2019-09-10 Nr. AB-17322-3-61-3-00983-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-552-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00983-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 30.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2017 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. O3-76 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-76, Sprendimas), kuriuo nuspręsta, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, nes per Komisijos nustatytą terminą nepateikė nurodytos informacijos. Be to, Bendrovė buvo įpareigota ištaisyti konstatuotą trūkumą per 5 darbo dienas nuo nutarimo įsigaliojimo ir įspėta, jog nustatytu terminu nepašalinus nurodyto pažeidimo, gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti paskirta bauda.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. vasario 1 d. gavo Komisijos raštą, kuriuo ji prašė Bendrovės pateikti 2006–2009 metų Didžiosios knygos kopijas, dokumentų, reglamentavusių 2006–2009 metais sąnaudų paskirstymą reguliuojamoms ir nereguliuojamoms veikloms, kopijas. Komisija nurodė, kad informacija yra reikalinga 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo sprendimui vykdyti. Dėl dalies prašomų duomenų atsakovas prašė ne pateikti turimą informaciją, tačiau sugeneruoti naują informaciją / informacijos rinkmenas, reikalaujančią papildomų skaičiavimų bei duomenų analizės, kurios Bendrovė nedaro savo tikslais ir tokios pareigos nėra nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. raštu pateikė paaiškinimus į Komisijos rašte išdėstytus klausimus ta apimtimi, kiek objektyviai spėjo išanalizuoti duomenis pagal Komisijos prašymus. 2017 m. kovo 3 d. Komisija paskelbė pažymą Nr. O5-54 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-54), kuria siūlė pritarti parengtam nutarimo projektui ir konstatuoti, kad Bendrovė pažeidė Energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus bei nustatyti 5 darbo dienų pažeidimo pašalinimo terminą ir įspėti Bendrovę, kad nepašalinus šio pažeidimo, Bendrovei gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda. Beveik iškart po šios pažymos priėmimo, Komisija 2017 m. kovo 7 d. raštu Bendrovei nustatė 5 darbo dienų terminą pateikti istorinius duomenims, archyvinius dokumentus, informaciją, parengti įvairių duomenų rinkmenas pagal daugiau nei 40 atskirų punktų, o 2017 m. kovo 10 d. raštu prašė pateikti dar papildomų duomenų, nustatydama 5 darbo dienų terminą. Pareiškėjas pateikė rašytines pastabas, papildomus paaiškinimus bei papildomus dokumentus, taip pat nurodė, kad nespėja įvertinti visų Komisijos naujų pateiktų dokumentų, tačiau Komisija 2017 m. kovo 14 d. priėmė ginčijamą Nutarimą Nr. O3-76.

3. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas Nr. O3-76 yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeisti objektyvumo ir skaidrumo principai, taip pat buvo pažeistos esminės sprendimų pagrįstumą turinčios užtikrinti procedūros. Bendrovė nebuvo tinkamai supažindinta su pažyma, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Be to, Komisija, parengdama 2017 m. kovo 3 d. ir 2017 m. kovo 9 d. pažymas ir jas paskelbdamas viešai, pažeidė Bendrovės teisę į komercinę paslaptį sudarančių duomenų ir konfidencialios informacijos apsaugą. Komisija atlieka Bendrovės patikrinimą pažeisdama norminiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, nes Bendrovė apie planuojamą patikrinimą nebuvo informuota. Teismo sprendimas, įpareigojantis Komisijai atlikti II bazinės šilumos kainos perskaičiavimą, negali būti teisiniu pagrindu atlikti neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą visai kitam Bendrovės veiklos periodui nei II bazinės šilumos kainos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Nutarime Nr. O3-876, nepateikti jokie paaiškinimai, argumentai, kodėl ignoruojamas Bendrovės prašymas suteikti protingą terminą informacijai pateikti, dėl kokių priežasčių Bendrovės nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis. Pažymėjo, kad Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 10 punkte aiškiai įtvirtinta, kad finansinio ir kito turto valdymo dokumentai yra saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, taigi dalies Komisijos prašomos informacijos saugojimo laikas jau yra pasibaigęs. Atkreipė dėmesį, kad teismai, nagrinėdami Komisijos priimtą nutarimą, kuriuo buvo nustatyta II bazinė šilumos kaina, nenustatė, kad atsakovui būtų trūkę informacijos ar kad Bendrovė nepateikė kokios nors pagal teisės aktus reikiamos informacijos.

4. Atsakovas Komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su Pažyma Nr. O5-54 bei su ja pateikto nutarimo projektu, todėl tai, kad buvo atlikti nežymus korekciniai pataisymai, negali turėti reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovė 2017 m. kovo 9 d. raštu pateikė išsamias pastabas dėl 2017 m. kovo 3 d. pažymos Nr. O5-54, taip pat informavo Komisiją, jog Bendrovei yra žinoma apie 2017 m. kovo 9 d. pažymą Nr. O5-61 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-61), taigi pareiškėjas tinkamai susipažino su Pažyma Nr. O5-61. Pareiškėjo atstovai dalyvavo Komisijos posėdyje priimant Nutarimą Nr. O3-76, pareiškėjo pateiktos pastabos buvo objektyviai ir visapusiškai įvertintos Komisijos posėdžio metu. Vien tai, kad Komisija, įvertindama pareiškėjo pateikiamą informaciją, susiaurino siūlomo konstatuoti pažeidimo apimtį, negali būti laikoma pagrindu pripažinti, jog skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo minimos informacijos atskleidimas neturi jokios įtakos Nutarimo Nr. O3-76 teisėtumui. Pabrėžė, kad neatlieka Bendrovės veiklos patikrinimo, o vykdo 2015 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimą, įsiteisėjusį 2017 m. sausio 24 d., kuriuo Komisija įpareigota iš naujo apskaičiuoti pareiškėjos šilumos bazinės ir karšto vandens kainų dedamąsias 2010–2015 m. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo prašė tik tos informacijos, kuri yra būtina siekiant atlikti jai pavestas funkcijas bei įvykdyti teismo sprendimą, t. y. iš naujo apskaičiuoti Bendrovės šilumos bazinės ir karšto vandens kainų dedamąsias. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, argumentuodamas, jog negali pateikti prašomos informacijos Komisijos nurodytu terminu, nepateikė jokių įrodymų, kurie tinkamai pagrįstų, jog Bendrovė yra nepajėgi nurodytu terminu pateikti prašomos informacijos. Taip pat Bendrovė nenurodė tikslios datos, iki kada galėtų pateikti prašomą informaciją. Komisija suteikė pareiškėju protingus terminus, nes ji turėjo įvykdyti 2015 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimą per penkiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Be to, pareiškėjas nepaneigė fakto, kad turi Komisijos prašomą informaciją, t. y. nepagrindė, jog 10 metų senumo duomenys yra sunaikinti. Be to, pareiškėjas neišreiškė atsisakymo pateikti 2006–2009 metų Didžiąją knygą tuo pagrindu, jog minėtą knygą yra pateikusi kitam priežiūrą atliekančiam subjektui bei taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėta knyga pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, todėl Bendrovė negali remtis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 366 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri leidžia neteikti dokumentų, kai jie yra pateikti kitam priežiūrą atliekančiam subjektui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, kuriuo Komisija įpareigota iš naujo apskaičiuoti pareiškėjos šilumos bazinės ir karšto vandens kainų dedamąsias 2010–2015 m. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 24 d. Komisija 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. R2-(Š)-327 kreipėsi į pareiškėją su prašymu iki 2017 m. vasario 10 d. pateikti Bendrovės 2006–2009 metų Didžiosios knygos kopijas bei dokumentų, reglamentavusių 2006–2009 metais sąnaudų paskirstymą reguliuojamoms ir nereguliuojamoms veikloms, kopijas.

Pareiškėjas 2017 m. vasario 10 d. raštu nurodė, jog minėtas prašymas negali būti vertintinas kaip susijęs su teismo sprendimo vykdymu bei prašė Komisijos išaiškinti, kokiai procedūrai / veiksmui atlikti Komisijai yra reikalingos 2006–2009 metų Didžiosios knygos kopijos, kur / kokiu tikslu bus naudojami 2006–2009 metų Didžiosios knygos duomenys, taip pat prašė išaiškinti, kokius konkrečius veiksmus / skaičiavimus Komisija ketina atlikti, siekdama įvykdyti 2015 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimą. Komisija 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(Š)-469 kreipėsi į pareiškėją su pakartotiniu prašymu pateikti rašte nurodytą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus.

Bendrovė 2017 m. kovo 2 d. raštu nurodė savo poziciją, pateikė paaiškinimus bei dalį prašomos pateikti informacijos. Komisija 2017 m. kovo 3 d. priėmė Pažymą Nr. O5-54, kuria buvo siūloma Komisijai pritarti parengtam nutarimo projektui ir konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto reikalavimus, t. y. Komisijos suteiktais terminais nepateikė prašomos pateikti informacijos, bei nustatyti 5 darbo dienų pažeidimo pašalinimo terminą.

UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 9 d. raštais pateikė pastabas dėl Pažymų Nr. O5-54 ir Nr. O5-61 ir dalį Komisijos prašomos pateikti informacijos. Komisija 2017 m. kovo 9 d. priėmė naują pažymą Nr. O5-61, kuria taip pat buvo siūloma Komisijai pritarti nutarimo projektui ir konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto reikalavimus, t. y. Komisijos suteiktais terminais nepateikė prašomos pateikti informacijos, bei nustatyti 5 darbo dienų pažeidimo pašalinimo terminą.

Komisija, 2017 m. kovo 10 d. posėdžio metu priėmė skundžiamą nutarimą Nr. O3-76, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, t. y. per Komisijos nustatytus terminus nepateikė nurodytos informacijos. Komisija nurodė pareiškėjui ištaisyti konstatuotą pažeidimą bei įspėjo, kad, per 5 darbo dienas nepašalinus pažeidimo, pareiškėjui gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

9. Teismas taip pat nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas nepateikė Komisijai visų prašomų dokumentų, tačiau, Bendrovės nuomonė, jokio pažeidimo ji nepadarė, nes nurodytų duomenų neprivalėjo teikti, be to, ginčijamas nutarimas, priimtas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles, be kita ko, pareiškėjo teisę į konfidencialios informacijos apsaugą. Kaip matyti iš Bendrovės skundo, esminiai procedūriniai pažeidimai sietini su galimai netinkamu Pažymų Nr. O5-54 ir Nr. O5-61 išviešinimu.

10. Teismas sutiko su pareiškėju, kad Darbo reglamento 64 punktas iš esmės buvo pažeistas, tačiau nesutiko su Bendrove, kad toks pažeidimas laikytinas esminiu. Iš Pažymos Nr. O5-61 turinio matyti, kad ja buvo tik atnaujinta / pakoreguota Pažyma Nr. O5-54 ir, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą medžiagą, susiaurinta siūlomo konstatuoti pažeidimo apimtis, tačiau pagrindinis pažymos turinys iš esmės nepakito, todėl tokios atnaujintos pažymos nepaskelbimas prieš 4 darbo dienas iki posėdžio neapribojo pareiškėjo teisių gintis nuo įtariamo pažeidimo ir negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog Nutarimas Nr. O3-76 turėtų būti panaikintas ir todėl, jog Komisija atskleidė Bendrovės komercines paslaptis.

11. Teismas nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl atsakovo nurodomo informacijos rinkimo tikslo, o pareiškėjo argumentai apie galimai atliekamą Bendrovės neplaninį patikrinimą paremti tik jo subjektyviu situacijos vertinimu.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Komisija turėjo pakankamai duomenų šilumos dedamųjų kainoms perskaičiuoti. Atkreipė dėmesį, jog įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 buvo konstatuota, kad Bendrovė atsakovui teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius duomenis. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, jog Komisija įpareigotina iš Bendrovės išsireikalauti bei iš naujo įvertinti visus šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainų dedamųjų objektyviam apskaičiavimui būtinus dokumentus. Taigi nurodytame 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime konstatuota, jog Komisija visų reikiamų duomenų kainoms apskaičiuoti neturėjo. O tai, ar atsakovas II bazinę šilumos kainą iš naujo skaičiuoja atsižvelgdamas į tinkamus duomenis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pareiškėjas, manydamas, jog šilumos bazinės kainos dedamosios apskaičiuotos neteisingai, remiantis netinkamo laikotarpio dokumentais ar pan., atitinkamą Komisijos nutarimą dėl kainos apskaičiavimo turės teisę skųsti teismui.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog jis neturi ir neprivalo kaupti duomenų apie atskirų elektrinių sąnaudas kas mėnesį. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, šilumos tiekėjai pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 17 dalį (2009 m. gegužės 12 d. redakcijos 32 straipsnio 15 dalis) iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikia Komisijai ir savivaldybėms duomenis apie kuro kainas. Pagal Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“ patvirtintų Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių 26 punktą šilumos tiekėjai kiekvieną mėnesį Komisijai teikia duomenis apie įsigyto kuro kainas, kuro kiekį, kuro sąnaudas, kuro kaloringumą. Taigi pareiškėjas turi turėti duomenis apie konkrečiose elektrinėse patirtas sąnaudas.

14. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su per trumpais terminais duomenims pateikti, teismas pažymėjo, kad nors Komisijos nustatyti terminai informacijai pateikti buvo gana trumpi, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių terminų, per kuriuos sutiktų / galėtų minėtus duomenis pateikti, o ginčo duomenys atsakovui nepateikti iki šiol. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog yra sunaikinęs senesnius, nei 10 metų senumo dokumentus. Taigi teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį bei Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, panaikinti Komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. O3-76 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė su byla susijusias faktines aplinkybes. Teismas netinkamai įvertino ar apskritai nevertino kai kurių pareiškėjo rašytiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, selektyviai ignoravo tam tikras aplinkybes, kurių Komisija negalėjo paaiškinti ir pagrįsti. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, pareiškėjas skundžiamo sprendimo priėmimo dieną tariamai nėra pateikęs Komisijos reikalautų dokumentų ir informacijos. Visi Komisijos raštais pareikalauti dokumentai yra pateikti tokia forma, kokia prašė Komisija. Taigi teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, neanalizavo, kokia medžiaga buvo Komisijai teikiama ir pateikta, dėl ko nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad įvykdytų Komisijos prašymus, todėl Komisijos konstatuotas pažeidimas yra formalus.

17. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas netinkamai pritaikius Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, o taip pat VAĮ 366 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo išvada, kad pareiškėjas konkrečius duomenis turi, nes jis turi pareigą kiekvieną mėnesį Komisijai teikti duomenis apie įsigyto kuro kainas, kuro kiekį, kuro sąnaudas ir kaloringumą, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad Komisija prašė ne šių duomenų, o detalaus išskaidymo papildomai elektros energijos ir šilumos gamybai už kiekvieną mėnesį kiekvienai elektrinei pagal konkrečią pateiktą formą, nors tai visiškai skirtingo turinio ir detalumo ataskaitos. Taigi, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, kad Komisijos prašymai dėl informacijos teikimo buvo suderinami su VAĮ 366 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Taigi skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 straipsnio pagrindu.

18. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino teisinio reguliavimo, kuriuo vadovaujantis teikiama informacija Komisijai ir Komisijos diskrecijos reikalauti duomenų ir informacijos ribojimo, dėl ko netinkamai įvertino, kokius ir ar apskritai pareiškėjas turėjo pareigą teikti visus be išimties dokumentus Komisijai. Pati Komisija pripažįsta, kad pareiškėjas dar nustatant II bazinę kainą 2010 m. pateikė visus tam reikalingus duomenis, taigi Komisijos veiksmai reikalaujant papildomų dokumentų ir informacijos, yra nepagrįsti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, 2017 m. vasario 17 d. raštu, dėl kurio tariamo nevykdymo Komisija pareiškėjo atžvilgiu konstatavo pažeidimą, Komisija prašė dalies tos pačios informacijos, kuri jau buvo teikta nustatant II bazinę kainą 2010 m., pvz. 4.1 p. pateiktas klausimas dėl DK sąskaitos Nr. 691001 „Konsultacinės paslaugos“. Taigi teismo sprendimas, kuriame neanalizuota, ar Komisijos veiksmai atitinka norminius teisės aktus, reglamentuojančius Komisijos veiklą, dėl ko nebuvo nustatytos svarbios ir esminę reikšmę bylos baigčiai turinčios aplinkybės, yra nepagrįstas.

19. Pareiškėjas mano, kad teismas taip pat nevertino teisinio reguliavimo, kuriuo vadovaujantis nustatoma šilumos ir karšto vandens kaina. Tokiu būdu buvo suabsoliutinta Komisijos teisė prašyti pateikti duomenis ir informaciją, ignoruojant, kad Komisija nukrypo nuo jos veiklą reguliuojančių procedūrinių teisės aktų. Pats teismas pripažino, kad Komisija iš esmės pažeidė Komisijos darbo reglamento 64 punktą, tačiau nepagrįstai šias aplinkybes laikė nereikšmingomis, kadangi vertino jas atsietai nuo viso bylos konteksto ir tikslingų Komisijos veiksmų, nukreiptų prieš Bendrovę. Būtent Bendrovė, o ne Komisija, sprendžia, kuri Bendrovės informacija yra konfidenciali, o kuri ne. Akivaizdu, kad Komisijos veiksmai buvo nukreipti ne į tinkamą aplinkybių išsiaiškinimą ir teismo sprendimo vykdymą, o į siekį kuo greičiau ir kuo daugiau kartų nubausti pareiškėją. Taigi teismas, tinkamai neįvertinęs nurodytų aplinkybių kaip visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai Komisijos veiksmus vertino atsietai vieną nuo kito, dėl ko nepagrįstai nustatė, kad Komisijos atlikti pažeidimai neturėjo esminės reikšmės Nutarimo neteisėtumui. Už Nutarimu nustatytą pažeidimą pareiškėjui gali būti skiriama bauda, kuri ne tik prilygsta, bet ir gali viršyti pagal Baudžiamąjį kodeksą juridiniam asmeniui galimas taikyti nuobaudas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėtų būti taikomos minimaliai tokios pat garantijos kaip ir asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su įrodinėjimo naštos paskirstymu ir pareigos įrodyti, kad pareiškėjas iš tiesų atliko pažeidimą, išpildymu. Šiuo atveju būtent Komisija turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir tai, kad pareiškėjas tokių reikalavimų neišpildė, nors turėjo ir galėjo. Tačiau Komisija ne tik nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, kuris konstatuotas Nutarimu, tačiau ir nepaneigė nei vieno iš pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negali būti laikomas atlikusiu kokį nors pažeidimą.

22. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo veiksmai patvirtina, jog jis pripažįsta, kad Komisija pagrįstai prašė pateikti informaciją, būtiną įvykdyti teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą bei taip pat patvirtina, jog pareiškėjas akivaizdžiai vilkino Komisijos prašymų įgyvendinimą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pateikė skundžiamame nutarime bei minėtuose raštuose nurodytą informaciją. Sankcijos procedūra pareiškėjui nėra pradėta dėl skundžiamame Nutarime konstatuoto pažeidimo. Taigi pareiškėjas visiškai nepagrįstai inicijuoja teisminius procesus, skundžia Komisijos veiksmus, nors skundžiamo Nutarimo reikalavimai nors ir daug vėliau, tačiau yra išpildyti, neigiamų pasekmių pareiškėjui nekilo. Pažymi, kad akivaizdu, jog pareiškėjas turi tam tikra forma susistemintą informaciją ir Komisijos prašomos informacijos pagal kogeneracines jėgaines paruošimas nėra didelių laiko sąnaudų reikalaujantis darbas.

24. Atsakovas vertina, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, neviršyta kompetencija, Nutarimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertino. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos priimto Nutarimo neteisėtumą, be to, pareiškėjas yra pateikęs skundžiamame Nutarime nurodytą informaciją.

25. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Komisija šiuo atveju turėjo remtis tomis pačiomis taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis remiasi, pavyzdžiui, nustatant arba iš naujo pasibaigus taikymo periodui perskaičiuojant bazinės kainos dedamąsias, t. y. kuriomis rėmėsi pirmą kartą nustatant II bazinę kainą. Pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas įvykdyti Komisijos prašymus, nors ir nesutiko su jų pagrindu. Be to, Komisija jau yra perskaičiavusi II bazinę kainą, t. y. įvykdžiusi teismo sprendimą. Skundžiamas Nutarimas yra naikintinas, nes yra netinkamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio prasme, t. y. jame nurodomas netinkamas teisinis pagrindas, o Komisija nesiima veiksmų tam, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų taikoma aiški ir skaidri procedūra. Nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas jau įvykdė Nutarime numatytus įpareigojimus, šis procesas dėl Nutarimo teisėtumo patikros nebėra teisiškai prasmingas, todėl turėtų būti nutrauktas. Taip pat teigia, kad būtent Komisijai nustatė pareiškėjui minimalius terminus prašomai informacijai pateikti, kai kuriais atvejais tie terminai buvo netgi trumpesni nei teisės aktuose numatyti, nors Komisija prašė pateikti itin didelius kiekius informacijos. Taigi pirmos instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs nurodytų aplinkybių kaip visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

26. Atsakovas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad akivaizdu, jog šiuo atveju skundžiamas Nutarimas (kuriuo pareiškėjas buvo įspėtas dėl daromo pažeidimo ir jo neištaisymo atveju galimybės skirti sankciją), kaip atskiras dokumentas, pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir būdamas tarpiniu procedūriniu aktu, skirtu pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti, neturi būti nagrinėjamas atskirai. Todėl teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, o priėmus nagrinėti, administracinę bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nurodo, kad jeigu šios administracinės bylos nagrinėjimas nebūtų nutrauktas, dėl kitų pareiškėjo 2018 m. gegužės 28 d. papildomuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių ir argumentų atsakovas yra pasisakęs atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėl, todėl šių argumentų papildomai nebekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos bylas dalykas – Komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. O3-76, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, nes per Komisijos nustatytą terminą nepateikė nurodytos informacijos, teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Šiuo atsakovo Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas per Komisijos nustatytus terminus nepateikė nurodytos informacijos ir Komisija įpareigojo pareiškėją ištaisyti konstatuotą pažeidimą bei įspėjo, kad, per 5 darbo dienas nepašalinus pažeidimo, pareiškėjui gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

29. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog ginčijamas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. O3-76. Tačiau pareiškėjas ir atsakovas pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodo ir patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas jau įvykdė skundžiamame Nutarime Nr. O3-76 numatytus įpareigojimus bei teigia, jog šis procesas dėl Sprendimo teisėtumo patikros nebėra teisiškai prasmingas.

31. Primintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.

32. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjas iš esmės įvykdė visus įpareigojimus, išdėstytus ginčijamame atsakovo Sprendime (rašte). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo atsakovo Sprendimo panaikinimas pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes tinkamai neapgintų pareiškėjo teisių.

33. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-662/2019).

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-662/2019).

35. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas ginčijamu Sprendimu įpareigojimus jau įvykdė ir tokiam pareiškėjo veiksmui įvertinti bei nustatyti jo teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai neturi reikšmės aplinkybės, nulėmusios pareiškėjo Sprendimą ir jo motyvus. Taigi nors pareiškėjas prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto aktą, kuriame nustatytus įpareigojimus pareiškėjas yra įvykdęs, t. y. nors pats administracinis aktas nėra panaikintinas, tačiau yra įvykdyti jame dėstomi reikalavimai. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad ABTĮ 94 straipsnis numato, jog akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo teisinė padėtis teisės, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

36. Tačiau nagrinėjamoje byloje buvusios teisinės padėties atkūrimas yra objektyviai neįmanomas, kadangi pareiškėjas visus jam ginčijamu Sprendimu nustatytus reikalavimus įvykdė (ginčo dėl to nebėra) ir dėl to jis nebegali būti grąžinamas į padėtį, buvusią prieš jam įvykdant atsakovo Sprendime išdėstytus įpareigojimus. Taigi darytina išvada, kad net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nebepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl ginčijamas raštas pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-662/2019 ir kt.).

38. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog Komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. O3-76 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius