d3ac339d-2716-4ae4-9cbb-7d06ca4c194e · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-84-719/2017 Proceso Nr. 1-01-1-57864-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.14.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorui Ričardui Juozainiui,kaltinamajam E. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nukentėjusiesiems:

J. B., J. B., R. K., J. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-08-19 pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. BK) – 5500 Lt bauda su 1/3 turto konfiskavimu; 2) 1997-11-13 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 45 straipsnį, 43 straipsnį (1961 m.

BK) – laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu ir 5500 Lt bauda; 3) 2002-10-30 pagal BK 105 straipsnio 1 punktÄ , 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 14 metų su ½ turto konfiskavimu, 2003-05-27 veikos perkvalifikuotos iÅ¡ 1961 m. BK į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, panaikinant turto konfiskavimÄ . 2012-06-01 paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės; 4) 2014-03-31 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 50 parų. 2014-07-02 paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir            n u s t a t ė :

E. L. 2016 m. gruodžio 12 d., apie 20.26 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,83 promilės), tarpusavio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ peiliui dÅ«rė V. B. į krÅ«tinės lÄ stÄ , padarydamas durtinį – pjautinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su Å¡irdiplėvės, kairio prieÅ¡irdžio bei kairio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu kraujavimu, Å¡irdies tamponada iÅ¡siliejusiu krauju, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V.

B. mirė, taip tyčia jį nužudė.Kaltinamasis E. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. pas V. B. gėrė alų ir žaidė kortomis. Be jo ir V. B. dar kartu buvo A. Å .. Vienu metu jis paėmė peilį ir ėmė jį smaigstyti į grindis. A. Å . atėmė iÅ¡ jo peilį, o jis bandydamas tÄ peilį atsiimti, galėjo netyčia sužeisti V. B.. Kaip sužeidė, jis pats nematė. Jis tuo metu buvo nemažai iÅ¡gėręs, be to iÅ¡gėręs vaistų nuo epilepsijos, todėl visko nepamena.

Pamatęs, kad V. B. sužeistas, jis A. Š. klausė kas V. B. dūrė, o A. Š. atsakė, kad tai jis (E. L.). Nors kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų: A. M., A. Š. ir J. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 14 – 25 b. l.), teismo medicinos eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 61 – 66 b. l.), valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 34 – 36 b. l.), 2016-12-23 daiktų apžiūros protokolu (1 t., 69 – 82 b. l.), bendrojo pagalbos centro pateiktu CD su garso įrašu bei garso įrašo apžiūros protokolais (1 t., 91, 92 – 97 b. l.), 2016-12-12 asmens blaivumo nustatymo testu (2 t., 34 b. l.).

Visi Å¡ie duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintini įrodymais. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, padarytas durtinis – pjautinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas su Å¡irdiplėvės, kairio prieÅ¡irdžio bei kairio plaučio sužalojimais, dėl kurio V.

B. mirė. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė, konstatuota lavono tyrimo metu – 2016-12-13 11.15 val. rodo, kad nuo V. B. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12 – 36 val. laiko (1 t., 61 – 66 b. l.). IÅ¡ bendrojo pagalbos centro pateikto CD su garso įraÅ¡u bei garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ buvo skambinta ir praneÅ¡ta apie peiliu sužalotÄ Å¾mogų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute 2016-12-12 20.26 val. ir 20.50 val. (1 t., 91, 92 – 97 b. l.).

Tiek specialisto nurodytas mirties laikas, tiek ir skambučiai į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , praneÅ¡ant apie įvykį rodo, jog V. B. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku – 2016-12-12, apie 20.26 val. Tiek pagal paties kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojo A. Å . parodymus, įvykio vietoje tuo metu, kai V. B. buvo padarytas mirtinas sužalojimas, be žuvusiojo buvo tik E. L. ir A. Å .. E. L. iÅ¡ esmės neneigė, jog V. B. mirtinÄ sužalojimÄ galėjo padaryti bÅ«tent jis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat to neneigė, nurodydamas, kad peiliu V.

B. galėjo sužaloti dėl to, kad būdamas neblaivus, būna agresyvus, tačiau tvirtino jokių sužalojimo aplinkybių neprisimenantis (2 t., 43 b. l.). Duodamas parodymus teisme, jis taip pat neneigė galėjęs mirtinai sužaloti V. B., tačiau jau nurodė galimas to sužalojimo aplinkybes – sėdėdamas ant lovos, galėjo sužaloti netyčia, grumdamasis su A. Š. ir bandydamas atimti iš pastarojo peilį. Tačiau teisme nagrinėjant įvykio vietos apžiūros protokole ir fotografijose užfiksuotus duomenis, kaltinamasis patvirtino, jog fotografijose (1 t., 18 – 19 b. l.) užfiksuotas daiktų ir baldų išdėstymas yra toks pat, kaip ir įvykio metu bei pripažino, kad jo paties nurodytomis aplinkybėmis – jam sėdint ant lovos, jis negalėjo pasiekti ir sužaloti ant fotelio sėdinčio V.

B.. Tiriant Å¡ias aplinkybes bei apklausiant liudytojÄ A. Å ., E. L. parodė, jog nebetvirtina savo parodymų. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. teismo posėdžio metu nurodytos galimos V. B. sužalojimo aplinkybės yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos ir iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja objektyviems duomenims, užfiksuotiems įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei liudytojo A. Å . parodymams, teismas kaltinamojo parodymų Å¡ioje dalyje nepripažįsta įrodymu ir jais nesivadovauja.Tuo pačiu teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A.

Å . parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. A. Å . nuo pat pirmų apklausų vienodai ir iÅ¡samiai parodė, kad V. B. peiliu sužalojo E. L.. Å is liudytojas iÅ¡ esmės visiÅ¡kai paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie peilio smaigstymÄ Ä¯ grindis, tvirtino, jog jokio peilio iki sužalojimo jis nematė. Pagal A. Å . parodymus, prieÅ¡ įvykį jie visi trys žaidė kortomis, bet iÅ¡ esmės jokių konfliktų nebuvo. Tik E. L. buvo kažkiek nepatenkintas, kad V.

B. vis laimėdavo ir priekaiÅ¡tavo, kad gal pažįsta korta, kurios buvo apsitrynę. Tada jis pasiÅ«lė nueiti nupirkti naujas kortas ir besiruoÅ¡damas eiti, jau atrakinęs duris, atsisuko atgal bei pamatė, kad V. B., sėdėdamas ant fotelio prie stalo, sukniubo. Priėjęs arčiau pamatė, kad V. B. krÅ«tinė kruvina, o ant stalo padėtas peilis. V. B. buvo dar sÄ moningas. Nusirengęs marÅ¡kinėlius, jis bandė stabdyti kraujÄ , kvietė pagalbÄ numeriu 112. E. L. tuo momentu pasakė, kad prisidirbo ir dingsta iÅ¡ čia.

Tada jis nuėjo į kitÄ kambarį, kuriame miegojo I. K. ir jÄ pakvietė. Atėjus I. K., V. B. jau atsilošė, nevalingai iÅ¡sižiojo, pradėjo gargaliuoti ir praktiÅ¡kai per minutę mirė. Tuo momentu E. L. bute jau nebebuvo. Jis paties momento, kaip E. L. dÅ«rė peiliu V. B. nematė, tačiau niekas kitas to padaryti daugiau negalėjo, kambaryje daugiau jokių žmonių nebuvo. Vėliau sutikęs koridoriuje komisarÄ A. M., Å¡iam pasakė, kad E. L. nudÅ«rė V. B.. Liudytojas A. Å . apie įvykio aplinkybes parodė ir patikrinimo vietoje metu (1 t., 149 – 157 b. l.)Liudytojas V.

M. patvirtino, kad A. Å . jam po įvykio pasakė, kad E. L. peiliu nudÅ«rė V. B., kilus ginčui dėl kortų. Be to, A. Å . nurodė, kur galima ieÅ¡koti E. L., kurį jis pats žinojo (duomenys neskelbtini) pavarde. Liudytoja J. S. parodė, jog jai dirbant parduotuvėje 2016-12-12, apie 21 val. Ä® parduotuvę su nugertu degtinės buteliu atėjo E. L., kuris pasakė, kad namo neis, nes “padÅ«rė žmogų, prisidirbo”. Tačiau kÄ konkrečiai padarė, jis nesakė ir nusipirkęs cigarečių bei alaus, išėjo.

Tiek A. Å . parodymai, tiek ir netiesioginių liudytojų – A. M. bei J. S. parodymai, vertinant juos visumoje su kitais įrodymais, įrodo, jog bÅ«tent E. L. tyčia mirtinai peiliu sužalojo V. B.. Å ias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija su garso įrašų kopijomis. Nurodyta, jog buvo skambinta du kartus. VienÄ â€“ iÅ¡ E. L. priklausančio telefono, kuomet skambinęs asmuo praneÅ¡a, kad “pripjovė žmogų”, “dÅ«rė peiliu į krÅ«tinę”, “peilį jau iÅ¡traukiau” ir pan.

Po to, buvo skambinta iÅ¡ A. Å . priklausančio telefono ir praneÅ¡ta, kad žaidžiant kortomis, žmogus sužalojo peiliu V. B., kuris, mano, yra negyvas, o sužalojusio žmogaus nebėra, jis pabėgęs (1 t., 92 – 97 b. l.). Ä®vertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ ,  kad E. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkaverčių asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peilių V. B. į krÅ«tinės lÄ stÄ , padarydamas durtinį – pjautinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su Å¡irdiplėvės, kairio prieÅ¡irdžio bei kairio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu kraujavimu, Å¡irdies tamponada iÅ¡siliejusiu krauju, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V.

B. mirė, taip veikdamas, tyčia nužudė V. B.. E. L. kaltė visiÅ¡kai įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas ir civiliniai ieÅ¡kiniai Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, teismas nusprendžia Å¡ios aplinkybės nepripažinti atsakomybe sunkinančia aplinkybe, kadangi į Å¡iÄ aplinkybę dėl toliau nurodytų motyvų yra atsižvelgiama pripažįstant E. L. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nepataisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, į kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadijÄ ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. E. L. padarė tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.).

Kaltinamasis anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe iÅ¡ esmės už analogiÅ¡kÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Nors jis yra vedęs, tačiau niekur nedirba, nebuvo registruotas darbo biržoje, pagal byloje surinktus duomenis, dažnai piktnaudžiavo alkoholiu dėl ko ir buvo padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika, ne kartÄ buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau dėl nustatytų sutrikimų teismo psichiatrijos ekspertizę jam skirti nereikalinga (2 t., 131 – 132 b. l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad anksčiau skirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmių tikslai – E. L. nebuvo sulaikytas nuo naujų nusikaltimų darymo, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., E. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei sankcijoje numatytų šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui ir artimesnis maksimaliam dydžiui.

BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ arba bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). E. L. anksčiau buvo ne kartÄ teisiamas už tyčinius nusikaltimus. Neatsižvelgiant į teistumus už nusikaltimus, kuriuos jis padarė bÅ«damas jaunesnis negu aÅ¡tuoniolikos metų, 2002-10-30 jis buvo teistas už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. 2014-03-31 teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teistumas jam nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas. Kadangi E. L., turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimÄ , padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 6 dalį priskiriamas labai sunkiems, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje J. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos 3173,72 Eur turtinės žalos atlyginimo. Å iÄ Å¾alÄ sudarė laidojimo iÅ¡laidos, kapavietės sutvarkymas, paminklo pastatymo darbai ir kt.

Padarytos žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, nurodytÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo E. L., kurio kaltais veiksmais Å¡i žala ir buvo padaryta. Be to byloje buvo pareikÅ¡ti civiliniais ieÅ¡kiniai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo: J. B. ir J. B. – po 100000 Eur, o J. R. ir R. K. – po 60000 Eur. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250straipsnio 2 dalis).

Byloje civiliniais ieškovais dėl V. B. nužudymo dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažinti keturi asmenys – žuvusiojo tėvai ir seserys. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų parodymų, šiuos asmenis su žuvusiuoju siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Akivaizdu, kad žuvus sūnui ir broliui (kuris byloje apklaustų asmenų buvo apibūdinamas išimtinai teigiamai), tiek tėvai, tiek ir seserys patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į šias pasekmes.

Nekelia abejonių, kad abiems tėvams ir tuo pačiu abiems seserims pasekmės buvo vienodai skaudžios, tėvai, bÅ«dami garbaus amžiaus, neteko tiek moralinės, tiek materialinės paramos, o žuvusiojo seserys neteko artimo ryÅ¡io, bendraujant su broliu. Kadangi tiek žuvusiojo tėvus, tiek jo seseris siejo glaudÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai, teismas nusprendžia, kad sÅ«naus netektis neturtinės žalos atlyginimo prasme, sukėlė vienodas pasekmes abiems tėvams ir vienodas abiems seserims. Tačiau nekyla abejonių, kad žuvusiojo seserims padaryta žala yra mažesnė, negu abiems tėvams, su kuriais žuvusysis labai artimai bendravo ir teikdavo pagalbÄ .

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , priteisiant neturtinę žalÄ vienam nukentėjusiajam, pagal konkrečias bylos aplinkybes Å¡i suma yra apie 30000 Eur, priteisiant jÄ Å¾uvusiojo tėvams, o seserims – 10000 Eur. Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes, bei tai, kad žuvusysis nebuvo vienintelis J. ir J. B. vaikas, o jo ryÅ¡iai su seserimis, gyvenančiomis atskirai ir turinčiomis savo Å¡eimas, buvo mažiau artimi teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje dėl V. B. nužudymo, nukentėjusiųjų J. ir J.

B. pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos mažintini iki 30000 Eur, o J. R. ir R. K. – iki 10000 Eur.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. L., iÅ¡laidos sudarė 127,38 Eur.Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.BPK 44 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ .

SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, Lietuvos respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ , privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju E. L. gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ E. L. nepriteistinos.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus daiktus (1 t., 26 – 27 b. l.), lyginamuosius pavyzdžius (1 t., 37- 38 b. l.; 2 t., 32 – 33 b. l.) – sunaikinti, V. B. rÅ«bus (1 t., 83 – 85 b. l.), nesant praÅ¡ymo juos grÄ Å¾inti – sunaikinti, o E. L. rÅ«bus (2 t., 32 – 33 b. l.) – grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – E. L..Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str., nusprendžia:E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu trylikai (13) metų.Bausmę pirmuosius trejus metus skirti atlikti kalėjime, likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose.

Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskalbimo dienos – nuo 2017 m. birželio 21 d. Ä® bausmės laikÄ E. L. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2016-12-12 iki 2017-06-20 įskaitytinai.E. L. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Pripažinti E. L. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 ir 2 punktai). Priteisti iÅ¡ E. L.:J. B. – 3173,72 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus 72 ct) padarytai turtinei ir 30000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;J.

B. – 30000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;J. R. – 10000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;R. K. – 10000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti:1. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus daiktus: cigarečių nuorÅ«kas, 2 cigarečių ,,Philip Morris” pakelius; 11 plastikinių 1 litro talpos alaus butelių ,,Gaspadorių alus 8”, vienÄ pilnÄ 1 litro talpos alaus butelį ,,TėviÅ¡kės stiprusis”, kepurę, odines pirÅ¡tines, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 26 – 27 b. l.); virtuvinį peilį, E. L.

DNR lyginamuosius pavyzdžius, kortas, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 37 – 38 b. l.); vokus su E. L. nagų nuokarpomis, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 32 – 33 b. l.) – sunaikinti.2. V. B. drabužius, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 83 – 85 b. l.) – nesant nukentėjusiųjų praÅ¡ymų juos grÄ Å¾inti, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).3. E. L. rÅ«bus, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 24 – 25 b. l.) – grÄ Å¾inti E. L..127,38 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ E. L. nepriteistinos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas             Artūras Ridikas