d3a2fb4e-3be5-4550-b9e1-9c346f8dc9ae · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1486-510/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01645-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17.; 122.4.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas RamÅ«nas Mitkus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal skolininkės V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2166-570/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės V.

M., Apeliacinės instancijos teismo teisėjas nustatė: I. Ginčo esmė Kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas areÅ¡tuoti įkeistus daiktus pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 07120050001394 – žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti 100 Lt žyminio mokesčio. PareiÅ¡kime nurodoma, kad skolininkė V. M. nevykdo prievolės pagal 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartį Nr. 05-044610-FA, pagal 2007 m. liepos 31 d. susitarimÄ Nr. 05-044610-FA/07-080201-FA/07-080225-FA-1, pagal 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimÄ Nr. 05-044610-FA/07-080201-FA/07-080225-FA/08-143571-FA-2 ir pagal 2010 m. liepos 12 d. susitarimÄ Nr. 05-044610-FA/07-080201-FA/07-080225-FA/08-143571-FA-3.

Skolininkė nuo paskolos iÅ¡davimo neatsakingai vykdė įsipareigojimus, paskola ne kartÄ buvo restruktÅ«rizuota, tačiau mokėjimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nuo 2011-10-20 visiÅ¡kai nieko nemokėjo. Skolininkei ir įkeisto turto savininkui A. M. 2012-01-31 paraÅ¡yti pretenziniai laiÅ¡kai, nustatant papildomÄ terminÄ sumokėti įsiskolinimÄ iki 2012-03-07. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi areÅ¡tavo įkeistus nekilnojamus daiktus – žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius V.

M. ir A. M.. Teismas nutartyje nurodė, kad skolininkė 2005-07-13 sudarė kredito sutartį Nr. 05-044610-FA su „Swedbank“, AB, pagal kuriÄ skolininkei buvo suteiktas kreditas įkeisto žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui ir statybai; kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto įkeitimu. Tarp Å¡alių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys. Skolininkė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo nuo 2011-10-20, įspėjimo dienai įsiskolinimas buvo 4 941,92 EUR.

Skolininkė pradelsė sumokėti ne vienÄ , o kelis įmokėjimus, todėl sutarties pažeidimas vertintinas ne kaip vienkartinis, o kaip tęstinis. Per kredito įstaigos nustatytÄ papildomÄ 40 dienų terminÄ skolininkė taip pat jokių įmokų nesumokėjo. III. Atskirojo skundo argumentai Skolininkė V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį, o kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:kreditorius netinkamai įvykdė vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , o Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas ir atliko kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«ras;kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2030-06-30, todėl tokios sutarties sÄ lygos, kai kreditoriui suteikiama teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį, jeigu kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina bent vienos kredito dalies, ir reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusį kreditÄ kartu su visomis priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis vartotojo atžvilgiu;kreditorius savo 2012-01-31 pretenzijoje net nenurodo, kokiu konkrečiai sutarties pagrindu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks kredito sutartį, taip pat pareiÅ¡kime dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo prieÅ¡ terminÄ Ä¯vardija tik 11.2.1. punktÄ , tačiau nenurodo, kokia konkreti aplinkybė, numatyta sutarties 11.2.1.1.–11.2.1.7. lėmė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo.

PraneÅ¡ime nurodomas įsiskolinimas sudaro tik 2,5 proc. visos negrÄ Å¾into kredito sumos.             Kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktas „Swedbank“, AB suteikia teisę nutraukti kredito sutartį, bet ne įpareigoja.

Tik nustatęs pažeidimo buvimo faktÄ , „Swedbank“, AB kiekvienu atveju vertina pažeidimÄ , jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui, skolininko bendradarbiavimÄ su kreditoriumi ir kitas aplinkybes. „Swedbank“, AB visada informuoja kredito gavėjÄ apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ , ir nustato terminÄ trÅ«kumų paÅ¡alinimui ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai kredito gavėjas piktybiÅ¡kai nevykdo savo pareigų, ir kai toks pareigų nevykdymas kelia grėsmę paskolos grÄ Å¾inimui, „Swedbank“, AB inicijuoja sutarties nutraukimÄ ;skolininkai, reaguodami į banko raginimus, ne kartÄ teikė bankui praÅ¡ymus dėl susikaupusių įsiskolinimų atidėjimo.

Bankas atsižvelgdamas į skolininkų praÅ¡ymus kelis kartus (2008-12-31 ir 2010-07-12) pertvarkė kredito sutartį, t. y. pradelsti mokėjimai, nesumokėtos palÅ«kanos buvo atidedamos restruktÅ«rizuojant kredito sutartį;kreditorius iÅ¡ anksto 2011-12-21 raÅ¡tais Nr. SR-57679 ir Nr. SR-57680 perspėjo skolininkę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavo iki 2012-01-25 sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ arba pasiÅ«lyti įsiskolinimo panaikinimo bÅ«dus ir įspėjo, kad, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas spręs klausimÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo;skolininkė pradelsė 139 dienas, t. y. daugiau kaip 4 mėnesius pradelsė grÄ Å¾inti numatytas kredito dalis ir daugiau kaip 4 mėnesius pradelsė grÄ Å¾inti numatytas palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus.

Kredito dalinių įmokų ir palÅ«kanų nemokėjimas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų yra esminis kredito sutarties pažeidimas.jeigu skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Skolininkė iÅ¡ esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ nepagrįstu kreditoriaus vienaÅ¡aliÅ¡ku kredito sutarties nutraukimu, pažeidžiant vartotojų teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ .             Teismų praktikoje įtvirtinta, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Ä®sipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo bÅ«ti nurodytas hipotekos lakÅ¡te (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ , ir bÅ«tent Å¡is veiksmas lemia kreditoriaus kreipimÄ si dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar prieÅ¡laikinį sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sÄ Å¾iningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

             Tačiau papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimÄ kaip neproporcingÄ kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei praÅ¡oma hipotekos teisėjo sprendimÄ .

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-58/2012).             Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog kredito sutartis, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartimi Nr. 05-044610-FA (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) suteiktas kreditas gyvenamojo namo pirkimui ir statybų užbaigimui (b. l. 5-32).

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus kreipimÄ si dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto lėmė kreditavimo sutarties nutraukimas prieÅ¡ terminÄ , nes prievolė nebuvo tinkamai vykdoma. Kredito sutartį kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė susidarius 4 941,92 EUR skolai (b. l. 38, 39) pagal kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1. punktÄ (b. l. 9).             Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės neįvertino, ar Å¡i vartojimo sutarties sÄ lyga yra sÄ Å¾ininga.

Pagal minėtÄ 11.2.1.1. punktÄ , kreditorius turi teisę, prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų įspėjęs kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki sutarties nutraukimo dienos grÄ Å¾intų visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

             Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ ir į tai, jog kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas sueina 2030 m. liepos 13 d. (b. l. 5), kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, konstatuotina, kad kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1. punkte įtvirtinta sutarties nutraukimÄ reglamentuojanti sÄ lyga ta apimtimi, kuria suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina kreditoriui net ir nedidelės kredito dalies, palÅ«kanų ar kitų mokėjimų, nutraukti sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodyta sutarties sÄ lyga pripažintina negaliojančia ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).             Nagrinėjamu atveju tai, kad kredito sutarties sÄ lyga, kuri buvo pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, pripažinta negaliojančia ab initio, savaime nereiÅ¡kia, kad sutartis buvo nutraukta netinkamai, todėl vertintina, ar sutartis buvo nutraukta laikantis CK nustatytos tvarkos.

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminÄ , ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdo per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimÄ privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas – prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų (nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo praneÅ¡ti prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų (sutarties bendrosios dalies 11.2.1. punktas). 2012 m. sausio 31 d. praneÅ¡imu Nr. SR-4222 kreditorius informavo skolininkę apie susidariusį įsiskolinimÄ ir įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2012 m. kovo 7 d., sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta (b. l. 38).

Konstatuotina, kad skolininkui buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Pabrėžtina, kad iš kreditoriaus pateiktų duomenų matyti, kad skolininkė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuolat pažeidinėjo nuo 2008 m., kuomet papildomais susitarimais kreditorius atidėjo mokėjimus (b. l. 13-28). Kreditorius nurodė, kad skolininkė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, o paskutinis mokėjimas pagal sutartį atliktas 2011 m. spalio 20 d. (b. l. 3).

Skolininkė atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad sutartis nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas dėl ilgalaikio sutarties netinkamo vykdymo pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas vartotojų teisių apsaugos kontekste, teismo iÅ¡vados atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ , todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais, nutaria: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas             RamÅ«nas Mitkus