos sutartį, 2014 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutartį, kurių 1 p. nurodyta, kad:

„Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimÄ <...>, su tikslu Paskolos gavėjui Å¡ias gautas pinigines lėšas perskolinti V. K.“, taip pat pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 13103, 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 13036 (b.l.93-95), kurie patvirtina aplinkybę, kad V. G. buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos pagal paskolos sutartis. Atsakovė nurodė ir teismui pateikė palÅ«kanų paskaičiavimo lentelę, kad už paskolintas pinigines lėšas su ieÅ¡kovu buvo susitarta 7 procentų metinės palÅ«kanos.

IeÅ¡kovas nurodė teismo posėdžio metu, kad pažįsta V. G. ir kitÄ bendrasavininkį iÅ¡ anksčiau. Nurodė, kad niekam kitam, iÅ¡skyrus atsakovę piniginių lėšų nėra skolinęs. Atsakovė į bylÄ pateikė 2015-11-18 notarinę Paskolos sutartį sudarytÄ tarp V. G. ir ieÅ¡kovo, kuria V. G. paskolino 30 000 eurų (b.l.36-37). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovas neturi turto, jo atžvilgiu yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai kurių bendra suma sudaro 118 080,11 eurų. IeÅ¡kovas negauna jokių pajamų (Sodros pažymos).

IeÅ¡kovas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad turėjo iÅ¡ ko paskolinti atsakovei pinigines lėšas. Nors ginčo, kad piniginės lėšos buvo perduotos atsakovei byloje nėra, tačiau Å¡iuo aspektu vertinant ginčo situacijÄ svarbu tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2015-11-18 notarine Paskolos sutartimi V. G. paskolino ieÅ¡kovui 30000 eurų, o jau 2015-11-20 ieÅ¡kovas 20000 eurų perduoda atsakovės atstovui V. G. pagal pakvitavimÄ . Manytina, kad ieÅ¡kovas pinigines lėšas 20000 eurų atsakovei galėjo perduoti tik iÅ¡ V.

G. gavęs 30 000 eurų (nes kitų pajamų/turto neturėjo). Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad neva pagal notarinę 2015-11-18 Paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti, tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka, kadangi notarinė paskolos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl ja nesivadovauti teismas neturi pagrindo.Teismo manymu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateikiama versija, kad atsakovės vadovas V. G. nusprendė įmonės vardu įsigyti žemės sklypÄ , todėl paprašė ieÅ¡kovo paskolinti 20000 eurų, kuriuos ketino sumokėti pagal preliminariÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka.

Atsakovė byloje pateikė savo balansÄ už 2015-04-21 iki 2015-12-31 iÅ¡ kurio matyti, kad pati atsakovė turėjo pakankamai turto, kad galėtų sumokėti pagal minėtÄ Â preliminariÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, be to byloje pateikta notarinė 2015-11-18 Paskolos sutartis patvirtina faktÄ , kad atsakovei tiesiogiai galėjo skolinti pinigines lėšas pats atsakovės vadovas V. G., todėl nelogiÅ¡ka, kad Å¡ias pinigines lėšas atsakovė bÅ«tų skolinusi iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes tiek atsakovė, tiek atsakovės vadovas turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų sudaryti preliminariÄ Å¾emė sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.Atsakovės nurodyta versija, kad atsakovės atstovas V.

G. ieÅ¡kovui žodinės sutarties pagrindu paskolino pinigines lėšas ieÅ¡kovui neatitinka reikalaujamos raÅ¡ytinės paskolos formos (CK 6.871 str. 1 ir 2 d.), tačiau teismo manymu apie žodinės paskolos sutarties sudarymo faktÄ galima spręsti iÅ¡ atsakovės byloje pateiktų įrodymų: 2013 m. gruodžio 02 d. Paskolos sutarties, 2014 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutarties, kurių 1 p. nurodyta, kad „Šia paskolos sutartimi Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus pagal Paskolos gavėjo pareikalavimÄ <...>, su tikslu Paskolos gavėjui Å¡ias gautas pinigines lėšas perskolinti V.

K.“, taip pat 2014 m. gruodžio 29 d. Kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 13103 , 2013 m. gruodžio 9 d. Kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 13036 , kurie patvirtina aplinkybę, kad V. G. buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos pagal paskolos sutartis. Taip pat atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimų, kad piniginės lėšos buvo skolintos 2013 ir 2014m.m. pabaigoje. Kad piniginės lėšos buvo skolinamos su finansine (ekonomine) nauda (7 procentų palÅ«kanomis), ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, kad jis atsakovės atstovÄ pažįsta iÅ¡ anksčiau.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka vienodai įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėti, kad toks susitarimas (žodinė paskola) buvo sudarytas (CPK 185 str.), ir Å¡alys pagal civilinių įstatymų bendruosius principus bei prasmę siekė sukurti civilines teises ir pareigas, o 2015-11-20 Å¡alių pasiraÅ¡ytas Pakvitavimas yra žodinės paskolos sutarties įvykdymo – pinigų grÄ Å¾inimo rezultatas, tačiau ne paskolos sutartis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys yra atmestas, tai atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės yra priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal byloje pateiktus įrodymus (praÅ¡ymÄ , ataskaitÄ apie atliktus darbus ir apmokėjimo dokumentus), atsakovė patyrė 653,40 eurų iÅ¡laidų (1 t.b.l.83-87). Nurodyta suma, atsižvelgiant į procesinių veiksmų apimtis Å¡ioje byloje ir jos sudėtingumÄ , nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Todėl atsakovės naudai priteistinos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 653,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės UAB „VieÅ¡bučių verslas“, į. k. 300019968, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas      Edmundas Inokaitis