d3a396f4-c60e-4229-af3a-e9d203e5e826 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-521-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00907-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė sekretoriaujant Irenai Mialdunienei, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „KK Statyba“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams Justui Valaskevičiui ir Ramūnui Rakauskui, trečiojo suinteresuoto asmens A.

B. V. atstovei advokato padėjėjai Laurai Vainauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „KK Statyba“ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. V. (A. B. V.) dėl nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® „KK Statyba“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimÄ Nr. NUÄ®PBJ 13127 (toliau – Nutarimas);

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, jog priimto Nutarimo pagrindu buvo pripažinta, kad ji neįvykdė teisės aktų nustatytos pareigos praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam Vilniaus skyriui (toliau – VSDFV arba Sodra) apie trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Å io Nutarimo pagrindu pareiÅ¡kėjai paskirta 2 000 eurų bauda. PareiÅ¡kėja nesutinka su priimtu Nutarimu ir mano, kad jis yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei neatitinka formuojamos teismų praktikos.

NesutikimÄ su ginčijamu Nutarimu pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sportinės veiklos sutartį. PareiÅ¡kėjos teigimu, sportinės veiklos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju kvalifikuojami kaip civiliniai santykiai, todėl darbo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nėra taikomi. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – VDI Vilniaus teritorinis skyrius arba Skyrius) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, Skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio pažeidimo bylÄ bei įvertinęs faktines aplinkybes tinkamai paskyrė finansinę sankcijÄ (baudÄ ) pareiÅ¡kėjai. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nėra nei profesionalus sportininkas, nei treneris, todėl pareiÅ¡kėjo cituojama teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamam atvejui.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos minimose bylose sprendžiami ginčai konkrečiai tarp sporto organizacijų ir sportininkų, ar jų trenerių. Atsakovo teigimu, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pasirašyti sportinės veiklos sutarties, nes pastarasis nevykdė individualios veiklos, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti pasirašyta darbo sutartis. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja, sudarydama analogiškas sutartis su kitais treneriais jas laikė darbo sutartimis.

FaktÄ , jog pareiÅ¡kėja sudarytÄ sutartį su A. B. V. laikė darbo sutartimi patvirtina ir pareiÅ¡kėjo generalinio direktoriaus atsakymas, kuriuo patvirtinama, kad pareiÅ¡kėja mokėjo privalomÄ jį sveikatos draudimÄ . Todėl, atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėja tokiais savo veiksmais deklaravo, kad tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta bÅ«tent darbo sutartis. Dar daugiau, atsakovas pažymi, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos atspindi bÅ«tent darbo teisinius santykius, o ne civilinius, kaip teigia pareiÅ¡kėja.

Atsakovo įsitikinimu, tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostė darbo, bet ne civiliniai teisiniai santykiai, todėl Å¡i sutartis kvalifikuotina kaip sukurianti darbo teisinius santykius. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, o tarp jo ir pareiÅ¡kėjos pasiraÅ¡ytos sutartys buvo laikomos darbo sutartimis.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ skunde nurodydama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teikė skauto paslaugas klubui. Nutylima aplinkybė, jog A. B. V. dirbo vyriausiojo trenerio asistentu, o skautingas yra sudedamoji trenerio asistento darbo dalis. Todėl akivaizdu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su kitais pareiÅ¡kėjos komandos treneriais buvo registruoti kaip treneriai ir trenerių asistentai. Trečiasis suinteresuotas asmuo palygino savo ir su kitais treneriais sudarytas sutartis su pareiÅ¡kėja ir mano, jog visos sutartys su komandos treneriais ir trenerių asistentais yra analogiÅ¡kos ir laikytinos darbo sutartimis, nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apie visų trenerių įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ama Sodrai bei buvo mokamos VSD įmokos, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens sutartis neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių vis vien laikoma sportinės veiklos sutartimi ir apie A.

B. V. priėmimÄ Ä¯ darbÄ nebuvo praneÅ¡ta Sodrai, nemokamos įmokos. A. B. V. taip pat pridÅ«rė, jog Å¡ios sutartys atitinka Darbo kodekso 34 ir 42 straipsnio reikalavimus, taikomus darbo sutartims, todėl Å¡ios aplinkybės tik paliudija, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. NUÄ®PBJ 13127, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad ji neįvykdė pareigos praneÅ¡ti Sodrai apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2017 m. liepos 4 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įdarbintas pas pareiÅ¡kėjÄ tarptautiniu skautu/trenerio asistentu. VDI 2019 m. sausio 18 d. surašė protokolÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama darbdaviu ir atstovaujama darbdavio įgalioto asmens J. S., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dirbtų nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. skauto/trenerio asistento pareigose teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us Sodrai apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Å io protokolo pagrindu 2019 m. vasario 8 d. priimtas nutarimas Nr. NUÄ®PBJ 13127, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad ji nevykdė pareigos praneÅ¡ti Sodrai apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimÄ . Nesutikdama su Å¡iuo Nutarimu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės keliamas ginčas dėl to, ar tarp Å¡alių susiklostė civiliniai, ar darbo teisiniai santykiai (t.y. ar tarp Å¡alių sudaryta sportinės veiklos sutartis, ar darbo sutartis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . AnalogiÅ¡kas reguliavimas yra numatytas ir Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymima, kad tam, jog bÅ«tų konstatuojamas nelegalus darbas bÅ«tina nustatyti Å¡ios veikos objektyviuosius požymius:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. DK 34 ir 42 straipsnių nuostatuose, Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje įtvirtinta paslaugų sutarties samprata. Paslaugos sutartimi laikoma tokia sutartis, kuria viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Teismų praktikoje civilinių sutarčių esmė – Å¡alių įsipareigojimas atlikti tam tikrÄ iÅ¡ anksto apibrėžtÄ užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkcijÄ darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad darbo sutarties dalykas – rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t.y. susitarimas dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai Å¡aliai vadovaujant, nustatant darbų atlikimo tvarkÄ , darbo sÄ lygas.

Esant darbo santykiams svarbus tęstinis jų pobūdis. Be to, sudaręs darbo sutartį darbuotojas neveikia savo rizika, bet priešingai darbus vykdo darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, darbus atlieka nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, yra darbdavio kontroliuojamas. Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokių paslaugų teikimas. Sudaręs paslaugų sutartį darbuotojas yra savarankiškas, jis pats turi diskrecijos teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, veikia savo nuožiūra, o su paslaugos gavėju nėra susijęs jokiais pavaldumo ryšiais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo nesutinkantis su atsakovo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjÄ ir trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį siejo darbo teisiniai santykiai, kadangi sistemiÅ¡kai įvertinus jos ir skauto santykių turinį, teisės aktų reikalavimus bei formuojamÄ teismų praktikÄ , darbo santykiai tarp Å¡alių nebuvo susiklostę. PareiÅ¡kėjos teigimu, sutarties pagrindu buvo teikiamos skauto/trenerio asistento paslaugos pagal sutarties sudarymo metu galiojusiÄ KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo redakcijÄ , t.y. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo sudaryta bÅ«tent sportinės veiklos sutartis.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos raÅ¡ytinės sutarties, pareiÅ¡kėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo jÄ sudarė 2017 m. liepos 4 d. Sutartyje Å¡alys susitarė, kad klubas užsako iÅ¡skirtines tarptautinio skauto/trenerio asistento paslaugas, kurios pradedamos teikti tÄ dienÄ , kai abi Å¡alys pasiraÅ¡o Å¡iÄ sutartį, ir pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas teikiamos iki 2019 m. birželio 30 d. Sutartyje taip pat nurodyta, kad per Å¡ios sutarties laikotarpį darbuotojas turi bÅ«ti įdarbintas tarptautiniu skautu/trenerio asistentu klube.

Sutarties 3A punkte numatyta, kad A. B. V. sutinka bÅ«ti įdarbintas iÅ¡imtinai klube, tarptautinio skauto/trenerio asistento pareigose, sutinka visÄ savo laikÄ , dėmesį ir pastangas skirti tik pareigoms pagal Å¡iÄ sutartį vykdyti ir negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti, turėti, vadovauti, prisijungti, kontroliuoti, įsidarbinti arba dalyvauti valdant, turint, vadovaujant ar kontroliuojant arba bÅ«ti kaip nors susijęs su kokia nors įmone, kuri konkuruoja su klubo veikla, ar kokia nors kita įmone, prekiaujančia arba vykdančia veiklÄ su klubu, be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio klubo sutikimo.

Sutartyje, be kita ko, sulygta dėl to, kad laikydamasis generalinio direktoriaus bei vyriausiojo trenerio nurodymų ir instrukcijų A. B. V. turi vykdyti nurodytas pareigas: organizuoti, pravesti ir prižiÅ«rėti komandos treniruotes/mokymus; treniruoti komandÄ visose komandinėse varžybose; organizuoti ir vadovauti komandos treniruočių stovyklai; gerbti ir laikytis klubo taisyklių ir nuostatų. Pareigas A. B. V. turi vykdyti pagal sÄ lygas, nustatytas klubo įstatuose, taisyklėse, vidaus reglamentuose, nutarimuose ir susitarimuose, taip pat laikytis visų klubo direktoriaus ir vyriausiojo trenerio nurodymų.

Sutartyje nurodoma, kad darbas organizuojamas visu etatu ir už tai mokamas bazinis atlyginimas kiekvienÄ mėnesį. P. K. kultÅ«ros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 18 punktÄ , sportinės veiklos sutartis apibrėžiama kaip sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklÄ ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sÄ lygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sÄ lygas.

Pagal Å¡io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklÄ sporto organizacijoje, su Å¡ia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį. Privalomos tokios sutarties sÄ lygos reglamentuojamos nurodytos minėto straipsnio 2 dalyje. Detalizuojant minėto įstatymo 2 straipsnio 18 punktÄ matyti, jog KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatyme imperatyviai numatyta, kad sportinės veiklos sutartys gali bÅ«ti sudaromos tik su tam tikrais subjektais, t.y. sporto profesionalais, sportininkais arba treneriais.

Teismas iÅ¡ byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad A. B. V. bÅ«tų sportininkas profesionalas, sportininkas arba treneris. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rÅ«Å¡ies darbo veikla, už kuriÄ sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000).

Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, bÅ«dingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebÅ«dingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt., tai sporto teisiniuose santykiuose yra Å¡alių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims bÅ«dingos kitos sÄ lygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiÅ«ros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan.

Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimÄ savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sÄ lygas akivaizdžiai Å¡alys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011). Sutarties teisinį kvalifikavimÄ kaip sportinės veiklos ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje iÅ¡dėstytų sÄ lygų visuma, iÅ¡ kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimÄ .

Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sÄ lygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rÅ«Å¡imi, reglamentuojama specialiojo KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Sporto įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad treneris su organizacijomis gali pasiraÅ¡yti darbo sutartį arba vykdyti individualiÄ veiklÄ .

Vykdydamas individualiÄ veiklÄ , treneris su organizacija privalo pasiraÅ¡yti sportinės veiklos sutartį. Taigi, akivaizdu, jog trenerių veiklai numatytos dvi alternatyvos, t.y. su jais pasiraÅ¡oma arba darbo sutartis arba treneris vykdo veiklÄ individualiai. Teismas iÅ¡ byloje surinktų duomenų nenustatė, kad A. B. V. bÅ«tų vykdęs individualiÄ veiklÄ arba bÅ«tų registruotas apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre. VMI pateiktais duomenimis taip pat nenustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bÅ«tų įregistravęs individualiÄ veiklÄ .

Kad nevykdo individualios veiklos patvirtino ir pats A. B. V.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog A. B. V. negalėjo pasirašyti sportinės veiklos sutarties, nes nevykdė individualios veiklos, galima preziumuoti, jog su juo galėjo būti sudaryta tik darbo sutartis. Prie bylos medžiagos yra prijungtos tarp pareiškėjos ir kitų trenerių sudarytos sutartys, iš jų turinio matyti, kad jos yra identiškos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytai sutarčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog šias sutartys pareiškėja laikė darbo sutartimis.

Å tai pavyzdžiui, pareiÅ¡kėjos sudarytoje sutartyje su A. J. numatyta, jog į trenerio pareigas įeina varžybų strategijų sudarymas ir varžovų komandų nagrinėjimas, atstovavimas klubui, susijęs su informacijos paieÅ¡ka, komandos sudėties sudarymu ir sutarčių pasiraÅ¡ymu ir kt. Tai iÅ¡ esmės yra įvardinta ir A. B. V. sutartyje. Nepaisant to, pareiÅ¡kėja su A. J. sudarytÄ sutartį laikė darbo sutartimi. AnalogiÅ¡kos sutartys buvo sudarytos ir su M. B., R. K., M. S.. Todėl neabejotinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visas su komandos treneriais ir jų asistentais sudarytas sutartis laikė darbo sutartimis, ne iÅ¡imtis ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudaryta sutartis.

Taip pat iÅ¡ bylos raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 30 d. A. B. V. advokatė P. S. gavo pareiÅ¡kėjos atstovo A. S. laiÅ¡kÄ , kuriame teigiama, kad pasikeis A. B. V. mokestinis traktavimas, jeigu jis sutiktų pakeisti darbo sutartį į paslaugų teikimo sutartį, t.y. verstųsi individualia veikla. 2018 m. sausio 5 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pakartotinai gavo pareiÅ¡kėjos atstovo advokato padėjėjo V. Vičiaus laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, jog tuo metu visi treneriai vykdė individualiÄ veiklÄ , iÅ¡skyrus trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį A.B.

V.. Minėtame laiÅ¡ke, pareiÅ¡kėjos atstovas aiÅ¡kiai nurodo, kad pakeitus darbo santykius individualia veikla, trečiasis suinteresuotas asmuo patirtų didelius nuostolius. Vėliau, 2018 m. sausio 28 d. buvo gautas dar vienas pareiÅ¡kėjos atstovo laiÅ¡kas, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo raginamas turimÄ darbo sutartį pakeisti sporto veiklos sutartimi. IÅ¡ Å¡ių byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasiraÅ¡ytas sutartis laikė darbo sutartimis.

Teismas, detaliau įvertinęs tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas nustatė, jog pagal sutartį A. B. V. nebuvo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas atlikdamas darbÄ . Kaip matyti iÅ¡ sutarties sÄ lygų, pareiÅ¡kėja vadovavo ir teikdavo nurodymus atlikti ne konkrečias paslaugas, o vykdyti tam tikrÄ skauto/trenerio asistento darbo funkcijÄ , tuo pačiu sukuriant pavaldumÄ tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, ko civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra. Taip pat Å¡alys sutartimi sulygo dėl privalomumo A.

B. V. laikytis pareiÅ¡kėjos nurodymų ir į darbÄ atvykti nustatytoje vietoje, nustatytu laiku, laikytis darbo taisyklių ir drausmės. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių sutarties sÄ lygų, pagal sutartį nebuvo siekiama sukurti konkretų rezultatÄ , o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų banko iÅ¡rašų, atlyginimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pervedamas bankiniu pavedimu, o ne iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja nemokėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui už papildomų pareigų ir nurodymų vykdymÄ , nes tai įeidavo į pareigas ir Å¡ios pareigos buvo laikomos darbu visu etatu.

Be to, A. B. V. su pareiÅ¡kėju susitarė dėl nuolatinio darbo, kas irgi įtakoja darbo teisinių santykių sudarymo faktÄ . Taigi, iÅ¡ Å¡ių aplinkybių visumos nekyla abejonių dėl to, jog trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjos santykiai buvo susieti pavaldumo ryÅ¡iais, rizika, paklÅ«stant klubo organizacinei struktÅ«rai, darbus atliekant konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, pareiÅ¡kėjai kontroliuojant. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta darbo sutartis.

IÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, jog Å¡alys sukÅ«rė darbo teisinius santykius. Todėl, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėja bÅ«dama darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, neįvykdė pareigos praneÅ¡ti Sodrai apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimÄ ir Å¡ių aplinkybių pagrindu paskyrė baudÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti atsakovo nutarimo pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais motyvais, todėl, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „KK Statyba“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Egidija Puzinskaitė