d3a6ea0b-9016-4cb9-8fdb-779834e8d031 · Kauno apygardos teismas

             Byla Nr. ATP-498-238/2017             Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00057-2015-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11; 45.4.5             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

A. skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas V. A. praÅ¡ymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Teismas n u s t a t ė : Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, taip pat V.

A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 650 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metams ir transporto priemonės konfiskavimu. Galutinė subendrinta nuobauda V. A. paskirta 900 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, teisės medžioti atėmimu 3 metams ir transporto priemonės konfiskavimu. Jurbarko rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 29 d. gautas V.

A. praÅ¡ymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino V. A. praÅ¡ymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, nurodė, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad paskirtoji administracinė nuobauda jau Å¡iuo metu yra pasiekusi tikslus, numatytus administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant užtikrinti, kad asmuo nebedarytų naujų teisės pažeidimų.Skunde V.

A. praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į bendruosius humanizmo, protingumo, proporcingumo principus teisėje ir faktines bylos aplinkybes. Teismas formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose taikė visiÅ¡kai formaliai, neatsižvelgė į jo asmenį, patirtį ir susiklosčiusiÄ gyvenimo situacijÄ , t. y. neindividualizavo, be to, nevertino visuomenės intereso pažeidimo, susijusio su ilgalaikėmis nuobaudos taikymo pasekmėmis, esmės ir turinio.Skunde teigiama, jog jis atitinka visus formalius reikalavimus, leidžiančius taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, kadangi sumokėjo baudÄ , nepadarė naujų teisės pažeidimų, įvykdė kitus įpareigojimus, tačiau yra baudžiamas daug griežčiau, nei asmenys, kurie padarė KET ar smurtinius nusikaltimus bÅ«dami neblaivÅ«s ir vėliau susitaikė su nukentėjusiuoju.

Supranta, kad visuomenės interesas reikalauja per prevencinių priemonių taikymÄ ir pažeidėjo nubaudimÄ užtikrinti bendrÄ visuomenės saugumÄ . Tačiau vieÅ¡asis interesas veikia plačiau ir juo siekiama kuo ekonomiÅ¡kiau elgtis ne tik su baudžiamu asmeniu, bet ir su kitais visuomenėje egzistuojančiais santykiais. Teigia, kad Å¡iuo metu dirba, t. y. prisideda ne tik prie savo materialinės gerovės kÅ«rimo, bet plačiÄ ja prasme ir prie valstybės Å«kio gerinimo, nes aktyvus darbo rinkoje, dėl to moka mokesčius, tokiu bÅ«du iki minimumo mažina galimybę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir pragyvenimui verstis užsienyje.

Mano, kad teismas, iÅ¡reikÅ¡damas nepasitikėjimÄ , suvaržė jo teises ir teisėtus lÅ«kesčius labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti, o negrÄ Å¾indamas teisės vairuoti pasirinko akivaizdžiai perteklinę ir nepamatuotai neproporcingÄ priemonę, jo, kaip pasitaisiusio asmens, atžvilgiu. Toks teismo požiÅ«ris negali bÅ«ti laikomas humaniÅ¡ku ir skatinančiu pasitikėti teisėsaugos institucijomis bei visa valstybės teisine sistema.Teismo nutartyje nurodoma, kad vienas iÅ¡ jį neigiamai charakterizuojančių faktų yra tai, kad jis yra baustas ir už kitÄ tuo pat metu padarytÄ teisės pažeidimÄ , o tai kvalifikuoja KET pažeidimÄ kaip itin Å¡iurkÅ¡tų, be to, kėlė ypatingai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai ir turtui.

Atkreipia dėmesį, kad nors ir buvo baustas už transporto priemonės nesustabdymÄ , tačiau nagrinėtoje administracinėje byloje buvo nustatytos visiÅ¡kai kitos aplinkybės – jis nestojo ne dėl to, kad iÅ¡vengtų atsakomybės už kitÄ pažeidimÄ , tačiau dėl susiklosčiusių meteorologinių sÄ lygų bei vietos specifikos (buvo slidi kelio danga, sustojo pats nuo stabdymo vietos už ~50 m., policijos darbuotojams nereikėjo jo vytis ir pan.), be to, jokia grėsmė kitiems kelių eismo dalyviams nekilo, kadangi kelias buvo tuščias, buvo tamsus paros metas ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartį priėmusi teisėja taip pat nagrinėjo administracinio pažeidimo bylÄ , todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių faktinės aplinkybės nutartyje yra iÅ¡kraipomos, neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės. Esant tokiai situacijai nutartyje nurodomi motyvai yra visiÅ¡kai formalÅ«s, galimai perraÅ¡yti iÅ¡ kitų procesinių dokumentų, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Nutartyje klaidingai nurodomi teiginiai verčia manyti, kad teismas labai formaliai ir nepagrįstai plečiamai charakterizavo jį kaip nedrausmingÄ pilietį ir tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė nesivadovaudamas įrodymais.

Teismas nevertino, jog anksčiau ir per nuobaudos galiojimo laikÄ jis jokių teisės pažeidimų nepadarė, o dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo tinkamai įvertinti savo bÅ«simų darbinių funkcijų galimybių sumažėjimo. Dėl padaryto pažeidimo labai stipriai iÅ¡gyvena, supranta, kad nuvylė save ir savo artimuosius, dėl savo elgesio susilaukė ne gailesčio, o draugų ir giminaičių pasmerkimo, kas, natÅ«ralu, nuolat verčia jausti gėdÄ ir psichologinį spaudimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas Aivaras Dumčius praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir V.

A. skundo netenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , k o n s t a t u o j a : V. A. skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Ä®gyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naujÄ jį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d.

įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi Å¡iuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali bÅ«ti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudÄ paskyręs organas (pareigÅ«nas), gavęs asmens praÅ¡ymÄ , gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ atestacijÄ institucijų pažymÄ , sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ .

Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimÄ , ATPK 329 straipsnyje nurodytos sÄ lygos netaikomos formaliai – bÅ«tina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiÅ«rį į nuobaudÄ ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiÅ¡kus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad V.

A. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ , remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudÄ paskyrusio pareigÅ«no teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu.

Minėta, jog sprendžiant klausimÄ dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, bÅ«tina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant Å¡ios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimÄ bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ .

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Ä®statymas Å¡iuo atveju aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , prevencinių priemonių taikymÄ ir pažeidėjo nubaudimÄ tam, kad bÅ«tų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninis interesas iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V.

A. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams buvo nubaustas už vienÄ Å¡iurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nepaisant to, kad apelianto teigimu, kelias buvo tuščias, buvo tamsus paros metas, tokiais savo veiksmais V. A. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.

Ä®statymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ sankcijoje buvo numatęs itin griežtÄ nuobaudÄ , tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumÄ ir jo galimų pasekmių svarbÄ visuomenėje. Todėl Å¡iuo atveju sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimÄ , vadovautis vien tik V. A. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skunde nurodoma, kad jis nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę dėl susiklosčiusių meteorologinių sÄ lygų bei vietos specifikos.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad teismas, paskyręs nuobaudÄ , konstatavo, jog V. A. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ padarė tyčia, prieÅ¡ingu atveju administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu bÅ«tų nutraukta, kadangi atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik konstatavus asmens tyčinius veiksmus. Apelianto teigimu, policijos darbuotojams nereikėjo jo vytis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, prieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, liudytojo policijos pareigÅ«no D.

TamoÅ¡aičio teigimu, pirmiausia buvo įjungti Å¡vyturėliai, po to pareigÅ«nas A. Butkus, iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, stabdė V. A. vairuojamÄ transporto priemonę, tačiau Å¡i nestojo, todėl pareigÅ«nams teko vytis pro juos pravažiavusį automobilį. Å ios pažeidėjo nurodomos aplinkybės, prieÅ¡taraujančios teismo nutarime nustatytiems faktams, tik parodo jo nenuoÅ¡irdumÄ ir siekį sumenkinti savo kaltę, kas rodo, jog Å¡iuo metu administracinės nuobaudos tikslai dar tikrai nėra pasiekti.

Å iame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumÄ pažymėtina, jog, prieÅ¡ingai, nei tai suvokia V. A., jo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, bÅ«tinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ (nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), atitikimu, taip pat aplinkybės, kad jis dėl pažeidimo gailisi, patyrė gėdÄ , nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, ypatingai Å¡velninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindÄ taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumÄ , įžūlų policijos pareigÅ«nų darbo diskreditavimÄ vykdant jiems valstybės suteiktus įgaliojimus, įstatymo leidėjas sankcijoje už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nustatydamas ne tik piniginę baudÄ , bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobÅ«džio veikų, kurios gali sukelti žalÄ jos nariams ar jų turtui.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, prieÅ¡ pažeisdamas Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, rizikÄ . Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats.Skunde nurodomos aplinkybės, kad V. A. Å¡iuo metu dirba, t. y. prisideda ne tik prie savo materialinės gerovės kÅ«rimo, bet plačiÄ ja prasme ir prie valstybės Å«kio gerinimo, nes yra aktyvus darbo rinkoje, dėl to moka mokesčius, tokiu bÅ«du iki minimumo mažina galimybę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir pragyvenimui verstis užsienyje, nėra niekaip susijusios su ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymu ir nelaikytinos turinčios reikÅ¡mės Å¡iam klausimui spręsti.

AukÅ¡tesniojo teismo manymu, teismas, atsisakęs tenkinti praÅ¡ymÄ dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nesuvaržė jo teisių ir teisėtų lÅ«kesčių labiau, negu to reikia nuobaudos tikslams pasiekti.AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę ir dėl kurių bÅ«tų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, praÅ¡ymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. A. skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir V. A. skundo netenkinti Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja              Danguolė Šiugždinytė