2021-10-27 Nr. AB-22439-3-61-3-02788-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-10-27 Nr. AB-22439-3-61-3-02788-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 26 d. atsakymą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 10K-22607 (toliau – ir Migracijos departamento atsakymas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pažymą, patvirtinančią, jog pareiškėjas šiuo metu turi galiojantį pabėgėlio statusą bei ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-666-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 26 d. atsakymą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 10K-22607 (toliau – ir Migracijos departamento atsakymas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pažymą, patvirtinančią, jog pareiškėjas šiuo metu turi galiojantį pabėgėlio statusą bei ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento atsisakymas išduoti pažymą gali jam sukelti itin neigiamų pasekmių, t. y. gali būti panaikintas jo kelionės dokumentas. Jis teigė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė išduoti pažymą, jog pareiškėjas šiuo metu turi galiojantį pabėgėlio statusą bei ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kadangi Migracijos departamento 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. 21PR-1 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas pabėgėlio statusas ir leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra įsiteisėjęs, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai administracinėje byloje Nr. eI3-3636-595/2021. Pareiškėjo teigimu, dėl Migracijos departamento sprendimo apskundimo šiuo metu jam negali kilti jokių neigiamų pasekmių, t. y. jis negali būti laikomas netekusiu pabėgėlio statuso, kol jo skundas dėl tokio Migracijos departamento sprendimo nėra išnagrinėtas teisme.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Iš Migracijos departamento atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi matyti, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti pažymą. Atsakovas informavo pareiškėją, kad Migracijos departamento sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė teismui. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮDUTP) 54 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę, todėl Migracijos departamento sprendimo vykdymas nėra sustabdytas. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas šiuo metu neturi leidimo nuolat gyventi ir pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
Teismas konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento atsakymas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjui pateiktas paaiškinimas, susijęs su jo teisine padėtimi po priimto Migracijos departamento sprendimo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad minėtas atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukels Migracijos departamento sprendimas.
III. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti pažymą, patvirtinančią, jog jis Lietuvos Respublikoje vis dar turi galiojantį pabėgėlio statusą bei ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pastarasis prašymas buvo pateiktas po to, kai Migracijos departamento sprendimu, kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nuspręsta panaikinti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, nurodyto prašymo teikimo tikslas buvo gauti Migracijos departamento rašytinį patvirtinimą, jog tol, kol nebus išnaudotos visos galimybės apskųsti Migracijos departamento sprendimą, tol minėtas sprendimas ĮDUTP 2 straipsnio 64 dalies prasme negalės būti laikomas galutiniu. Tai atitinkamai reiškia, jog pareiškėjas turi būti laikomas turinčiu pabėgėlio statusą ir tuo pagrindu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo vertinimu, nors Migracijos departamento atsakyme yra pateikti Migracijos departamento motyvai, kodėl pareiškėjas Migracijos departamento atsakyme rengimo metu yra laikomas neturinčiu pabėgėlio statuso ir leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šie motyvai nedaro nurodyto rašto vien „informacinio pobūdžio“ dokumentu. Minėtu atsakymu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti pažymą, kuri patvirtintų, jog tol, kol pareiškėjas nėra išnaudojęs visų Migracijos departamento sprendimo apskundimo galimybių, šis sprendimas nėra galutinis, o pareiškėjas ir toliau turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo įsitikinimu, priešingai, nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento atsakyme pateiktas vertinimas gali sukelti pareiškėjui neigiamas materialines pasekmes, t. y. tokio vertinimo pagrindu Migracijos departamentas gali atlikti veiksmus (jeigu jų dar neatliko), susijusius su įrašų atitinkamose informacinėse duomenų sistemose atlikimu dėl pareiškėjui išduotų dokumentų (leidimo nuolat gyventi, kelionės dokumento) nebegaliojimo. Tokiu būdu Migracijos departamento sprendimo pasekmės pareiškėjui atsirastų anksčiau nei būtų priimtas (įsiteisėtų) galutinis sprendimas. Pavyzdžiui, Migracijos departamentui pranešus atitinkamoms informacinėms duomenų sistemoms informaciją, jog pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas ir tuo pagrindu išduotas kelionės dokumentas nebegalioja, būtų apribota pareiškėjo judėjimo teisė tiek Šengeno susitarimo šalių narių teritorijoje, tiek už Europos Sąjungos ribų. Taip pat pareiškėjas teigia, kad neapskundus Migracijos departamento atsakymo ši aplinkybė gali būti vėliau naudojama prieš pareiškėją, neva, kad jis su tokia Migracijos departamento pozicija sutiko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustačius, jog skundžiamas Migracijos departamento atsakymas yra informacinio pobūdžio ir negalėtų sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atsakovą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jis šiuo metu turi galiojantį pabėgėlio statusą bei ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, tačiau atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė išduoti pažymą, taip pat nurodė, jog pareiškėjas šiuo metu neturi pabėgėlio statuso ir leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nurodė kokių teisės aktų reikalavimus, jo nuomone, pažeidžia atsakovo veiksmai (neveikimas), t. y. nurodė aplinkybes, kaip atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia jo teises bei įstatymo saugomus interesus.
Teisėjų kolegijos nuomone, tik nagrinėjant bylą iš esmės, galima spręsti, ar pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, išdėstytos aplinkybės patvirtina jo materialinį teisinį suinteresuotumą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento atsakymą ir įpareigojimo išduoti pažymą.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį naikinti ir perduoti pareiškėjo A. S. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė