Legislator Case Law & Legislation
d39db6fb-6fcf-444b-b1bb-0eeeaf4090f9 AI generated

d39db6fb-6fcf-444b-b1bb-0eeeaf4090f9 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number d39db6fb-6fcf-444b-b1bb-0eeeaf4090f9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

žinių paskleidimo faktÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , 4) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o kad duomenys atitiko tikrovę ir kad jas paskleidusi visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumÄ , turi įrodyti atsakovas (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1, CPK 178 str.).

Legislator headnote

AI generated

d39db6fb-6fcf-444b-b1bb-0eeeaf4090f9 · Klaipėdos apylinkės teismas: Jam nėra žinoma, kad bÅ«tų susitariama dėl rungtynių. Nurodė, kad jos net nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymÄ , todėl bandė kalbÄ nukreipti. Jis buvo Å¡okiruotas. Atsakovo pasisakymas iÅ¡saukė ir kitų kolegų pasisakymus. Nurodo, kad žala yra realiai žymiai didesnė, nes visos media priemonės transliavo, tai yra „delfi“, „15 minučių“ ir didelis skandalas buvo. PaaiÅ¡kino, kad po atsakovo paskelbtos žinios ne tik autoritetas sumenkintas, bet tai gali turėti pasekmių ir jo mokymo veiklai.

Keywords

AI generated
professional football player athlete management contract football club foot injury professional misconduct contempt of court
AI generated
e072cb7f-f23d-4975-9128-f6252a3fe2d8
Administracinė byla Nr. 1621-414/2012Proceso Nr. 3-62-3-01036-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2., 73. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjų L. Š., L. K., A. P. ir R. M. skundu atsakovui Lietuvos dziudo federacijai, tretieji suinteresuoti asmenys Viešojo saugumo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Kauno sporto mokykla „Gaja“, n u s t a t ė : Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 15 d. pateiktas L.
8d16b07f-0ee9-42c7-b6de-4ad6e4fc9629
Administracinio nusižengimo byla Nr.
83442969-2a88-45d9-881d-b8c87417a7c1
negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 28 d.
bfd700d7-81e7-445c-8577-24af03da5272
pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo; antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;
42df3edd-f46e-4655-b692-829eb1034d35
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjams L. Å ., L. K., R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. Å ., L. K., A. P. ir R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos dziudo federacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VieÅ¡ojo saugumo tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui, Kauno sporto mokyklai „Gaja“ dėl sprendimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-8877-867/2020 Civilinio proceso Nr. 2-24-3-01301-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 2.2.1.8.; 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. M., jo atstovei advokatei L. M., atsakovui R. Ž., jo atstovui advokatui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovui R.

Ž. dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančiÄ asmens garbę ir orumÄ bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. vieÅ¡ai paskleistÄ teiginį: „<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pažiÅ«rėti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ (toliau – ginčo teiginys) tikrovės neatitinkančiu ir pažeminančiu P. M. garbę ir orumÄ bei priteisti 1 500,00 Eur neturtinę žalÄ ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad jis yra nesÄ Å¾iningas, nesÄ Å¾iningai teisėjauja futbolo varžybose, neva iÅ¡ anksto nusprendžia rungtynių baigtį ir už tai gauna atlygį. Nurodo, kad paskelbus ginčo teiginį, jam buvo priskirtas teisei ir moralei prieÅ¡ingi – teisę pažeidžiantys veiksmai, negarbingas ir ypač smerktinas elgesys, krito pasitikėjimas juo kaip kandidatu į Federacijos prezidento pareigas. Nurodo, kad Å¡is vieÅ¡ai paskleistas kaltinimas visuomenėje yra suprantamas kaip neteisėtas veiksmas, todėl akivaizdu, kad ginčo teiginiu jis yra apibÅ«dinamas neigiamai.

Atsakovo paskleistas tikrovės neatitinkantis ginčo teiginys diskredituoja jį, kaip kandidatÄ Ä¯ Federacijos prezidentus, taip pat, kaip Vilniaus regiono futbolo sÄ jungos prezidentÄ , taip pat klaidina Federacijos narius bei ragina nepasitikėti juo, ne tik kaip žmogumi, bet ir kaip kandidatu į Federacijos prezidento užimamas pareigas. Atsakovas Å¡iÄ informacijÄ pateikė, kaip neva objektyviai egzistuojantį faktÄ , nors realybėje tokie faktai neegzistuoja. Tokiu ginčo teiginiu atsakovas sÄ moningai griauna jo reputacijÄ visuomenės ir Federacijos narių akyse, žemina jo garbę ir orumÄ .

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindÄ â€“ iÅ¡sakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolÄ . Subjektyvi jo nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, jam iÅ¡ ankščiau girdėtais duomenimis sudarančiais realias prielaidas iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti. Mano, kad jo pasisakyme nebuvo menkinančios ieÅ¡kovÄ informacijos, tik buvo iÅ¡sakyta jo subjektyvi nuomonė, kad Lietuvos futbolo reputacija paskutiniuoju metu nėra pati geriausia, kad prie tos reputacijos gali bÅ«ti prisidėję ir nelabai geri, kai rungtynės bÅ«davo aptariamos ir už tai galimai, kažkam buvo mokami pinigai.

Nurodo, kad jo iÅ¡dėstyti teiginiai nebuvo kritika ieÅ¡kovo atžvilgiu, ja nebuvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovÄ , tačiau buvo siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo negeroves, kurios buvo praeityje. Jis nesakė, kad ieÅ¡kovas siÅ«lė ar ėmė vokelius, ar jis priimdavo sprendimÄ dėl rungtynių baigties. Tai, kad jis nepavartojo žodžių „aÅ¡ manau“, „mano manymu“, nėra pagrindas jo iÅ¡sakytus teiginius kvalifikuoti žinia ir duomenimis CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme.

Nurodo, kad byloje nagrinėjami jo iÅ¡sakyti teiginiai atitinka nuomonės ir vertinamųjų teiginių sampratÄ , todėl svarbu įvertinti, ar jo iÅ¡sakyta nuomonė yra visiÅ¡kai iÅ¡galvota, ar pagrįsta tam tikrais duomenimis. Taip pat svarbu įvertinti, kokia forma jis iÅ¡sakė savo nuomonę (vertinamuosius teiginius). Jis nurodė, kad iÅ¡ praeities jam yra žinoma, kad kai kur rungtynės buvo baigiamos tarpusavio susitarimu, tačiau Å¡i pateikta nuomonė nebuvo apie ieÅ¡kovÄ . Mano, kad ginčo teiginyje iÅ¡sakyta nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad jis, iÅ¡reikÅ¡dama nuomonę apie jam girdėtus įvykius, paskelbė žinias, žeminančias ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ir neatitinkančias tikrovės. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad ,,<...> Ginčo teiginys <...> plačiai buvo komentuojamas žiniasklaidoje.

Ginčo teiginys buvo ne kartÄ paminėtas per visas visuomenės informavimo priemones, įskaitant ir televizijÄ , ir net gi buvo kartojamas straipsnio antraÅ¡tėje“. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis nesikreipė į žiniasklaidÄ praÅ¡ydamas, kad bÅ«tų vieÅ¡inama informacija, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad jis siekė labiau pakenkti ieÅ¡kovo reputacijai ir sumenkinti jo kaip kandidato reputacijÄ . IeÅ¡kovas subjektyvios nuomonės paskleidimo metu buvo ir dabar yra vieÅ¡as asmuo – Vilniaus regiono futbolo federacijos prezidentas bei kandidatas į SeimÄ , kuriam keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai.

Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamo CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiÅ¡kai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, vieÅ¡o asmens atžvilgiu turi bÅ«ti toleruojama. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. jis pirmÄ kartÄ kandidatavo į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postÄ ir visuotinėje konferencijoje dalyvavo visa futbolo bendruomenė ir atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė tikrovės neatitinkantį teiginį, kuris pažemino jo garbę ir orumÄ .

Teiginys buvo vieÅ¡ai transliuotas, sulaukė sklaidos visose masinė informavimo priemonėse, spaudoje, todėl praÅ¡o Å¡iÄ paskleistÄ Å¾inutę pripažinti neatitinkančiÄ tikrovės. Nurodo, kad yra futbolo teisėjų asociacijos narys, yra futbolo inspektorius, Å¡iuo metu nebevykdo futbolo teisėjo veiklos, bet vykdo apmokymo procesÄ ir dirba su jaunais teisėjais, veda seminarus, todėl Å¡i žinutė sudavė labai didelį smÅ«gį jo autoritetui kaip mokytojo, kaip mentoriaus, kuris dirba su jaunais teisėjais.

Nurodė, kad atsakovo žinia buvo paskleista vieÅ¡ai, visuotinės futbolo federacijos konferencijos metu, kur dalyvavo visi jo kolegos, visa futbolo bendruomenė, tai vėl gi, kai tu kandidatuoji į prezidento postÄ , ir dalyvauji rinkimuose, ir paskleidžiama žinia per pačius rinkimus, kokiÄ tai žalÄ padaro rinkimų procesui prieÅ¡ balsavimÄ dėl kandidatÅ«ros. Kolegų nuomonė įtakojama, tiek sudaromas įvaizdis apie ji, kaip nesÄ Å¾iningÄ Å¾mogų, kuris kandidatuoja rinkimuose. Konferencija buvo transliuojama gyvai ir po to sulaukė labai didelio atgarsio, tiek spaudoje antraÅ¡tės, TV3 naujienose, LNK žiniose, socialinėse medijose, sklaida buvo per visÄ LietuvÄ .

Mano, kad jo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra simbolinė, nes atsakovas jo neatsiprašė, jis nemato savo kaltės. Nurodo, kad kandidatavo į seimÄ su liberalų sÄ jÅ«džiu, tačiau dokumentai VRK buvo pateikti tik rugpjūčio 3 d., t. y. po konferencijos. PaaiÅ¡kino, kad konferencijoje jis kaip kandidatas pasakė savo kalbÄ , prisistatė, pristatė savo idėjas ir tada visi konferencijos dalyviai pasisakydavo tiek jo kalbos pagrindu, buvo įvairių pasisakymų ir klausimų. Pats jo atsakinėjimas į konferencijos dalyvių klausimus truko apie 45-50 min., tai buvo pasisakymai dėl jo kandidatÅ«ros, nebuvo kaip klausimas.

Nurodo, kad jis į kiekvienÄ pasisakymÄ replikuodavo, pasisakymu ačiÅ« už klausimÄ . Netvirtina, kad atsakovo iÅ¡sakytÄ teiginį jis suprato kaip klausimÄ . PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ konferencijÄ buvo kilęs ažiotažas dėl vieno federacijos viceprezidento ir buvo pateikta daug informacijos apie tai. Atsakovo pasisakymÄ vertina kaip aiÅ¡kiÄ Å¾iniÄ , aiÅ¡kų kaltinimÄ , „pažiÅ«rėkite į savo praeitį, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, kad jis darė kažkokius veiksmus, nusikaltimÄ , kuris galėtų bÅ«ti vertinamas ir pagal baudžiamojo kodekso straipsnius, sukčiavimas ar kažkas kita ir tai jis aiÅ¡kiai suprato kaip aiÅ¡kiÄ Å¾inutę ji kompromituoti, pažeminti jo vardÄ vieÅ¡ai.

Jam nėra žinoma, kad bÅ«tų susitariama dėl rungtynių. Nurodė, kad jos net nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymÄ , todėl bandė kalbÄ nukreipti. Jis buvo Å¡okiruotas. Atsakovo pasisakymas iÅ¡saukė ir kitų kolegų pasisakymus. Nurodo, kad žala yra realiai žymiai didesnė, nes visos media priemonės transliavo, tai yra „delfi“, „15 minučių“ ir didelis skandalas buvo. PaaiÅ¡kino, kad po atsakovo paskelbtos žinios ne tik autoritetas sumenkintas, bet tai gali turėti pasekmių ir jo mokymo veiklai.

Nurodo, kad atsipraÅ¡ymas dabar nepamažintų jau suformuotos nuomonės, nes žinios iÅ¡transliavimas sugriovė tai, kas buvo statuma ilgus metus. Jis 10 buvo tarptautinės kategorijos A lygos teisėjas, 8 metus dirba futbolo teisėjų mokymuose, tai yra viso 18 metų futbolo veikloje ir kažkÄ atstatyti, kai viskas taip iÅ¡transliuota yra sunku. Jei teismo sprendimas jam bus palankus, jis bent moralini pripažinimÄ turės, kad atsakovas yra melagis. Vilniaus regiono futbolo sÄ jungos prezidentas yra nuo 2017 m., rugpjūčio 3-4 d. išėjo žinutė, kad sieks mandato seime. 2019 m. kandidatavo į Vilniaus miesto tarybos narius.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pateikdamas šį teiginį, turėjo faktinį pagrindÄ iÅ¡sakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolÄ , tai buvo jo subjektyvi nuomonė, pagrįsta tam tikrais duomenimis, nes juos yra girdėjęs tarp futbolo bendruomenės narių. Pasisakyme nemenkino ieÅ¡kovo, tik klausė, iÅ¡sakė savo nuomonė, kad Lietuvos futbolo reputacija nėra geriausia, kad prie tos reputacijos gali bÅ«ti prisidėję negeri veiksmai, tokie kaip rungtynių baigtys tarpusavio sutarimu.

Nurodė, kad pats ieÅ¡kovas praeitame posėdyje nurodė, kad jis jo paklausė. Nurodė, kad nebuvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovÄ , o tik norėta atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo negeroves. Jis nesakė, kad ieÅ¡kovas siÅ«lė ar ėmė vokelius. Mano, kad jo iÅ¡sakyti teiginiai atitinka nuomonės sampratÄ , todėl nesijaučia kažkÄ apkaltinęs. Jei atsipraÅ¡ytų, tai reikÅ¡tų, kad jis kaltino, dėl to ir nesijaučia kaltas. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis numato, kad kiekvienas turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Å i teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad naudojimasis Å¡iomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti keliÄ Ä¯slaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetÄ ir beÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti. Žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme (toliau - VIÄ®) (4 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra ne kartÄ nurodęs, kad saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija.

Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.

Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos futbolo federacijos konferencijoje (toliau – konferencija), kurios metu buvo renkamas naujas Lietuvos futbolo federacijos prezidentas ir kuri buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrÄ , atsakovas, vieÅ¡ai kreipdamasis į ieÅ¡kovÄ paskelbė tikrovės neatitinkantį ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminantį teiginį:

„<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pažiÅ«rėti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“. Atsakovas su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad tai buvo jo subjektyvi nuomonė, nebuvo kritika ieÅ¡kovo atžvilgiu, ja nebuvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovÄ , o buvo siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo negeroves, kurios buvo praeityje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas praneÅ¡imas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius faktų visumÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , 4) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o kad duomenys atitiko tikrovę ir kad jas paskleidusi visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumÄ , turi įrodyti atsakovas (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1, CPK 178 str.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

Nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas bÅ«tina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra vieÅ¡ieji. VieÅ¡uoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumÄ 7 punkte įtvirtinta, kad vieÅ¡ieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikÅ¡mingÄ vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

EŽTT pabrėžė tai, kad iÅ¡ esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje A. S. AG prieÅ¡ VokietijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 39954/08; V. H. prieÅ¡ VokietijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40660/08, 60641/08). VIÄ® 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Spręsdamas byloje kilusį ginÄÄ teismas taip pat atsižvelgia į visuotinai žinomas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad ieÅ¡kovas P. M. yra Vilniaus regiono futbolo sÄ jungos prezidentas nuo 2017 metų, Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos inspektorius, 2000-2010 metais buvo FIFA kategorijos teisėjas, taip pat buvo UEFA kategorijos inspektorius, 2019 m. kandidatavo į Vilniaus miesto tarybos narius, o 2020 m. kandidatavo Seimo rinkimuose, t. y. ieÅ¡kovas yra aktyvus futbolo bendruomenės narys, be to, ieÅ¡kovas aktyviai dalyvauja politikoje ir yra kandidatavęs tiek vietos savivaldos rinkimuose kaip kandidatas, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip kandidatas, todėl neginčytinai yra pripažintinas vieÅ¡u asmeniu, dėl ko sprendžiant ginÄÄ dėl garbės ir orumo, jam taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga (CK 2.24 straipsnio 6 dalis).

VieÅ¡o asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji bÅ«tų, yra leistina. Kaip ne kartÄ yra konstatavęs kasacinis teismas, vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamÄ (nors ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ ) informacijÄ ar nuomonę, kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Tokiais atvejais, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiÅ¡kos laisvės – kolizijÄ , pirmenybė teiktina saviraiÅ¡kos laisvei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).

Pažymėtina, kad Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieÅ¡ UkrainÄ , pabrėžė, jog vertinant ginčo pareiÅ¡kimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡analizuota visa jo struktÅ«ra, neiÅ¡imant atskirų pareiÅ¡kimo dalių iÅ¡ jo konteksto.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikta 2020 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos futbolo federacijos konferencijos įraÅ¡o dalis, iÅ¡ kurios nustatyta, kad ginčo teiginys yra dalis atsakovo pasisakymo konferencijos metu. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginį pasakė atsakovas ir kad konferencija buvo transliuojama vieÅ¡ai. Nustatyta, kad atsakovas pasisakė ir uždavė klausimÄ ieÅ¡kovui, kaip vienam iÅ¡ kandidatų į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postÄ , pasakydamas Å¡iuos teiginius: „Kantriai iÅ¡laukiau, R.

Ž., Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas, nu negaliu nutylėti, tiesiog ir norėčiau, kaip sakyti, nes buvo gėda visas tas dienas iÅ¡eiti į gatvę, nes buvo Lietuvos futbolas skalbiamas į visas pačias blogiausias, kaip sakyti, sritis ir ne be JÅ«sų, P., kaip sakyti, pagalbos. Tai kÄ aÅ¡ norėjau pasakyti, atsikapstėt kažkokias tai senienas, praeitis kažkur tai, kažkieno tai. O JÅ«s nenorite pasižiÅ«rėti į savo praeitį. JÅ«s nenorite pasižiÅ«rėti į savo praeitį, kai bÅ«davo, pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys.

Tai pasakykit, nu tai pakomentuokit tada, jeigu iÅ¡ tikrųjų, mano nuomone, tai nu kai JÅ«s sakot statyti namÄ , tai su tokiu kaip sakyti darbų inžinieriu aÅ¡ tikrai nestatyčiau jokio namo, taip kad visiems vertėtų susimastyti ir JÅ«s einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti čia vieÅ¡ai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gėda“. IÅ¡ viso atsakovo pasisakymo konteksto matyti, kad atsakovas kritikuoja ieÅ¡kovÄ ir kaltina jį prisidėjus prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenėje formavimo, pasiÅ«lydamas pačiam ieÅ¡kovui pasižiÅ«rėti į savo praeitį, prieÅ¡ kritikuojant kitus asmenis.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymÄ , bandė kalbÄ nukreipti, tai matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakymo konferencijos metu. Teismas, iÅ¡analizavęs paskelbto teksto visumÄ , sakinių konstrukcijÄ , jų formuluotę, pavartotÄ iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo teiginyje „<...> JÅ«s (turime omenyje P. M.) nenorite pasižiÅ«rėti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ buvo paskelbta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija apie ieÅ¡kovo padarytas neteisėtas veikas.

Nors atsakovas nurodo, kad jis nesakė, jog ieÅ¡kovas siÅ«lė ar ėmė vokelius, ar jis priimdavo sprendimÄ dėl rungtynių baigties, tačiau prieÅ¡ingai nei interpretuoja atsakovas, ginčo teiginyje informacija yra pateikiama taip, kad eilinis klausytojas šį teiginį galėtų suprasti bÅ«tent kaip faktÄ apie ieÅ¡kovo praeityje padarytus kriminalinius nusikaltimus. Asmens vieÅ¡as žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobÅ«dis ir paskleidimo tikslas yra vieÅ¡ai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali bÅ«ti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo teiginiu atsakovas paskleidė duomenis, kurie vertintini kaip žinia.

Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimÄ , nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Lietuvos Respublikos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2008), todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, jog teiginys „<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pasižiÅ«rėti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , jo paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie ieÅ¡kovÄ .

Taip pat svarbu įvertinti kaip ir kada bei prie kokių aplinkybių buvo paskelbta atsakovo žinia. Å iuo atveju bylos duomenims nustatyta, kad ieÅ¡kovas anksčiau nėra buvęs Lietuvos Respublikos federacijos prezidentu ir tai pirmas kartas, kai jis kandidatavo į šį postÄ . Atsakovo žinia buvo pasakyta po ieÅ¡kovo kaip kandidato į Futbolo federacijos prezidento prisistatymo, tai yra iÅ¡klausius jo kaip kandidato kalbÄ , todėl teismo vertinimu atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pasisakymu tik norėjo atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo negeroves aplamai, o ne įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovÄ , atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos.

Pažymėtina, kad paskleistų žinių įrodinėjimo taisyklė įpareigoja asmenį, paskleidusį žinias, įrodyti, kad žinios atitinka tikrovę (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčijamos žinios atitikimÄ tikrovei, Å¡ios aplinkybės byloje net neįrodinėjo, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl nusikaltimų padarymų ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskleista žinia apie ieÅ¡kovo padarytus nusikaltimus neatitinka tikrovės. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančius duomenis, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bendrųjų reikalavimų ir kriterijų neturtinės žalos faktui nustatyti, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad jis prarado Federacijos narių ir visuomenės pasitikėjimÄ , sudarytos prielaidos vieÅ¡ai abejoti jo reputacija. Dėl ginčo teiginio paskleidimo jis yra priverstas aiÅ¡kintis kolegoms, pažįstamiems ir draugams dėl atsakovo paskleistos informacijos tikrumo, neigti paskelbto ginčo teiginio egzistavimÄ . Pagal EŽTT praktikÄ Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo aukos patirta žala turi bÅ«ti atitaisyta ir turi bÅ«ti pakankamai užkirstas kelias tokio piktnaudžiavimo pasikartojimui (2008 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Armonienė prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 36919/02).

Kaip ir minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė – asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. IÅ¡ EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieÅ¡ RomunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95).

Taigi, teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teismas pažymi, kad privalo bÅ«ti iÅ¡laikoma pusiausvyra tarp vieÅ¡o asmens garbės ir orumo, geros reputacijos apsaugos ir saviraiÅ¡kos laisvės. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vieÅ¡Ä asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sÄ Å¾iningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiausiu vieÅ¡o asmens garbės ir orumo gynimo bÅ«du laikytinas garbę ir orumÄ Å¾eminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojamo vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali bÅ«ti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudÅ«s; akcentuojama, kad vieÅ¡as asmuo, bÅ«damas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti vieÅ¡ai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001; 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000).

Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už tikrovės neatitinkančių ir jokiais įrodymais neparemtų žinių paskleidimÄ . Duomenys paskleisti apie vieÅ¡Ä asmenį, kuris dėl visuomeninės (aktyvus futbolo bendruomenės narys) veiklos kelia visuomenės susidomėjimÄ , ir duomenys susiję su jo asmeniu ir veikla, o žinias paskelbęs asmuo vadovavosi nepatikrinta informacija, ginčo teiginys buvo nukreiptas sumenkinti ieÅ¡kovo reputacijÄ , dėl to Å¡is atsakovo veiksmas negali bÅ«ti įvertinamas kaip sÄ Å¾iningas.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo argumentai dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu nepripažintini teisiÅ¡kai pagrįstais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobÅ«dį, apimtį, žinių paplitimÄ , jų vertinimÄ ir svarbÄ visuomenėje, nukentėjusiojo požiÅ«rį ir reakcijÄ Ä¯ paskleistas žinias bei atsakovo elgesį.

Teismas pažymi, kad žinios apie ieÅ¡kovo neva padarytus teisės pažeidimus, neabejotinai sukelia neturtinio pobÅ«džio praradimus, diskredituoja asmenį, formuoja neigiamÄ visuomenės nuomonę apie jį, nagrinėjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo, ginčo teiginio paskleidimo mastas buvo itin didelis, konferencija buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrÄ , kuri Å¡iuo metu turi virÅ¡ 59 tÅ«kstančių sekėjų, ir vaizdo įraÅ¡as sulaukė virÅ¡ 1 100 reakcijų - komentarų bei juo vartotojai toliau dalinosi, informacija buvo atspindėta visuomenės informavimo priemonėse, tai patvirtina ir vieÅ¡ai prieinami duomenys internetiniuose portaluose www.sportas.lt, www.15min.lt., todėl akivaizdu, kad Å¡i žinia tapo žinoma ir aptariama didelės visuomenės dalies.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tiek po konferencijos, tiek per bylos nagrinėjimo teisme procesÄ bÅ«tų pripažinęs padarytÄ teisės pažeidimÄ , atsiprašęs ieÅ¡kovo, prieÅ¡ingai, atsakovas neigė atlikęs netinkamo pobÅ«džio veiksmus. Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgiant į neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir jų taikymÄ Å¡ioje byloje, ginčo Å¡alių teisių bei interesų pusiausvyrÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 1 000,00 Eur, kuris yra proporcingas atsakovo padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalÄ efekto pasiekimÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 1 382,00 Eur (1 273,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 109,00 Eur žyminis mokestis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi vienÄ neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir vienÄ turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieÅ¡kovo neturtinio pobÅ«džio reikalavimas tenkintas visiÅ¡kai, o turtinio pobÅ«džio reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 83,5 procentų (100 proc. (neturtinio pobÅ«džio reikalavimas) + 67 proc. turtinio pobÅ«džio reikalavimas (100 proc. + 67 proc./ 2)), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 153,97 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 1 100,00 Eur (advokato pagalbai apmokėti). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas 16,5 procentais, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 181,50 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. vieÅ¡ai paskleistas teiginys: „<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pažiÅ«rėti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, neatitinka tikrovės bei žemina ieÅ¡kovo P. M. garbę ir orumÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 153,97 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 97 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Inga Sakalauskaitė