2025-03-26 Nr. AB-5634-3-61-3-03866-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1532-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03866-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad jis yra homoseksualus, o kilmės šalyje už priklausymą LGTB bendruomenei asmenys yra persekiojami, jiems gresia baudžiamasis persekiojimas, todėl bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes gali netekti laisvės, gali būti pasikėsinta į jo sveikatą ar gyvybę.

2.2. LGBT grupei priklausančių asmenų prieglobsčio prašymo nagrinėjimui būtinas specialus pasirengimas ir specialios žinios, tačiau įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį kyla abejonių, ar atsakovas laikėsi visų standartų ir, ar Migracijos departamento kompetencija yra pakankama tinkamai užduoti ir tinkamai įvertinti klausimus, kai naudojamas DSSH metodas. Atliekant apklausą su pareiškėju, nepaisant jo situacijos specifikos, buvo užtikrintos tik minimalios priemonės ir jokie specialistai, pvz., psichologai, kurie galėtų užtikrinti, kad klausimai yra užduodami tinkamai, o atsakymai yra interpretuojami tinkamai, nedalyvavo. Migracijos departamento pareigūnas skyrė mažai dėmesio ir pastangų išsiaiškinti pareiškėjui labai jautrius jo lytiškumo aspektus. Klausimai užduoti paviršutiniškai, formaliai, mažai tikslinančių klausimų, o apklausiantis asmuo neįgijo pareiškėjo pasitikėjimo apklausos metu, kad pastarasis galėtų atsiverti jam. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 76 straipsnio 3 dalis nurodo, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobsti nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. Klausimai, kuriuos užduoda Migracijos departamentas, yra stereotipiniai ir nėra aišku, kaip remiantis tokiais klausimais galima daryti išvadą, kad asmuo nėra homoseksualus. Pareiškėjas nedalyvavo nei eitynėse, nei paraduose, kadangi jo šalyje tokie renginiai nėra organizuojami. Net ir Lietuvoje pareiškėjui nėra paprasta dalyvauti tokiuose renginiuose, kadangi kas nors gali nufotografuoti ir įkelti nuotraukas į socialinius tinklus.

2.3. Lietuvoje taip pat ne visi homoseksualūs asmenys jaučiasi komfortiškai. Pareiškėjas turi draugą, tačiau paprašytas ateiti į teismą ir paliudyti, kad palaiko artimus ryšius su pareiškėju, jo draugas atsisakė, kadangi nenori viešai apie tai kalbėti. Nurodė, kad su homoseksualiais asmenims susipažįsta pažinčių svetainėse, klubuose (paminėjo (duomenys neskelbtini) naktinius klubus). Jam svarbu laisvai jausti savo seksualinę orientaciją viešoje erdvėje.

2.4. Skubos tvarka nagrinėjami tik tokie prašymai, kai prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje byloje tiek faktiniai, tiek teisiniai klausimai yra itin sudėtingi.

2.5. Migracijos departamentas nepagrįstai atmeta organizacijos „Gydytojai be sienų“ (toliau – ir GBS) pažymas, kuriose diplomuoti medikai (įskaitant psichologą) išreiškė savo nuomonę, kad pacientui pasireiškia psichologinė reakcija, atitinkanti jo teiginius. GBS gydytojai patvirtino pareiškėjo pasakojimo patikimumą, o Migracijos departamentas, be jokios kitos psichologinės ekspertizės, profesionalių diplomuotų gydytojų išvadas paneigė vien tik savo teiginiais, kad GBS pažymos patvirtina tik fizinių sužalojimų faktus, o ne jų aplinkybes, nes pareiškėjas yra nepatikimas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3. 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje pareiškėjui buvo užduodami patikslinamieji klausimai, apklausa buvo išsami, detali. Pareiškėjo pasakojimas apie kitų asmenų požiūrį į jo homoseksualumą ir savo pojūčius dėl to buvo fragmentiškas ir prieštaringas. Apklausoje dalyvavo advokatas, jis galėjo užduoti papildomus klausimus, išsiaiškinti pareiškėjui labai jautrius jo lytiškumo aspektus. Atsižvelgiant į tai, kad DSSH modelis buvo sukurtas būtent prieglobsčio prašymus nagrinėjantiems specialistams, o ne psichologams, pareiškėjo teiginiai, jog Migracijos departamentas privalėjo apklausoje pasitelkti psichologinį išsilavinimą ir kompetencijas turinti žmogų nėra pagrįsti nei pabėgėlių teisės normomis, nei taikoma praktika ir laikytini pasirinkta gynybine pozicija, siekiant įrodyti neegzistuojantį procedūrinį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju specialisto ar eksperto neprireikė, nes pareiškėjas bei jo advokatas dalyvavęs apklausoje tokios valios neišreiškė.

4.4. „Gydytojų be sienų“ pažymoje pateikiama klinikinės apžiūros epikrizė (sužeidimai ir žaizdų pobūdis, vieta) bei papildomi paaiškinimai, konstatuojami tik sužeidimų faktai bei pateikiama pareiškėjo istorija iš jo paties žodžių. Įvertinus pateiktą dokumentą vienareikšmiškai konstatuoti, kad sužeidimai įvyko būtent dėl (duomenys neskelbtini) incidento, neįmanoma. Pažyma negali patvirtinti iš kur, kada ir kokiu būdu buvo sukeltos minėtos žaizdos. Pažymoje nėra nurodyti jokie gydytojo atlikti veiksmai ir metodologija, kuo remiantis jis nustatė pareiškėjo nurodomus sveikatos sutrikimus. Organizacijos „Gydytojai be sienų“ pažymoje nėra nurodyti nei vertinimo kriterijai, nėra pateiktas ir galutinis vertinimas – išvada.

4.5. Migracijos departamentas atliko papildomą pareiškėjo apklausą vadovaudamasis DSHH modeliu bei atliko surinktų ir gautų pasakojimų bei duomenų vertinimą per 4 elementų (kitoniškumas, stigma, gėda, žala) prizmę. DSSH modelis sukurtas specialiai asmenims nagrinėjantiems tokio pobūdžio prašymus.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis 2021 m. liepos 5 d. perėjo Lietuvos Respublikos sieną ir paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvuoja tuo, kad jis yra musulmonas, homoseksualus, o kilmės šalyje už priklausymą LGTB bendruomenei asmenys yra persekiojami, jiems gresia baudžiamasis persekiojimas, todėl jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento apklausose pareiškėjas teigė, kad nuo 14–15 metų palaikė santykius su kitu vaikinu, todėl (duomenys neskelbtini) jie buvo užpulti, sumušti, pareiškėjo draugas po sumušimo mirė, o pareiškėjas buvo 3 mėnesius areštuotas, dėl sužalojimų jam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė sveikatos pažymą, kurioje konstatuota, kad jam (duomenys neskelbtini).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl buvimo homoseksualiu pareiškėjui (gyvenusiam kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) regione, nebuvusiam aktyvistu) kilmės valstybėje ateityje kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę yra aktuali, nepatvirtinanti pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas buvo pristatytas į policijos įstaigą dėl, kaip nurodė pareiškėjas, savo lytinės orientacijos, vėliau jis keliavo iš vieno miesto į kitą, lankė skirtinguose miestuose mokyklas, tačiau jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo valstybės institucijų persekiojamas dėl lytinės orientacijos, netrukdomai lėktuvu išskrido iš kilmės šalies, nebuvo sulaikytas. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, kurioje nurodoma, kad kai valstybės informacija patvirtina, jog valdžios institucijų veiksmai nėra nukreipti prieš asmenis, privačiame gyvenime esančius homoseksualiais, o prieglobsčio prašytojas nebuvo LGBT organizacijų dalyvis, aktyvistas ar darbuotojas, tai atitinkamas prašymas suteikti prieglobstį pripažintinas neindividualizuotu ir hipotetinio pobūdžio.

8. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas, įvertinęs prašymo suteikti prieglobstį motyvus, apklausų metu duotus paaiškinimus, itin plačiai išanalizavęs pareiškėjo priklausymo LGBT bendruomenei patikimumo vertinimą DSSH modeliu, konstatavo, kad pareiškėjo priklausymas LGBT bendruomenei nėra patikimas (deklaruojamas homoseksualumas turi tikslą „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį). Teismas pažymėjo, kad visuotina žinoma aplinkybė, jog taikant DSSH modelį, nėra būtina būti teisininku, psichologu, psichiatru ar antropologu, šis metodas sukurtas siekiant įvertinti asmens patikimumą, pritaikytas asmenims, priimantiems sprendimą dėl prieglobsčio prašymo, todėl atmetė skundo argumentus, jog apklausoje nedalyvavo psichologai, kurie galėtų užtikrinti, kad klausimai užduodami ir atsakymai interpretuojami tinkamai. Teismas pareiškėjo pasakojimą vertino kaip prieštaringą.

9. Teismas vertino, kad 2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. spalio 14 d. medicinos pažymos nepaneigia Migracijos departamento padarytos išvados apie pareiškėjo priklausymą LGBT bendruomenei, nes 2022 m. balandžio 21 d. pažymoje konstatuoti sužeidimų faktai ((duomenys neskelbtini)) bei pateikiama pareiškėjo istorija iš jo paties žodžių neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad sužeidimai įvyko būtent dėl (duomenys neskelbtini) incidento. Medicinos pažymos taip pat nepatvirtina pareiškėjo priklausymo LGBT bendruomenei, nes jose nėra jokių duomenų apie pareiškėjui užduodamus klausimus, DSSH modelio ar kitų modelių taikymą.

10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento padaryta išvada, jog pareiškėjo istorijos tikrumas bei išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai ir motyvai kelia pagrįstų abejonių, nėra tikėtina, kad pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei, yra pagrįsta išsamiu pareiškėjo individualios situacijos įvertinimu. Pareiškėjo paaiškinimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Išskyrus bendro pobūdžio pasakojimą, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo paaiškinimą dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su pareiškėjo seksualine orientacija. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą apie jo kaip homoseksualaus asmens persekiojimą (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o jo individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) homoseksualūs santykiai kriminalizuoti, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus, todėl konstatuota, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo kilmės valstybės situacija neatitinka tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto, civilio, beatodairiško smurto, realios ir individualios grėsmės, grėsmės gyvybei ar sveikatai kriterijų. Tai reiškia, jog prieglobsčio prašytojas turi alternatyvaus persikėlimo galimybę, ką patvirtina ir jo pasakojimas (gyveno keliuose miestuose). Be to, pareiškėjas nė karto nepaminėjo, kad dėl šalyje vykstančių konfliktų jam gyvenant (duomenys neskelbtini) kilo rimta grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

12. Teismas uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo dėl draudimo atvykti Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) ir apsigyventi terminą laikė proporcingu, nes atsižvelgta ir įvertinta, kad pareiškėjas ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi. Pareiškėjas nepateikė jokių savarankiškų motyvų, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis bei SIS perspėjimo terminas būtų neproporcingas ir turėtų būti sutrumpintas. Teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas susirado darbą, mokėjo mokesčius, sąžiningai gyveno, nelaikytinos reikšmingomis, nes užsieniečio įdarbinimas galimas tik Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus).

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjo patikimumas iš esmės jau buvo įvertintas anksčiau teisminio proceso metu pirmą kartą nagrinėjant ginčą dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir abejonių nebuvo kilę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022), tačiau antrą kartą pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas iš esmės tais pačiais pagrindais, t. y. dėl pareiškėjo tariamo nepatikimumo. Atliktas pareiškėjo patikimumo vertinimas grindžiamas pagrindais, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinti, kaip nepagrįsti ir neįrodantys nepatikimumo.

14.2. Migracijos departamento ir teismo atliktas pareiškėjo patikimumo įvertinimas neatitiko teisės aktuose nustatytų taisyklių, t. y. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 99 punkto nuostatų. Migracijos departamento nurodyti pareiškėjo neatitikimai yra tik neesminiai ir neįtakojantys pareiškėjo pasakojimo esmės. Toks susitelkimas ties smulkiais, neesminiais prieštaravimais prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai (EŽTT byla T.K. ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55978/20, EŽTT byla R.C. prieš Švediją, peticijos Nr. 41827/07), taip pat naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2025 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1071-821/2025).

14.3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad taikant DSSH modelį, nėra būtina būti teisininku, psichologu, psichiatru ar antropologu, prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimams, pateiktiems byloje C-473/16, kurioje, be kita ko, pažymima, jog atsižvelgiant į specifines tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimų dėl jo lytinės orientacijos vertinimo aplinkybes, tam tikrų rūšių ekspertizė gali būti naudinga vertinant faktus ir aplinkybes ir galėtų būti atliekama nepažeidžiant šio prašytojo pagrindinių teisių. Prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams valstybės narės suteikia galimybę, kai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai lyčių, klausimais, kurie, be kita ko, apima klausimus dėl lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos.

14.4. Migracijos departamento specialistas arba turėjo paneigti Gydytojų be sienų ekspertų išvadas kitų ekspertų išvadomis, arba, jų nepaneigus, jomis vadovautis.

14.5. Migracijos departamento specialistas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir po apklausos nustatytų neatitikimų su pareiškėju nesitikslino ir nesiekė pašalinti prieštaravimų, todėl pareiškėjui negali būti perkelta atsakomybė už tai, kad jo pasakojimas tariamai yra abstraktus ar nedetalus, jeigu pats Migracijos departamentas dar apklausos metu to nenurodė.

14.6. Vertinimas atliktas neobjektyviai, Migracijos departamento išvados paremtos stereotipais. Migracijos departamentas, spręsdamas, ar asmuo priklauso LGBT ar ne, vertina, kokiais žaislais asmuo žaidė.

14.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, kadangi šioje byloje buvo vertinama asmens iš (duomenys neskelbtini) situacija, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) LGBT asmenų situacijos iš esmės yra skirtingos.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Atsakovas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2475-442/2024, konstatavo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, atliko išsamų tyrimą.

16.2. Byloje nustatyti faktai charakterizuoja pareiškėją, kaip linkusį teikti tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kaip nepatikimą asmenį, o tokiu atveju vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo pasakojimas nelaikomas patikimu, kadangi jis bandė klaidinti tyrimą.

16.3. Migracijos departamento vertinimu, amžius tokio pobūdžio bylose (kai asmuo grindžia prieglobsčio prašymą priklausymu LGBT) yra svarbus vertinimo kriterijus, kadangi biologinis amžius reikšmingai koreliuoja su tokio asmens savęs suvokimu esant kitokiu vertinimu. Kaip jau nurodyta ginčijamame sprendime, seksualinė trauka tos pačios lyties asmeniui atsiranda paauglystės metais, ankstyvosios brandos laikotarpiu. Paauglystėje asmuo pirmiausiai pradeda svarstyti, ar kai kurie jo jausmai negalėtų būti palaikyti homoseksualiais. Jausmas, kad yra kitoks negu bendraamžiai, pirmą kartą įgyja seksualumo atspalvį. Maždaug dvylikos metų žmogus pradeda suvokti jį supančio pasaulio siunčiamus seksualinius signalus. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta ir byloje nepaneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorija pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjo biologinis amžius 2021 m. buvo (duomenys neskelbtini) metai su viršum. 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu, kai buvo naudojamas DSSH modelis, pareiškėjas atsakydamas į klausimą „Kada supratote, jog esate kitoks, kad jūsų seksualinė orientacija yra kitokia?“ nurodė, kad buvo jam buvo 14 metų amžiaus, t. y. pagal jo pateiktus melagingus duomenis apie amžių, tai turėjo būti (duomenys neskelbtini), tačiau vadovaujantis patvirtinta ir nepaneigta moksline išvada apie jo amžių, jam 2018 metais buvo mažiausiai (duomenys neskelbtini) metų, t. y. jis nebebuvo paauglys.

16.4. Išaiškinimai, pateikti pareiškėjo nurodomose EŽTT bylose, negali būti laikomi universaliais, kadangi jie pateikti įvertinus konkrečios bylos aplinkybes ir išimtinai tos bylos surinktų duomenų kontekste, o minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

16.5. Migracijos departamentas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje ABC prieš Nyderlandus (sujungtose bylose C-148/13, C-149/13, C-150/13) pateiktais išaiškinimais ir nurodo, kad vien prieglobsčio prašytojo teiginio, jog jis priklauso LGBT bendruomenei, nepakanka, kad toks teiginys būtų vertinamas kaip nustatytas materialinis faktas. Tai tik patikimumo vertinimo pradžia, o ne nenuginčijama išvada.

16.6. Gydytojų be sienų pažymos yra surašytos iš paties pareiškėjo žodžių, t. y. nebuvo tikrinamas pareiškėjo kaip asmens patikimumas, ar jis teikia tikrovės atitinkančius duomenis. Pažymose konstatuoti sužeidimų faktai ((duomenys neskelbtini)) neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad sužeidimai įvyko būtent dėl (duomenys neskelbtini) incidento ir pareiškėjo priklausymo LGBT.

16.7. Remdamasis EŽTT 2017 m. birželio 20 d. sprendime byloje M.O. prieš Šveicariją pateiktais išaiškinimais atsakovas pažymi, kad atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos Migracijos departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą ar pareiškėjo teikiamus įrodymus objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

16.8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas selektyviai cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje C-473/16 pateiktus išaiškinimus.

16.9. Atsakovas deklaratyviais laiko pareiškėjo teiginius dėl tyrimo šališkumo ir akcentuoja, kad apklausa buvo atlikta vadovaujantis DSSH moduliu.

16.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, pavesti išsiuntimo vykdymą VSAT, bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, laikėsi pozicijos, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo individualios situacijos išsamų įvertinimą bei Departamento padarytą išvadą, kad pareiškėjo istorijos tikrumas bei išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai ir motyvai kelia pagrįstų abejonių, nėra tikėtina, kad pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti, nes Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo tariamą nepatikimumą bei klaidingai taikė DHSS metodą.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

22. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

23. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

25. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad dėl savo lytinės orientacijos kilmės šalyje jis buvo sumuštas, įkalintas, persekiojamas, jam buvo grasinama.

27. Byloje nėra ginčo ir nustatytos šios faktinės aplinkybės:

27.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 3 d. sulaikė valstybės sieną neteisėtai kirtusių asmenų grupę, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, prisistatęs kaip nepilnametis.

27.2. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėjo biologinis amžius (duomenys neskelbtini) metai su viršum.

27.3. 2021 m. rugsėjo 9 d. pradėtas iš esmės nagrinėti pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

27.4. 2021 m. lapkričio 8 d. vyko pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, našlaitis, kilmės valstybėje juo rūpinosi seneliai ir dėdė. Iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini). Jo išvykimu iš kilmės valstybės rūpinosi dėdė. Kilmės valstybėje jam gyventi buvo nesaugu dėl netradicinės seksualinės orientacijos. Patyrė diskriminaciją, smurtą, patyčias. Būdamas 14 metų, suprato, kad yra gėjus. Šį pojūtį galutinai patvirtino maždaug po metų įvykęs apsikabinimas ir bučinys su vyresniu vaikinu. Draugystė buvo platoniška, t. y. intymių santykių jie neturėjo, tačiau jautė vienas kitam stiprią trauką. (duomenys neskelbtini) dalyvavo susirinkime ir draugas jį pabučiavo. Aplinkiniams šis akibrokštas buvo nepriimtinas ir minia įtūžo, pradėjo mušti jaunuolius, iškvietė policiją. Kai atvyko policija, pareiškėjo draugas buvo sumuštas mirtinai, o patį pareiškėją teisėsaugos pareigūnai ištraukė iš įtūžusios minios gniaužtų ir išvežė į ligoninę. Nurodė, jog iš ligoninės pareiškėjas pateko į kalėjimą, kadangi (duomenys neskelbtini) homoseksualus elgesys yra draudžiamas ir baudžiamas. Teigė, kad kalėjime praleido 3 mėnesius. Apie tai sužinojęs pareiškėjo dėdė, kuris jį augino nuo vaikystės mirus tėvams, sumokėjo už sūnėną išpirką ir pareiškėjas buvo paleistas. Pareiškėjas nurodė, kad dėdė vėl jį nuvežė į ligoninę, kadangi per susirinkimą (duomenys neskelbtini) negijo. Iš ligoninės pareiškėjas pabėgo ir nuvyko į dėdės namus. Nurodė, kad dėdė nebuvo labai patenkintas ir nenorėjo, kad pareiškėjas gyventų jo namuose, kadangi tai musulmoniškai šeimai užtrauktų gėdą. Tuomet pareiškėjas buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) pas dėdės draugą. Teigė, kad du mėnesius neišėjo iš namų, nes bijojo persekiojimo. Po dviejų mėnesių pradėjo lankyti mokyklą. Mokykloje jautėsi atstumtas, diskriminuojamas. Todėl dėdė nusprendė jį išsiųsti iš šalies.

27.5. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S55783, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2022 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4405-484/2022 pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 22S55783 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, Migracijos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 22S55783 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

27.6. 2022 m. balandžio 21 d. įvyko pareiškėjo medicininė apžiūra, išduota organizacijos „Gydytojai be sienų“ pažyma, kurioje nurodyta, kad klinikinės apžiūros metu nustatyti pareiškėjo sužeidimų ir sužalojimų pobūdis ir vieta, užfiksuotos paciento papasakotos įvykių aplinkybės. Pareiškėjas nurodė esąs gimęs (duomenys neskelbtini), esąs persekiojamas dėl seksualinės orientacijos. (duomenys neskelbtini) šventės metu jį užtiko bučiuojantis kambaryje su tos paties lyties vyru, žmonės jį ir jo vyresnį draugą primušė, iškvietė policiją.

Atvykus policijai draugą išvežė į ligoninę, nors jis jau buvo miręs, o pareiškėją nuvežė į policijos komisariatą, uždarė į kalėjimo kamerą. Kalėjime išbuvo tris mėnesius su žaizdomis, kol aplankė dėdė. Jis sumokėjo baudą, kad paleistų ir galėtų kreiptis į medikus. Ligoninėje turėjo (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės pabėgo ir grįžo namo, bet nebuvo lengva, nes šeima žinojo apie homoseksualumą, kuris musulmonams draudžiamas. Dėdės taip pat visi nekentė mečetėje ir kaimynystėje, nes priglaudė pareiškėją.

Dėdė furgone išvežė pareiškėją iš miesto, po to persodino į automobilį ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas vieną iš savo draugų. Ten pareiškėjas išbuvo du mėnesiu, kol pasveiko. Dėdės draugo žmona klausinėjo, kodėl pareiškėjas sužalotas, kodėl čia atvežtas. Pareiškėjas ėmė lankyti mokyklą, (duomenys neskelbtini), bet žmonės, sužinoję pareiškėjo seksualinę orientaciją, ėmė jam grasinti, blogai elgtis, pareiškėjas neturėjo draugų, žmonės kartais mušė ir spardė. Dėdės draugas paskambino dėdei, dėdė atvažiavo jo pasiimti, nusprendė, kad reikia išvykti iš šalies. (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, atėjo žmogus, su kuriuo pareiškėjas keliavo ir atsidūrė (duomenys neskelbtini), apsistojo pas tą žmogų, po savaitės jis surado pareiškėjui nakvynę, po mėnesio suprato, kad pareiškėjui reikia eiti į mokyklą, pareiškėjas su juo bendravo telefonu, po to prarado ryšį.

Nepavyko susisiekti su dėde. Po kelių mėnesių sutiko žmones, kurie pasakė pareiškėjui, kad galima vykti į Europą, kur gerbiamos žmogaus teisės, taigi pareiškėjas atvyko. Įėjus į mišką, visi išsiskirstė, pareiškėjas turėjo kuprinę su dokumentais, bet išgirdęs žmonių balsus imdavo bėgti, kuprinę pametė. Vaikščiojus iki ryto sutiko seną moterį, kuri pasakė, kad jų keturių asmenų grupė yra Lietuvoje, paklausė, ką ji jiems gali padaryti, ar gali iškviesti policiją. Pareiškėjas paprašė vandens ir sutiko iškviesti policiją.

Pasienio punkte buvo daug žmonių, pareiškėją apgyvendino nepilnamečių stovykloje. Stovykloje pareiškėją patikrino ir nustatė, kad jis nėra nepilnametis.

27.7. 2024 m. gegužės 30 d. vyko pareiškėjo papildoma apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), laiką leido su vyrais, (duomenys neskelbtini), kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, pareiškėją užklupo su tos pačios lyties asmeniu salėje žmonės, kurie pradėjo mušti akmenimis, pagaliais. Kitas asmuo buvo vyresnis, jis nukentėjo daugiau, buvo sumuštas mirtinai. Atvykus policijai, mušę žmonės išsiskirstė, kitą asmenį išvežė į ligoninę, pareiškėją – į policiją, uždarė į kalėjimą. Tuo metu pareiškėjui buvo sužeistos (duomenys neskelbtini). Kalėjime laikė 3 mėnesius, kai pareiškėją aplankė dėdė, nes pareiškėjas našlaitis, pasakė, kad kitas asmuo ligoninėje mirė. Jis sumokėjo už pareiškėją baudą, pareiškėją išleido ir dėdė nuvežė jį į ligoninę. Gydytojai turėjo (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės pareiškėjas, bijodamas, kad jo negrąžintų į kalėjimą, pabėgo namo. Grįžus namo, visi jau žinojo apie pareiškėjo situaciją, jam nebuvo paprasta, visi jo nekentė. Dėdės taip pat nekentė ir mečetėje, ir kvartale už tai, kad priglaudė tokį žmogų kaip pareiškėjas. Dėdė naktį automobilio bagažinėje išvežė pareiškėją iš miesto pas vieną iš savo draugų į (duomenys neskelbtini) gyventi. Dėdės draugo žmona klausinėjo, kodėl jis čia atvežtas, kodėl sužeistas, kodėl (duomenys neskelbtini). Išbuvęs 2 mėnesius, pradėjo lankyti pamokas, devintą klasę. Žmonės suprato pareiškėjo seksualinę orientaciją, vėl prasidėjo grasinimai, mokykloje pareiškėjas neturėjo draugų, kai kurie žmonės mušdavo pareiškėją. Dėdės draugui paskambinus, dėdė atvažiavo pasiimti pareiškėjo ir nusprendė išsiųsti pareiškėją iš šalies, kad jis išvengtų tokio elgesio, kurį patyrė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pradėjo keliauti su surastu asmeniu, atsidūrė (duomenys neskelbtini), surastas asmuo surado pareiškėjui gyvenamąjį būstą ir paliko jį vieną gyventi. Po mėnesio pareiškėjas įsirašė į mokyklą, kad galėtų lankyti pamokas ar paskaitas. Asmuo, atvežęs jį į (duomenys neskelbtini) nebeatsiliepia į pareiškėjo skambučius, taip pat ir dėdė. Pareiškėjas pagalvojo, kad tai buvo galimybė dėdei juo atsikratyti. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, pasiprašė prieglobsčio. Taip pat apklausoje pareiškėjas atsakė į specialisto klausimus.

27.8. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27.9. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą̨ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą̨ suteikti prieglobstį Lietuvoje. Atsakovui pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2475-442/2024 atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, atliko išsamų tyrimą, ir įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, sprendė, jog jis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, atsakovas ginčijame administraciniame spendime įvertino visas esmines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pareiškėjo skundą atmetė.

28. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo skundo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

30. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujasi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2475-442/2024. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022 buvo panaikintas Migracijos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 22S55783 ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nes Migracijos departamentas atliko paviršutinišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, pareiškėjo situacija nebuvo pakankamai individualizuota, kas neleido ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo, atsakovas atliko naują tyrimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2475-442/2024 įvertino kaip išsamų tyrimą, užbaigtą administraciniu spendimu, kuriame įvertintos visos esminės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

32. Susipažinusi su Sprendimo turiniu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėjant iš naujo ankstesnio tyrimo duomenys buvo papildyti naujais duomenimis, Sprendime vertinami visi duomenys (įskaitant gautus pradinio tyrimo metu) ir iš jų visumos (iš pradinio tyrimo ir iš paskesnio tyrimo duomenų) daromos išvados. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tas Sprendimo frazes, kuriose reiškiamas nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022, tačiau nekorektiškos Sprendimo frazės („Migracijos departamentas nesutinka su šiuo teismo vertinimu”) nėra pagrindas savaime naikinti Sprendimą.

33. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, vertinant pareiškėjo pasakojimą apie jo seksualinę orientaciją, buvo remiamasi DSSH modeliu. Šiuo modeliu siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į jo seksualinę praktiką. Šio modelio 4 elementų vertinimas išsamiai atskleistas Sprendime: i) kitoniškumas – Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, kokie jausmai ir mintys jį apėmė, kai jis suprato, kad yra „kitoks“, buvo stereotipiniai, lakoniški ir neišplečiantys pradinio pasakojimo ribų, kartojami įvykiai, o vidiniai išgyvenimai neatskleidžiami, jis visiškai nekalbėjo apie savo baimės ar nerimo jausmus, supratus esant „kitokiu“; ii) stigma ir gėda – Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas apie kitų asmenų požiūrį į jo homoseksualumą ir savo pojūčius dėl to buvo fragmentiškas ir prieštaraujantis. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė, kad prie kitų bučiavęs ir glėbesčiavęsis su draugu būtų jautęs gėdą ar kad būtų bijojęs kitų asmenų požiūrio, baudžiamosios atsakomybės ar galimo persekiojimo; iii) žala – Sprendime detaliai nurodyta surinkta kilmės valstybės informacija, konstatuota, kad pareiškėjas turi sužalojimų, neatmetama tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas būtent (duomenys neskelbtini), tačiau priežastinis ryšys tarp menamo incidento ir pareiškėjo homoseksualumo nėra nustatytas. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso nuostatos už homoseksualius santykius taikomos itin retais atvejais, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) teisės aktai, numatantys bausmes už homoseksualinius veiksmus, nelaikytini neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu bei nelaikytini persekiojimo veiksmu.

33.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime tik spėlionėmis grindžiama pozicija, kad (duomenys neskelbtini) yra / gali būti pareiškėjo draugas (duomenys neskelbtini), todėl ją atmeta kaip neįrodytą. Pažymėtina, kad ir skundžiamame Sprendime nurodyta, kad tai tik spėjimas.

33.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo paaiškinimais, teiktais ne vieną kartą, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingiems asmenims, įskaitant ir atsakymus į konkrečius klausimus 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje, sutinka su Sprendime pateiktu pareiškėjo pasakojimo vertinimu naudojant DSSH modelį. Pareiškėjui ne kartą buvo sudaryta galimybė pasakoti pačiam, atsakyti į klausimus, užduodami patikslinami klausimai, nurodomi prieštaravimai, suteikiama galimybė paaiškinti, pateikiami pavyzdžiai, pareiškėjo klausiama, ar jis suprato klausimus, vertėją, ar viską pasakė.

Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 21 d. įvyko pareiškėjo medicininė apžiūra, atlikta medicinos darbuotojos E. V. K., pareiškėjo pasakojimas užrašytas jos nesiskiria nuo pareiškėjo pasakojimų, teiktų Migracijos departamentui, išduota „Gydytojų be sienų“ pažyma. Taigi atmestini pareiškėjo argumentai, kad apklausos atliktos netinkamai, nedalyvavo reikiami specialistai, apklausą atlikęs specialistas neišsiaiškino pareiškėjo situacijos ar apklausos pabaigoje neatsakė į pareiškėjo klausimus, buvo šališkas ar neobjektyvus.

Pareiškėjui buvo ne kartą sudarytos galimybės įvairiems asmenims laisvai teikti paaiškinimus, prašymus, klausti ir t.t. Tiek pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d., tiek 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje dalyvavo advokatas, kuris klausimų ir pastabų neturėjo, jų neturėjo ir pareiškėjas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė el. laišku teikti paaiškinimus, jie įvertinti Sprendime. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas prisitaikydavo prie užduodamų klausimų (iš pradžių nurodė kad jam nereikėjo su niekuo susitaikyti, nes yra toks, koks yra, jam tai atrodė natūralu ir normalu, o apie visuomenės ar valstybės spaudimą nesusimąstė, pakartotinai paklausus, ar jis jautė baimę dėl savo netradicinės seksualinės orientacijos, atsakė, kad žinoma, jog jautė baimę), kito nustačius netikslumus pasakojime ir uždavus patikslinamųjų klausimų (apie savo seksualinę orientaciją kalbėjo tik su draugu, atkreipus dėmesį į neatitikimą, nurodė, kad papasakojo ir dėdei), buvo fragmentiškas (apie savo jausmus pareiškėjas vengė kalbėti), prieštaringas (dėl pareiškėjo amžiaus, taip pat pareiškėjas pabrėžia bijantis persekiojimo kilmės valstybėje dėl savo seksualinės orientacijos, nurodo patyręs itin neigiamą musulmoniškos visuomenės požiūrį, tačiau taip pat nurodo, kad jam nereikėjo su niekuo susitaikyti, nes yra toks, koks yra, jam tai atrodė natūralu ir normalu, o apie visuomenės ar valstybės spaudimą nesusimąstė), dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, šabloniškas, neišeinantis už pradinio pasakojimo ribų.

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento padaryta išvada (kad pareiškėjo istorijos tikrumas bei išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai ir motyvai kelia pagrįstų abejonių ir nėra tikėtina, kad pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei) yra pagrįsta išsamiu pareiškėjo individualios situacijos įvertinimu. Pareiškėjo paaiškinimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį.

34. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo patikimumas buvo įvertintas netinkamai, nes sprendžiant dėl patikimumo buvo remiamasi įrodymų visuma (įvertinta ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada, ir pareiškėjo pasakojimo ypatumai, ir DSSH metodikos taikymo metu surinkta informacija ir kt.). Tiek skundžiamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai ir motyvuotai nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas vertintinas kritiškai. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pažeistos Apraše nustatytos patikimumo vertinimo taisyklės. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nustatė ne neesminius pareiškėjo pasakojimo neatitikimus, o esminius trūkumus, nurodytus Sprendime, pirmosios instancijos teismo sprendime ir šioje nutartyje. Jie nustatyti įvertinus ne vieną pareiškėjo apklausą, o visus byloje esančius pareiškėjo paaiškinimus (raštu ir žodžiu Migracijos departamente, „Gydytojams be sienų“, teismo posėdyje ir t.t), todėl nėra smulkūs, atsitiktiniai ar nereikšmingi.

35. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, nes netinkamai įvertinta organizacijos „Gydytojai be sienų“ pažyma. Šioje pažymoje konstatuoti pareiškėjo kūno sužalojimai („Klinikinė apžiūra (sužeidimų ir žaizdų pobūdis ir vieta)“), užfiksuotas pareiškėjo pasakojimas („Pacientas / nepilnametis / lydintis asmuo patvirtina žemiau pateiktas įvykio aplinkybes <...>“). Teisėjų kolegija nenustatė, kad Migracijos departamento išvados prieštarauja specializuotoms ir specifinėms ekspertų išvadomis, nes organizacijos „Gydytojai be sienų“ pažymoje surašyti apžiūros metu nustatyti sužalojimai nepaneigti Migracijos departamento Sprendime.

36. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota vertinant prieglobsčio prašytojų, kurie teigė, kad priklauso LGBT, iš (duomenys neskelbtini) situaciją. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) LGBT asmenų situacijos iš esmės yra skirtingos ir skiriasi LGBT asmenų persekiojimo metodai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija yra individuali ir turi būti nagrinėjama išsamiai atliekant individualų tyrimą prieglobsčio prašytojo situacijai aktualiais aspektais. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendime atliktas individualus ir išsamus pareiškėjo situacijos tyrimas, surinkta gausi kilmės valstybės informacija, kurią paneigiančių argumentų ar įrodymų pareiškėjas nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat tik cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, tačiau sprendime aiškiai ir išsamiai analizuojama individuali pareiškėjo situacija, kai jis prašė prieglobsčio dėl persekiojimo dėl jo seksualinės orientacijos (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų skundžiamo Sprendimo dalių (nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, pavesti išsiuntimo vykdymą VSAT), pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus – panaikinti Sprendimą bei pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį. Apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pareiškėjo išsiuntimo, uždraudimo atvykti, perspėjimo į SIS sistemą įvedimo aspektais, todėl, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustačiusi jo teisėtumą ir pagrįstumą, plačiau šiais aspektais teisėjų kolegija nepasisako.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė