2018-12-05 Nr. AB-22398-3-61-3-01659-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-849-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01659-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. D2-913 (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl bankroto administratoriaus M. K. (toliau – ir Administratorius) neveikimo patenkinti bei įpareigoti Tarnybą atlikti neeilinį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bankrotas“ ir Administratoriaus veiklos vertinimą ir pagal kompetenciją įvertinti Administratoriaus veiksmus (neveikimą) atsisakant imtis veiksmų dėl BUAB „Timera“ kreditoriaus A. M. pateikto kreditorinio reikalavimo BUAB „Timera“ bankroto byloje teisinio vertinimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. vasario 24 d. pateikė skundą Tarnybai dėl neteisėtų Administratoriaus veiksmų BUAB „Timera“ bankroto procese (toliau – ir Skundas), nurodydamas aplinkybes dėl galimai neteisėtų Administratoriaus veiksmų ir pateikdamas tai įrodančius teismų sprendimus. Tarnyba Sprendimu atsisakė pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, nurodydama, jog ji neturi teisės vertinti, ar 2008 m. vasario 22 d. sandoris turi būti ginčijamas teisme. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Skunde neprašė Tarnybos spręsti, ar 2008 m. vasario 22 d. sandoris turi būti ginčijamas teisme, kadangi pareiškėjas pateikė teismų sprendimų kopijas, kurios pagrindžia minėto sandorio neteisėtumą ir neteisėtus Administratoriaus veiksmus. Pareiškėjas manė, kad Administratorius yra šališkas arba neturi pakankamos kvalifikacijos, ir teigė, kad Skunde pateikti įrodymai, pagrindžiantys Administratoriaus piktnaudžiavimą procesine padėtimi nesiimant veiksmų, kurie nurodyti teisės aktuose.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. Tarnyba gali vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu.

5. Tarnyba nurodė, kad Administratorius 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. 16/02 „Dėl A. Š. prašymo ginčyti kreditorinį reikalavimą“ pareiškėjui pateikė motyvuotą atsakymą, jame nurodydamas savo argumentus, kodėl jo nuomone, pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad įmonių bankroto procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas Administratoriui vykdyti buvusių įmonės vadovų ir (ar) akcininkų prašymus ginčyti sandorius, be to, Tarnybai nėra suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjo nurodytas sandoris turėtų būti ginčijamas teisme.

6. Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d., t. y. iki Skundo pateikimo Tarnybai dienos, pateikė prašymą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2016 m. balandžio 5 d. pateikė prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą dėl 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio pagrindu, taigi Tarnybai pradėjus neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal pareiškėjo Skundą, patikrinimas būtų sustabdytas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. D2-913 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2016 m. vasario 24 d. skundą nagrinėti iš naujo.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Administratoriui pateikė 2016 m. sausio 7 d. prašymą, kuriame prašė ginčyti A. M. reikalavimus BUAB „Timera“ (b. l. 64–65). Administratorius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, be kita ko, dėl to, kad pareiškėjas, kaip buvęs UAB „Timera“ valdytojas, neperdavė Administratoriui dokumentų, kurių pagrindu jis galėtų atlikti tam tikrus patikrinimus. Pareiškėjas Skunde Tarnybai nurodė, kad A. M. 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jam žemės sklypą ir pastatą su priklausiniu, esančius adresu: Kauno g. 53, Ramučių k. Kauno raj. (toliau – ir Sandoris), tačiau Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-332/2011 (toliau – ir 2011 m. spalio 14 d. nuosprendis) buvo nustatyta, jog Sandoris iš esmės nebuvo sudarytas (b. l. 52–63). Pareiškėjas Skunde Tarnybai taip pat nurodė, kad Administratorius, 2015 m. vasario mėn. kreipdamasis su prašymu bankrotą pripažinti tyčiniu, kaip vieną iš Administratoriaus argumentus pagrindžiančių įrodymų pateikė ir 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriame įvardinti fiktyvūs sandoriai, tame tarpe, ir Sandoris; Administratoriui buvo žinomi neteisėti A. M. veiksmai bei kreditorinio reikalavimo nepagrįstumas, tačiau Administratorius nesiėmė veiksmų apginti bankrutuojančios įmonės ar kitų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (b. l. 35–37). Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo Skundą ir atsisakė pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą pagal pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes remdamasi tuo, kad Tarnybai nėra suteikta teisė vertinti, ar Sandoris turėtų būti ginčijamas teisme, bei tuo, kad sandorių ginčijimas yra Administratoriaus teisė ir pareiga.

9. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažino A. Š., E. M., A. M., L. B. ir V. G. kaltais padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir pažymėjo, kad nusikalstama veika pradėta vykdyti nuo 2005 metų, todėl teismas sprendė, kad iš nusikalstamos veikos gautomis piniginėmis lėšomis buvo sumokėta 2008 metais sudarant Sandorį. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-419-657/2016 BUAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

10. Remdamasis Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi teismas sprendė, kad Administratorius nagrinėjamu atveju turėjo teisę ir pareigą patikrinti BUAB „Timera“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad Sandoris buvo sudarytas anksčiau nei prieš 5 metus, tačiau pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius, be kita ko, turi teisę ir pareigą pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Sprendime nevertino, ar Administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vertino aplinkybes ir siekė nustatyti, ar Sandoris buvo priešingas įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad BUAB „Timera“ negali atsiskaityti su kreditoriais.

11. Teismo vertinimu, aplinkybė dėl prokuroro pateikto ieškinio teismui gali būti pagrindu sustabdyti pradėtą neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, tačiau negali būti pagrindu atsisakyti pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą.

12. Teismas sprendė, kad Tarnyba netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Skunde pateiktus argumentus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą Sprendimą. Tarnybai iš esmės neįvertinus visų pareiškėjo Skunde išdėstytų argumentų, teismas neįpareigojo Tarnybos atlikti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, o įpareigojo Tarnybą pareiškėjo 2016 m. vasario 24 d. skundą nagrinėti iš naujo.

III. 13. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Tarnyboje įvertinus Administratoriaus veiksmus administruojant BUAB „Timera“ nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų. Teisės aktai bankroto administratoriui nenumato pareigos ginčyti tokį sandorį. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numato pareigą administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir, jeigu nustato, kad dalis peržiūrėtų sandorių (t. y. tų, kurie sudaryti per 5 metų laikotarpį) prieštarauja įmonės veiklos tikslams arba galėjo turėti įtakos įmonės gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais, kreipiasi į teismą dėl tokių sandorių nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Sandoris buvo sudarytas anksčiau kaip prieš 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nurodydamas, kad Administratorius turėjo šį Sandorį įvertinti, nenurodė, kokio teisės akto pagrindu buvo prieita prie tokios išvados.

13.2. Jokie trečiųjų asmenų (tame tarpe, ir prokuratūros) veiksmai ginčijant Sandorį nedaro įtakos bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumui tose ribose, kuriose Tarnyba yra kompetentinga tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Tarnybos sprendimą, nenurodė, kokius teisės aktus Tarnyba pažeidė.

13.4. Sprendimas buvo priimtas Tarnybos kompetencijos ribose, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, priešingai nei nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, Tarnyba pareiškėjo skundą atidžiai ištyrė ir įvertino visus reikšmingus aspektus. Pareiškėjui buvo pateiktas motyvuotas atsisakymas pradėti neplaninį bankroto administratoriaus patikrinimą, kuriame pateikiama Tarnybos pozicija dėl bankroto administratoriaus veiksmų, tokią poziciją pagrindžiantys teisės aktai ir faktinės aplinkybės.

14. Pareiškėjas A. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas, be jo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų motyvų, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1787-249/2017 buvo patenkinti A. Š. ir Lietuvos generalinės prokuratūros ieškiniai ir BUAB „Timera” naudai panaikintas Sandoris, privedęs įmonę prie bankroto ir iš A. M. (inicijavusio BUAB „Timera” bankrotą) BUAB „Timera” naudai priteista 14 480 Eur suma. BUAB „Timera” bankroto administratorius apskundė BUAB „Timera” naudingą Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016 ir prašydamas jį panaikinti. Todėl akivaizdu, jog Administratorius atstovauja išskirtinai kreditoriaus A. M. interesus ir nesiekia apsaugoti BUAB „Timera”, jos kreditorių (bendrai) ar akcininkų interesų, šios aplinkybės sudaro pagrindą inicijuoti neeilinį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Bankroto administratorius atsisakė ginčyti Sandorį, kuris Kauno apygardos teismo buvo 2016 m. lapkričio 3 d. pripažintas niekiniu ir kuris įmonę privedė prie bankroto. Šios aplinkybės rodo tiesioginį bankroto administratoriaus suinteresuotumą ne atkurti įmonės mokumą, ginti jos, jos kreditorių ir akcininkų interesus, bet ją likviduoti. Be to, Administratoriui buvo žinoma apie 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį, kuriame nustatyti prejudiciniai faktai, turintys reikšmės visam bankroto procesui. Bankroto administratorius atsisako nuvykti ir surasti įmonės buhalterinius dokumentus, taip pat neginčijo A. M. (BUAB „Timera” kreditoriaus, turinčio daugiau nei 99 proc. visų reikalavimų sumos) pateikto kreditorinio reikalavimo.

14.2. Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinti A. Š. informacinį pranešimą (b. l. 128), prie kurio buvo pridėtas BUAB „Timera” apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016, siekiant panaikinti BUAB „Timera” naudingą teismo sprendimą.

14.3. Įmonių bankroto įstatymas nedraudžia bankroto administratoriui tikrinti anksčiau nei per 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, kurie bankroto administratoriui kelia įtarimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

16. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

17. Šalys neginčija bylos faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų iš naujo nevertina.

18. Atsakovas yra įgaliota institucija vykdanti bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą ir šio ginčo apimtyje tikrinamas jo veiksmų teisėtumas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies apimtimi, t. y., ar atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, veikė savo kompetencijos ribose, ar nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto. Todėl nėra reikšmingi pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai apie paties pareiškėjo pasirinktas bankrutuojančios įmonės ir / ar kreditorių teisių gynimo priemones, kurios nepatenka į bankroto administratoriaus veiklos apimtį.

19. Viena iš bankroto administratoriaus veiklos priežiūros formų yra administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (akto redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 21 d.) 23.2 punktą, turint informacijos, gavus asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, gali būti atliekamas administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas.

20. Pareiškėjo skundo, pateikto atsakovui 2016 m. vasario 24 d.(b. l. 49–51), turinys patvirtina, kad pareiškėjas siekė inicijuoti bankroto administratoriaus M. K. neeilinį patikrinimą dėl to, kad jis, administruodamas BUAB „Timera“, atsisakė ginčyti 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Timera“ ir A. M.

21. Atsakovas šioje byloje pareiškėjo ginčijamu 2016 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. D2-913 atsisakė pagal pareiškėjo pateiktą skundą pradėti neplaninį patikrinimą, nenustatęs teisės aktų pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad bankroto administratorius turi teisę ir pareigą ginčyti sandorius tyčinio bankroto atveju už penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

22. Pareiškėjo nurodomas sandoris buvo sudarytas 2008 m. vasario 22 d., o bankroto byla UAB „Timera“ pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta 2014 m. balandžio 30 d., todėl 5 metų terminas iki bankroto iškėlimo buvo pasibaigęs.

23. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

24. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo sprendimas atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą pagal pareiškėjo skundą yra teisėtas bei pagrįstas.

25. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs priešingą sprendimą, neteisingai aiškino bei taikė teisės normas, nustatančias bankroto administratoriaus teisę ginčyti sandorius, todėl tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 straipsnis).

26. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pareiškėjo A. Š. skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas