2021-01-06 Nr. AB-547-3-61-3-03288-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03288-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį apie 320 kv. m ploto žemės sklypą ir jį sujungti su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu 2204 kv. m. ploto žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nes laisvos valstybinės žemės plote nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypo, o pageidaujamas formuoti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje nustatytus kriterijus. NŽT Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu atsisakė organizuoti projektą, nurodydamas, kad pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytų reikalavimų. NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendime nurodė, kad sklypas atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytus reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje teritorijoje yra pageidaujančių atsikurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant natūra.

3. Dėl galimybės ateityje atkurti nuosavybės teises nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą, projektuojamiems grąžinamiems natūra žemės sklypams numatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintą bendrąjį planą ginčo teritorija patenka į teritoriją, kurioje numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,10 ha, o gamtiniame karkase – 0,15 ha. Žemės sklypas, kuris bus suplanuotas ateityje minėtoje teritorijoje, dėl savo neracionalaus reljefo ir teritorijos negalės būti naudojamas pagal paskirtį, nes siauriausia sklypo vieta yra 1,66 m., o tai neleistų pravažiuoti jokiai transporto priemonei. Taip pat šiaurinėje sklypo dalyje, kur turėtų būti įrengtas privažiavimas, yra įrengtas eksploatacinis gręžinys požeminio vandens tiekimui. Pietinėje dalyje sklypas apsuptas privačios nuosavybės. Taigi, ginčo sklypas neatitinka Tvarkos 1061 punkte nustatytų reikalavimų. Be to, dėl šios teritorijos jau yra priimtas NŽT teritorinio skyriaus sprendimas, kad sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir buvusiems savininkams negrąžinamas.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų prašomas suformuoti kaip įsiterpęs 0,03 ha ploto laisvos žemės plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, kurioje nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiems savininkams grąžinant ją natūra turėtoje vietoje. Pažymėjo, kad Tvarkos 1061 punkte nėra numatyto grąžintino sklypo dydžio apribojimo, todėl Specialiajame plane nurodyti sklypų dydžiai neriboja grąžintinų sklypų dydžio. Be to, prašomas suformuoti įsiterpęs sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, todėl gali būti formuojamas su privažiuojamuoju keliu, taip pat sklypo riba nebūtinai turi būti nustatyta pareiškėjų spėjamoje vietoje, kadangi grąžintinas žemės sklypas gali būti žymiai didesnis.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.

8. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai su 2017 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį apie 320 kv. m ploto žemės sklypą ir jį sujungti su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu 2204 kv. m ploto žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Projektas). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) atsisakė organizuoti Projekto rengimą. Skyrius argumentavo tuo, kad įsiterpęs sklypas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 47 punkte įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos ir reikalavimų, nustatytų Nutarimo 2.15 punkte. NŽT išnagrinėjusi skyriaus sprendimo teisėtumą, 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1SS-1184-(8.5) pareiškėjų prašymo netenkino. NŽT nurodė, kad nors prašomas suformuoti sklypas iš esmes laikytinas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu (formuojamas 0,03 ha žemės sklypas sudaro siaurą juostą, nes ji neviršija 10 m pločio ribos), tačiau ginčo sklypo teritorijoje yra piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant žemę natūra, turėtoje vietoje.

9. Teismas nustatė, kad pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjai ginčija administracinius aktus yra tai, jog, pareiškėjų teigimu, pagal Taisyklių 1061 punktą projektuojamiems grąžinamiems natūra žemės sklypams reikalinga, jog sklypai būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Pagal Specialųjį planą minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,10 ha, o gamtiniame karkase – 0,15 ha, taigi prašomas formuoti 0,03 ha sklypo plotas dėl savo dydžio, neracionalaus reljefo ir teritorijos neatitiks Specialiajame plane numatyto net minimalaus ploto, tinkančio gyvenamųjų namų statybai. Be to, siauriausia sklypo vieta yra 1,66 m ir tai neleistų pravažiuoti jokiai transporto priemonei, o šiaurinėje sklypo dalyje, kur turėtų būti įrengtas privažiavimas, yra įrengtas eksploatacinis gręžinys požeminio vandens tiekimui bei pietinėje dalyje sklypas apsuptas privačios nuosavybės.

10. Teismas įvertino, kad byloje nėra ginčo, jog prašomas suformuoti kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės 0,03 ha sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio Gineitiškių kaimo teritoriją, kurioje nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiems savininkams grąžinant ją natūra turėtoje vietoje.

11. Teismas, vadovaujantis Taisyklių 1061 punktu, nustatė, kad suprojektuotas sklypas gali būti grąžintinas natūra, jei jis pripažįstamas tinkamu naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Taisyklių 1061 punkte nėra įtrauktos sąlygos dėl projektuojamo sklypo minimalaus ploto, todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjų argumentai, jog prašomas suprojektuoti 0,03 ha sklypas neatitiks Specialiajame plane numatyto minimalaus planuojamo žemės sklypo dydžio, taikomo gyvenamųjų namų statybai ir gamtiniam karkasui, teisiškai nėra reikšmingi.

12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog prašomas suformuoti žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Teismas atsižvelgė į tai, kad sklypas ribojasi su dar nesuformuotu valstybinės žemės sklypu ir 0,03 ha sklypas, kuris bus suformuotas grąžinti natūra, bus formuojamas ji sujungiant su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, o tai reiškia, kad grąžintino natūra sklypo plotas keisis (gali didėti). Vadinasi, kaip nurodė teismas, galutinai suformavus grąžintiną natūra sklypą, t. y. ginčo sklypą sujungus su valstybinės žemės sklypu, šis sklypas galimai atitiks žemės sklypo paskirties ir būdo reikalavimus, numatytus savivaldybės bendrajame plane.

13. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovui, kaip nurodyta 2018 m. birželio 15 d. sprendime ir atsiliepime, ketinančiam prašomą suformuoti 0,03 ha žemės sklypą sujungti su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės ir galimai atitiks grąžintiną natūra sklypą Taisyklių 1061 punkto nuostatos prasme. Teismas nurodė, kad pareiškėjai skunde nurodytais argumentais neįrodė, jog prašomas projektuoti 0,03 ha žemės sklypas negalės būti grąžintas piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant žemę natūrą turėtoje vietoje.

14. Pareiškėjų ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ pripažintini teisėtais, todėl, kaip nurodė teismas, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

III. 15. Pareiškėjai R. P. ir V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjai teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ne objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o spėjimais ir prielaidomis.

17. Nurodo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, o pagal šią nuostatą atkuriamos nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pirmosios instancijos teismas taikė Tvarkos 1061 punktą nenustatęs, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kuriame yra ginčo žemės sklypas, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskiriamas miesto teritorijoms. Ši teritorija niekada nebuvo ir nėra miesto teritorija, tai yra ir buvo Vilniaus rajono teritorija.

18. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „atsakovei <..>, ketinančiai prašomą suformuoti 0,03 ha žemės sklypą sujungti su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės ir galimai atitiks grąžintiną natūra sklypą Taisyklių 1061 punkto nuostatos prasme“, reiškia, kad šioje byloje dėl pareiškėjų skundo nepagrįstumo buvo nuspręsta vadovaujantis spėjimais ir prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Paminėtas teismo motyvas iš esmės lygiavertis teiginiui, kad atsakovui, ketinančiam prašomą suformuoti 0,03 ha žemės sklypą sujungti su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės, tačiau galimai neatitiks grąžintiną natūra sklypą Tvarkos 1061 punkto nuostatos prasme. Pabrėžtina, kad jei NŽT bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų dėl atkūrimo galimybės, tai jų negalėjo turėti / žinoti priimant ginčijamus sprendimus, o tai reiškia, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Aptariamos nevienareikšmės sprendimo išvados negali būti laikomos tinkamu (pakankamu) motyvavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra pažymėjęs, kad teismų sprendimai administracinėse bylose turi būti tinkamai motyvuojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-443-06). Šioje byloje turėjo būti nustatytas faktas, kad padidėjus ginčo žemės sklypui jis atitiks (ne galimai, o realiai) grąžintiną natūra sklypą Tvarkos 1061 punkto nuostatos prasme. Be to, priimant sprendimą liko neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėjams prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikus 2017 m. spalio 19 d., per visą laikotarpį iki sprendimo priėmimo (t. y. iki 2019 m. birželio 5 d.) buvo nustatyta tik galimybė, o ne faktas, kad ginčo sklypas atitiks grąžintiną natūra sklypą Tvarkos 1061 punkto nuostatos prasme. Ginčijamas sprendimas, kuris grindžiamas ne faktais, o spėjimais ir prielaidomis, laikytinas neatitinkančiu ABTĮ 86 straipsnio nuostatų.

19. NŽT neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kad prie ginčo žemės sklypo yra privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Vadinasi, sprendimo priėmimo metu nebuvo faktinio (realaus) pagrindo vadovautis Tvarkos 1061 punktu. Šią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 0,03 ha žemės sklypą sujungus su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės ir galimai atitiks (t. y. nenustačius atitikties fakto) grąžintiną natūra sklypą Tvarkos 1061 punkto nuostatos prasme.

20. Pareiškėjai pasisako dėl atsakovo pozicijos, jog privažiavimo klausimas bus išspręstas planuojamo grąžinti žemės sklypo projektavimo metu. Pareiškėjai mano, kad atsižvelgiant į šią atsakovo poziciją, sprendime yra abstrakčiai užsiminta apie galimybę prie ginčo žemės sklypo įrengti privažiuojamąjį kelią, nenustačius, ar tokia galimybė yra reali. Teismas sprendė apie tokią galimybę nesant parengto projekto. Taigi, kaip teigia pareiškėjai, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis, kurias turėjo įrodyti atsakovas. Jeigu sprendimas būtų priimtas vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis ir spėjimais, pareiškėjų skundas būtų laikomas pagrįstu. Taigi, sprendimas turėjo būti priimtas atsakovo nenaudai, kuriam priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

21. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, todėl nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais.

23. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis, todėl šis teismo sprendimas negali būti laikomas motyvuotu. Pareiškėjai nurodo, kad tik padidėjus 0,03 ha ginčo valstybinės žemės plotui (kurį pageidauja įsigyti pareiškėjai), jis atitiks grąžintinam natūra žemės sklypui keliamus reikalavimus. Teigia, kad jokioje nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančioje teisės normoje nėra nustatytas minimalus natūra grąžinamo žemės klypo dydis, t. y. nėra jokių dydžio apribojimų formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Metodikos 46 punkte nustatytas mažiausias 0,10 ha žemės sklypo plotas netaikomas grąžinamiems natūra žemės sklypams. Taigi, net ir nedidinant 0,03 ha ploto žemės sklypas gali būti atkuriant nuosavybės teises grąžinamas natūra.

24. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad „šis sklypas galimai atitiks žemės sklypo paskirties ir būdo reikalavimus, numatytus savivaldybės bendrajame plane“. Atsakovo nuomone, teismas nurodė, kad suformavus didesnį sklypą nei 0,03 ha jis atitiks Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, (papildančiame savivaldybės bendrąjį planą) nustatytą minimalų žemės sklypo dalį, būtiną gyvenamųjų namų statybai, tačiau atsakovas pabrėžia, kad minėtas minimalus žemės sklypo dydis riboja tik tam tiktos veiklos žemės sklype, t. y. gyvenamųjų namų statybos, vykdymą, o žemės sklypo savininkas nėra įpareigotas natūra grąžintame žemės sklype būtinai vykdyti gyvenamųjų namų statybą, todėl ir nėra jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises grąžinant mažesnį nei 0,10 ha ploto žemės sklypą. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis, kadangi ginčo žemės sklypo padidėjimas nėra būtina sąlyga, kad galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės jį grąžinti natūra.

25. Teigia, kad NŽT įrodė, jog natūra grąžinamiems žemės sklypams minimalus žemės sklypo plotas nėra nustatytas. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo valstybinės žemės plotas ribojasi su valstybine žeme (Pušynėlių gatve), todėl nėra jokių kliūčių suformuoti grąžinamą natūrą žemės sklypą su privažiuojamuoju keliu. Nors pareiškėjai nurodo, kad ginčo žemės sklypo siauriausios vietos plotis yra 1,66 m, o tai neleistų pravažiuoti jokiai transporto priemonei, tačiau atsakovas pažymi, kad privažiuojamasis kelias turi būti iki žemės sklypo ribos, o reikalavimo, kad žemės sklype transporto priemonės galėtų privažiuoti visas žemės sklypo dalis, nėra nustatyta jokiame teisės akte.

26. Pareiškėjai nurodo, kad dėl gręžtinio apsaugos zonos ginčo žemės sklypas negalės būti naudojamas, tačiau atsakovas pažymi, kad suformavus grąžinamą natūra žemės sklypą ir atkuriant nuosavybės teises į jį nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”, kurios riboja žemės savininko veiklą žemės sklype, tačiau nesudaro jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises grąžinant natūrą tokį žemės sklypą, kuriam taikomos minėtos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

27. Atsakovo nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Pareiškėjai siekia be konkurso įsigyti, kaip įsiterpusį, nuosavybėn laisvos valstybinės žemės plotą (apie 0,03 ha), jį susijungiant su jiems priklausančiu žemės sklypu. Tuo tikslu inicijuoja Projekto rengimą, o atsakovas atsisako tai daryti, motyvuodamas tuo, kad ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nes jis ribojasi su kitu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, be to, jis patenka į teritoriją, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui.

29. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 6–7 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas.

30. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas pagrindinis valstybinės žemės pardavimo būdas yra aukcionas, o jos pardavimas ne aukciono būdu, yra išimtis iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

31. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018).

32. Kiti kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.“

33. Iš šių teisės normų matyti, kad vienas iš kriterijų, kurį turi atitikti įsiterpęs žemės sklypas, yra tai, jog jis turi būti laisvas.

34. Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.“

35. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas eiliškumas asmenų, kurie turi pirmumo teisę įsigyti laisvus valstybinės žemės sklypus. Pagal šios teisės normos 1-12 punktus, pirmumas įsigyti laisvus valstybinės žemės sklypus yra suteikiamas asmenims turintiems teisę atkurti nuosavybės teises; asmenims, kuriems šie sklypai suteikti kaip asmeninio ūkio žemė; asmenims, kuriems šie sklypai yra reikalingi turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ir pan., o asmenys siekiantys įsigyti laisvus valstybinės žemės sklypus kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra paskutiniai minėtoje eilėje.

36. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tais atvejais, kai asmuo pageidauja įsigyti nuosavybėn įsiterpusį žemės sklypą, kuris patenka į teritoriją, kuri yra projektuojama pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus), ji įgyja laisvos valstybinės žemės statusą tik tuo atveju, jeigu į šį žemės plotą neturi pirmumo teisės kiti asmenys, numatyti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

37. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio Gineitiškių kaimo teritoriją, kurioje yra rengiamas (pradėtas, bet nebaigtas) Vilniaus rajono Zujunų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, tikslu suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, asmenims iki 1940 m. nacionalizacijos turėjusiems į ją nuosavybės teises.

38. Aptartas teisinis reguliavimas ir šios faktinės aplinkybės lemia, kad kol nėra užbaigtas Vilniaus rajono Zujunų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo sprendiniais nėra išspręstas ginčo žemės ploto statusas, t. y. iki tol, kol nustatyta tvarka nėra išspręstas klausimas, ar jis gali būti suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, ar paliktas kaip įsiterpęs žemės plotas, nėra teisinių prielaidų ir sąlygų, konstatuoti, kad šis ginčo žemės plotas pareiškėjų atžvilgiu yra įgijęs laisvos valstybinės žemės statusą ir gali būti formuojamas pareiškėjų inicijuotu Projektu.

39. Dėl šių priežasčių pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl ginčo žemės ploto grindė prielaidomis, nes nenustatė ar jis gali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir pan., yra nepagrįsti bei atmetami.

40. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese formuoti žemės sklypus mažesnio dydžio ir pan., ir jų nebekartoja.

41. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė