A-552-2799-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2799/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00079-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei ,

dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Eglei Stanaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno Kovo 11-osios vidurinei mokyklai, 121-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (II t., b. l. 24-29, III t., b. l. 46-52, 73-79) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos prie Kovo 11-osios g. 50, Kaune, detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 2751 kv. m. ir 755 kv. m. žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma LT“ žemės sklypų schemoje; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti J. A. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Girstupio kaime, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) apie 1803 kv. m., 1007 kv. m., 660 kv. m., 290 kv. m. žemės sklypų planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) Kauno miesto žemėtvarkos skyriui; 3) atnaujinti terminą ginčyti 2008 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399; 4) panaikinti 2008 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399;

Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo mama, M. P., yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 14,76 ha žemės sklypą, buvusį Pažaislio valsčiuje, Girstupio kaime. 1991 metais ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. A. nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas visa apimtimi iki šiol pilnai nėra išspręstas. Kadangi atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių, kad dalis ginčo žemės yra užstatyta ar priskirta įvairiais teisiniais pagrindais kitiems asmenims, todėl dalis šios žemės privalo būti grąžinta natūra pareiškėjui.

Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti UAB „Geoma LT“ parengta žemės sklypų schema. Joje yra pažymėtos J. A. valdytos žemės sklypo ribos bei pažymėti 1803 kv. m., 1007 kv. m., 660 kv. m., 290 kv. m., 2751 kv. m. ir 755 kv. m. laisvi žemės sklypai, kuriuos galima suformuoti kaip laisvos neužstatytos žemės sklypus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau – Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnis numato, kad atitinkamos institucijos privalo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo dienos.

Nors visi reikiami dokumentai pateikti, tačiau atsakovai nepaiso teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl žemės grąžinimo ir pardavimo eiliškumo. Tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama parengti laisvo neužstatyto žemės sklypo planus, juos patvirtinti bei atkurti nuosavybės teises. Intensyvus susirašinėjimas su atitinkamomis institucijomis dėl laisvos neužstatytos žemės nustatymo vyko nuo 2006 iki 2008 metų. Tačiau Kauno miesto savivaldybė savo raštuose ne kartą nurodė, jog J.

A. valdyta iki nacionalizacijos žemė nėra laisva dėl to, kad ji yra užstatyta bei detaliuoju planu priskirta Kauno Kovo 11-osios vidurinei mokyklai. Iš bylos duomenų matyti, kad yra suformuotas 3,1583 ha žemės sklypas, kuris 2006 m. lapkričio 6 d. panaudos sutartimi Nr. M19/2006-291 yra perduotas Kovo 11-osios vidurinei mokyklai. Kadangi mokyklai yra perduotas per didelis žemės sklypas, ir mokykla su tuo sutinka, turi būti organizuojamas naujo detalaus plano rengimas, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 2751 kv. m. ir 755 kv. m.

žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma LT“ žemės sklypų schemoje. Ginčo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktas nustatė pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti atitinkamiems statiniams ar įrenginiams skirtą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius šios pareigos nevykdo.

Pažymėjo, kad terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos raštą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių – pateikdamas pirminį skundą teismui dėl suklydimo šio reikalavimo nereiškė. Tuo tarpu bylą nagrinėjantis teismas jam šios pareigos nepaaiškino. Todėl pareiškėjas sąžiningai klydo dėl savo teisių realizavimo. Be to, 2008 metų balandžio - gegužės mėnesiais pareiškėjo mama sunkiai sirgo ir jis dėl jos sveikatos būklės privalėjo ją nuolat slaugyti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 157-161) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjo patikslintu skundu reiškiamas tas pats reikalavimas tuo pačiu pagrindu, kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, tuo tarpu vien formalus šio reikalavimo suformulavimas kitaip sudaro teismui pagrindą šią administracinę bylą pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą dalyje dėl pirmo reikalavimo nutraukti. Pareiškėjas nenurodo, kokiu teisės aktu remiantis teismas turėtų įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti prašomus veiksmus. Pažymi, kad detaliojo planavimo procesas yra sudėtingas bei ilgai užtrunkantis procesas, šiame procese yra privalomi ir kitų institucijų veiksmai, kurių atlikimas nepriklauso nuo atsakovo, todėl trijų mėnesių terminas atlikti visas detaliojo teritorijų planavimo procedūras yra nepagrįstas ir nerealus.

Nepagrįstas skundo motyvas, jog atsakovas nevykdo pareigos organizuoti detaliojo plano rengimą ar patikslinimą. Kauno miesto savivaldybė teisės aktų numatytą pareigą - detaliai suformuoti žemės sklypus prie mokyklos naudojamų statinių - yra įvykdžiusi, parengdama ir 1999 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1165 patvirtindama ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” 12 punkte numatyta, kad draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius.

Šio žemės sklypo suformavimo pagrindas - Kauno miesto valdybos 1999 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 1165, kuriuo buvo patvirtintas šio sklypo detalusis planas, yra galiojantis bei nėra nuginčytas. Be to, 3.1583 ha žemės sklypas Kovo 11-osios g. 50, Kaune, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl jo yra sudarytas sandoris – 2006 m. lapkričio 6 d. panaudos sutartis Nr. M19/2006-291, kurios pareiškėjas neginčija, todėl skundo reikalavimo tenkinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo pateiktame UAB „Geoma LT“ parengtame plane pažymėti, pareiškėjo nuomone, laisvi (neužstatyti) 1803 kv. m, 1007 kv. m, 660 kv. m, 290 kv. m žemės plotai.

Šiame plane pažymėta ir J. A. buvusio iki 1940 m. žemės sklypo riba. Šiuo metu yra atliekamos teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 97, kuris yra išsidėstęs šalia pareiškėjo nurodyto sklypo 1803 kv. m., bei teritorijos tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr. (Taikos VI mikrorajono), kuris yra išsidėstęs prie kitų pareiškėjo nurodytų sklypų, detaliųjų planų procedūros. Todėl nėra pagrindo priskirti šias teritorijas laisvai (neužstatytai) žemei ir grąžinti jas natūra. Taip pat pažymi, kad patikslinto skundo pirmuoju reikalavimu prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių organizuoti teritorijos prie Kovo 11-osios g. 50, Kaune, detaliojo plano parengimą, derinimą, tvirtinimą, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 2751 kv. m ir 755 kv. m žemės sklypų, tačiau antruoju reikalavimu neprašoma teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus dėl šių žemės sklypų, todėl taip suformuluoti reikalavimai nesukels pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.

Pareiškėjas neįrodė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 212-214) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad J. A. nuosavybės teise iki 1940 m. Girstupio kaime, Pažaislio valsčiuje priklausė 14,76 ha žemės. M. P. tenkanti dalis yra 3,69 ha. Nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį yra atkurtos Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 1576v - į 0,19 ha, Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-10781 - į 0,1218 ha ir 2006 m. vasario 23 d. parengta išvada Nr. 587, dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn - į 2,30 ha žemės dalį. Likusi neatkurtos žemės dalis yra 1,0782 ha. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės 2007 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 402-1795 pateikiama informacija, jog J. A. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Nacionalinė žemės tarnyba 2008 m. kovo 28 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 A. P. taip pat pateikė informaciją apie priimtą sprendimą, kad nėra galimybės grąžinti žemę natūra. Todėl skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestini. Pareiškėjo nurodytas suklydimas, dėl ko buvo nereikštas reikalavimas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos raštą, nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu (III t., b. l. 106-113) neatnaujino skundo padavimo termino dėl 2008 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, o pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo paduoti teismui skundo įstatymo nustatytu terminu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Todėl prašymo netenkino, termino skundui paduoti dėl 2008 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 panaikinimo neatnaujino ir bylą šioje dalyje nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto tvarka.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės J. A. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, į kurią būtų galima atkurti natūra nuosavybės teises pareiškėjui. Pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisė į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Padarė išvadą, kad šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte.

Nurodė, kad aiškinant šią įstatymo normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija administracinėje byloje Nr. A11 – 263-2003 pažymėjo, kad nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas) dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti miesto žemėje suformuotas žemės sklypas grąžinimui natūra, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis.

Dėl 2 751 kv. m. ir 755 kv. m. žemės sklypų teismas nurodė, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad 1999 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1165 patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų, t. y. iki 31 400 kv. m. žemės sklypo detalusis planas prie pastato ir įrenginių Kovo 11-osios g. 50. Detalusis planas yra galiojantis ir nėra nuginčytas. Dėl minėto žemės sklypo 2006 m. lapkričio 6 d. sudaryta panaudos sutartis Nr. M19/2006-291 tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte numatyta, kad draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teismas padarė išvadą, kad detaliojo plano rengimas, derinimas bei tvirtinimas, kaip reikalauja pareiškėjas, t. y. sumažinant šiuo metu registruotą žemės sklypą, skirtą Kovo 11-osios vidurinės mokyklos veiklai, pažeistų šiuo metu galiojančių nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad 2007 m. sausio 26 d. Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla neprieštaravo, kad būtų pakoreguotos mokyklai priklausančio žemės sklypo ribos, kad buvo pradėtos tikslu grąžinti žemę natūra šio sklypo formavimo procedūros, kurios vėliau buvo nutrauktos, šiuo atveju nėra reikšmingos ir šiais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą.

Dėl 1 803 kv. m., 1 007 kv. m., 660 kv. m., 290 kv. m. žemės sklypų teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad teritorijų, į kurias pretenduoja pareiškėjas, patvirtintų detaliųjų planų nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu yra atliekamos teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 97, kuris yra išsidėstęs šalia pareiškėjo nurodyto sklypo 1803 kv. m, bei teritorijos tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr. (Taikos VI mikrorajono), į kurią patenka likusieji pareiškėjo nurodyti žemės sklypai, detaliojo planavimo procedūros. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, jeigu teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, į kurį pretendentas pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame bus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003). Todėl padarė išvadą, kad tik patvirtinus ginčo teritorijoje detaliuosius planus ir numačius, kokio dydžio sklypai yra reikalingi gyvenamųjų namų eksploatacijai, bus pagrindas likusią žemę, jeigu bus tokios, žymėti kaip laisvą (neužstatytą). Atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateiktas daugiabučiui gyvenamajam namui Taikos pr. 97 priskirtas raudonųjų linijų planas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje Nr. A-438-805/2010 konstatavo, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo pradėtiems rengti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams” 1.1 punktu, raudonųjų linijų projektai priskiriami teritorijų planavimo dokumentams. Teismas, vadovaudamasis šia teismine praktika, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu bei ta aplinkybe, kad minėtų teritorijų detalieji planai dar nėra patvirtinti, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti šią teritoriją laisva (neužstatyta).

Teismas pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į žemę ypač urbanizuotoje teritorijoje, daugiabučių namų kvartale prie gyvenamųjų namų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 10 punktu numatyta, kad minimalią sklypo struktūrą sudaro: pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius nustatomas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatomis, patvirtintomis LR aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61. Šio reglamento 10 lentelėje numatyta, kad minimalus stovėjimo vietų skaičius daugiabučiams namam yra 1 vieta vienam butui. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad į konkrečią pareiškėjo pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis, todėl J. A. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1803 kv. m., 1007 kv. m., 660 kv. m., 290 kv. m. ploto žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl nėra pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti J. A. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) apie 1 803 kv. m., 1 007 kv. m., 660 kv. m., 290 kv. m. žemės sklypų planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (ABTĮ 88 str. 1d. 1p.).

III. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 120-126) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi šioje dalyje teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo principus. Nagrinėjamu atveju teismas pagal bylos faktinius duomenis turėjo pilną teisinį pagrindą pripažinti, kad UAB „Geoma LT“ žemės sklypų plane pažymėti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai yra iš tiesų turintys laisvos, grąžintinos žemės statusą ir į juos turi būti atkuriamos nuosavybės teisės.

2. Dėl 2 751 kv. m. ir 755 kv. m. žemės sklypų pažymi, kad 2007 m. sausio 26 d. Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos direktorius raštu nurodė, kad mokykla neprieštarauja, jog būtų pakoreguotas pagal pridedamą brėžinį mokyklos ribų detalusis planas dėl žemės nuosavybės atkūrimo ir užsakovo lėšomis būtų parengtas mokyklos žemės sklypas bei atkurtas žemės sklypas nuo mokyklos teritorijos atitvertas tvora. 2007 m. vasario 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto tvarkymo skyrius informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto tvarkymo skyrius pradėjo vykdyti žemės sklypo prie Kovo 11- osios g. 50 (grąžintinos natūra žemės, paveldėtojai M. P.) formavimo procedūras. 2007 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto tvarkymo skyrius kreipėsi raštu į Kauno visuomeninės sveikatos centrą nurodydami, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto tvarkymo skyrius pradėjo vykdyti žemės sklypo prie Kovo 11-osios g. 50 (Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla) performavimo procedūras dėl grąžintinos natūra žemės paveldėtojai M. P.. Parengtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl žemės sklypo Kovo 11-osios g. 50 detaliojo planavimo organizavimo“ buvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės tarybos komitetuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento Finansinės apskaitos ir ūkio skyrius pateikė informaciją, kad Kauno Kovo 11 -ojoje vidurinėje mokykloje šiuo metu mokosi 648 mokiniai (projektinis mokinių skaičius 839 mokiniai), esamas mokyklos sklypo plotas 31 583 kv. m. 2007 m. lapkričio 5 d. Kauno visuomenės sveikatos centras išnagrinėjęs raštą, nurodė, kad sprendimą dėl mokyklos sklypo sumažinimo turėtų priimti Kauno miesto savivaldybė, koreguodama detalųjį planą. Detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.750 patvirtinta Higienos norma HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“, kuri jokių sklypo dydžio kriterijų nenustatė, skirtingai nei po detalaus plano patvirtinimo įsigaliojusios higienos normos. Iš to darytina išvada, kad dabartinis mokyklos dydis nėra paremtas jokiais objektyviais kriterijais dabartinių aktų požiūriu.

3. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad mokyklai buvo suformuotas per didelis žemės sklypas, nebūtinas statinių eksploatacijai. Pati mokykla šį faktą pripažįsta, kaip ir tą aplinkybę, kad dalis žemės sklypo yra visiškai nenaudojama, apleista, kas taip pat įtvirtinta ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Mano, kad jokie teisės aktai nedraudžia detaliuoju planu perplanuoti teritoriją teritorijų planavimo dokumento pagrindu ir nustatyti konkretų poreikį konkrečiam žemės sklypui prie statinių. Higienos norma, kuria vadovavosi teismas, negali reikšti kad negalioja aukštesnės galios teisės aktai - t. y. Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju užstatytos žemės klausimas sprendžiamas pagal du kriterijus - faktinį ir teisinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2011). Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau kai nėra realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio (arba tokiam poreikiui akivaizdžiai išnykus ir jam neegzistuojant, kaip yra dėl dalies sklypo ginčo atveju), detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas ne kaip valstybės išperkama, bet kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja teisminei praktikai analogiškame teisiniame ginče (administracinė byla Nr. A-492-1593-12), kuriame apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo teritorijos būtinumo visuomenės reikmėms, pagrįstai neapsiribojo 1999 m. situacijos vertinimu, kai 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimu Nr. 515 buvo patvirtintas žemės sklypo prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų Žeimenos g. detalusis planas (iki 20 000 m2), nes priimti sprendimai neatitiko vėliau susiklosčiusios situacijos, faktinio teritorijos naudojimo numatytiems tikslams.

5. Teismo išvados dėl 1 803 kv. m., 1 007 kv. m., 660 kv. m., 290 kv. m. žemės sklypų nepagrįstos. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši įstatymo nuostata patvirtina atsakovo - Kauno miesto Savivaldybės pareigą nuosavybės teisių atkūrimo procese formuoti grąžintinus žemės sklypus ir rengti jų planus. Mano, jog įstatymų leidėjo įpareigojimų Kauno miesto Savivaldybė tinkamai nevykdė. Kauno žemėtvarkos skyriaus pateiktas prašymas yra vykdytinas. Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos, nagrinėjamos bylos duomenų, į Kauno miesto savivaldybę buvo kreiptasi ne vieną kartą, tačiau pastaroji institucija nurodė, jog laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Kadangi atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių, kad dalis pareiškėjo naudojamos žemės yra užstatyta ar priskirta įvairiais teisiniais pagrindais kitiems asmenims, byloje kito ginčas dėl to, kad dalies esančių laisvų žemės sklypų Kauno miesto Savivaldybė nepripažįsta grąžintinos savininkui žemės sklypais. Tokiu būdu matyti, jog akivaizdžiai ne visa J. A. valdyta žemė gali būti laikoma žemės sklypu, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ar yra skirta panaudoti visuomenės poreikiams. Todėl dalis šios žemės privalo būti grąžinta natūra.

6. Šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Geoma“ laisvos neužstatytos žemės sklypų plane pažymėti laisvi žemės sklypai yra valstybės išperkama žemė. Atsakovas Kauno miesto Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, šioje žemės dalyje yra suformuoti ar įregistruoti Nuosavybės teisių registre žemės sklypai, būtų įvykdytos ar detalaus planavimo procedūros. Ta aplinkybė, kad dalis teritorijos buvo apibrėžta raudonų linijų planais, nedaro šių žemės sklypų valstybės išperkama žeme, kadangi jokių duomenų apie šios žemės naudotojus į bylą nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad Taikos pr. 97, Kaune yra vykdomos detalaus planavimo procedūros, nesudaro pagrindo laikyti, kad žemė nėra laisva. Priešingai, jokios detalaus planavimo procedūros šio sklypo atžvilgiu nėra pilnai baigtos.

7. Dėl nurodytų priežasčių negali būti laikomi valstybės išperkama žeme kiti žemės sklypai – 1 007 kv. m , 660 kv. m ir 290 kv. m. 2009 m. kovo 2 d. buvo išduotos planavimo sąlygos teritorijos tarp Taikos pr., Pramonės ir Draugystės g., Kaune detaliajam planavimui, tikslu suformuoti sklypus prie esamų statinių, infrastruktūros objektų bei laisvų sklypų nustatymo žemės gražinimui. Nepaisant to, kad išduotos planavimo sąlygos galioja tik iki 2012 m. kovo 2 d., jokios realios detalaus planavimo procedūros nebuvo atliktos, detalaus plano sprendiniai nebuvo parengti. Akivaizdu, jog minimos procedūros buvo atliktos tik siekiant užkirsti pareiškėjui kelią susigrąžinti laisvą (neužstatytą) žemę.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 121-135) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus.

Papildomai nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad detaliojo planavimo procedūros nėra atliktos, sprendiniai nėra parengti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia: sprendiniai yra parengti, atliktos viešo svarstymo su visuomene procedūros (Urbanistikos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. raštas Nr. 40-9-611 su priedais, Detaliojo planavimo organizavimo skyriaus 2011 m. spalio 4 d. raštas Nr. 65-3-692 su priedais). Teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad detalieji planai ginčo teritorijose dar nėra patvirtinti, tačiau atsižvelgė ir įvertino, kad jie yra rengiami, taip pat esant šioms faktinėms aplinkybėms, bei spręsdamas ginčo klausimą teisingai pasirėmė jau suformuota aukščiau nurodyta teismų praktika.

2. Reikalavimas įpareigoti parengti laisvos žemės sklypų planus yra neteisėtas, nes atlikti reikalavime nurodytus veiksnius turi teisę tik įstatyme nurodytos institucijos, o teismine tvarka tikrinamas tik jau priimtų sprendimų teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2003, 2005 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2005).

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam turėtų būti grąžinti natūra ir kiti sklypai, nurodyti jo pateiktame plane, įpareigojant Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti laisvos žemės sklypų planus. Teritorijos, kurių plotai pareiškėjo pateiktame plane nurodyti kaip 1 007 kv. m, 660 kv. m, 290 kv. m yra Taikos VI mikrorajone, teritorijoje tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr., yra nelaikytini laisvais (neužstatytais), kadangi yra priskiriami valstybės išperkamiems, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostata.

4. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo metu yra rengiamas ir per protingą laikotarpį bus parengtas teritorijos tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr. (Taikos mikrorajono) detalusis planas. Minėto detaliojo plano sprendiniai yra parengti, viešo svarstymo su visuomene procedūra įvykdyta. Patvirtinus ginčo teritorijoje detalųjį planą ir numačius kokio dydžio sklypas yra reikalingas esamų statinių eksploatacijai, bus pagrindas likusią žemę žymėti kaip laisvą (neužstatytą), tačiau kaip matyti iš planuojamų sprendinių, pareiškėjo nurodyti tariamai laisvi plotai pareiškėjo pateiktame plane nurodyti kaip 1 007 kv. m, 660 kv. m, 290 kv. m Taikos VI mikrorajone, teritorijoje tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr. yra priskirti esamų statinių eksploatacijai.

5. Teritorijos, kurių plotai pareiškėjo pateiktame plane nurodyti kaip 1 803 kv. m ir 166 kv. m, priskirtinos daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 97 eksploatacijai reikalingai teritorijai. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai: raudonųjų linijų planas bei duomenys, kad šiuo metu yra atliekamos teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 97, kuris yra išsidėstęs šalia pareiškėjo nurodytų sklypų, detaliojo planavimo procedūros.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 139-142) prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 136) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo metu atliekamas daugiabučio namo Taikos pr. 97, Kaune detalusis planas. Daugiabučio namo kiemas, pro kurį dabar pravažiuoja 2-jų daugiabučių namų po šimtą juose įsikūrusių butų gyventojų, yra gana blogos būklės, važiuojamoje dalyje mažai lieka vietos statyti automobiliams, todėl bus reikalinga kiemą plėsti. Prašo atsižvelgti į tai, kad jeigu pareiškėjui bus grąžinta nuosavybė, tokiu būdu bus pažeistos visų gyventojų teisės. Priešais namą yra žalia zona – parkas. Žalios zonos yra senai suprojektuotos gyvenamuosiuose rajonuose, todėl jų nevalia naikinti, nes medžiai yra dideli ir jie gyventojams užstoja triukšmą nuo Taikos prospekto, kur yra didelis mašinų srautas. Šalia jų namo jau yra grąžinta teritorija – ten pastatyti pramoniniai pastatai: mašinų dažykla, remontas, plovykla, kurie teršia aplinką ir kenkia gyventojų sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos pareigos atlikti veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę procese – pakoreguoti esamą detalųjį planą bei pateikti Nacionalinei žemės tarnybai grąžintinų žemės sklypų planus detaliai nesuplanuotoje teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta neatnaujinti termino skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 paduoti ir administracinė byla šioje dalyje nutraukta, nėra apskųsta apeliacine tvarka, (tai patvirtino apelianto atstovė teismo posėdyje), todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisakys.

Apeliaciniame skunde išsakoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika dviem pagrindiniais aspektais: visu pirma, teismas neatsižvelgė į pasikeitusią faktinę situaciją bei Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos sutikimą sumažinti jos naudojamą žemės sklypą, iš naujo rengiant detalųjį šios teritorijos planą; antra, teismas nepagrįstai laikė kitus žemės sklypus valstybės išperkama žeme, kol neužbaigtos detaliojo planavimo procedūros.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta; pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų ir t.t. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.

Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su 2 751 ir 755 kv. m žemės sklypais, šiuos metu naudojamais Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos, teisėjų kolegija pažymi, kad ši teritorija yra detaliai suplanuota, jai galioja 1999 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1165 patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas. Be to, 3.1583 ha žemės sklypas Kovo 11-osios g. 50, Kaune, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl jo yra sudarytas sandoris – 2006 m. lapkričio 6 d. panaudos sutartis Nr. M19/2006-291. Nei Atkūrimo įstatymas, nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tiesioginės pareigos atsakovui iš naujo rengti teritorijų planavimo dokumentus, nepasikeitus žemės sklypo paskirčiai ir faktiniam naudotojui. Be to, teritorijų planavimo tikslai neturi prieštarauti galiojančių teisės aktų reikalavimams. Lietuvos higienos normai HN 21:2011 numatant draudimą mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius, pareiškėjo pageidaujamas detalusis planavimas yra negalimas. Apeliaciniame skunde minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1593-12 nagrinėjamu atveju nelaikytina tinkamu precedentu, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Cituotoje byloje detaliai suplanuotas žemės sklypas buvo skirtas jau nebeveikiančiai neformaliojo ugdymo įstaigai, o šiuo atveju ginčo žemės sklypas naudojamas veikiančios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad šiais dviem žemės sklypais, į kuriuos nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjas, vidurinė mokykla faktiškai nesinaudoja ir jų visuomeninė paskirtis išnyko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).

Administracinėje byloje Nr. A11 – 263/2003 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „Aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvada ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 497) .

Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nukrypti nuo ankstesnės teismo praktikos yra objektyviai būtina bei neišvengiama. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, jog atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri gali būti grąžinama natūra asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju būtina papildomai atsižvelgti ar esama duomenų, jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams. Tik tuo atveju, jei tokių duomenų (informacijos) nėra, galima konstatuoti, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-983/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1007 kv. m., 660 kv. m. ir 290 kv. m. žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjas, yra teritorijoje tarp Taikos pr., Pramonės ir Draugystės g., Kaune. 1803 kv. m. žemės sklypas yra teritorijoje prie daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 97, Kaune. Šiose teritorijoje patvirtintų detaliųjų planų nėra , tačiau šiuo metu atliekamos detaliojo planavimo procedūros, kurios turėtų nustatyti, kokie žemės sklypai yra reikalingi esamų statinių ir infrastruktūros objektų eksploatavimui, kokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Jau yra parengti detaliojo plano sprendiniai ir įvykusi viešo svarstymo su visuomene procedūra. Teisėjų kolegija nenustatė, kad detaliojo planavimo procesas šiose teritorijose būtų vilkinamas ar atliekamas per neprotingai ilgą laiką. Tik užbaigus šias procedūras, savivaldybės administracija galės vykdyti LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkoje numatytą pareigą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, suprojektuoti žemės sklypus ir t.t. Tokia savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga siejama ne su vien abstrakčia galimybe grąžinti žemę ar atskirų pretendentų pageidavimais, o su teritorijų planavimo procedūrų atlikimu.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog minėti keturi žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjas, kol kas negali būti laikomi laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra žeme. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti su tuo susijusias administracines procedūras. Toks įpareigojimas būtų išankstinis, nes tik detaliai suplanavus teritoriją tarp Taikos pr., Pramonės ir Draugystės g. ir teritoriją prie namo Taikos pr.97, Kaune bei patvirtinus šių teritorijų planavimo dokumentus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimo pareiškėjui.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius