2017-12-20 Nr. AB-24118-3-64-3-01682-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2404-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01682-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 2–3), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 7 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI ir jam nebuvo tiekiamas priklausantis dietinis maitinimas, kuris yra paskirtas gydytojo kaip gydymo priemonė dėl (duomenys neskelbtini). Per visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį jis tegalėjo valgyti sriubą ir gerti arbatą, ne kartą rašė skundus dėl neteikiamo dietinio maisto. Dėl to jis patyrė didelius galvos, pilvo, skrandžio skausmus, negalėjo normaliai miegoti, patyrė didelius nepatogumus, diskriminaciją, stresą, depresiją. Tuo pačiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir prašė priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 53–57) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjas V. Z. į Šiaulių TI atvyko 2016 m. liepos 4 d. ir išvyko 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis numato, jog asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos namų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktas nustato, jog ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal Kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas), jei yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Pareiškėjas 2016 m. liepos 5 d. buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto, prašymų dėl dietinio maitinimo neišreiškė, po to pateikė du skundus, ir 2016 m. liepos 7 d. vėl buvo apžiūrėtas specialisto ir jam buvo paskirtas dietinis maitinimas. Manė, jog teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

5. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui V. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, BVK 173 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu ir pažymėjo, kad susipažinus su pareiškėjo asmens ligos istorija matyti, jog 2016 m. gegužės 20 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) kaip rekomendacija tolesniam gydymui buvo nurodyta riebaus maisto vengimas, dietinis maitinimas paskirtas nebuvo, 2016 m. birželio 10 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) kaip rekomendacija nurodyta, jog dietinis maitinimas gali būti skiriamas. Pareiškėjas 2016 m. liepos 5 d. buvo apžiūrėtas Šiaulių TI gydytojo, pagal įrašą matyti, jog pareiškėjui buvo paskirtas maitinimas pagal R↓ valgiaraštį. Kilus abejonei, kokiam maitinimui yra priskirtinas gydytojo paskirtas maitinimas pagal R↓ valgiaraštį, buvo pareikalauta pateikti papildomų įrodymų bei įrodymų, ar šis maitinimas pagal R↓ valgiaraštį buvo pareiškėjui skirtas.

9. Teismui pateiktas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. V-156, iš kurio matyti, jog maitinimas pagal R↓ valgiaraštį laikytinas dietiniu maitinimu. Duomenų, jog jau nuo šio dietinio maitinimo paskyrimo pareiškėjui šis maitinimas būtų skirtas, net ir po to, kai jis pateikė du skundus dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra. Atsakovo atstovas savo atsiliepime nurodė, jog toks maitinimas pareiškėjui nebuvo suteiktas.

10. Pareiškėjas nurodė, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo dietinio maitinimo nesuteikimas. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad pareiškėjui jau 2016 m. liepos 5 d. buvo paskirtas maitinimas pagal R↓ valgiaraštį, kuris yra dietinis maitinimas, atsakovo atstovas savo atsiliepime nurodė, jog toks maitinimas pareiškėjui nebuvo suteiktas. Iš pateiktų Vegetarinio maitinimo žiniaraščių negalima tvirtinti, jog pareiškėjui toks maitinimas buvo suteiktas, nes nors 2016 m. liepos 7 d. žiniaraštyje pareiškėjas yra įrašytas kaip gaunantis dietinį maitinimą, tačiau tokie įrašai yra pateikti iki pat 2016 m. liepos 14 d., t. y. savaitę po to, kai pareiškėjas jau buvo išvykęs iš Šiaulių TI, ir įrašo, jog jis išvykęs, nėra, tad teismas vadovavosi atsakovo atstovo nurodymu, jog dietinis maitinimas pareiškėjui, kadangi jis iš Šiaulių TI išvyko, viso jo buvimo Šiaulių TI metu suteiktas nebuvo.

11. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punktu ir konstatavo, kad, vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

12. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš tinkamo maitinimo nesuteikimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Teismas manė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

13. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamo maitinimo, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

14. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos teismas pažymėjo, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

15. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamo maitinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos, nesuteikiant dietinio maitinimo, iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas tinkamas maitinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas – tik trys dienos, dalinis maitinimas, kaip nurodo pats pareiškėjas, (sriuba ir arbata) jam buvo suteiktas, vertinant tai, jog maitinimas turi būti suteikiamas tris kartus per dieną, įvertinant šiuo atveju per ilgą skundų nagrinėjimą, kai atsakymai pateikiami jau pareiškėjui išvykus iš Šiaulių TI ir iš esmės nevertinat atsakymuose tos aplinkybės, jog jau 2016 m. liepos 5 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas pagal R↓ valgiaraštį, atkreipiant dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 16. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į visas aplinkybes, pareiškėjo išdėstytus argumentus ir įrodymus, todėl priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Akcentuoja, jog valstybė yra besąlygiškai įsipareigojusi laikytis Konvencijos.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 120–122), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsiliepime pažymi, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Šiaulių TI dirbtinai pareiškėjui nesudarė netinkamų maitinimo sąlygų, neišskyrė jo iš kitų kalinamųjų nesuteikiant jam dietinio maitinimo, tiesiog dėl per ilgo skundų nagrinėjimo susidarė situacija, kad pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas nebuvo suteiktas. Akcentuoja, kad pažeidimas truko tik tris dienas, todėl mano, jog teismas pagrįstai priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų apeliantas, be kita ko, nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu.

22. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

23. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

24. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

25. Ar patirta neturtinė žala ir kokio dydžio lemia įrodymai esantys byloje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka ir sprendžia, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų. Apeliantas teigia, kad teismo priteistas neturtinė žala yra per maža, bet teismo nuomone pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad jis patyrė didesnę neturtinę žalą.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius ir faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius