d39db6fb-6fcf-444b-b1bb-0eeeaf4090f9 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedžinių paskleidimo faktÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbÄ ir orumÄ , 4) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovÄs. Kad buvo pažeista garbÄ ir orumas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o kad duomenys atitiko tikrovÄ ir kad jas paskleidusi visuomenÄs informavimo priemonÄ nežinojo ir negalÄjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbÄ ir orumÄ , turi įrodyti atsakovas (1998 m. gegužÄs 15 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1, CPK 178 str.).
Legislator headnote
AI generatedd39db6fb-6fcf-444b-b1bb-0eeeaf4090f9 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas: Jam nÄra žinoma, kad bÅ«tų susitariama dÄl rungtynių. NurodÄ, kad jos net nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymÄ , todÄl bandÄ kalbÄ nukreipti. Jis buvo Å¡okiruotas. Atsakovo pasisakymas iÅ¡saukÄ ir kitų kolegų pasisakymus. Nurodo, kad žala yra realiai žymiai didesnÄ, nes visos media priemonÄs transliavo, tai yra âdelfiâ, â15 minuÄiųâ ir didelis skandalas buvo. PaaiÅ¡kino, kad po atsakovo paskelbtos žinios ne tik autoritetas sumenkintas, bet tai gali turÄti pasekmių ir jo mokymo veiklai.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-8877-867/2020 Civilinio proceso Nr. 2-24-3-01301-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 2.2.1.8.; 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2. (S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Gargždai KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos rajono rÅ«mų teisÄja Inga SakalauskaitÄ, sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. M., jo atstovei advokatei L. M., atsakovui R. Ž., jo atstovui advokatui R. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovui R.
Ž. dÄl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkanÄia tikrovÄs, žeminanÄiÄ asmens garbÄ ir orumÄ bei neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kÄ reikalavimus: pripažinti 2020 m. rugpjÅ«Äio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. vieÅ¡ai paskleistÄ teiginį: â<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pažiÅ«rÄti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtysâ (toliau â ginÄo teiginys) tikrovÄs neatitinkanÄiu ir pažeminanÄiu P. M. garbÄ ir orumÄ bei priteisti 1 500,00 Eur neturtinÄ Å¾alÄ ir visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas apie jį paskleidÄ tikrovÄs neatitinkanÄias žinias apie tai, kad jis yra nesÄ Å¾iningas, nesÄ Å¾iningai teisÄjauja futbolo varžybose, neva iÅ¡ anksto nusprendžia rungtynių baigtį ir už tai gauna atlygį. Nurodo, kad paskelbus ginÄo teiginį, jam buvo priskirtas teisei ir moralei prieÅ¡ingi â teisÄ pažeidžiantys veiksmai, negarbingas ir ypaÄ smerktinas elgesys, krito pasitikÄjimas juo kaip kandidatu į Federacijos prezidento pareigas. Nurodo, kad Å¡is vieÅ¡ai paskleistas kaltinimas visuomenÄje yra suprantamas kaip neteisÄtas veiksmas, todÄl akivaizdu, kad ginÄo teiginiu jis yra apibÅ«dinamas neigiamai.
Atsakovo paskleistas tikrovÄs neatitinkantis ginÄo teiginys diskredituoja jį, kaip kandidatÄ Ä¯ Federacijos prezidentus, taip pat, kaip Vilniaus regiono futbolo sÄ jungos prezidentÄ , taip pat klaidina Federacijos narius bei ragina nepasitikÄti juo, ne tik kaip žmogumi, bet ir kaip kandidatu į Federacijos prezidento užimamas pareigas. Atsakovas Å¡iÄ informacijÄ pateikÄ, kaip neva objektyviai egzistuojantį faktÄ , nors realybÄje tokie faktai neegzistuoja. Tokiu ginÄo teiginiu atsakovas sÄ moningai griauna jo reputacijÄ visuomenÄs ir Federacijos narių akyse, žemina jo garbÄ ir orumÄ .
Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ , kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pateiktas ginÄo teiginys turÄjo faktinį pagrindÄ â iÅ¡sakyti savo nuomonÄ apie pastarųjų metų Lietuvos futbolÄ . Subjektyvi jo nuomonÄ buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, jam iÅ¡ ankÅ¡Äiau girdÄtais duomenimis sudaranÄiais realias prielaidas iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti. Mano, kad jo pasisakyme nebuvo menkinanÄios ieÅ¡kovÄ informacijos, tik buvo iÅ¡sakyta jo subjektyvi nuomonÄ, kad Lietuvos futbolo reputacija paskutiniuoju metu nÄra pati geriausia, kad prie tos reputacijos gali bÅ«ti prisidÄjÄ ir nelabai geri, kai rungtynÄs bÅ«davo aptariamos ir už tai galimai, kažkam buvo mokami pinigai.
Nurodo, kad jo iÅ¡dÄstyti teiginiai nebuvo kritika ieÅ¡kovo atžvilgiu, ja nebuvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovÄ , taÄiau buvo siekiama atkreipti dÄmesį į Lietuvos futbolo negeroves, kurios buvo praeityje. Jis nesakÄ, kad ieÅ¡kovas siÅ«lÄ ar ÄmÄ vokelius, ar jis priimdavo sprendimÄ dÄl rungtynių baigties. Tai, kad jis nepavartojo žodžių âaÅ¡ manauâ, âmano manymuâ, nÄra pagrindas jo iÅ¡sakytus teiginius kvalifikuoti žinia ir duomenimis CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme.
Nurodo, kad byloje nagrinÄjami jo iÅ¡sakyti teiginiai atitinka nuomonÄs ir vertinamųjų teiginių sampratÄ , todÄl svarbu įvertinti, ar jo iÅ¡sakyta nuomonÄ yra visiÅ¡kai iÅ¡galvota, ar pagrįsta tam tikrais duomenimis. Taip pat svarbu įvertinti, kokia forma jis iÅ¡sakÄ savo nuomonÄ (vertinamuosius teiginius). Jis nurodÄ, kad iÅ¡ praeities jam yra žinoma, kad kai kur rungtynÄs buvo baigiamos tarpusavio susitarimu, taÄiau Å¡i pateikta nuomonÄ nebuvo apie ieÅ¡kovÄ . Mano, kad ginÄo teiginyje iÅ¡sakyta nuomone nÄra pagrindo konstatuoti, kad jis, iÅ¡reikÅ¡dama nuomonÄ apie jam girdÄtus įvykius, paskelbÄ Å¾inias, žeminanÄias ieÅ¡kovo garbÄ ir orumÄ ir neatitinkanÄias tikrovÄs. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad ,,<...> GinÄo teiginys <...> plaÄiai buvo komentuojamas žiniasklaidoje.
GinÄo teiginys buvo ne kartÄ paminÄtas per visas visuomenÄs informavimo priemones, įskaitant ir televizijÄ , ir net gi buvo kartojamas straipsnio antraÅ¡tÄjeâ. Atkreipia dÄmesį į tai, kad jis nesikreipÄ Ä¯ žiniasklaidÄ praÅ¡ydamas, kad bÅ«tų vieÅ¡inama informacija, todÄl mano, kad nÄra pagrindo teigti, kad jis siekÄ labiau pakenkti ieÅ¡kovo reputacijai ir sumenkinti jo kaip kandidato reputacijÄ . IeÅ¡kovas subjektyvios nuomonÄs paskleidimo metu buvo ir dabar yra vieÅ¡as asmuo â Vilniaus regiono futbolo federacijos prezidentas bei kandidatas į SeimÄ , kuriam keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai.
Atleidimas nuo civilinÄs atsakomybÄs aptariamo CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiÅ¡kai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, vieÅ¡o asmens atžvilgiu turi bÅ«ti toleruojama. IeÅ¡kovas teismo posÄdžio metu ieÅ¡kinį palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjÅ«Äio 1 d. jis pirmÄ kartÄ kandidatavo į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postÄ ir visuotinÄje konferencijoje dalyvavo visa futbolo bendruomenÄ ir atsakovas iÅ¡reiÅ¡kÄ tikrovÄs neatitinkantį teiginį, kuris pažemino jo garbÄ ir orumÄ .
Teiginys buvo vieÅ¡ai transliuotas, sulaukÄ sklaidos visose masinÄ informavimo priemonÄse, spaudoje, todÄl praÅ¡o Å¡iÄ paskleistÄ Å¾inutÄ pripažinti neatitinkanÄiÄ tikrovÄs. Nurodo, kad yra futbolo teisÄjų asociacijos narys, yra futbolo inspektorius, Å¡iuo metu nebevykdo futbolo teisÄjo veiklos, bet vykdo apmokymo procesÄ ir dirba su jaunais teisÄjais, veda seminarus, todÄl Å¡i žinutÄ sudavÄ labai didelį smÅ«gį jo autoritetui kaip mokytojo, kaip mentoriaus, kuris dirba su jaunais teisÄjais.
NurodÄ, kad atsakovo žinia buvo paskleista vieÅ¡ai, visuotinÄs futbolo federacijos konferencijos metu, kur dalyvavo visi jo kolegos, visa futbolo bendruomenÄ, tai vÄl gi, kai tu kandidatuoji į prezidento postÄ , ir dalyvauji rinkimuose, ir paskleidžiama žinia per paÄius rinkimus, kokiÄ tai žalÄ padaro rinkimų procesui prieÅ¡ balsavimÄ dÄl kandidatÅ«ros. Kolegų nuomonÄ Ä¯takojama, tiek sudaromas įvaizdis apie ji, kaip nesÄ Å¾iningÄ Å¾mogų, kuris kandidatuoja rinkimuose. Konferencija buvo transliuojama gyvai ir po to sulaukÄ labai didelio atgarsio, tiek spaudoje antraÅ¡tÄs, TV3 naujienose, LNK žiniose, socialinÄse medijose, sklaida buvo per visÄ LietuvÄ .
Mano, kad jo praÅ¡oma priteisti neturtinÄ Å¾ala yra simbolinÄ, nes atsakovas jo neatsipraÅ¡Ä, jis nemato savo kaltÄs. Nurodo, kad kandidatavo į seimÄ su liberalų sÄ jÅ«džiu, taÄiau dokumentai VRK buvo pateikti tik rugpjÅ«Äio 3 d., t. y. po konferencijos. PaaiÅ¡kino, kad konferencijoje jis kaip kandidatas pasakÄ savo kalbÄ , prisistatÄ, pristatÄ savo idÄjas ir tada visi konferencijos dalyviai pasisakydavo tiek jo kalbos pagrindu, buvo įvairių pasisakymų ir klausimų. Pats jo atsakinÄjimas į konferencijos dalyvių klausimus truko apie 45-50 min., tai buvo pasisakymai dÄl jo kandidatÅ«ros, nebuvo kaip klausimas.
Nurodo, kad jis į kiekvienÄ pasisakymÄ replikuodavo, pasisakymu aÄiÅ« už klausimÄ . Netvirtina, kad atsakovo iÅ¡sakytÄ teiginį jis suprato kaip klausimÄ . PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ konferencijÄ buvo kilÄs ažiotažas dÄl vieno federacijos viceprezidento ir buvo pateikta daug informacijos apie tai. Atsakovo pasisakymÄ vertina kaip aiÅ¡kiÄ Å¾iniÄ , aiÅ¡kų kaltinimÄ , âpažiÅ«rÄkite į savo praeitį, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtysâ, kad jis darÄ kažkokius veiksmus, nusikaltimÄ , kuris galÄtų bÅ«ti vertinamas ir pagal baudžiamojo kodekso straipsnius, sukÄiavimas ar kažkas kita ir tai jis aiÅ¡kiai suprato kaip aiÅ¡kiÄ Å¾inutÄ ji kompromituoti, pažeminti jo vardÄ vieÅ¡ai.
Jam nÄra žinoma, kad bÅ«tų susitariama dÄl rungtynių. NurodÄ, kad jos net nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymÄ , todÄl bandÄ kalbÄ nukreipti. Jis buvo Å¡okiruotas. Atsakovo pasisakymas iÅ¡saukÄ ir kitų kolegų pasisakymus. Nurodo, kad žala yra realiai žymiai didesnÄ, nes visos media priemonÄs transliavo, tai yra âdelfiâ, â15 minuÄiųâ ir didelis skandalas buvo. PaaiÅ¡kino, kad po atsakovo paskelbtos žinios ne tik autoritetas sumenkintas, bet tai gali turÄti pasekmių ir jo mokymo veiklai.
Nurodo, kad atsipraÅ¡ymas dabar nepamažintų jau suformuotos nuomonÄs, nes žinios iÅ¡transliavimas sugriovÄ tai, kas buvo statuma ilgus metus. Jis 10 buvo tarptautinÄs kategorijos A lygos teisÄjas, 8 metus dirba futbolo teisÄjų mokymuose, tai yra viso 18 metų futbolo veikloje ir kažkÄ atstatyti, kai viskas taip iÅ¡transliuota yra sunku. Jei teismo sprendimas jam bus palankus, jis bent moralini pripažinimÄ turÄs, kad atsakovas yra melagis. Vilniaus regiono futbolo sÄ jungos prezidentas yra nuo 2017 m., rugpjÅ«Äio 3-4 d. iÅ¡Äjo žinutÄ, kad sieks mandato seime. 2019 m. kandidatavo į Vilniaus miesto tarybos narius.
Atsakovas teismo posÄdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad pateikdamas šį teiginį, turÄjo faktinį pagrindÄ iÅ¡sakyti savo nuomonÄ apie pastarųjų metų Lietuvos futbolÄ , tai buvo jo subjektyvi nuomonÄ, pagrįsta tam tikrais duomenimis, nes juos yra girdÄjÄs tarp futbolo bendruomenÄs narių. Pasisakyme nemenkino ieÅ¡kovo, tik klausÄ, iÅ¡sakÄ savo nuomonÄ, kad Lietuvos futbolo reputacija nÄra geriausia, kad prie tos reputacijos gali bÅ«ti prisidÄjÄ negeri veiksmai, tokie kaip rungtynių baigtys tarpusavio sutarimu.
NurodÄ, kad pats ieÅ¡kovas praeitame posÄdyje nurodÄ, kad jis jo paklausÄ. NurodÄ, kad nebuvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovÄ , o tik norÄta atkreipti dÄmesį į Lietuvos futbolo negeroves. Jis nesakÄ, kad ieÅ¡kovas siÅ«lÄ ar ÄmÄ vokelius. Mano, kad jo iÅ¡sakyti teiginiai atitinka nuomonÄs sampratÄ , todÄl nesijauÄia kažkÄ apkaltinÄs. Jei atsipraÅ¡ytų, tai reikÅ¡tų, kad jis kaltino, dÄl to ir nesijauÄia kaltas. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis numato, kad kiekvienas turi teisÄ Ä¯ saviraiÅ¡kos laisvÄ. Å i teisÄ apima laisvÄ turÄti savo nuomonÄ, gauti bei skleisti informacijÄ ir idÄjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybÄs sienų. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad naudojimasis Å¡iomis laisvÄmis, kadangi tai yra susijÄ ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinÄje visuomenÄje yra bÅ«tinos valstybÄs saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenÄs apsaugos, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralÄ, taip pat kitų asmenų garbÄ ar teises, užkirsti keliÄ Ä¯slaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminÄs valdžios autoritetÄ ir beÅ¡aliÅ¡kumÄ .
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad Žmogus turi teisÄ turÄti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti. Žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idÄjas. LaisvÄ reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaÄiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisÄ laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idÄjas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos VisuomenÄs informavimo įstatyme (toliau - VIÄ®) (4 straipsnio 1 dalis).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra ne kartÄ nurodÄs, kad saviraiÅ¡kos laisvÄ turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenÄje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisÄs (garbÄ ir orumas, dalykinÄ reputacija ir pan.) (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad Å¡i laisvÄ nÄra absoliuti ir visa apimanti. TeisÄs skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinÄmis vertybÄmis â asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija.
Ä®statymuose, reglamentuojanÄiuose santykius, atsirandanÄius dÄl teisÄs skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisÄs įgyvendinimo prielaidos â kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai â neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų â norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.
Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisÄ skleisti informacijÄ , pažeidžia teisÄs normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisÄtus interesus, jam taikoma teisinÄ atsakomybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-481/2012). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos futbolo federacijos konferencijoje (toliau â konferencija), kurios metu buvo renkamas naujas Lietuvos futbolo federacijos prezidentas ir kuri buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo âFacebookâ paskyrÄ , atsakovas, vieÅ¡ai kreipdamasis į ieÅ¡kovÄ paskelbÄ tikrovÄs neatitinkantį ir ieÅ¡kovo garbÄ ir orumÄ Å¾eminantį teiginį:
â<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pažiÅ«rÄti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtysâ. Atsakovas su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad tai buvo jo subjektyvi nuomonÄ, nebuvo kritika ieÅ¡kovo atžvilgiu, ja nebuvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovÄ , o buvo siekiama atkreipti dÄmesį į Lietuvos futbolo negeroves, kurios buvo praeityje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovÄs, kol juos paskleidÄs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.
Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas praneÅ¡imas apie faktus; ar teisingai, adekvaÄiai vertinami įvykÄ faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovÄs, jeigu faktai tikrovÄje neegzistavo, įvykiai klostÄsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinami neadekvaÄiai vykusiems faktams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo konstatuota, kad asmens garbÄ ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustaÄius faktų visumÄ :
1) žinių paskleidimo faktÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbÄ ir orumÄ , 4) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovÄs. Kad buvo pažeista garbÄ ir orumas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o kad duomenys atitiko tikrovÄ ir kad jas paskleidusi visuomenÄs informavimo priemonÄ nežinojo ir negalÄjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbÄ ir orumÄ , turi įrodyti atsakovas (1998 m. gegužÄs 15 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1, CPK 178 str.).
Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkreÄiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonÄ, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas â tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys â fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia â informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonÄmis.
Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonÄ â tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. NuomonÄ turi turÄti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , taÄiau ji yra subjektyvi, todÄl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonÄ yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiÅ«ris, įsitikinimai, bet nuomonÄ turi remtis tikrais faktais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privaÄių asmenų, ir vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu paÄiu garbÄs ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.
NagrinÄjant Å¡ios kategorijos bylas bÅ«tina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginÄijama informacija, yra vieÅ¡ieji. VieÅ¡uoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dÄl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninÄs padÄties nuolat sulaukiantys visuomenÄs dÄmesio ir pagrįstai jÄ dominantys. Europos Tarybos ParlamentinÄs AsamblÄjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dÄl teisÄs į privatumÄ 7 punkte įtvirtinta, kad vieÅ¡ieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybÄs tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikÅ¡mingÄ vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinÄje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).
EŽTT pabrÄÅ¾Ä tai, kad iÅ¡ esmÄs nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypaÄ kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje A. S. AG prieÅ¡ VokietijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 39954/08; V. H. prieÅ¡ VokietijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40660/08, 60641/08). VIÄ® 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡asis asmuo â valstybÄs politikas, teisÄjas, valstybÄs ar savivaldybÄs pareigÅ«nas, politinÄs partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dÄl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinÄje ar visuomeninÄje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinÄ veikla turi reikÅ¡mÄs vieÅ¡iesiems reikalams.
SprÄsdamas byloje kilusį ginÄÄ teismas taip pat atsižvelgia į visuotinai žinomas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad ieÅ¡kovas P. M. yra Vilniaus regiono futbolo sÄ jungos prezidentas nuo 2017 metų, Lietuvos futbolo teisÄjų asociacijos inspektorius, 2000-2010 metais buvo FIFA kategorijos teisÄjas, taip pat buvo UEFA kategorijos inspektorius, 2019 m. kandidatavo į Vilniaus miesto tarybos narius, o 2020 m. kandidatavo Seimo rinkimuose, t. y. ieÅ¡kovas yra aktyvus futbolo bendruomenÄs narys, be to, ieÅ¡kovas aktyviai dalyvauja politikoje ir yra kandidatavÄs tiek vietos savivaldos rinkimuose kaip kandidatas, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip kandidatas, todÄl neginÄytinai yra pripažintinas vieÅ¡u asmeniu, dÄl ko sprendžiant ginÄÄ dÄl garbÄs ir orumo, jam taikoma mažesnÄ pažeidžiamų teisių apsauga (CK 2.24 straipsnio 6 dalis).
VieÅ¡o asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji bÅ«tų, yra leistina. Kaip ne kartÄ yra konstatavÄs kasacinis teismas, vieÅ¡asis asmuo turi pakÄsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamÄ (nors ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ ) informacijÄ ar nuomonÄ, kuri privataus asmens aspektu galÄtų bÅ«ti vertinama kaip garbÄs ir orumo pažeidimas. Tokiais atvejais, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gÄrių â asmens garbÄs ir orumo bei saviraiÅ¡kos laisvÄs â kolizijÄ , pirmenybÄ teiktina saviraiÅ¡kos laisvei (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-193/2009).
PažymÄtina, kad Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodÄs, kad, sprendžiant dÄl paskleistų duomenų kaip žeminanÄių garbÄ ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginÄijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieÅ¡ UkrainÄ , pabrÄžÄ, jog vertinant ginÄo pareiÅ¡kimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡analizuota visa jo struktÅ«ra, neiÅ¡imant atskirų pareiÅ¡kimo dalių iÅ¡ jo konteksto.
NagrinÄjamoje byloje yra pateikta 2020 m. rugpjÅ«Äio 1 d. Lietuvos futbolo federacijos konferencijos įraÅ¡o dalis, iÅ¡ kurios nustatyta, kad ginÄo teiginys yra dalis atsakovo pasisakymo konferencijos metu. Byloje nÄra ginÄo, kad ginÄo teiginį pasakÄ atsakovas ir kad konferencija buvo transliuojama vieÅ¡ai. Nustatyta, kad atsakovas pasisakÄ ir uždavÄ klausimÄ ieÅ¡kovui, kaip vienam iÅ¡ kandidatų į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postÄ , pasakydamas Å¡iuos teiginius: âKantriai iÅ¡laukiau, R.
Ž., KlaipÄdos apskrities futbolo federacijos prezidentas, nu negaliu nutylÄti, tiesiog ir norÄÄiau, kaip sakyti, nes buvo gÄda visas tas dienas iÅ¡eiti į gatvÄ, nes buvo Lietuvos futbolas skalbiamas į visas paÄias blogiausias, kaip sakyti, sritis ir ne be JÅ«sų, P., kaip sakyti, pagalbos. Tai kÄ aÅ¡ norÄjau pasakyti, atsikapstÄt kažkokias tai senienas, praeitis kažkur tai, kažkieno tai. O JÅ«s nenorite pasižiÅ«rÄti į savo praeitį. JÅ«s nenorite pasižiÅ«rÄti į savo praeitį, kai bÅ«davo, pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys.
Tai pasakykit, nu tai pakomentuokit tada, jeigu iÅ¡ tikrųjų, mano nuomone, tai nu kai JÅ«s sakot statyti namÄ , tai su tokiu kaip sakyti darbų inžinieriu aÅ¡ tikrai nestatyÄiau jokio namo, taip kad visiems vertÄtų susimastyti ir JÅ«s einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti Äia vieÅ¡ai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gÄdaâ. IÅ¡ viso atsakovo pasisakymo konteksto matyti, kad atsakovas kritikuoja ieÅ¡kovÄ ir kaltina jį prisidÄjus prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenÄje formavimo, pasiÅ«lydamas paÄiam ieÅ¡kovui pasižiÅ«rÄti į savo praeitį, prieÅ¡ kritikuojant kitus asmenis.
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas nurodÄ, kad nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymÄ , bandÄ kalbÄ nukreipti, tai matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakymo konferencijos metu. Teismas, iÅ¡analizavÄs paskelbto teksto visumÄ , sakinių konstrukcijÄ , jų formuluotÄ, pavartotÄ iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ginÄo teiginyje â<...> JÅ«s (turime omenyje P. M.) nenorite pasižiÅ«rÄti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtysâ buvo paskelbta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija apie ieÅ¡kovo padarytas neteisÄtas veikas.
Nors atsakovas nurodo, kad jis nesakÄ, jog ieÅ¡kovas siÅ«lÄ ar ÄmÄ vokelius, ar jis priimdavo sprendimÄ dÄl rungtynių baigties, taÄiau prieÅ¡ingai nei interpretuoja atsakovas, ginÄo teiginyje informacija yra pateikiama taip, kad eilinis klausytojas šį teiginį galÄtų suprasti bÅ«tent kaip faktÄ apie ieÅ¡kovo praeityje padarytus kriminalinius nusikaltimus. Asmens vieÅ¡as žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobÅ«dis ir paskleidimo tikslas yra vieÅ¡ai pasmerkti kitus asmenis dÄl jų veiksmų, turinÄių nusikalstamos veikos požymių, negali bÅ«ti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginÄo teiginiu atsakovas paskleidÄ duomenis, kurie vertintini kaip žinia.
Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarÄ nusikaltimÄ , nesant dÄl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbÄ ir orumÄ Å¾eminanÄio pobÅ«džio nereikia įrodinÄti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo mÄn. 26 d. nutartis civilinÄje byloje A. G. v. Lietuvos Respublikos valstybÄ ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2008), todÄl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, jog teiginys â<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pasižiÅ«rÄti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtysâ pažemino ieÅ¡kovo garbÄ ir orumÄ , jo paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenÄs nuostatas apie ieÅ¡kovÄ .
Taip pat svarbu įvertinti kaip ir kada bei prie kokių aplinkybių buvo paskelbta atsakovo žinia. Å iuo atveju bylos duomenims nustatyta, kad ieÅ¡kovas anksÄiau nÄra buvÄs Lietuvos Respublikos federacijos prezidentu ir tai pirmas kartas, kai jis kandidatavo į šį postÄ . Atsakovo žinia buvo pasakyta po ieÅ¡kovo kaip kandidato į Futbolo federacijos prezidento prisistatymo, tai yra iÅ¡klausius jo kaip kandidato kalbÄ , todÄl teismo vertinimu atsakovo nurodytos aplinkybÄs, kad jis pasisakymu tik norÄjo atkreipti dÄmesį į Lietuvos futbolo negeroves aplamai, o ne įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovÄ , atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos.
PažymÄtina, kad paskleistų žinių įrodinÄjimo taisyklÄ Ä¯pareigoja asmenį, paskleidusį žinias, įrodyti, kad žinios atitinka tikrovÄ (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų apie ginÄijamos žinios atitikimÄ tikrovei, Å¡ios aplinkybÄs byloje net neįrodinÄjo, byloje taip pat nÄra jokių duomenų, kad dÄl nusikaltimų padarymų ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskleista žinia apie ieÅ¡kovo padarytus nusikaltimus neatitinka tikrovÄs. Fizinis asmuo, kurio garbÄ bei orumas pažeisti paskleidus apie jį tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis, turi teisÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).
Ä®statyme įtvirtintas neturtinÄs žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinÄs žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinÄti, kad jam padaryta neturtinÄ Å¾ala. NeturtinÄs žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinÄ Å¾ala padaryta â asmuo patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , pablogÄjo reputacija, sumažÄjo bendravimo galimybÄs ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, pasisakant dÄl bendrųjų reikalavimų ir kriterijų neturtinÄs žalos faktui nustatyti, yra nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1 500,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. Nurodo, kad jis prarado Federacijos narių ir visuomenÄs pasitikÄjimÄ , sudarytos prielaidos vieÅ¡ai abejoti jo reputacija. DÄl ginÄo teiginio paskleidimo jis yra priverstas aiÅ¡kintis kolegoms, pažįstamiems ir draugams dÄl atsakovo paskleistos informacijos tikrumo, neigti paskelbto ginÄo teiginio egzistavimÄ . Pagal EŽTT praktikÄ Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo aukos patirta žala turi bÅ«ti atitaisyta ir turi bÅ«ti pakankamai užkirstas kelias tokio piktnaudžiavimo pasikartojimui (2008 m. lapkriÄio 25 d. sprendimas byloje ArmonienÄ prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 36919/02).
Kaip ir minÄta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvÄ â asmens teisÄ laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, yra saugotina demokratinÄs visuomenÄs teisinÄ vertybÄ, taÄiau Å¡i teisÄ nÄra absoliuti. IÅ¡ EŽTT plÄtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinÄje visuomenÄje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluoÄių (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieÅ¡ RomunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95).
Taigi, teisÄs skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinÄmis vertybÄmis â asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teismas pažymi, kad privalo bÅ«ti iÅ¡laikoma pusiausvyra tarp vieÅ¡o asmens garbÄs ir orumo, geros reputacijos apsaugos ir saviraiÅ¡kos laisvÄs. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad paskleidÄs tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinÄs atsakomybÄs, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vieÅ¡Ä asmenį bei jo valstybinÄ ar visuomeninÄ veiklÄ , o juos paskelbÄs asmuo įrodo, kad jis veikÄ sÄ Å¾iningai siekdamas supažindinti visuomenÄ su tuo asmeniu ir jo veikla.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiausiu vieÅ¡o asmens garbÄs ir orumo gynimo bÅ«du laikytinas garbÄ ir orumÄ Å¾eminanÄių, tikrovÄs neatitinkanÄių žinių paneigimas, o neturtinÄs žalos dydis negali turÄti dominuojamo vaidmens; priteisiama neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudÅ«s; akcentuojama, kad vieÅ¡as asmuo, bÅ«damas labiau pastebimas, turi galimybÄ pasisakyti vieÅ¡ai, gali pats ir per visuomenÄs informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-280/2005; 2001 m. rugsÄjo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-747/2001; 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-130/2000).
Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ už tikrovÄs neatitinkanÄių ir jokiais įrodymais neparemtų žinių paskleidimÄ . Duomenys paskleisti apie vieÅ¡Ä asmenį, kuris dÄl visuomeninÄs (aktyvus futbolo bendruomenÄs narys) veiklos kelia visuomenÄs susidomÄjimÄ , ir duomenys susijÄ su jo asmeniu ir veikla, o žinias paskelbÄs asmuo vadovavosi nepatikrinta informacija, ginÄo teiginys buvo nukreiptas sumenkinti ieÅ¡kovo reputacijÄ , dÄl to Å¡is atsakovo veiksmas negali bÅ«ti įvertinamas kaip sÄ Å¾iningas.
Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo argumentai dÄl atsakovo atleidimo nuo civilinÄs atsakomybÄs CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu nepripažintini teisiÅ¡kai pagrįstais. NeturtinÄs žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinÄjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobÅ«dį, apimtį, žinių paplitimÄ , jų vertinimÄ ir svarbÄ visuomenÄje, nukentÄjusiojo požiÅ«rį ir reakcijÄ Ä¯ paskleistas žinias bei atsakovo elgesį.
Teismas pažymi, kad žinios apie ieÅ¡kovo neva padarytus teisÄs pažeidimus, neabejotinai sukelia neturtinio pobÅ«džio praradimus, diskredituoja asmenį, formuoja neigiamÄ visuomenÄs nuomonÄ apie jį, nagrinÄjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo, ginÄo teiginio paskleidimo mastas buvo itin didelis, konferencija buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo âFacebookâ paskyrÄ , kuri Å¡iuo metu turi virÅ¡ 59 tÅ«kstanÄių sekÄjų, ir vaizdo įraÅ¡as sulaukÄ virÅ¡ 1 100 reakcijų - komentarų bei juo vartotojai toliau dalinosi, informacija buvo atspindÄta visuomenÄs informavimo priemonÄse, tai patvirtina ir vieÅ¡ai prieinami duomenys internetiniuose portaluose www.sportas.lt, www.15min.lt., todÄl akivaizdu, kad Å¡i žinia tapo žinoma ir aptariama didelÄs visuomenÄs dalies.
Byloje nÄra duomenų apie tai, kad atsakovas tiek po konferencijos, tiek per bylos nagrinÄjimo teisme procesÄ bÅ«tų pripažinÄs padarytÄ teisÄs pažeidimÄ , atsipraÅ¡Äs ieÅ¡kovo, prieÅ¡ingai, atsakovas neigÄ atlikÄs netinkamo pobÅ«džio veiksmus. Teismas, pasisakydamas dÄl materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija â vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusio asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.
Atsižvelgiant į neturtinÄs žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir jų taikymÄ Å¡ioje byloje, ginÄo Å¡alių teisių bei interesų pusiausvyrÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisingas ir pakankamas neturtinÄs žalos atlyginimas yra 1 000,00 Eur, kuris yra proporcingas atsakovo padarytam teisÄs pažeidimui, jo mastui ir pasekmÄms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinÄs atsakomybÄs už neturtinÄ Å¾alÄ efekto pasiekimÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, atsakovui â proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas į bylÄ pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos sudaro 1 382,00 Eur (1 273,00 Eur advokato pagalbai apmokÄti ir 109,00 Eur žyminis mokestis).
IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi vienÄ neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir vienÄ turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieÅ¡kovo neturtinio pobÅ«džio reikalavimas tenkintas visiÅ¡kai, o turtinio pobÅ«džio reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 83,5 procentų (100 proc. (neturtinio pobÅ«džio reikalavimas) + 67 proc. turtinio pobÅ«džio reikalavimas (100 proc. + 67 proc./ 2)), todÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 153,97 Eur patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas į bylÄ pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos sudaro 1 100,00 Eur (advokato pagalbai apmokÄti). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas 16,5 procentais, todÄl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 181,50 Eur patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.
Pripažinti, kad 2020 m. rugpjÅ«Äio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. vieÅ¡ai paskleistas teiginys: â<...> JÅ«s (turima omenyje P. M.) nenorite pažiÅ«rÄti į savo praeitį, kai bÅ«davo pasakysiu grubiai, tiesiai Å¡viesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtysâ, neatitinka tikrovÄs bei žemina ieÅ¡kovo P. M. garbÄ ir orumÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo ir 1 153,97 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 97 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 50 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui per KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos rajono rÅ«mus. TeisÄja Inga SakalauskaitÄ