d3a3b8bb-e4ab-425f-a33d-b9d166e98813 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61658-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistojo R.

D. gynėjui advokatui Dainiui Gudui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir dar neatlikta 10 mėnesių 23 dienų bausmės dalimi dalinio sudėjimo bÅ«du, pridedant 3 mėnesius, ir paskiriant galutinę subendrintÄ 1 metų 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.R.

D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. uždrausta naudotis specialia teise ir vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, iÅ¡aiÅ¡kinant nuteistajam, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laivės atėmimu, taikomas visÄ laisvės atėmimo atlikimo laikÄ ir teismo paskirtÄ laikÄ po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 7 d. apie 17.00 – 17.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 30 punktų reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo nukentėjusiojo J.

F., kurį kliudė ir sužalojo, padarydamas kairio kryžmeninio klubo sÄ nario iÅ¡nirimÄ ir gaktinės sÄ varžos iÅ¡siskyrimÄ , kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžimus, muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje blauzdoje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimÄ , t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam J. F..VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad R. D. kaltė be nukentėjusiojo, specialisto ir liudytojų parodymų yra visiÅ¡kai įrodyta taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, jam skirtina bausmė sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nuteistojo R.

D. gynėjas avokadas Dainius Gudas praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendį panaikinti. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visuma, tačiau netinkamai juos įvertino. R. D. teismui nurodė, kad nukentėjusysis J. F. staiga įšoko į keliÄ ir trenkėsi į jo vairuojamos autotransporto priemonės deÅ¡inę pusę, nulauždamas deÅ¡inės automobilio pusės veidrodėlį. R. D. automobilį sustabdė, priėjo prie nukentėjusiojo, kvietė medicininę pagalbÄ .

Å ie R. D. parodymai pilnai patvirtinti objektyviais įrodymais esančiais baudžiamojoje byloje, t. y. automobilio apžiÅ«ros protokolu, meteorologine pažyma, specialistų iÅ¡vadomis bei specialisto apklausa. PrieÅ¡ingai R. D., nukentėjęs asmuo J. F. paaiÅ¡kino, kad jis baigė eiti per pėsčiųjų perėjÄ ir tik tada buvo partrenktas automobilio. Skunde atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Å¡ie nukentėjusiojo parodymai pilnai paneigti aukščiau paminėtais objektyviais įrodymais, esančiais byloje.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jį grindė prielaidomis, o ne faktais ir konkrečiomis nustatytomis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme aplinkybėmis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jeigu nukentėjusiojo rÅ«buose buvo rasti keli eurai, vadinasi nukentėjusysis ėjo į parduotuvę, o kad ten patekti, jam reikėjo Å¡iuo atveju pereiti gatvę, todėl sprendė, kad nukentėjusysis ėjo per gatvę iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę ir kaltinamojo vairuojamu automobiliu buvo tokiu atveju partrenktas jau bebaigęs pereiti pėsčiųjų perėjÄ .Skundo autorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į specialistų iÅ¡vadas, specialisto parodymus teisme, kuriose specialistas pasisakė, kad pirmas kontaktas buvo į kairę nukentėjusiojo pusę ir tai patvirtina nukentėjusiojo sužalojimai.

Specialisto išvada pilnai atitinka automobilio pažeidimus, nes automobilio priekinis bamperis nepažeistas, pažeista tik dešinė automobilio pusė. Tokiu būdu esant akivaizdžiam prieštaravimui tarp nukentėjusiojo parodymų ir byloje esančių specialisto išvadų, specialisto apklausos teisme, teismas neskyrė papildomos ekspertizės (trasologinės), tačiau dėl nesuprantamos priežasties pats ėmėsi specialisto vaidmens ir nustatė priešingai, negu patvirtina specialistai, nors taip pasielgti negalėjo.

Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis yra asmuo, vartojantis alkoholį, įvykio metu buvo visiÅ¡kai girtas ir todėl jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Nėra ginčo, kad kaltinamojo automobiliu buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, tačiau nėra jokio įrodymo, kad dėl to vienaip ar kitaip kaltas vairuotojas, Å¡iuo atveju R. D.. KET taisyklės yra skirtos ne tik vairuotojams, jos taip pat įsakmiai nurodo ir pėsčiųjų pareigas. Viena iÅ¡ jų yra tai, kad pėstiesiems įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (KET 44 punktas).

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusysis, būdamas girtas, visiškai nepaisė nurodytos KET taisyklėse šios normos ir tiesiog užgriuvo ant kaltinamojo vairuojamo automobilio. Taigi kaltinamasis niekaip negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis taip pasielgs, nors važiavo atsargiai, su įjungtomis šviesomis, laikydamasis KET taisyklių ir buvo visiškai blaivas, priešingai negu nukentėjusysis.Taigi, R. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis daugiau paremtas abejonėmis, prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.

Ä®statymas numato, kad visos abejonės, prielaidos turi bÅ«ti vertinamos kaltinamo asmens naudai, Å¡iuo atveju taip nebuvo padaryta, todėl priimtas nuosprendis dėl aukščiau paminėtų aplinkybių yra naikintinas ir R. D. atžvilgiu priimtinas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas D. Gudas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, prokuroras prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant inkriminuotÄ R. D. kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje. Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis grįstas prielaidomis, nukentėjusiojo parodymai nepatikimi, įrodymai įvertinti netinkamai.Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vertinant skundžiamo VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio teisėtumÄ ir nuteistojo R.

D. gynėjo advokato D. Gudo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , akcentuotina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuosprendyje turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų visapusiÅ¡ka analizė. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu, siekiant nuoseklios duomenų sekos iÅ¡dėstymo, ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

T. y. vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos, nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-363/2013, 2K-161-788/2015, 2K-172-895/2015 ir kt.). AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartÄ konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-38/2008).Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad R.

D. pažeidė ne tik bendrÄ sias eismo dalyvio pareigas, numatytas KET 9 punkte, bet ir 30 punkte numatytas vairuotojų pareigas pėstiesiems, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

R. D. 2015 m. lapkričio 7 d., apie 17.00 – 17.20 val., (duomenys neskelbtini) g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio nukentėjusiojo J. F., kurį kliudė ir sužalojo, dėl to Å¡io eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nukentėjusiajam J.

F. sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos ekspertas klinikiniais duomenimis konstatavo J. F. kairio kryžmeninio klubo sÄ nario iÅ¡nirimÄ ir gaktinės sÄ varos iÅ¡siskyrimÄ , kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžimus, muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje blauzdoje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimÄ , kurie galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, o taip pat krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio pavirÅ¡iumi, galimai 2015 m. lapkričio 7 d.

įvykusio eismo įvykio metu. Å ie kÅ«no sužalojimai, dėl kairio kryžmeninio klubo sÄ nario iÅ¡nirimo ir gaktinės sÄ varos iÅ¡siskyrimo buvo suardytas dubens žiedas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pavojingas gyvybei. Su specialisto iÅ¡vada sutiko ir jÄ patvirtino liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. V.. Ginčo dėl sveikatos sutrikdymo nekyla. Kaltinimas Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas tik R. D., todėl neiÅ¡einant iÅ¡ kaltinimo ribų, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio vairuotojo atlikti veiksmai buvo bÅ«tina padarinių kilimo atsiradimo sÄ lyga, t. y. ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp jo padarytų veiksmų bei kilusių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl R. D. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vertino teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtus liudytojų parodymus, nukentėjusiojo ir kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, specialistų iÅ¡vadas, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. D. kaltė įrodyta iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Byloje nuteistasis neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad pats nukentėjusysis nesilaikė nustatytų KET pėsčiųjų pareigų ir neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės bei jos greičio, neįsitikino, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį (KET 44 punktas), ko pasekoje buvo kliudytas apelianto automobiliu ir jam padaryti sunkÅ«s sveikatos sužalojimai.

Å is argumentas paneigtas teismo nuosprendyje nurodytais motyvais, su kuriais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Ginčijant apelianto kaltę Å¡iuo aspektu nenustatyta nukentėjusiojo kaltė Å¡ioje baudžiamojoje byloje, t. y. teisėjų kolegijos nuomone, J. F. nepažeidė KET reikalavimų, kas gali bÅ«ti vertinama kaip priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp KET pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių.Nukentėjusysis teismui parodė, kad 2015 m. lapkričio 7 d. ėjo iÅ¡ savo motinos, gyvenančios (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ per pėsčiųjų perėjÄ .

Nukentėjusysis teigė, kad buvo negirtas, bet jam nustatytas 1,49 promilės neblaivumas, tačiau jautėsi normaliai, nugriuvęs prieÅ¡ tai nebuvo. Einant per pėsčiųjų perėjÄ apsidairė, automobilių nebuvo. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme metu teismas pagarsino nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos J. F. patvirtino kaip teisingus. Å iais parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis ėjo pėsčiųjų perėja ir, bebaigiant jÄ pereiti, jį kliudė automobilis.

Kas toliau įvyko, J. F. neatsimena. Nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis staiga įšoko į keliÄ ir trenkėsi į jo vairuojamos transporto priemonės deÅ¡inę pusę, nulauždamas deÅ¡inės automobilio pusės veidrodėlį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Å¡iuos nuteistojo teiginius patvirtina automobilio apžiÅ«ros protokolas, meteorologinė pažyma, specialistų iÅ¡vados bei specialisto apklausa teisiamojo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų nenustatyta, o vertinant prieÅ¡taringus R.

D. parodymus bei nukentėjusiojo parodymus dėl fakto ar nukentėjusysis jau buvo bebaigiÄ s pereiti pėsčiųjų perėjÄ iki įvykusio eismo įvykio ar staiga įšoko į gatvę ir taip atsitrenkė į R. D. vairuojamÄ automobilį „Audi A4“, analizuojami visi byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti tiek liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytiniai įrodymai. Nuteistojo versijos, jog J. F. staiga išėjo į pėsčiųjų perėjÄ ir atsitrenkė į jo automobilį, nepatvirtino kartu su R.

D. važiavusi liudytoja D. S., kurios parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, o teismui iÅ¡naudojus visas galimybes iÅ¡kviesti ir apklausti jÄ teisme, jos parodymai buvo iÅ¡tirti pagarsinus juos teisiamajame posėdyje. Liudytojos 2015 m. lapkričio 7 d. parodymų turinys parodė tai, kad važiavo su nuteistuoju, važiavo negreitai, apie 40-50 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) gatve, kuri buvo neapÅ¡viesta, o ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ esančia pėsčiųjų perėja, R. D. staigiai sustojo ir ji pamatė, kad R.

D. pėsčiųjų perėjoje, kuriÄ baiginėjo pereiti nukentėjusysis, jį kliudė. Papildomai apklausus D. S. 2016 m. balandžio 6 d. liudytoja negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti ar kliudytas žmogus tik įėjo į pėsčiųjų perėjÄ ar jau baigė jÄ pereiti, nes to nematė. Å ios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir perskaityti teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ analizuojami ir vertinami kartu su kitais įrodymais, nes įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimÄ bei gavimo Å¡altinį ar pan.

Taigi, kategoriÅ¡kai teigti, kad nukentėjusysis iÅ¡Å¡oko staiga į gatvę ir taip atsitrenkė į nuteistojo vairuojamÄ automobilį Å¡ių analizuotų parodymų kontekste negalima. Nuteistasis tvirtina, jog nukentėjusiojo versijÄ paneigia specialistų iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abi analogiÅ¡kos bei specialisto apklausa teisme. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika specialisto iÅ¡vados neturi iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui prieÅ¡ kitus įrodymus.

BPK 20 straipsnio prasme tai įrodymai, kurie vertinami vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis vertinimo taisyklėmis. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be konstatuotų sužalojimų, nurodyta, jog pirmasis kontaktas transporto priemonės su nukentėjusiuoju galėjo būti J. F. kūno kaire puse. Vėlesnėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto žiniomis nurodyta, kad mažai tikėtina, jog pirminis kontaktas su automobiliu galėjo būti su J. F. dešine kūno puse.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. V. patvirtino specialisto išvadas, nurodė galimybę, jog nukentėjusįjį, kontaktuojant su automobiliu, galėjo apsukti, o muštinė žaizda nukentėjusiojo kairėje blauzdoje buvo tikrai kontaktuota su automobiliu. Pažymėtina, jog kompleksinė ekspertizė šioje baudžiamojoje byloje nebuvo atlikta, nes nuteistasis neišsaugojo automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors ir buvo prokurorės įpareigotas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo kaltumas įrodytas įvertinant surinktus ir teismo ištirtus įrodymus bei teismo medicinos eksperto specialistų išvadas.

Aptartos iÅ¡vados neduoda pagrindo tvirtinti, kad transporto priemonei kliudžius nukentėjusįjį į kairę kÅ«no pusę, jis bÅ«tent iÅ¡Å¡oko į gatvę, o ne baiginėjo jÄ pereiti. Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė situacijos analizei, tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog specialisto iÅ¡vadose pateikiamos iÅ¡vados, kurias patvirtino liudytojas V. V. yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai, tačiau lemiamos reikÅ¡mės neturi, nes vertinamos kaip ir visi bylos įrodymai, visumoje.

Pirmosios instancijos teismo suformuota išvada, kad nukentėjusysis automobilio buvo partrenktas bebaigiant pereiti gatvę pėsčiųjų perėjoje, grįsta liudytojos M. K. parodymais, kur nurodyta, kad J. F. į parduotuvę išėjo 17.15 val., jis vaikšto lėtai, o pagal Eismo įvykio registracijos ROIK 0115000632721 duomenis, apie įvykį informacija gauta 2015 m. lapkričio 7 d. 17.33 val. Liudytojas L. F. patvirtino, jog nukentėjusysis nebuvo nuėjęs į parduotuvę, jam tai pasakė pardavėja, nes jis jos buvo klausęs ar buvo atėjęs brolis J.

F.. Liudytojas J. A. K. irgi nurodė, kad jis įėjo į parduotuvę, išėjo iÅ¡ jos ir buvo eismo įvykis. Taigi, nors ir apelianto gynėjas teigia, kad skundžiamas nuosprendis grįstas prielaidomis, R. D. kaltumas neįrodytas, tačiau aptartų ir dar kartÄ iÅ¡analizuotų įrodymų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis buvo kliudytas nuteistojo vairuojamo automobilio ne iÅ¡Å¡okus jam į gatvę, bet baigiant jÄ pereiti.

Nukentėjusiojo parodymai nepaneigti bylos iÅ¡tirta objektyvia medžiaga, jo paaiÅ¡kinimas duotas žodžiu policijos pareigÅ«nei užfiksuotas tarnybiniame praneÅ¡ime, 2015 m. gruodžio 16 d. ligoninės patalpose atlikta J. F. apklausa, esant blaiviam ir įspėtam dėl neteisingų parodymų davimo, jo parodymai nuoseklÅ«s, todėl teismui abejonių patikimumo prasme nekelia. Dėl nukentėjusiojo neblaivumo laipsnio ir atitinkamo elgesio teismas nurodo, jog nustačius 1,49 promilės neblaivumÄ J. F. liudytojos M.

K. parodymais patvirtinta, jog J. F. įvykio dienÄ buvo vartojęs alkoholį 14 val., tačiau blaivėjo, jautėsi ir atrodė normaliai, be to, jei bÅ«tų prieÅ¡ingai nebÅ«tų jis iÅ¡leistas į parduotuvę. Minėtos liudytojos parodymų objektyvumu ir patikimumu nesuabejota, be to, nesant byloje įrodymų patvirtinančių apelianto argumentÄ dėl nukentėjusiojo visiÅ¡ko girtumo, nesutiktina su Å¡ia apeliacinio skundo dalies argumentacija. Taigi, nukentėjusiojo versija, jog jis baigiant pereiti gatvę pėsčiųjų perėja, buvo kliudytas automobilio, patvirtina iÅ¡analizuota baudžiamosios bylos medžiaga, apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertinti prieÅ¡ingai bylos aplinkybių visumÄ neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde pateikta kritika, kad apylinkės teismas padarė iÅ¡vadas prieÅ¡ingas specialistų iÅ¡vadoms, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vertindamas įrodymus, formuodamas vidinį įsitikimÄ dėl situacijos ir objektyviosios tiesos nustatymo įstatymui prieÅ¡taraujančių veiksmų neatliko, vairuotojo elgesį modeliavo pagal nustatytas objektyvias faktines aplinkybes, kurios yra patikimos ir pakankamos kaltumui įrodyti. Be to, vairuotojo elgesys Å¡ioje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

   Apibendrinant visa kas iÅ¡analizuota bei tai, kad priežastinis ryÅ¡ys yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių, kurį konstatuoja teismas ir jo įrodinėjimas yra teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016), darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes objektyvaus požymio – priežastinio ryÅ¡io – nustatymo prasme ir nustačius, kad tik R. D. padaryti KET 9 ir 30 punktų reikalavimų pažeidimai yra bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga todėl buvo teisingai konstatuotas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes nusikalstamus padarinius sukėlė bÅ«tent tik kaltininko padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai.Konstatavus, jog neatsargaus nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai nustatyti teisingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R.

D. veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, jog pažeisdamas KET reikalavimus sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Subjektyvaus požymio – kaltės rÅ«Å¡is – nusikalstamas nerÅ«pestingumas – detalizuotas nuosprendžio motyvais, pagrindas iÅ¡vadai dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo teisingai iÅ¡dėstytas ir pagrįstas objektyviaisiais požymiais, nes subjektyvieji veikos požymiai savo turiniu turi visiÅ¡kai atitikti veikos objektyviuosius požymius, kadangi tik tada veikos kvalifikavimas bus teisingas.

Taigi, Å¡ioje nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyje kaltės klausimu pažeidimų nenustatyta. Teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, BK 54, 55 ir 64 straipsniuose numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių nepažeidė, įvertino veikos sunkumÄ , pobÅ«dį bei pavojingumÄ visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas motyvavo sprendimÄ skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį ir tokia bausmė visiÅ¡kai atitinka jos paskirtį – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Paskirtoji bausmė yra logiÅ¡kas ir natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, numatytas įstatyme, įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nenukrypus nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsižvelgus į kaltininko asmenybę bei veikos pobÅ«dį nagrinėjamu atveju tikslingai paskyrė nuteistojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę ir nurodytu aspektu dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teismas pažeidimų nenustatė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Ä®rodymų vertinimo procesas, kaip subjektyvus loginis procesas, atliktas teisingai, nepažeidus BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nuosprendį naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. D. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                           Jūratė Jakubonienė Arūnas Paštuolis Algirdas Remeika