d392c324-15b0-459d-a13b-e7ad192bb7d8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-612-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00626-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 2.5.35. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andajas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Neapolis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Andajas“ 243 355,56 Lt skolÄ , 6 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-02-09 sudarė su atsakove bendradarbiavimo sutartį Nr. 09/02-09 (toliau – bendradarbiavimo sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo vykdyti ieÅ¡kovei priklausančio verslo centro „Neapolis“, adresu Taikos pr. 52C / Agluonos g. 1, Klaipėda (toliau – verslo centras) administravimo paslaugas, rinkti iÅ¡ nuomininkų mokesčius už jiems suteiktas komunalines paslaugas bei administravimÄ , reguliariai apmokėti verslo centro iÅ¡laidas, susijusias su pastato eksploatavimo ir valdymu.

Sutarties Å¡alys 2009-03-02 sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie bendradarbiavimo sutarties Nr. 09/02-09 (toliau – papildomas susitarimas), pagal kurį susitarė, jog ieÅ¡kovė suteiks atsakovei patalpas, reikalingas administravimo veiklai vykdyti, o atsakovė administravimo paslaugas teiks ieÅ¡kovei be papildomų mokesčių. IeÅ¡kovė sutarties vykdymo metu pateikė atsakovei apmokėti verslo centro iÅ¡laidas, susijusias su pastato eksploatavimo ir valdymu, pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ viso 506 598,14 Lt sumai.

Atsakovė dalies įsipareigojimų pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras neįvykdė, dėl to tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryti kreditiniai ir debetiniai apskaitos dokumentai, pagal kuriuos 86 783 Lt suma buvo sumažintas atsakovės mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už pastato administravimÄ ir eksploatavimÄ . Atsakovė ieÅ¡kovei sutarties vykdymo laikotarpiu taip pat suteikė paslaugų už 170 494,73 Lt. Ä®vertinus sumažintÄ mokesčio dalį, per visÄ sutarties vykdymo laikÄ atsakovės prievolė pagal sutartį ieÅ¡kovei buvo 419 815,14 Lt.

Šalims atlikus priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus ieškovės prievolė sumokėti atsakovei už atsakovės suteiktas paslaugas visiškai pasibaigė, o atsakovės prievolė pasibaigė iš dalies. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties vykdymo metu šalys buvo sudariusios trišalius skolų užskaitymo aktus, pagal kuriuos atsakovės prievolė dar pasibaigė dėl 5 964,85 Lt sumos, galiojanti ir nepasibaigusi atsakovės prievolė pagal sutartį apmokėti verslo centro išlaidas, susijusias su pastato eksploatavimo ir valdymu, yra 243 355,56 Lt.

Atsakovė UAB „Andajas“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės (verslo centro nuomininkų) interesų apsaugai, nes Å¡ios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuota ieÅ¡kovės atsiskaitomoji sÄ skaita. Už neiÅ¡nuomotas verslo centro patalpas (apie 18–20 proc. patalpų) administravimo mokestį privalėjo mokėti ieÅ¡kovė (verslo centro savininkė). Atsakovė administruodama iÅ¡ verslo centro nuomininkų surinktus komunalinius ir administravimo mokesčius negavo jokio pelno, nes visos iÅ¡ nuomininkų surinktos lėšos buvo naudojamos pastato eksploatacijai bei atsiskaitymui tiesiogiai su paslaugų tiekėjais.

Atsakovė vykdydama sutartinius įsipareigojimus 2009–2011 metais atliko mokėjimų už 445 737,72 Lt. Šiais mokėjimais buvo mokamas administravimo mokestis tiek už verslo centro nuomininkus, tiek už pačiai ieškovei tenkančių neišnuomotų patalpų dalį. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė visų atsakovės sutarties vykdymo laikotarpiu išrašytų ir ieškovės priimtų mokėjimo dokumentų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-04 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IÅ¡ byloje atliktos ekonominės ekspertizės teismas nustatė, jog ieÅ¡kinyje nurodytos 29 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių, anot ieÅ¡kovės, atsakovė yra neapmokėjusi, yra įtrauktos į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus. Be to, 2 iÅ¡ nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra įtrauktos į Å¡alių buhalterinės apskaitos dokumentus su didesnėmis sumomis, nei nurodyta ieÅ¡kinyje. Taip pat ieÅ¡kovė yra iÅ¡raÅ¡iusi dar 15 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, susijusių su bendradarbiavimo sutartimi, kuriose pardavėja yra ieÅ¡kovė, pirkėja – atsakovė, tačiau Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ieÅ¡kovė į ieÅ¡kinyje nurodytÄ lentelę neįtraukė.

IeÅ¡kovė yra iÅ¡raÅ¡iusi ir 2009-12-08 kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 091208-1, susijusiÄ su bendradarbiavimo sutartimi. Tačiau Å¡i kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra į ieÅ¡kinyje nurodytÄ lentelę taip pat neįtraukta.Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad dalis verslo centro patalpų buvo neiÅ¡nuomota. Už neiÅ¡nuomotas patalpas turėjo susimokėti ieÅ¡kovė. IÅ¡ ekspertizės akto priedų Nr. 2 ir Nr. 4 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių sudaryti 23 kreditiniai ir debetiniai apskaitos dokumentai yra įtraukti į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus.

Taip pat į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus papildomai yra įtraukti dar trys kreditiniai ir debetiniai apskaitos dokumentai, kurių pasėkoje atsakovei papildoma 8 230,09 Lt suma turėjo bÅ«ti sumažintas mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už pastato administravimÄ ir eksploatavimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė visų atsakovės sutarties vykdymo laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytų ir ieÅ¡kovės priimtų mokėjimo dokumentų.

Teismas pažymėjo, jog ekspertizės akte pagrįstai konstatuota, kad UAB „Andajas“ pirkimai iÅ¡ UAB „Neapolis“, įvertinus UAB „Andajas“ debetinius / UAB „Nepolis“ kreditinius dokumentus, atlikti už 632 566,93 Lt. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė ieÅ¡kovei sutarties vykdymo laikotarpiu suteikė ir paslaugų, iÅ¡rašė 25 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių bendra suma 170 494,73 Lt. Teismas nustatė, jog prie ieÅ¡kinio pridėta 2011-03-01 PVM sÄ skaita faktÅ«ra AP11Nr. 00061, jos suma 10 161,59 Lt, neįtraukta į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje sudarytÄ lentelę ir nepridėta 2009-04-10 PVM sÄ skaita faktÅ«ra AP 0900087, jos suma 5 864,06 Lt, kuri įtraukta į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje sudarytÄ lentelę.

IÅ¡ ekspertizės akto priedų Nr. 2 ir Nr. 4 nustatyta, kad minėtos 26 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra įtrauktos į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus. Atsakovė ieÅ¡kovei sutarties vykdymo laikotarpiu suteikė paslaugų už 180 656,32 Lt. Teismas pažymėjo, jog ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Andajas“ mokėjimai UAB „Neapolis“ yra 12 966,38 Lt. Å ie duomenys apie UAB „Andajas“ atliktus mokėjimus UAB „Neapolis“ yra įtraukti į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus, t. y. abiejų Å¡alių pripažinti.

Todėl teismas sprendė, jog 12 966,38 Lt suma atsakovei turėjo bÅ«ti sumažintas ieÅ¡kovei mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už pastato administravimÄ ir eksploatavimÄ . Ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Andajas“ mokėjimai kitiems subjektams už UAB „Neapolis“ – 409 575,81 Lt. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas nustatė, kad duomenys apie atsakovės atliktus mokėjimus už ieÅ¡kovę kitiems subjektams yra įtraukti į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus, t. y. abiejų Å¡alių pripažinti, todėl 409 575,81 Lt suma atsakovei turėjo bÅ«ti sumažintas ieÅ¡kovei mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už pastato administravimÄ ir eksploatavimÄ .

Ekspertizės metu nustatyta, kad į abiejų šalių buhalterinės apskaitos registrus yra įtraukti trišaliai ir dvišaliai skolų užskaitymo aktai, pagal kuriuos mažinami UAB „Neapolis“ įsipareigojimai UAB „Andajas“ 74 378,91 Lt suma, UAB „Andajas“ įsipareigojimai UAB „Neapolis“ mažinami 69 886,88 Lt. Duomenų, paneigiančių šias ekspertizės išvadas, byloje nėra. Minėti šalių buhalterinės apskaitos registruose esantys įrašai yra nenuginčyti.

Todėl teismas sprendė, jog 69 886,88 Lt suma atsakovei turėjo bÅ«ti sumažintas ieÅ¡kovei mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už verslo centro administravimÄ ir eksploatavimÄ ir 74 378,91 Lt suma atsakovei turėjo bÅ«ti padidintas ieÅ¡kovei mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už verslo centro administravimÄ ir eksploatavimÄ . Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-923-163/2015 konstatavo, kad UAB „Andajas“, gavusi reikalavimo teisę į UAB „Neapolis“, padarė tarpusavio įskaitymus ir už 33 860,45 Lt padengė UAB „Andajas“ skolÄ UAB „Neapolis“, todėl dėl Å¡ios dalies taikyti restitucijos natÅ«ra negalima.

Ekspertizės akte nurodyta tai, kad abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registruose yra įregistruota reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ atsiranda UAB „Neapolis“ įsipareigojimai UAB „Andajas“ dėl 157 718,68 Lt. Taip pat įregistruota reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ sumažėja UAB „Neapolis“ papildomi įsipareigojimai UAB „Andajas“ 123 858,23 Lt. Duomenų, paneigiančių Å¡ias ekspertizės iÅ¡vadas, byloje nėra. Minėti Å¡alių buhalterinės apskaitos registruose esantys įraÅ¡ai yra nenuginčyti.

Todėl 157 718,68 Lt suma atsakovei turėjo bÅ«ti sumažintas ieÅ¡kovei mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už verslo centro administravimÄ ir eksploatavimÄ ir 123 858,23 Lt suma atsakovei turėjo bÅ«ti padidintas ieÅ¡kovei mokėtinas mokestis dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už verslo centro administravimÄ ir eksploatavimÄ . Vadovaudamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir ekspertizės aktu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal Å¡alių sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį laikotarpio pabaigoje UAB „Andajas“ nėra skolinga UAB „Neapolis“ (632 566,93 – 12 966,38 – 409 575,81 – 69 886,88 – 180 656,32 + 74 378,91 – 157 718,68 Lt + 123 858,23).Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti konkrečiÄ skolÄ , nenurodė konkretaus mokėjimo dokumento, kuris yra neapmokėtas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo sutarties 1.2 p. nustatytÄ pareigÄ ir dėl to ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal Å¡iÄ sutartį. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje atliko aritmetinius veiksmus ir ieÅ¡kinį grindė tik dalimi finansinių dokumentų, kurie susiję su bendradarbiavimo sutartimi ir (ar) įtraukti į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus. Tačiau teisingas faktinių aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju yra susijęs su Å¡alių finansinių dokumentų visumos analize.

Dalies minėtų finansinių dokumentų analizė nėra pakankama konstatuoti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Bylos nagrinėjimo metu atliktos finansų ekspertizės metu iÅ¡analizuota Å¡alių finansinių dokumentų visuma ir konstatuota, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal bendradarbiavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gavo naudos iÅ¡ bendradarbiavimo sutarties. Todėl nepagrįstais laikyti ir ieÅ¡kovės bendradarbiavimo sutarties aiÅ¡kinimai, kad Å¡ia sutartimi atsakovė siekė veikti taip, kad gautų sau naudos.Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kadangi jos veiksmuose nenustatė akivaizdaus piktnaudžiavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė BUAB „Neapolis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepažeidė bendradarbiavimo sutarties 1.2 punkto, t. y. tinkamai vykdė savo pareigÄ reguliariai apmokėti verslo centro iÅ¡laidas susijusias su pastato eksploatavimu ir valdymu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu buvo iÅ¡raÅ¡ytos atsakovei bet jos neapmokėtos.Teismo nevienkartinis nurodymas, jog ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ visų sutarties galiojimo laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytų mokėjimo dokumentų, rodo iÅ¡ankstinę Å¡aliÅ¡kÄ teismo pozicijÄ . Tačiau teismas neįvertino fakto, jog ieÅ¡kovė negalėjo teismui pateikti visų dokumentų, kadangi jų neturėjo.Ekspertizės akto iÅ¡vados taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kinyje nurodytos sÄ skaitos buvo atsakovės apmokėtos.

Ekspertei buvo užduotas teisės klausimas – ar atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei, dėl ko ji neturėjo kompetencijos į jį atsakyti. Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu teismas sumažino atsakovės prievolę ieÅ¡kovei yra pripažinta negaliojančia, todėl toks sumažinimas laikytinas nepagrįstu. Atsakovė UAB „Andajas“ atsiliepime su ieÅ¡kovės BAUB „Neapolis“ apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė turėjo mokėti mokesčius už neiÅ¡nuomotas verslo centro patalpas, todėl pirmiausia ieÅ¡kinyje ji turėjo įrodyti, jog jos atlikti mokėjimai virÅ¡ijo sumas, priklausiusias mokėti už neiÅ¡nuomotÄ plotÄ .

Apeliantės nurodyta civilinė byla, kurioje teismas pripažino negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį Å¡iuo atveju nėra aktuali, nes joje nebuvo taikyta restitucija. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, jog 2009-02-09 tarp Å¡alių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 09/02-09 (t. 1, b. l. 7-9), pagal kuriÄ jos susitarė bendradarbiauti ir veikti kaip partneriai teikiant paslaugas verslo centro Neapolis klientams (1.1 p.). Atsakovė UAB „Andajas“ įsipareigojo vykdyti verslo centro administravimo paslaugas, rinkti iÅ¡ nuomininkų mokesčius už jiems suteiktas komunalines paslaugas bei administravimÄ , reguliariai apmokėti verslo centro iÅ¡laidas, susijusias su pastato eksploatavimu ir valdymu (1.2 p.).

Sutarties 2.7.1 punkte nustatyta, jog atsakovė negali gauti pelno iÅ¡ mokesčio už komunalines paslaugas ar administravimo mokesčio. 2009-03-09 Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie 2009-02-09 bendradarbiavimo sutarties Nr. 09/02-09 (t. 1, b. l. 10-11), kuriuo UAB „Neapolis“ suteikė teisę UAB „Andajas“ neatlygintinai naudotis biuro patalpomis (1.1 p.). Papildomo susitarimo 1.3 punktu Å¡alys susitarė, jog administravimo paslaugos bus teikiamos be papildomų mokesčių. Abiejų Å¡alių susitarimu sutartis nutraukta nuo 2011-07-29.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teimÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 243 355,56 Lt skolÄ , bei procesines palÅ«kanas. Å iÄ skolÄ ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ 29 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių, jos teigimu, atsakovė ieÅ¡kovei neapmokėjo, taip pažeisdama bendradarbiavimo sutartį. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ visų dokumentų, reikalingų nustatyti Å¡alių turtinius įsipareigojimus viena kitai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atlikta teismo buhalterinė ekspertizė ir ekspertizės aktu konstatuota, jog 2011-12-01 UAB „Andajas“ nebuvo skolinga UAB „Neapolis“ pagal bendradarbiavimo sutartį.

Remdamasis ekspertizės akte bei bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Ji pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamo įvykdymoBylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ kildino iÅ¡ teismui pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nurodydama: pirma, Å¡iose sÄ skaitose nurodytos sumos (minusavus apskaitos dokumentais bei skolų suderinimo aktais iÅ¡skaičiuotas sumas ir atsakovės ieÅ¡kovei suteiktų paslaugų sumas) nebuvo atsakovės apmokėtos; antra, apeliantės elgesys neapmokant sÄ skaitų už komunalinius bei administravimo mokesčius pažeidžia bendradarbiavimo sutarties 2.1 punkte įtvirtintas jos pareigas.

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tapačiais argumentais.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei Å¡alių pateiktus argumentus, pažymi, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė tarp jos ir atsakovės atsiradusiÄ situacijÄ vertina pernelyg siaurai. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog remiantis bendradarbiavimo sutarties 1.2 punktu atsakovė UAB „Andajas“ įsipareigojo vykdyti verslo centro administravimo paslaugas, rinkti iÅ¡ nuomininkų mokesčius už jiems suteiktas komunalines paslaugas bei administravimÄ , reguliariai apmokėti verslo centro iÅ¡laidas, susijusias su pastato eksploatavimu ir valdymu, tačiau kritiÅ¡kai vertintini ieÅ¡kovės argumentai, jog Å¡ie mokesčiai galėjo bÅ«ti apmokėti tik sumokant ieÅ¡kovei konkrečias sumas pagal konkrečias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų, taip pat byloje esančių įmonių apskaitos dokumentų nustatyta, jog didžioji dalis sÄ skaitų už verslo centrui teiktas komunalines ir administravimo paslaugas buvo teikiamos asmeniÅ¡kai atsakovei, tačiau tam tikros sÄ skaitos taip pat buvo teikiamos ir ieÅ¡kovei. Atsakovė apskaičiuodavo bei surinkdavo mokesčius iÅ¡ verslo cento nuomininkų ir apmokėdavo sÄ skaitas tiesiogiai paslaugų teikėjams. IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ apmokėti už niekam neiÅ¡nuomotoms patalpoms teikiamas komunalines ir administravimo paslaugas, dėl ko atsakovė, jas faktiÅ¡kai sumokėjusi, pateikdavo sÄ skaitas faktÅ«ras ir ieÅ¡kovei.

Byloje ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos atsakovei už ieÅ¡kovės apmokėtas administravimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, jog už tam tikras paslaugas atsakovė tų paslaugų teikėjams neapmokėjo. Tarp Å¡alių vyko užskaitymai, buvo pasiraÅ¡inėjami skolų suderinimo aktai, todėl akivaizdu, jog esant tokiai Å¡alių praktikai tiesioginiai pavedimai iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , apmokant konkrečias sÄ skaitas faktÅ«ras, gali ir neegzistuoti.Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Å is reikalavimas taikomas ir eksperto iÅ¡vados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, jog eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).FaktÄ , jog realiai atsakovės skola (nei pagal pateiktas, nei pagal kitas byloje esančias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras) ieÅ¡kovei neegzistuoja, patvirtina byloje atlikta teismo buhalterinė ekspertizė.

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akte pateiktų duomenų, sutarties nutraukimo dienai Å¡alys nebeturėjo viena kitai jokių piniginių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡alia kitų įrodymų rėmėsi ir minėtu ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kodėl juo nebÅ«tų galima remtis, kaip vienu iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų. Tuo tarpu apeliantės skunde pateikti argumentai, susiję su ekspertizės akto neteisėtumu bei netikslumu vertintini kaip nepagrįsti.

Ekspertei buvo užduotas klausimas „Ar yra UAB „Andajas“ įsiskolinimas UAB „Neapolis“ pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ 2009-02-09 bendradarbiavimo sutartį Nr. 09/02-09 už laikotarpį 2009-01-01 iki 2011-12-01. Jeigu yra, tai kokio dydžio?“, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nelaikytinas teisės klausimu. Ä® šį klausimÄ ekspertė atsakinėjo remdamasi byloje pateiktais įmonių buhalteriniais dokumentais, o savo iÅ¡vadÄ padarė pasitelkdama specialias ekonomines žinias.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliantės argumentas dėl ekspertizės neteisėtumo atmestinas. Taip pat atmestinas argumentas, jog ekspertė ar teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar atsakovės atlikti mokėjimai yra susiję su verslo centro veikla. Ekspertizės akte nagrinėtos sÄ skaitos bei kiti buhalteriniai Å¡alių dokumentai, atsiradę bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir įtraukti į abiejų Å¡alių buhalterinės apskaitos registrus. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, jog į ekspertizės akte pateiktus sÄ raÅ¡us bÅ«tų įtraukti su bendradarbiavimo sutartimi nesusiję dokumentai.

Å ias aplinkybes, remiantis įrodinėjimo pareigÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, turėjo įrodyti jas teigianti Å¡alis (CPK 178 str.), tačiau Å¡iuo atveju apeliantė skunde apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais, nenurodydama konkrečių juos pagrindžiančių argumentų. Dėl Å¡ios priežasties aptartas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas.Kitas ieÅ¡kovės skundo argumentas yra susijęs su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog UAB „Andajas“ reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijus reikalavimo teisę į UAB „Neapolis“, jos įsipareigojimai ieÅ¡kovei sumažėjo 157 718,68 Lt, o tos pačios reikalavimo teisės dalį (123 858,23 Lt) perleidus, Å¡ia dalimi įsipareigojimai padidėjo.

IeÅ¡kovė nurodo, jog minėtos reikalavimo perleidimo sutartys Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-923-163/2015 buvo pripažintos negaliojančiomis. Å is sprendimas bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau teismas vis tiek sumažino atsakovės įsipareigojimÄ ieÅ¡kovei aptarta suma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su Å¡iuo apeliantės argumentu taip pat neturi pagrindo sutikti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-923-163/2015 (kuris įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-12 nutartį) be kita ko pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011-06-07 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ R.

G. atlygintinai perleido turimas 157 718,68 Lt reikalavimo teises į UAB „Neapolis“ UAB „Andajas“ ir 2011-08-25 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Andajas“ atlygintinai perleido UAB „Linkesa“ 123 858,23 Lt reikalavimo teisę į UAB „Neapolis“; taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ir priteisė R. G. iÅ¡ atsakovės UAB „Linkesa“ 35 871,76 EUR (123 858,01 Lt) reikalavimo teises į UAB „Neapolis“ bei taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ iÅ¡mokant pinigais ir priteisė R.

G. iÅ¡ atsakovės UAB „Andajas“ 9 806,66 EUR (33 871,76 Lt). Tai reiÅ¡kia, jog byloje nebuvo taikyta dviÅ¡alė restitucija, kurios pagrindu ieÅ¡kovė galėtų reikalauti iÅ¡skaičiuoti 9 806,66 EUR (33 871,76 Lt) sumÄ iÅ¡ atsakovės skolos ieÅ¡kovei. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).Dėl aptartų priežasčių laikytina, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis CPK reglamentuojamomis įrodinėjimo taisyklėmis, skundžiamame sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Andajas“ skola BUAB „Neapolis“ pagal bendradarbiavimo sutartį neegzistuoja.

Kiti apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nurodo, jog bendradarbiavimo sutartimi buvo siekiama padaryti žalÄ UAB „Neapolis“ kreditoriams, kadangi dalis Å«kinės-komercinės ieÅ¡kovės veiklos buvo perkelta UAB „Andajas“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu iÅ¡ esmės nesutinka, kadangi nei iÅ¡ bendradarbiavimo sutarties, nei iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, jog UAB „Andajas“ už atliktÄ veiklÄ bÅ«tų gavusi kokį nors pelnÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra bendradarbiavimo sutarties bei papildomo susitarimo teisėtumas, dėl ko plačiau Å¡io apeliantės argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.Taip pat nesutiktina ir su apeliantės argumentu, apie teismo neobjektyvumÄ jos atžvilgiu. Aplinkybė, jog priimdamas galutinį sprendimÄ teismas keletÄ kartų konstatavo faktÄ , jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui visų reikÅ¡mingų dokumentų, negali bÅ«ti traktuojamas kaip Å¡aliÅ¡kumas, kadangi minėtas faktas yra teisingas ir juo siekta pagrįsti ieÅ¡kovės pateiktų argumentų klaidingumÄ .  Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigtiesAukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės skolos ieÅ¡kovei pagal bendradarbiavimo sutartį neegzistavimo, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , egzistuoja pagrindas teismui spręsti dėl atsakovės UAB „Andajas“ apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat, kartu su skundu atsakovė pateikė teismui advokato pinigų priėmimo kvitÄ 400 Eur sumai (t. 5, b. l. 15). Tačiau teismui nebuvo pateiktas dokumentas, iÅ¡ kurio turinio teismas galėtų spręsti, jog minėti pinigai advokatui buvo sumokėti bÅ«tent už paslaugas Å¡ioje byloje, t. y. nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymo netenkina ir nurodytų iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Neapolis“ administravimui skirtų lėšų nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis                                                   Â