d3a6d682-1a6e-4e4f-ba46-05f701ebb792 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                    Civilinė byla Nr.e2A-114-212/2016Roma Rimkienė                                       Teisminio proceso Nr.2-30-3-00834-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.1.1; 2.3.2.10; 2.3.2.2; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams V. V., E. G., A. Å . ir V.

Å ., tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, VÄ® Registrų centro Utenos filialui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius prašė:

1) panaikinti 2012-03-09 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagalbinio Å«kio pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, galiojimÄ 1.1, 1.2 p.;2) panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu atliktÄ pagalbinio Å«kio pastatų teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;3) įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytus vagonėlius su terasomis, inžinierinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę;4) sprendime nurodyti, kad atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius nugriauti minėtus statinius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius turi teisę nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų V.

V., E. G., A. ir V. Å .. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, panaikino 2012-03-09 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagalbinių Å«kio pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, galiojimÄ ; panaikino Å¡ios deklaracijos pagrindu atliktÄ pagalbinių Å«kio pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;

įpareigojo atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus du vagonėlius su terasomis, įrengtus inžinerinius tinklus, esančius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius pašalinti minėtus statinius, teisę juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę suteikė ieškovui, išlaidas išieškant iš atsakovų.

Priteisė iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis 41 Eur žyminio mokesčio ir 18,46 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas atsakovo argumentÄ , kad dėl įstatyme nustatyto termino praleidimo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, laikė nepagrįstu kaip ir samprotavimÄ dėl to, jog nesuraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos akto dėl vagonėlių su terasomis, byla turi bÅ«ti nutraukta. Pažymi, jog terminas skirtas institucijos funkcijoms įgyvendinti ir jo praleidimas neturi įtakos teismui vertinant ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .

Nustatė, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams V. V., E. G., A. Å . ir V. Å . kaip bendraturčiams. Sklypui galioja specialiosios naudojimo sÄ lygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, dirvožemio apsauga, miÅ¡ko naudojimo apribojimai. Å iame sklype yra pagalbinio Å«kio pastatai su inžineriniais statiniais, nuosavybės teise priklausantys visiems atsakovams. 2010-08-19 V. V. ir E. G. buvo nubausti administracinėmis baudomis už tai, kad neteisėtai pastatė vagonėlius su terasomis bei pagalbinį pastatÄ miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, neturėdami tam leidimo.

Tai pat jiems buvo suraÅ¡yti privalomieji nurodymai tam, kad negavus leidimo nesudėtingo statinio statybai esamoje pastatytų vagonėlių vietoje, vagonėliai su terasomis bÅ«tų paÅ¡alinti iki 2010-11-19. Inspekcijos pareigÅ«nas 2011-06-22 konstatavęs savavaliÅ¡kos statybos faktÄ bei surašė aktÄ Nr. SSA-90-110622-00006 dėl žemės sklype savavaliÅ¡kai pastatyto vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų. 2011-06-23 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2049 su situacijos planu užfiksuota, kad poilsiui skirti vagonėliai su terasomis bei pagalbinis statinys pastatyti miÅ¡ku apaugusioje sklypo dalyje ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto bei vandentiekio tinklų dalis paklota ežero apsaugos juostoje. 2011-12-27 aktu buvo tikrinta ar įvykdytas 2011-06-23 Inspekcijos pareigÅ«no reikalavimas ir konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai nepaÅ¡alinti, statybos ar griovimo darbai nebevykdomi.

IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovų pastatyti statiniai neabejotinai yra savavaliÅ¡ka statyba, kurių įteisinimas neįmanomas.Atsakovas V. V. 2011-04-28 kreipėsi į InspekcijÄ praÅ¡ydamas nustatyti statinių statusÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinti jų atitikimÄ statinio sÄ vokai. Inspekcijos 2011-08-19 raÅ¡tu jam buvo nurodyta, kad vagonėliai bei žemės sklype esantis pagalbinis statinys su malkine yra I grupės nesudėtingi statiniai, tuo tarpu terasos prie vagonėlių priskiriamos II grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

O vandentiekio ir nuotekų tinklai su surinkimo talpomis yra neypatingi inžineriniai statiniai, kurių statybai privaloma parengti projektÄ , atitinkama tvarka jį suderinti ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kadangi pagalbinio statinio su malkine bei terasomis prie vagonėlių statyba miÅ¡ku apaugusiame žemės sklype negalima, nes tai prieÅ¡tarauja aplinkos apsaugos bei saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. 2011-04-08 Molėtų rajono savivaldybės administracija jam raÅ¡tu pranešė, kad mobilaus namelio pastatymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, nes sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonÄ , dėl ko jame nelegaliai pastačius namelį, negali bÅ«ti taikomos Statybos įstatymo nuostatos ir rengiama projektinė dokumentacija jo įteisinimui.

V. V. bei kiti atsakovai privalomus nurodymus ir įstatymų reikalavimus iki Å¡iol ignoruoja, nes beveik penkerius metus statinių nepaÅ¡alino, nepaisant, kad 2010-08-19 paskirtas administracines baudas jis ir E. G. yra sumokėję, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-30 nutartyje yra konstatavęs vagonėlių su terasomis neteisėtÄ pastatymÄ miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, neturint tam leidimo ir bÅ«tinumÄ juos paÅ¡alinti.Saugomose teritorijose atitinkami teisės subjektai turi paisyti nustatytų apribojimų ir suvaržymų.

PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonose numatyta, kad draudžiama statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miÅ¡kuose, kitose vietose. V. V. atstovų argumentus, kad statiniai ir inžineriniai įrenginiai pastatyti žemės Å«kio paskirties žemėje už pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos ribų, atmetė. Atsakovų žemės sklypui 2002 m. nustatyta 25 m pločio pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantės juosta (juostos plotas 0.4489 ha), o pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantės apsaugos zona - 200 m, nustatyta visam 5,1778 ha atsakovų sklypo plotui, kÄ patvirtina ir žemės sklypo kadastro duomenys apie žemės naudojimo apribojimus, ir miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys.

Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, o vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Šių reikalavimų statytojas nesilaikė, nes pastatyti statiniai yra ant Makio ežero kranto, ežero apsaugos zonoje.Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nenumato, kad miško žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje gali būti kiti statiniai, išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius.

Atsakovai, kurių žemės sklype pastatyti statiniai ir inžineriniai tinklai, šias normas ignoravo. V. V. teiginius, kad statiniai stovi ne miške, o ant žemės ūkio paskirties žemės, atmetė. Priešingai, tai, kad statiniai stovi būtent miške, patvirtina kadastro žemėlapio ištrauka, kartografinės duomenų bazės fragmentas, neteisėta veika miške padarytos žalos aplinkai paskaičiavimas, fotonuotraukos, teismo posėdžio metu pateiktas planas, taip pat žemės sklypui taikomi miško (4.6308 ha) naudojimo apribojimai.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai statybÄ leidžiančių dokumentų neturi, o statybos darbus neleistinai vykdė miÅ¡ko žemėje. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų V. V., E. G., A. Å . ir V. Å . sklype pastatyti vagonėliai su terasomis bei savavaliÅ¡kai įrengti inžineriniai tinklai nepatenka į miÅ¡ko žemėje leistinų statyti statinių kategorijÄ .Inspekcijos reikalavimų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius per nustatytÄ terminÄ neįvykdę, atsakovai vis tiek kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ bei pateikė 2012-03-09 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta statinių teisinė registracija jų vardu.

Å ių veiksmų jie ėmėsi jau po to, kai Inspekcijos pareigÅ«nai surašė savavaliÅ¡kos statybos ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus bei jų suraÅ¡ymo metu pareigÅ«nams nepateikė Å¡ios svarbios informacijos apie tai, jog kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl teisinės registracijos, tai laikė kaip atsakovų nesÄ Å¾iningÄ veikimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas pateikdamas VÄ® Registrų centrui deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , neteisėtai atliko pastatytų statinių teisinę registracijÄ , todėl panaikino 2012-03-09 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu atlikta Å«kio pastatais (pagalbinio Å«kio paskirties) įvardintų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi byloje įrodyta, kad atsakovų žemės sklype, kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujų statinių statyba negalima, teismas negali suteikti termino projektinei dokumentacijai parengti, siekiant statybos įteisinimo (kaip to alternatyviai prašė atsakovas) ir atsakovai įpareigotini paÅ¡alinti statinius bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir reikalavimų dalyje dėl 2 vagonėlių su terasomis – bylÄ nutraukti CPK 293 str. 2 p. pagrindu, likusioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; jei teismas spręstų, kad yra pagrindas konstatuoti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , apeliantas praÅ¡o suteikti ne trumpesnį nei 6 mėn. terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir įforminti statybÄ .

Nurodo, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į bylos esmę, neįvertinus visų bylos aplinkybių, todėl naikintinas. Teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo normas, reglamentuojančias privalomÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡ankstinę ikiteisminę tvarkÄ , dėl ko nepagrįstai nenutraukė bylos dalyje dėl vagonėlių su terasomis nugriovimo. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 str., neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad ginčo statiniai yra pastatyti vandens telkinio apsaugos zonoje ir miÅ¡ko žemėje.

Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija įrodė, jog ginčo statinių įteisinimas neįmanomas, todėl padarė neteisėtÄ ir byloje surinktais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo statinių nugriovimas yra vienintelis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das. Mano, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę ieÅ¡kiniu reikalauti iÅ¡ atsakovų savo lėšomis paÅ¡alinti tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklu savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nes tik dėl jų buvo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktas.

Inspekcijos reikalavimai dėl Pastatų paÅ¡alinimo net negalėjo bÅ«ti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku - ieÅ¡kovas nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms Ä®statymo 28 str. nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko teismas turėjo CPK 293 str. 2 d. pagrindu dalyje dėl reikalavimo nugriauti pastatus (vagonėlius su terasomis), bylÄ nutraukti. Mano, jog teismas nepagrįstai pripažino ginčo statinius pastatytus savavaliÅ¡kai. Ä® bylÄ pateikti įrodymai: Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as Nr.62/13519 ir VÄ® „Registrų centras" patvirtintas Žemės sklypo planas, akivaizdžiai paneigia tai, kad ginčo statiniai patenka į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės juostÄ ar apsaugos zonÄ .

Tačiau teismas jų visiÅ¡kai nevertino - dėl jų net nepasisakė. Žemės sklypo planas neginčijamai patvirtina, kad ginčo statiniai nepatenka nei į vandens telkinių apsaugos juostÄ , nei apsaugos zonÄ , kuri nuo ežero yra 25 m. Teismas turėjo vadovautis 2002 m. rugsėjo 12 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr.10-06-522, kuriuo suformuotam Žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos. 2007 m. Aplinkos ministro patvirtintas apraÅ¡as yra taikomas rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, todėl Å¡iuo atveju jis yra netaikytinas.

Ginčo žemės sklypas yra ne mieste, ne kultūros paveldo objekto teritorijoje, ne saugomoje teritorijoje; ne valstybinėje žemėje; statinių statybos vieta yra ne vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos ribose, todėl ginčo statinių statybai nebuvo reikalingas nei projektas, nei kieno nors rašytinis pritarimas, t. y. nebuvo ir nėra reikalingas joks statybas leidžiantis dokumentas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo statiniai stovi būtent miško žemėje, nepagrįstai žemės ūkio paskirties žemę sutapatino su miško ūkio paskirties žeme.

PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, ginčo žemės sklypas yra ne miÅ¡ko žemės sklypas - jo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kuri nustatyta ir galioja visam žemės sklypui yra žemės Å«kio žemė. Ginčo statiniai žemės Å«kio paskirties sklype stovi miÅ¡ku neapaugusioje žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dalyje, tad jokie miÅ¡ko naudojimo apribojimai nėra taikomi. MiÅ¡ko naudmenų plote jokių statinių nėra. Todėl ginčo statiniai pastatyti teisėtai ir teismas neturėjo pagrindo naikinti 2012 m. kovo 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ , ginčo statinių teisinę registracijÄ ir įpareigoti nugriauti statinius.Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto ir kitų atsakovų žemės sklype, kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujų statinių statyba negalima ir nepagrįstai nesuteikė termino statybai įforminti.

MiÅ¡ko naudmenos ginčo žemės sklype yra kultÅ«rinės kilmės, o plotai, kuriuose yra ginčo statiniai, nėra apaugę miÅ¡ku, nėra pažeistos galiojančiu žemėtvarkos projektu žemės sklypui nustatytos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Todėl ir pagrindo taikyti pačiÄ griežčiausiÄ sankcijÄ - statinio nugriovimÄ - nėra. Teismo sprendimas taikyti pačiÄ griežčiausiÄ sankcijÄ - įpareigoti apeliantÄ ir atsakovus paÅ¡alinti ginčo statinius - prieÅ¡tarauja ir proporcingumo principui, reiÅ¡kiančiam, kad sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog nesutinka su apelianto argumentais, kad ginčo statiniai nėra (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje. Vandens telkinio pakrantės apsaugos zona nustatyta remiantis Utenos apskrities Molėtų rajono žemės sklypo kadastro duomenimis apie žemės naudojimo apribojimus, kur nurodyta, kad į vandens telkinių apsaugos zonÄ patenka 5,1778 ha sklypo plotas, t. y. visas sklypas yra apsauginėje zonoje. (duomenys neskelbtini) ežeras patenka į 2007-02-14 aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-98, 9.1 punkto reguliavimo sritį ir jo pakrantės apsaugos zona – 200 m., todėl apelianto argumentas, kad pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantės juosta yra 25 m.

Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai užfiksuoja, jog atsakovo (apelianto) statiniai stovi miške. Apeliantas, neturėdamas leidimo vagonėlio su terasa statybai bei suderintos projektinės dokumentacijos pagalbinio pastato su vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais statybai, šiuos statinius ir inžinerinius įrenginius pasistatė miško žemėje bei paviršinio vandens telkinių apsauginėje zonoje. Atsakovo pažeidimas pagrįstai siejamas su statyba saugomoje teritorijoje, nes V. V. savo veiksmais pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, nes sklypas yra ekologinės apsaugos prioriteto teritorijoje.

Apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 108 p., 119 p., 127.3 p., kadangi statiniai yra vandens telkinio apsaugos zonos ribose, jų statyba nebuvo derinta su Aplinkos ministerija, nebuvo iÅ¡laikytas atstumas ne mažesnis nei nurodyta 127.9 punkte nuo statinių iki vandens telkinio kranto linijos, taip pat pažeidė Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 632, 30 punktÄ bei MiÅ¡kų įstatyme numatytus statybų miÅ¡ko žemėje ribojimo principus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančias visas aplinkybes, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Vagonėliai su terasomis yra miÅ¡ku apaugusioje žemės sklypo dalyje, tokia statinių statyba prieÅ¡tarauja aplinkos apsaugos bei saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 3 p. Žemės sklypas ant kurio stovi vagonėliai su terasomis, Å«kinis pastatas ir savavaliÅ¡kai įrengti inžinieriniai tinklai, yra vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, o sklypui nustatytos specialios miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos.

Teismas teisingai konstatavo, kad statiniai yra miÅ¡ke ir jie nepatenka į miÅ¡ko žemėje leistinų statyti statinių kategorijÄ . Taip pat pagrįstai buvo nustatyta, kad negalima suteikti termino projektinei dokumentacijai parengti, siekiant statybos įteisinimo, nes atsakovų žemės sklype naujų statinių statyba negalima. Atsakovo statiniai negali bÅ«ti įteisinti pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, parengus atitinkamus projektus ir gavus leidžiančius dokumentus, nes miÅ¡ko paskirties žemėje draudžiama tokia statyba.

Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevertino ir nepasisakė sprendime dėl tam tikrų įrodymų. Tai, kad teismas neaptarė atskirai kiekvienos nurodytos aplinkybės ar įrodymo, nedaro priimto sprendimo negaliojančiu. Apeliantas nepagrįstai ginčija Valstybinės MiÅ¡kų tarnybos pateiktus įrodymus. Lietuvos Respublikos miÅ¡kai registruojami miÅ¡kų valstybės kadastre. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atlieka inventorizacijÄ , periodiÅ¡kai tikslina miÅ¡kų plotų duomenis, todėl MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenys vertintini kaip aktulesni.

Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ratio decidendi iÅ¡ esmės skiriasi nuo apelianto skundė nurodytų aplinkybių, todėl ja remtis nėra pagrindo. PareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovas E. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Sutinka su apeliaciniu skundu bei jame iÅ¡dėstytais motyvais, juos palaiko. Teismas aplaidžiai iÅ¡tyrė įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino materialiÄ sias teisės normas, nepagrįstai nenutraukė bylos dalyje dėl vagonėlių su terasomis paÅ¡alinimo.

IeÅ¡kovas neįgyvendino privalomos ikiteisminės tvarkos pagal Statybos įstatymo 28 str., t. y. nesurašė savavaliÅ¡kos statybos akto dėl vagonėlių su terasomis, todėl neturi teisinio intereso ir yra netinkamas ieÅ¡kovas byloje. Mano, kad Å¡ioje dalyje byla turėjo bÅ«ti nutraukta arba ieÅ¡kinys atmestas. Teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, jų nevertino ir iÅ¡sprendė savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ . Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai panaikino 2012-03-09 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , ginčo statinių teisinę registracijÄ ir įpareigojo nugriauti statinius.

Žemės sklypas buvo suformuotas 2002 m. pagal žemėtvarkos projektÄ , jame buvo nustatyta 0,4489 ha vandens telkinių apsaugos juosta ir 0,547 ha pavirÅ¡iaus vandens apsaugos zona. Todėl nepagrįsti argumentai, jog (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zona nustatyta visam žemės sklypui. Ginčo statiniai yra I ir II g. nesudėtingi statiniai, todėl statybÄ leidžiančio dokumento nereikia. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo statiniai stovi miÅ¡ko žemėje, nes pagal VÄ® RegistrÄ , žemės sklypo paskirtis yra žemės Å«kio, o miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti tik miÅ¡kų Å«kio arba konservacinės paskirties.

Be to, ginčo statiniai yra miÅ¡ku neapaugusioje žemės sklypo dalyje. Mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė suteikti terminÄ statyboms įforminti, todėl pažeidė Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.Byloje nustatyta, kad atsakovai V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. yra 5,1778 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis:

žemės Å«kio, miÅ¡ko žemės plotas užima 4,6308 ha (t. 1, b. l. 12-15).Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentÅ«ra (toliau – Utenos RAAD) 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje skyrė V. V. 550 Lt baudÄ ir pateikė privalomÄ nurodymÄ , kuriuo nurodė: „Negavus leidimo nesudėtingo statinio statybai esamoje pastatyto vagonėlio treilerio vietoje žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) VideniÅ¡kio girininkijos miÅ¡ko 940 kv. sklype 52, vagonėlis su terasa turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ Å¡ios vietovės iki 2010 m. lapkričio 19 d.“ (t. 1, b. l. 63-66).Atsakovai V.

V. ir E. G. 2010-11-18 kreipėsi į Utenos RAAD praÅ¡ydami Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pagrindu pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminÄ dėl procedÅ«rų, sijusių su projektinės dokumentacijos gavimu, kurių trukmei jei negali daryti įtakos (t. 1, b. l. 16-17).Pakartotinį privalomÄ nurodymÄ Utenos RAAD surašė ir pateikė V. V. 2010-11-19, įpareigodamas „Negavus leidimo nesudėtingo statinio statybai esamoje pastatyto vagonėlio vietoje žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g-jos miÅ¡ko 940 kv. sklype 52, vagonėlis su terasa bei Å«kinis pastatas turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ Å¡ios vietos iki 2011 m. sausio 19 d.“ Atsakovui V.

V. 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirta 75 Lt bauda (t. 1, b. l. 67-74).Utenos RAAD 2011 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame konstatuota, kad V. V., neturėdamas Molėtų rajono vyr. architekto leidimo vagonėlio su terasa statybai, bei suderintos projektinės dokumentacijos pagalbinio pastato su vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais statybai, miÅ¡ko žemėje turi pastatytus statinius, kurie turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti iki 2011 m. sausio 19 d. (t. 1, b. l. 75-76).Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius (toliau – Inspekcija) 2011 m. birželio 23 d.

Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius iš statytojo V. V. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. birželio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius: vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37-39, 42-52). Inspekcija 2012 m. lapkričio 14 d. aktu konstatavo, kad atsakovas Reikalavimo neįvykdė (t. 1, b. l. 34-36).Atsakovai V.

V., E. G., A. Å . ir V. Å . VÄ® Registrų centro Utenos filialui 2012 m. kovo 9 d. pateikė DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kurioje paskelbė užbaigę dviejų pagalbinio Å«kio pastatų statybÄ ir tuo pagrindu pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 147-151, 188-191).Nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu, atsakovas, apeliantas V. V. teigia, kad teismas turėjo nutraukti bylÄ dėl vagonėlių su terasomis paÅ¡alinimo, nes ieÅ¡kovas nesilaikė privalomos iÅ¡ankstinės ikiteisminės tvarkos, numatytos Statybos įstatymo 28 straipsnyje, nesurašė savavaliÅ¡kos statybos aktų dėl vagonėlių su terasomis paÅ¡alinimo.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl privalomos iÅ¡ankstinės ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Pagal Statybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) nuostatas statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo 28 straipsnyje (nuo 2010-10-01 galiojusi redakcija) nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigÅ«nas, atliekantis statybos valstybinę priežiÅ«rÄ pagal Å¡io Ä®statymo jam priskirtÄ kompetencijÄ , nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai: nedelsdamas suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriuo pareikalauja iÅ¡ statytojo užsakovo), jeigu jo nėra, – iÅ¡ statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavaliÅ¡kai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, iÅ¡skyrus statybos darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinkÄ , ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam Å¡iame punkte nurodytam asmeniui savavaliÅ¡kos statybos aktÄ pasiraÅ¡ytinai, registruotu laiÅ¡ku arba kitu tinkamu bÅ«du teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ atsakovų žemės sklype pastatyti vagonėliai su terasomis nėra statiniai, nes tai yra kilnojamieji daiktai, kurie gali bÅ«ti nukeliami bet į kokiÄ vietÄ ir dėl jų paÅ¡alinimo Inspekcija neprivalo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktų. Å iuo atveju, atsakovams buvo suraÅ¡yti Utenos RAAD pareigÅ«no privalomieji nurodymai įpareigojantys nukelti vagonėlius su terasomis, nes miÅ¡ko žemėje tokie statiniai negali bÅ«ti.Pažymėtina, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip valstybės institucija, pagal savo kompetencijÄ prižiÅ«rinti statybos atitiktį aplinkosaugos reikalavimams Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pagrindu (toliau – AAVKÄ®).

Pagal minėto įstatymo nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigÅ«nai kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, pavirÅ¡inių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miÅ¡kus), gyvÅ«nijos (įskaitant žuvų iÅ¡teklius) bei kitus gamtos iÅ¡teklius; kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigÄ saugoti aplinkÄ ir esant Ä®statyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (AAVKÄ® 2 str. 6 d., 3 str., 18 str.).

Byloje nustatyta, kad Utenos RAAD privalomus nurodymus apeliantui pateikė 2010-08-19 ir 2010-11-19, įpareigodamas pastatytus vagonėlius su terasomis bei Å«kinį pastatÄ paÅ¡alinti. Atsakovai Utenos RAAD privalomųjų nurodymų neskundė, administracines baudas sumokėjo, taigi, pažeidimus pripažino, tačiau neįvykdė.Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų, todėl nepagrįstai nustatė, kad ginčo statiniai yra (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje, kuri apima visÄ 5,1778 ha žemės sklypÄ .

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad vandens telkinių apsaugos juosta užima tik 0,4489 ha, o paviršinio vandens apsaugos zona – 0,547 ha. Be to, ginčo statiniai yra nesudėtingi, todėl jiems nereikalingas projektas. Šiuos apelianto argumentus paneigia bylos duomenys, nes pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, ežero (duomenys neskelbtini) apsaugos zona yra 200 m., o pakrantės apsaugos juosta yra 25 m. (t. 2, b. l. 149).Nesutiktina su apelianto argumentu, kad ginčo statiniai stovi ne miško žemėje, kadangi žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio žemė.

Kaip minėta, atsakovams nuosavybės teise priklausančio 5,1778 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio, o miÅ¡ko žemės plotas užima 4,6308 ha (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis). Tuo tarpu pagal MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenis, kurie yra tikslesni ir nuolat atnaujinami, atliekant valstybinę miÅ¡kų inventorizacijÄ , ginčo žemės sklype miÅ¡kas sudaro 4,77 ha, t. y. didžiÄ jÄ sklypo dalį (MiÅ¡kų įstatymo 13 str.). Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas patvirtina, kad atsakovų statiniai yra miÅ¡ko žemėje (t. 1, b. l. 79).Be to, atsakovai savo veiksmais patys pripažino, jog statiniai yra miÅ¡ko žemėje.

Norėdami atidalinti miÅ¡ko dalį, atsakovai siekė parengti detalųjį planÄ ir suformuoti atskirÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypÄ ir kitÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ , kuris bÅ«tų naudojamas statinių kaimo turizmo paslaugoms teikti statybai (t. 1, b. l. 184-206, t. 2, b. l. 34-35). Dėl parengto teritorijos detaliojo plano patikrinimo akto teisėtumo kilo ginčas, kuris buvo iÅ¡spręstas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015-03-31 sprendimu. Detalusis planas nebuvo patvirtintas, nes jo sprendiniai prieÅ¡taravo teisės aktų reikalavimams (t. 2, b. l. 104-112).

Minėtame sprendime taip pat konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai vadovavosi MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis ir kad detaliojo plano planavimo sÄ lygose buvo nurodyta, jog planuojamam ginčo žemės sklypui taikomas MiÅ¡kų valstybės kadastras.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimÄ Nr. 363 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (iÅ¡skyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplÅ«dimių įrangÄ ), tverti tvoras; tiesti kelius; naudoti trÄ Å¡as, pesticidus ir kitus chemikalus; dirbti žemę, ardyti velėnas (iÅ¡skyrus kultÅ«rinių pievų atsėjimÄ , suderinus su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius;

įrengti poilsiavietes (iÅ¡skyrus paplÅ«dimius), statyti autotransporto priemones, kÅ«renti laužus; ne miÅ¡ko žemėse kirsti medžius ir krÅ«mus (iÅ¡skyrus sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas) (109 punktas). Å is nutarimas pakeistas 2014-07-09 nutarimu Nr. 662, tačiau draudimas pakrantės apsaugos juostose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininkų Å«kio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, iÅ¡skyrus buvusių sodybų atkÅ«rimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiÅ¡kai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose, iÅ¡liko (127.9 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad statybos procesÄ reglamentuojančios teisės normos yra vieÅ¡osios teisės normos, kurioms nebÅ«dingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai.

Å iose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytÄ statinį jo statybÄ pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti bÅ«tini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lÅ«kestis. Jei atitinkamų statinių buvimas negalimas, tai jų nugriovimas, iÅ¡ardymas ar kitoks statybvietės sutvarkymas yra proporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

Valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, saugo aplinkÄ nuo kenksmingų poveikių. Užtikrinti Å¡ių nuostatų laikymÄ si yra vieÅ¡asis interesas. Asmuo, veikiantis prieÅ¡ingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lÅ«kesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2013-06-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-354/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė galimybės įteisinti esamus statinius, todėl apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nesuteikė termino statyboms įforminti, atmestinas.Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Ramunė Čeknienė Zina MickevičiÅ«tė Birutė Valiulienė