2022-02-23 Nr. AB-4259-3-64-3-00689-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-8-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00689-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (S. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 34 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Šiaulių TI atvyko 2019 m. gegužės 6 d. ir kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu, jog jam sudarytų galimybę dirbti. Pareiškėjui buvo atsakyta, kad įstaiga nepritaikyta nuteistiesiems iki gyvos galvos. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Šiaulių TI nevykdomos socialinio užimtumo programos, pareiškėjas negali matyti kitų nuteistųjų ir su jais bendrauti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerose nėra galimybės išsikviesti pareigūnų, nes nėra iškvietimo mygtukų. Išsikviesti pareigūnus galima tik daužant į kameros duris. Taip pat neįmontuotas apšvietimo jungiklis, todėl pareiškėjas pats negali įsijungti ir išsijungti apšvietimo.

4. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė psichologines kančias, nepatogumus, depresiją, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 34 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

5. Pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas priskirti pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 71. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.3 papunktyje numatyta, jog kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kad gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Pasak atsakovo atstovo, toks apšvietimo įrengimas, kai jungikliai įmontuojami koridoriuose, atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Šiaulių TI nevykdomas nuteistųjų užimtumas. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki karantino paskelbimo galėjo naudotis teise pasivaikščioti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, veiklose. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina juos su renginio nuostatais ir kita informacija. Akcentavo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Nurodė, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, iki karantino paskelbimo buvo vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Nuo Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priėmimo, siekiant sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti koronaviruso galimybę plisti, įstaigoje uždraustas visų suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo priemonių vykdymas už kameros ribų.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl, nesant galimybių išsikviesti pareigūnus, Šiaulių TI per pastarąjį pusmetį įvyko dvi mirtys, atsakovo atstovas nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pareigūnų iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad nei viena Šiaulių TI užfiksuota suimtojo / nuteistojo mirtis nėra susijusi su tariamu negalėjimu laiku išsikviesti pagalbą. Taip pat pabrėžė, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba.

10. Atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl nesudarytos galimybės dirbti, nurodė, jog iš Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 61-1022 matyti, kad pareiškėjas (atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę) nebuvo išreiškęs noro dirbti.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. R. skundą.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog kameroje Nr. 71 nebuvo apšvietimo jungiklio, todėl jis negalėjo įsijungti ir išsijungti apšvietimo, vadovavosi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 papunkčio nuostatomis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-6474 duomenimis. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI apšvietimas įrengtas vadovaujantis teisės aktais, o dieninio ir naktinio apšvietimo įrengimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą režimo laikymąsi ir žmonių saugumą. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, atlikęs kameros Nr. 71 patikrinimą, apšvietimo pažeidimų nenustatė.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimu, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vien tai, jog nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nereiškia, kad tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, šiuo atveju pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimo teismas atmetė.

14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės dirbti Šiaulių TI. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 61-1022 matyti, jog pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, Šiaulių TI direktoriui prašymo leisti dirbti nepateikė, todėl Šiaulių TI administracija tokios galimybės ir nesvarstė.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI nevykdomos socialinio užimtumo programos, pareiškėjas negali matyti kitų nuteistųjų ir su jais bendrauti, teismas bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu jam buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis laisvalaikio užimtumo programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, jog kamera Nr. 71, kuriose buvo pareiškėjas, buvo išvesta arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Teismas pabrėžė, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad dėl Šiaulių TI esančių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 61-1022 matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių kreipėsi su skundais (dėl negalėjimo nusipirkti maisto už savo pinigus ir socialinio užimtumo programos nevykdymo), tačiau pareiškėjas savo rašytų skundų atsisakė ir administracinės procedūros buvo nutrauktos.

17. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudarė teismui pagrindo spręsti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija / pareigūnai buvo kaip nors išskyrę pareiškėją iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta nei vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo atstovo 34 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo paaiškina, jog Šiaulių TI bus geresnės kalinimo sąlygos, bus sudaryta galimybė dirbti, kad jis galėtų užsidirbti pinigų ir pagerinti buvimo Šiaulių TI sąlygas. Pažymi, kad Šiaulių TI nėra sudaryta galimybė dirbti, netinkamai vykdomos arba visai nevykdomos užimtumo programos, neužtikrinama integracija į visuomenę. Tvirtina, kad Šiaulių TI administracija prašė, jog pareiškėjas atsiimtų skundus, žadėjo išspręsti jo problemas, tačiau pažadų netęsi.

20. Pareiškėjas nurodo, kad toks užimtumas, koks yra nustatytas Šiaulių TI, nėra pakankamas. Pareiškėjas prašo, kad būtų pateikti 2019 m. gegužės 6 d. – 2020 m. balandžio 16 d. laikotarpio duomenys, kurie atspindėtų realią situaciją apie vykdytas užimtumo programas. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių TI vykdomose užimtumo programose trūksta reguliarumo ir sistemiškumo, nuteistieji kartais išvis neišvedami iš kamerų.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl galimybės dirbti ir užimtumo programos sudarymo, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Pareiškėjas dėl to jautėsi prislėgtas, susierzinęs, jautė nuotaikų svyravimus.

22. Pareiškėjas mano, kad teismas turėjo pripažinti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą neįrengus kameroje pareigūnų iškvietimo mygtuko. Teigia, kad dėl pagalbos mygtuko neįrengimo patyrė įvairius išgyvenimus. Tvirtina, kad jam tekdavo dėl įvairių priežasčių kviesti pareigūnus beldžiant į kameros duris (dėl informacijos suteikimo, primenant pareigūnams apie teisę paskambinti, pasivaikščioti, prašant suteikti medicininę pagalbą).

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad Šiaulių TI neturi galimybės nuteistiesiems suteikti darbo vietų, įstaigoje dirba tik numatytas skaičius Ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų, kurie palikti laisvės atėmimo bausmę atlikti Šiaulių TI. Be to, Šiaulių TI neturi duomenų dėl pareiškėjo kreipimosi dėl darbo suteikimo.

25. Atsakovo atstovas sutinka, kad pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), susijęs su kalinamų asmenų saugumo užtikrinimu. Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė neturtinę žalą.

26. Atsakovo atstovas pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog socialinė reabilitacija Šiaulių TI nebuvo tinkamai vykdoma, trūksta laisvalaikio užimtumo programų, jų sistemiškumo, tačiau nenurodė, kada tokia jam priklausanti teisė nebuvo įgyvendinta dėl Šiaulių TI darbuotojų kaltės. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minimo Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto 47 punkto nuostatose rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių TI nėra sudaryta galimybė dirbti, netinkamai vykdomos arba visai nevykdomos socialinio užimtumo programos, o toks užimtumas, koks yra nustatytas, nėra pakankamas. Pasak pareiškėjo, teismas turėjo pripažinti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą neįrengus kameroje pareigūnų iškvietimo mygtuko.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

31. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis šios nutartis 30 punkte nurodytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nesudarytos galimybės dirbti ir nevykdomų socialinio užimtumo programų. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas išreikalauti 2019 m. gegužės 6 d. – 2020 m. balandžio 16 d. laikotarpio duomenis, kurie, pasak pareiškėjo, atspindėtų realią situaciją apie vykdytas socialinio užimtumo programas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl nesudarytos galimybės dirbti, netinkamai vykdomų (visai nevykdomų) socialinio užimtumo programų, neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko.

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas neturtinę žalą dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko grindė bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais, nedetalizuodamas, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas dėl šio nusiskundimo neįrodė patirtos žalos. Pažymėtina, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą.

35. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis).

37. Nenustačius Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė