2022-02-02 Nr. AB-2627-3-63-3-00351-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-133-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00351-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Z., I. K., O. M., A. V., A. V., D. P., J. U., R. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Z., I. K., O. M., A. V., A. V., D. P., J. U., R. Č. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybė), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai L. Z., I. K., O. M., A. V., A. J. V., D. P., J. U., R. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundą ir jo 2020 m. vasario 14 d. papildymą.

2. Pareiškėjai nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą dėl galimai neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) veiksmų neteisėtai nugriaunant pagalbinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais naudojosi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), gyventojai. Ginčijamu sprendimu nuspręsta jų skundo dalies, susijusios su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmais, nenagrinėti, kitoje dalyje skundas netenkintas. Pareiškėjų vertinimu, Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

2.2. Pareiškėjai yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio S(duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)), pastatyto 1935 metais, butų savininkai. Tame pačiame žemės sklype 1936 metais buvo pastatytas storų sienų kapitalinis pagalbinis pastatas su rūsiu, kurio pirmame aukšte buvo įrengta 10 sandėliukų, tiek pat šio pastato rūsyje. 1982 matais šiam pagalbiniam ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1968 metais buvo pastatytas dar vienas pagalbinis ūkinis pastatas su 6 sandėliukais, 1982 metais jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 1945 metų pagalbiniuose pastatuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pagalbiniai pastatai, ginčo statiniai), gyventojai laikė retai naudojamus daiktus, žvejybos įrankius, statybinių medžiagų atsargas, atsargines padangas ir kt., o rūsio sandėliukuose – konservuotas daržoves ir vaisius. Periodiškai gyventojai darė šių pagalbinių pastatų smulkųjį remontą. Kadangi pagalbiniai ūkiniai pastatai tarnavo tik gyvenamajam namui ir jokios kitos paskirties neturėjo, jie buvo gyvenamojo namo priklausiniais – konkretus sandėliukas konkretaus buto priklausinys. Kai 1992 metais prasidėjo butų privatizacija, jų naudojami sandėliukai, kaip butų priklausiniai, turėjo būti inventorizuoti – kiekvienas su atitinkamu butu ir kartu su butais privatizuoti, tačiau Klaipėdos miesto valdyba to padaryti neleido, todėl butų privatizavimo dokumentuose duomenų apie gyvenamojo namo butams priskirtus sandėliukus nėra.

2.3. 2019 m. liepos 26 d. sužinoję, kad avarinės būklės sandėliukus planuojama nugriauti, pareiškėjai atliko pagalbinių pastatų kadastrinius matavimus ir atskirai visų naudojamų sandėliukų kadastrinius matavimus. Buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pagalbiniams pastatams ir atskirai šešiolika bylų kiekvienam juose esančiam sandėliukui; buvo užsakyti gyvenamajam namui priskirto žemės sklypo kadastriniai matavimai. 2019 metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai, susiję su planuojamu pagalbinių pastatų griovimu, sutiko parduoti naudojamus pagalbinius pastatus bei nurodė ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikti rašytinus prašymus. Pateikus prašymus, 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjai sužinojo apie ketinimą sandėliukus nugriauti. Atsakyme į pareiškėjų prašymus parduoti naudojamus pagalbinius pastatus, gautame 2019 m. spalio 4 d., nebuvo užsimenama apie pagalbinių pastatų pardavimą ar nepardavimą – nurodyta, kad jie yra nusidėvėję ir 2019 m. spalio mėnesį planuojama juos nugriauti. Sandėliukų griovimo darbai baigėsi 2019 m. lapkričio 9 d. Taip buvo sunaikintas nekilnojamasis turtas, kurio vertė – 29 620,00 Eur.

2.4. Pareiškėjai nesutiko su Ginčijamo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundo dalį, susijusią su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmais, bei nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą statybos valstybinė priežiūra apima ir statybos dalyvių (tarp jų – ir statytojų (užsakovų)) veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą. Kadangi pareiškėjų naudojamų pagalbinių pastatų griovimo darbų užsakove buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Inspekcija turėjo pareigą tikrinti statybos dalyvės Savivaldybės veiksmų atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pirmiausia turėjo būti patikrinta, ar Savivaldybė turėjo teisę organizuoti pagalbinių ūkinių pastatų griovimą, nes ji nebuvo gyvenamojo namo kieme esančių pagalbinių pastatų savininkė, todėl ji negalėjo jų nugriauti savo noru. Pareiškėjai teigia, kad teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo numatytas ginčo statinių griovimas – buvo numatyta juos remontuoti. Šie pastatai nebuvo laikini, fiziškai nusidėvėję, žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai pavojaus nekėlė. Nors Ginčijamame sprendime teigiama, kad kaip pastatų techninės priežiūros kontrolės funkciją atliekantis subjektas Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo imtis priemonių dėl pavojų keliančių neregistruotų statinių ir juos nugriauti, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjų teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinių naudojimo priežiūrą, teisės organizuoti pastatų griovimą ar juos griauti nenumatyta. Jų vertinimu, griaudama pareiškėjų naudojamus pagalbinio ūkio pastatus, Klaipėdos miesto savivaldybė viršijo savo įgaliojimus, o Inspekcija, pažeisdama Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nepagrįstai atsisako nagrinėti skundą dėl statybos dalyvės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir Statybos įstatymo reikalavimams.

2.5. Pareiškėjai teigė, kad Ginčijamame sprendime nėra pasisakyta dėl skundo argumento, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija organizavo dviejų pagalbinių pastatų nugriovimą, kai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl teritorijos tarp S. Nėries, Butkų Juzės ir Priestočio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius jie turėjo būti suremontuoti ir išlikti. Detaliojo plano „Planuojamos teritorijos režimas“ 11 eilutėje yra suformuluoti reikalavimai teritorijai: „menkaverčių ar apleistų, fiziškai susidėvėjusių statinių griovimas“ ir reikalavimai pastatams: „gyvenamojo namo fasadų restauravimas, vidaus remonto ir pritaikymo darbai, pagalbinių statinių remonto darbai“. Griautini, menkaverčiai, apleisti, susidėvėję statiniai Detaliajam plane pažymėti ženklu x . Tai penki maži sandėliukai, pastatyti prie garažų, esančių gretimame žemės sklype Nr. 12, sienos, kurių tris pareiškėjai nugriovė 2012 metais ir buvo likę du sandėliukai. Detaliajame plane kaip griautini pažymėti senosios tvoros pamatai, esantys nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šių statinių neapskaitydavo ir neaprašydavo nei Techninis inventorizavimo biuras, nei valstybės įmonė „Registrų centras“. Dėl jų nugriovimo pareiškėjai pretenzijų nereiškia. Pagalbiniai pastatai, kurių nugriovimas ginčijamas, pradedant nuo 1951 metų periodiškai buvo aprašomi Techniniame inventorizavimo biure, o 1982 metais jiems buvo suteikti unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Aprašymuose šie du pastatai visada būdavo įvardijami kaip pagalbiniai pastatai. Pareiškėjų teigimu, Detaliajame plane šie pagalbiniai pastatai, kaip griautini, nėra pažymėti, todėl jie turėjo būti remontuojami.

2.6. Priešingai, nei teigia Inspekcija, leidimas griauti neypatingą statinį – pagalbinio ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo reikalingas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Kadangi griaunant neypatingą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas griauti buvo reikalingas, turėjo būti parengtas ir statinio griovimo projektas. Griauti neypatingą statinį, unikalus Nr. 2193-5009-3024, leidimas nebuvo gautas, šio statinio griovimo projektas nebuvo parengtas, todėl dviejų pagalbinių pastatų nugriovimas yra savavališka statyba (savavališkas nugriovimas) su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, o Inspekcija jos veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams nepatikrino. Pareiškėjų teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neatliko Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytos pareigos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą ir kitus duomenis.

2.7. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcija turi teisę dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą.

3. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. 2020 m. sausio 28 d. Inspekcijoje buvo užregistruotas pareiškėjų skundas su priedais. Departamento Pirmasis statybos priežiūros skyrius, susipažinęs su 2020 m. sausio 28 d. skundu ir prie jo pridėtais dokumentais, 2020 m. sausio 31 d. išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai iki 2020 m. vasario 14 d. turi pateikti papildomą informaciją, susijusią su galimai neteisėtai nugriautų statinių nuosavybe ar valdymu. 2020 m. vasario 14 d. užregistruotas 2020 m. sausio 28 d. skundo papildymas su priedais, papildymo priedai. 2020 m. kovo 4 d. organizuotame faktinių duomenų patikrinime dalyvavo dalis pareiškėjų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2020 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 419. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjų 2020 m. sausio 26 d. skundas dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų nenagrinėtas, kaip nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai. Konstatuota, kad statinių griovimas nelaikytinas savavališku, kadangi nagrinėjamu atveju nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

3.2. Ginčo statiniai priklausė valstybei, kuriuos patikėjimo teise valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjai), todėl sprendimus, susijusius su ginčo statinių naudojimu, valdymu ir pardavimu priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o Inspekcijai nesuteikta teisė vertinti statinių valdytojų sprendimų, susijusių su jų eksploatavimu.

3.3. Departamento Pirmasis statybos priežiūros skyrius pagrįstai nustatė, kad organizuodama ginčo statinių griovimo darbus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Statybos įstatymo nuostatų nepažeidė, nes šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ir neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas, vykdant teismo sprendimą ar Inspekcijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Aptariamu atveju nustatyta, kad buvo nugriauti du pagalbinio ūkio paskirties statiniai – sandėliai, kurių vienas – I grupės nesudėtingasis statinys, kitas – neypatingasis statinys, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio ir 24 straipsnio nuostatomis, nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas jų griovimui neprivalomi. Pareiškėjų teiginys, jog nagrinėjamu atveju Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nuostata netaikoma, kadangi vieno iš nugriautų statinių galinė siena buvo sujungta su buvusia plytų tvora, kuri 1968 metais tapo pagalbinio ūkinio pastato galine siena, yra nepagrįstas, nes vertinant pačių pareiškėjų byloje pateiktą ginčo statinių nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, joje duomenų apie egzistuojančią plytų tvorą nėra. Vertinant statinio pirmo, tiek antro aukšto planus, žymų apie prie jo prijungtą plytų tvorą nėra. Įpareigojimas ginčo statinius atstatyti jokios įtakos pareiškėjų teisėms ar pareigoms neturės, t. y. ir atstačius statinius, pareiškėjai netaptų teisėtais statinių valdytojais ar naudotojais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Ginčo statiniai yra ant valstybei priklausančios žemės, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų su istorija duomenis, (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų namų ar patalpų išrašuose niekada nebuvo registruoti jokie priklausiniai (ginčo statiniai). Pareiškėjų teiginius dėl ginčo statinių priklausinio statuso galima vertinti kaip nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijimą. Pagal 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų su istorija duomenis pareiškėjai butus įsigijo iš kitų fizinių asmenų, todėl turėtų būti ginčijami pradiniai sandoriai. Pareiškėjai nepateikė nuosavybės teise valdomo turto pradinių privatizavimo dokumentų, kuriuose būtų nurodyta apie įgyjamus pagalbinius pastatus, kad privatizavimo procese dalyvaujantys asmenys įsipareigoja sumokėti ne tik už butą (kitas patalpas), bet ir už pagalbinius ūkinius pastatus ar kitus privatizuojamo buto priklausinius. Ginčo statiniai nebuvo privatizuoti, pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Klaipėdos miesto savivaldybė šiuos statinius valdo patikėjimo teise. Iki 1995 m. gegužės 17 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 95 straipsniu ir 98 straipsniu buvo įtvirtinta išimtinė valstybės nuosavybė, o miesto butų fondas, taip pat kitas turtas buvo valstybės nuosavybės objektas. Pagal 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr. 21 ir 1992 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 52, 32 punktą visi Klaipėdos senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami. Pastaroji nuostata liko ir Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

4.2. Ginčo statinių valdymo papildomas faktas yra Klaipėdos miesto valdybos 2003 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl teritorijos tarp S. Nėries, Butkų Juzės ir Priestočio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detalieji planai, pagal kurių sprendinius ginčo statiniai griautini: planuojamos teritorijos tvarkymo režimo lentelės 11 eilutės paskutiniame stulpelyje nurodyta, jog teritorijoje numatyta griauti fiziškai nusidėvėjusius statinius. Klaipėdos miesto savivaldybė 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-584 pateikė duomenis Inspekcijai, jog 2019 m. gegužės 13 d. patikrinimo akte Nr. ATP2-308 užfiksuotas nustatytas ginčo statinių nusidėvėjimas /prasta būklė, ginčo statiniai iškraustyti, likusios tik buitinės atliekos, informacija apie numatomą griovimą buvo viešinama. Ginčo statinių prasta būklė matyti jau 2012 m. liepos mėn. užfiksuotuose Google Street View duomenyse.

4.3. 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl ginčo statinių pardavimo (leidimo privatizuoti), bet neskundė Klaipėdos miesto savivaldybės 2019 m. spalio 4 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-510, kuriame buvo įformintas atsisakymas tokį leidimą išduoti. 2019 m spalio 9 d. policijos rašte pažymėta, kad gyventojai neginčija, jog ginčo statiniai jiems nepriklauso nuosavybės teise, todėl vertina, kad skunde nurodytos faktiniams duomenims prieštaraujančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas sužinojimas apie tariamai pažeistas teises.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė:

6.1. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją dėl galimai neteisėto pagalbinių statinių (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nugriovimo bei prašė privalomuoju nurodymu įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę atstatyti neteisėtai nugriautus pagalbinius statinius. Departamento 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. (162)20-pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti papildomą informaciją, susijusią su skundu, t. y. pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjų turėtą ar turimą valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į ginčo statinius. Pareiškėjai 2020 m. vasario 14 d. pateikė papildomą informaciją.

6.2. Atsakovas Ginčijamame rašte nurodė, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad skunde nurodyti ginčo statiniai yra nugriauti. Pirmasis statinys laikytinas nesudėtingu statiniu, antrasis – neypatinguoju statiniu, todėl nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas šių pagalbinių pastatų griovimui neprivalomas, o sandėlių nugriovimas nelaikytinas savavališka statyba ir jos padarinių šalinimui taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų pagrindo nėra. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktų nuostatos nenumato Inspekcijos teisės nagrinėti skundus dėl savivaldybių administracijų priimtų sprendimo teisėtumo, nenagrinėjo pareiškėjų skundo dalies dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo nugriauti pagalbinius statinius. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Detaliojo plano sprendiniuose tvarkomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) buvo numatyti tiek pagalbinių statinių remonto darbai, tiek menkaverčių, apleistų, fiziškai susidėvėjusių statinių griovimas.

7. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, savo veiką vykdo pagal Priežiūros įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą jos kompetenciją ir tvarką, taip pat nagrinėja prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesais. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d.), o jų (skundų ar pranešimų) dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Priežiūros įstatymo 25 str. 10 d.). Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės).

8. Teismas pažymėjo, kad dokumento, kuriuo asmuo / asmenys kreipiasi į Inspekciją, rūšį – prašymas ar skundas, o tuo pačiu – ir jo nagrinėjimo tvarką bei asmens turimų teisių apimtį tokioje procedūroje, apsprendžia prašomo spręsti klausimo pobūdis: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ir t. t.; skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Taisyklių 5 p.).

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nėra pagalbinių statinių savininkai ar teisėti jų valdytojai, todėl 2020 m. sausio 28 d. skunde ir 2020 m. vasario 14 d. papildomai pateikta informacija apie galimai neteisėtą pagalbinių statinių nugriovimą prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra susijusi su pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, todėl pareiškėjų kreipimąsi į Inspekciją vertino kaip prašymą.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos patikrinimą, taip pat į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27.2 punkto, Taisyklių 54 punkto nuostatas, konstatavo, kad ginčijamas administracinis sprendimas (raštas) buvo priimtas įvertinus 2020 m. kovo 4 d. faktinio patikrinimo vietoje rezultatus, užfiksuotus 2020 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK- 419 (162), bei su ginčo statinių griovimu susijusius dokumentus. Pareiškėjų prašymo tyrimo metu, atlikus patikrinimą vietoje, konstatuota, kad pagalbinių statinių griovimo darbams atlikti nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentai neprivalomi, todėl sandėlių nugriovimas nelaikytinas savavališka statyba ir jos padarinių šalinimui taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 10 punkto nuostatas, jog Inspekcijai nėra priskirtinas prašymų, skundų, nesusijusių su statybos procesu, nagrinėjimas, bei įvertinęs, jog pareiškėjų prašyme keliamas sprendimo nugriauti pagalbinius statinius teisėtumo klausimas nėra susijęs su statybos procesu, konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo nugriauti ginčo statinius. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjų skunde Inspekcijai ir jo papildyme nurodyta, kad ginčo statinių nugriovimu buvo pažeistas viešasis interesas, tačiau nebuvo pagrįsta, kodėl pareiškėjų įvardyti statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti, kaip teigiama, vykdant ginčo statinių griovimą, tačiau nepažeidžiantys jų teisių ar teisėtų interesų, turėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys viešąjį, t. y. visuomenės, interesą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neįvardijo jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų atliekant patikrinimą ir nustatant pareiškėjų ginčijamas faktines aplinkybes, o vertinti ir nustatyti aplinkybes, ar buvo atlikti pranešime nurodyti veiksmai, yra pavesta Inspekcijai, kuri savi veikloje turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

13. Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą VAĮ kontekste, pažymėjo, kad jame nurodyta, kodėl skundo dalis nenagrinėjama, argumentuota išvada, kodėl atsakovo vertinimu, ginčo statyba nelaikytina savavališka. Teismas iš pareiškėjų teismui pateikto skundo argumentų padarė išvadą, kad pareiškėjams buvo suprantamas ginčijamo sprendimo turinys, bei konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

14. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, todėl netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundą bei jo 2020 m. vasario 14 d. papildymą.

III. 15. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr.2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundą ir 2020 m. vasario 14 d. skundo papildymą.

16. Pareiškėjai nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjai nėra ginčo statinių savininkai ar teisėti valdytojai, todėl jų Inspekcijai pateiktas skundas apie galimai neteisėtą pagalbinių statinių nugriovimą nėra susijęs su pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, todėl pareiškėjų kreipimasis į Inspekciją laikytinas prašymu.

16.2. Pareiškėjai pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytas aplinkybes dėl ginčo statinių pastatymo ir naudojimosi, bei akcentuoja, kad pagalbiniai ūkiniai pastatai buvo statomi gyventojams naudotis, ir ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, kad pareiškėjai nebuvo teisėti jų valdytojai. Pareiškėjai pažymi, jog pagalbiniai pastatai buvo tik jų gyvenamojo namui priklausančiame žemės sklype ir tarnavo tik jų gyvenamajam namui, t. y. buvo gyvenamojo namo priklausiniais. 1992 m. privatizuojant butus gyvenamajame name, pareiškėjų naudojami sandėliukai, kaip butų priklausiniai, turėjo būti inventorizuoti ir privatizuoti kiekvienas kartu su atitinkamu butu, tačiau Klaipėdos miesto valdyba gyventojų naudojamų sandėliukų privatizuoti neleido.

16.3. Pareiškėjai akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustačius, kad daiktas neturi savarankiško daikto statuso, o yra kito daikto priklausinys ar kitaip susijęs su pagrindiniu daiktu, taikytina CK 4.14 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, todėl mano, kad butų privatizavimo sutartyse nenustačius jokių išlygų dėl butų priklausinių, jie tapo butų savininkų nuosavybe, ir pareiškėjai turi teisinį suinteresuotumą dėl ginčo pastatų nugriovimo. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismuose yra pripažįstama Klaipėdos miesto butų savininkų nuosavybės teisės į priklausinius – sandėlius, neprivatizuotus kartu su butu.

16.4. Pareiškėjai teigia, kad pagalbinių statinių nugriovimas pažeidė jų teises ir teisėtus interesus dar ir ta prasme, kad prasidėjus griovimo darbams, butų savininkams net nebuvo leidžiama pasiimti sandėliuose saugomų daiktų, o nugriovus pagalbinius ūkinius pastatus, butų savininkai neturi kur laikyti smulkaus inventoriaus, kitų daiktų, be to, nesant sandėlių nuvertėjo butai. Pareiškėjai nurodo kreipęsi į Inspekciją dėl savo pažeistų teisių gynimo, o ne dėl administracinės paslaugos suteikimo, todėl jų skundas Inspekcijai turėjo būti nagrinėjamas kaip skundas, o ne kaip prašymas, kaip kad nurodo pirmos instancijos teismas.

16.5. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo pozicija, kad ginčo statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas griovimui neprivalomas, todėl sandėlių nugriovimas nelaikytinas savavališka statyba, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pritaręs atsakovo pozicijai, nevertino, ar tikrai griovimo darbams atlikti statinio projektas ir statybą leidžiantys dokumentai buvo neprivalomi. Pareiškėjai nurodo teikę argumentus, jog nagrinėjamu atveju išimčių, numatytų Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kai leidimas griauti neypatingą statinį yra neprivalomas, šiuo atveju apskritai nebuvo, t. y. nebuvo gautas leidimas griauti neypatingą statinį (unikalus Nr. 2193-5009-3021), bei nebuvo parengtas statinio griovimo projektas, ir tai vertintina kaip savavališkas nugriovimas, kuriam taikytinos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos.

16.6. Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Inspekcijos kompetencijos tikrinti su statyba susijusius sprendinius ir veiksmus.

16.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento atsisakymą nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nes teisės aktai nenumato Inspekcijos teisės nagrinėti savivaldybių administracijų priimtų sprendimų teisėtumo, atsižvelgdamas į Taisyklių 10 punktą, kad Inspekcijai nėra priskirtinas prašymų, skundų, nesusijusių su statybos procesu, nagrinėjimas, konstatavo, kad ginčo statinių nugriovimo teisėtumo klausimas nėra susijęs su statybos procesu, ir Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo minėtos skundo dalies.

16.8. Pareiškėjai akcentuoja, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti ) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Taigi statinio griovimas laikomas statybos veikla, statybos procesu. Pareiškėjai, atsižvelgdami į Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas Inspekcijos teises vykdant statybos valstybinę priežiūrą panaikinti neteisėtai priimtus su statyba susijusius administracinius sprendimus ir sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus, konstatavo, kad Inspekcija kompetentinga nagrinėti klausimus dėl savivaldybių administracijų su statyba susijusių administracinių sprendimų teisėtumo, bet šia teise nepasinaudojo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kurią paneigia Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

16.9. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, bei Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų – ginčo statinių griovimo darbų užsakovu buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, todėl atsakovas turėjo pareigą tikrinti Savivaldybės, kaip statybos dalyvės, veiksmų (pagalbinių pastatų griovimo organizavimo) atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, tikrinti statybos vykdymo teisėtumą, nes tai yra tiesioginė Inspekcijos kompetencija, todėl Inspekcijos atsisakymas tą daryti akivaizdžiai prieštarauja įstatymams, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.

16.10. Pareiškėjai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog Savivaldybė, pagal Detaliojo plano sprendinius turėjusi suremontuoti ginčo statinius, nusprendė juos nugriauti.

16.11. Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas atitiko Viešojo administracinio įstatymo reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, jo turinys pareiškėjams buvo suprantamas, ir teigia, kad pareiškėjams iki šiol nėra aišku, pagal kokius Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytus kriterijus Inspekcija padarė išvadą, kad leidimas nugriauti neypatingą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo privalomas. Šis neaiškumas labai apsunkino Ginčijamo sprendimo apskundimą.

16.12. Pareiškėjai nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjų kreipimosi į atsakovą pobūdį, nepasisakė dėl daugumos skundo argumentų, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų, t. y. nenustatė visų svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė, teismo sprendimas prieštarauja Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2-4 punktams, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktui, todėl yra nepagrįstas.

17. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta, ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo statiniai buvo pastatyti kaip gyvenamojo namo priklausiniai, ir konkretus sandėliukas buvo konkretaus buto priklausinys, bei pažymi, kad tokie teiginiai dėl galimos nuosavybės nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Ginčo statiniai buvo ant valstybei priklausančios žemės, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalis, pagal kurią žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Atsakovas pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registro 2020 m. birželio 16 d. išrašas su istorija patvirtina, jog prie (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų ar patalpų nebuvo registruoti jokie priklausiniai.

17.2. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai priklausė valstybei, kuriuos patikėjimo teise valdė Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri turėjo teisę savo nuožiūra priimti sprendimus dėl ginčo statinių eksploatavimo, įskaitant ir ginčo statinių nugriovimą.

17.3. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovo Sprendimas neatitiko VAĮ nuostatų, todėl turi būti naikinamas, bei pažymi, jog nagrinėjant pareiškėjų skundą, nustatytais terminais bei pagal teisės aktų reikalavimus buvo atliktos pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundo bei 2020 m. vasario 14 d. skundo papildymo nagrinėjimo procedūros, buvo atliktas patikrinimas laikantis tiek vidinių taisyklių, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų. Šios aplinkybės reiškia, jog pagrindo naikinti Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimą bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundą ir 2020 m. vasario 14 d. skundo papildymą nėra pagrindo.

17.4. Inspekcijos nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savivaldybė mano, jog pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino tiek atsakovo, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo motyvus bei pridėtus įrodymus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų, nes pareiškėjai iš esmės kartoja pradinio skundo motyvus, kaip tariamai netinkamai įvertintinus iš teismo pusės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Be to, tam, kad būtų apibrėžtos ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, primintina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Dėl šios priežasties nėra vertinami pirmosios instancijos teisme nepateikti įrodymai, kuriuos pareiškėjai pateikė apeliacinės instancijos teismui.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios Nutarties 16.1-16.4 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų, vertindama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, prieina prie išvados, kad nugriautų ginčo statinių pripažinti kaip pagrindinio daikto – pareiškėjų butų priklausiniais (antraeiliais daiktais), kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas, vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, nėra faktinių bei teisinių pagrindų. Tam, kad daiktas būtų pripažintas antraeiliu, pagrindinio daikto savininkas privalo pateikti teisę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad 1992 m. privatizuojant butus gyvenamajame name, pareiškėjų naudojami sandėliukai, kaip butų priklausiniai, turėjo būti inventorizuoti ir privatizuoti kiekvienas kartu su atitinkamu butu, tačiau Klaipėdos miesto valdyba gyventojų naudojamų sandėliukų privatizuoti neleido. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjai neturi teisę patvirtinančių dokumentų.

23. Kadangi statinių nugriovimo metu pareiškėjai nebuvo jų savininkai ar teisėti valdytojai, ginčo statiniai priklausė valstybei, kuriuos patikėjimo teise valdė Klaipėdos savivaldybės administracija, ji turėjo teisę priimti sprendimus dėl ginčo statinių griovimo.

24. Pareiškėjų teisės tokiais turo savininko (valdytojo) veiksmais nepažeistos, todėl konstatuotina, kad jie neturi reikalavimo teisės ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikiamais faktinių aplinkybių ir teisės taikymo vertinimais, jog atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 11 straipsnio, taip pat į Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo 27.2 punkto, Taisyklių 54 punkto nuostatas, ginčijamas administracinis sprendimas (raštas) priimtas įvertinus 2020 m. kovo 4 d. faktinio patikrinimo vietoje rezultatus, užfiksuotus 2020 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK- 419 (162), bei su ginčo statinių griovimu susijusius dokumentus. Pareiškėjų prašymo tyrimo metu pripažinta, kad pagalbinių statinių griovimo darbams atlikti nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentai neprivalomi, todėl sandėlių nugriovimas nelaikytinas savavališka statyba ir jos padarinių šalinimui taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

26. Pareiškėjų argumentai, kuriais ginčijama atsakovo pozicija, kad pagalbinių statinių griovimo darbams atlikti nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentai neprivalomi, pripažinus, kad pareiškėjų individualaus pobūdžio teisės bei teisėti interesai statinių griovimu nepažeisti, todėl jų reikalavimai atmestini (ABTĮ 5 str. 1 d.), yra vertintini kaip bandymas imtis viešojo intereso gynimo, o tokia pareiškėjų teisė iš įstatymų nekyla Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai šia prasme peržengia savo subjektinių teisių ribas ir vien dėl to jų nurodyti argumentai atmestini.

27. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. Z., I. K., O. M., A. V., A. V., D. P., J. U., R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius