d3a82cb3-8b3f-4a5f-90a2-e11bd3d779c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-904-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-04927-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. M. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 7-10), kuriame prašė iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Specialiųjų užduočių rinktinės priteisti jam laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-09-30 neteisėtai neapskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1739,80 Lt.

Skunde paaiškino, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, nuo 2010-07-01 iki 2012-01-31 ėjo VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės Pirmosios valdybos Antrojo skyriaus viršininko pareigas (A lygis 12 kategorija), o nuo 2012-02-01 eina VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės Štabo Trečiojo skyriaus viršininko pareigas (A lygis 13 kategorija). Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 ir 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) pakeitimus, kurių pagrindu buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines kategorijas.

Å is valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jam nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSAT Specialiųjų užduočių rinktinė atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17-19).

PaaiÅ¡kino, kad įstatymų leidėjui kilo pareiga nustatyti teisinį reguliavimÄ , kurio pagrindu bÅ«tų visiÅ¡kai įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas. Sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo paskelbimo, todėl mano, kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Taip pat nurodė, kad pagal imperatyvias Darbo kodekso nuostatas, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos yra priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kreipimosi datÄ , mano, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-10-29 iki 2013-09-30.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad VSAT Specialiųjų užduočių rinktinė, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui – statutiniam valstybės tarnautojui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

Tai patvirtina ir VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės pažyma apie nepriskaičiuotÄ darbo užmokestį dėl mažintų pareiginių algų koeficientų (b. l. 11). PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2010-07-01, tačiau į teismÄ kreipėsi 2013-10-09, t. y. praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ iki 2010-10-08.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas nurodyta apimtimi atmestinas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl skundo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio nepriemok, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2010-10-09 iki 2013-09-30.Å ioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Å iai administracinei bylai iÅ¡spręsti yra aktualios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomos ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – VSAT Specialiųjų užduočių rinktinei – GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                         Ina Kirkutienė