d3abe807-e673-49a0-b504-9f9f1ef3c458 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2947-257/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01687-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., 2–5 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis periodiÅ¡kai nuo 2009 iki 2016 m. buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

Per visÄ jo nurodytÄ laikotarpį jam sistemingai nebuvo skiriamos higienos priemonės, t. y. dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, tualetinis popierius, muilas, kas numatyta teisės aktuose. Duomenys, kada suimtiesiems, nuteistiesiems iÅ¡davinėjami daiktai, priemonės, yra užfiksuoti sandėlio apskaitos kortelėse. Plane yra aiÅ¡kiai nurodyta, kas turi bÅ«ti iÅ¡duodama suimtiesiems, nuteistiesiems – tai čiužinys, pagalvė, antklodė, dubenėliai, Å¡aukÅ¡tas, puodelis, tualetinis popierius, dantų Å¡epetėlis, dantų pasta.

Å iaulių tardymo izoliatorius nurodo, kad jis nerašė praÅ¡ymų. Jo nuomone, praÅ¡ymų nebuvimas neuždraudžia nuteistiesiems iÅ¡duoti tai, kas jiems priklauso pagal įstatymÄ . Nurodo aktualiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu ir teisės aktus, susijusius su jo minėtomis higienos priemonėmis. Mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip turėjo veikti. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl netinkamos higienos atsirado parodontozė, kraujuoja dantenos – viskas yra užfiksuota medicinos įraÅ¡uose.

Jis negalėjo tinkamai laikytis asmens higienos, kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija to neužtikrino. Dėl senaties termino gali pasakyti, kad tik Lietuvos valstybė taiko senaties terminÄ . EŽTT nesivadovauja senaties terminu. Mano, kad atsakovas nepagrįstai praÅ¡o taikyti senaties terminÄ . PraÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (2 t., 44 b. l.). praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (103 b. l.).

Atsiliepime (2 t., 28–31 b. l.) nurodė, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2016-08-12 pažymos Nr. 69-06-4041 „Dėl V. S.“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje periodiÅ¡kai nuo 2009-06-29 iki 2016-07-05.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Dėl aprÅ«pinimo bÅ«tinomis higienos priemonėmis Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas.

Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Å iose normose numatyta asmens aprÅ«pinimo higienos priemonėmis tvarka. Detalesnė aprÅ«pinimo higienos priemonėmis tvarka nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡u. Minėtos tvarkos 9 punkte nustatyta, kad „Suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangÄ bei asmens higienos priemones, raÅ¡o praÅ¡ymÄ Ä¯staigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkui“. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jam nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å TI direktorių dėl higienos priemonių iÅ¡davimo.

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės pagal nustatytas higienos normas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos neturi pagrindo bÅ«ti pripažintos pateisinamomis.Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo V. S. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2016-08-26 pažymos Nr. 60/09-30617 „Dėl V.

S.“ (2 t., 35–37 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2009-062-26 iki 2016-07-05. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl bÅ«tent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra taikytina Å¡ioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015).Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. liepos 29 d. (pagal spaudÄ ant voko, 1 t., 6 b. l.), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d.

Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad tik Lietuvos valstybė taiko senaties terminÄ , EŽTT nesivadovauja senaties terminu, todėl mano, kad atsakovas nepagrįstai praÅ¡o taikyti senaties terminÄ .

Teismas pažymi, jog Konvencija yra tarptautinė sutartis, sukurianti pareigas jos dalyvėms, t. y. Å¡iuo metu jÄ ratifikavusioms valstybėms. Valstybės, ratifikuodamos KonvencijÄ , automatiÅ¡kai prisiima įsipareigojimus pagal Konvencijos 1 straipsnį garantuoti, kad jų vidaus teisė atitinka Konvencijos nuostatas, Konvencijos dalyvės turi nepažeisti joje ginamų ir saugomų teisių bei laisvių. Lietuva yra Å¡ios Konvencijos dalyvė, ratifikavusi jÄ 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu, todėl prisiimti įsipareigojimai suponuoja tai, kad teisinis reguliavimas, asmens suteikiamos teisės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė ratifikavusi KonvencijÄ .

Naudojantis Konvencija siekiama įgyvendinti ir laikytis jos reikalavimų, taip siekiama ne siaurinti, o užtikrinti, garantuoti žmogaus teisių apsaugos garantijas, nes svarbiausias Konvencijos tikslas vis dėlto yra apginti asmenis ir užtikrinti jų laisves. Konvencijoje taip pat yra akcentuojama, kad jos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 straipsnis).Pažymėtina, jog EŽTT yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausiai pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms.

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams). Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 straipsnis).

Taigi, EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus, nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise. Taigi, pats EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ .

Kiek tai susiję su pačiu ieÅ¡kinio senaties terminu, pažymėtina, jog EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi, Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ .

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, p. 51-52). Priežasčių, kodėl pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nei skunde, nei posėdžio metu iÅ¡ esmės nenurodė. Teismo nuomone, tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo V.

S. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiÅ¡kai nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2016 m. liepos 5 d., ginčui aktualus laikotarpis yra 2014 m. liepos 21 d.–2016 m. liepos 5 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteista 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, nes jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės.PareiÅ¡kėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad jam kas mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡duodami: dantų pasta, dantų Å¡epetėlis, 4 vienkartiniai skustuvai, 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, muilo.

Nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis reglamentuoja LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi bÅ«ti aprÅ«pinami tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų Å¡epetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui), tualetiniu muilu (100 gr).

Å iaulių TI direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtino Å iaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡Ä (2 t., 25–27 b. l.), kurio 4 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, priimti į Å iaulių tardymo izoliatorių, nemokamai aprÅ«pinami patalyne, rankÅ¡luosčiais, apranga, indais ir asmens higienos priemonėmis vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis normomis. Vadovaujantis ApraÅ¡o 9-11 punktais, suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangÄ bei asmens higienos priemones, raÅ¡o praÅ¡ymÄ Ä¯staigos direktoriui ir įteikia jį socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkui.

BÅ«rio virÅ¡ininkas praÅ¡ymÄ užregistruoja ir įteikia įstaigos direktoriui, jo nesant – jį pavaduojančiam asmeniui arba įgaliotam asmeniui (ApraÅ¡o 9 p.). Direktoriui priėmus sprendimÄ dėl aprangos ir asmens higienos priemonių skyrimo, praÅ¡ymas perduodamas Ūkio skyriaus komendantui, kuris vizuoja ir įteikia praÅ¡ymÄ sandėlio darbuotojui (ApraÅ¡o 10 p.). Ūkio skyriaus sandėlininkas pagal vizuotus suimtųjų ir nuteistųjų praÅ¡ymus iÅ¡duoda aprangÄ ir higienos priemones, apie tai pažymi AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje (ApraÅ¡o 11 p.).IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjui V.

S. buvo užvestos AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos (2 t., 9–24 b. l.), kuriose buvo daromi įraÅ¡ai apie jo aprÅ«pinimÄ patalyne, indais ar atsisakymai nuo jų, tačiau per pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodinį laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2016-07-05, t. y. 2014 m. liepos mėn. (4 dienas), 2014 m. rugpjūčio mėn. (4 dienas), 2014 m. rugsėjo mėn. (6 dienas), 2015 m. gruodžio mėn. (4 dienas), 2016 m. sausio mėn. (7 dienas), 2016 m. balandžio mėn. (5 dienas), 2016 m. birželio mėn. (5 dienas), 2016 m. liepos mėn. (5 dienas) asmens higienos priemonėmis jis nebuvo aprÅ«pintas nei karto.

Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas suimtiesiems tualetinis popierius (1 rulonas), dantų Å¡epetėlis (1 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), tualetinis muilas (100 gr.) turi bÅ«ti iÅ¡duodami kas mėnesį. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei AprÅ«pinimo normos nenumato, kad higienos priemonės turi bÅ«ti iÅ¡duotos tik esant asmens praÅ¡ymui, tokia tvarka nustatyta tik Å iaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡e, kur nurodyta, kad pageidaujantis gauti higienos priemones suimtasis (nuteistasis) raÅ¡o praÅ¡ymÄ Ä¯staigos direktoriui, o jam priėmus sprendimÄ dėl higienos priemonių skyrimo, praÅ¡ymas perduodamas Å«kio skyriaus komendantui, kuris įteikia praÅ¡ymÄ sandėlio vedėjui (2 t., 25–27 b. l.).

Kadangi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas įsakmiai numatė, kad suimtieji (nuteistieji) turi bÅ«ti aprÅ«pinami asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, t. y. kas mėnesį, asmens praÅ¡ymo nebuvimas negali bÅ«ti kliÅ«tis joms iÅ¡duoti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius veikė pažeisdamas nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjui per jo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpius higienos priemonės (dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, po 1 vnt. vienkartinių skustuvų ir tualetinis popierius) nebuvo iÅ¡duotos nei karto.

Taigi nurodytu aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ (CK 6.271 str.). Atsakovas atsiliepime (2 t., 28–31 b. l.) nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau jau kitu sakiniu tai paneigia, nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjui buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės pagal nustatytas higienos normas. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamos higienos atsirado parodontozė, kraujuoja dantenos. IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos (1 t., 9–184 b. l.) matyti, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ras metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nusiskundimų sveikata neturi, prie žalingų įpročių nurodė: rÅ«kymÄ ir alkoholį (1 t., 28 b. l.). Vienintelis įraÅ¡as apie periodontitÄ , bet ne parodontozę, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, užfiksuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje 2012 m. lapkričio mėn. (1 t. 38 b. l.).

Odontologo įrašai ir gydymas buvo 2013-05-02–2014-04-23, 2014-11-05, 2014-12-03, 2014-12-17 (2 t., 23–26 b. l.), kada pareiškėjo nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (2 t., 35–37 b. l.), todėl konstatuoti, kad jam atsirado parodontozė dėl netinkamos higienos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Juo labiau, 2015-11-11 buvo patikrinti profilaktiškai pareiškėjo dantys ir nurodyta, kad gleivinė ir dantenos be patologijos (1 t., 119 b. l.), o 2016-05-10 yra įrašas, kad pareiškėjas sveikas ir darbingas (1 t., 149 b. l.).

Pažymėtina, kad nevertintini tie pareiÅ¡kėjo argumentai, kurie siejami su pareiÅ¡kėjui teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybe (gydymo nesuteikimo, žalos padarymo jo dantims ir kt.). Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas 8 kartus trumpus laiko tarpus buvo laikomas neiÅ¡duodant higienos priemonių, todėl vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas Å¡imtas Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                           Laisvutė Kartanaitė