d3903d8e-e35c-4bca-8bb9-21f412c42afb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1982-592/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31148-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei, dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L.

S.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1319,40 Eur ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas sÅ«naus D. M. laidojimui, 115 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 1.37 val. Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), L. S., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo kelyje buvusį D.

M., kuris ligoninėje mirė. Dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-67293-17, L. S. 2018 m. kovo 1 d. pareikÅ¡tas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ekspertizės (tyrimai), kuriose yra vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, jog D. M. mirė nuo fizinio kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dienÄ L. S. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini)Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.

AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ pagrindas yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®). IeÅ¡kovo teigimu, trečiasis asmuo L. S. galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtintos pareigos pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki atsiradusios kliÅ«ties, kuriÄ galėjo pamatyti iÅ¡ anksto.

Teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje D. M. mirties priežastis yra susieta su Å¡iuo eismo įvykiu. IeÅ¡kovas įsitikinęs, jog L. S., vairuodama automobilį, nebuvo tiek rÅ«pestinga ir atidi, pasirinko nepakankamai saugų automobilio greitį, t. y. neatsižvelgė į tuo metu buvusias sÄ lygas (tamsus metas, Å¡lapias kelias), dėl to pervažiavo pėsčiÄ jį, kuris nuo sužalojimų žuvo įvykio vietoje. IeÅ¡kovas patyrė 1623,40 Eur sÅ«naus laidojimo iÅ¡laidų, kurias sudaro 1504 Eur suma, sumokėta UAB „Laidojimo paslaugų centras“, ir 19,40 Eur suma, sumokėta UAB „Lazdynų žibutė“ už gedulingus pietus.

IeÅ¡kovui buvo paskirta 304 Eur laidojimo paÅ¡alpa, todėl ieÅ¡kovas Å¡ia suma sumažino reikalavimÄ . Pažymi, kad CK 282 straipsnio 2 dalies pagrindu į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad svarbu atsižvelgti ir į žuvusiojo veiksmus prieÅ¡ eismo įvykį bei eismo įvykio metu.

IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2554 (18) nustatyta, jog eismo įvykis įvyko, kuomet pėsčiasis D. M. ties (duomenys neskelbtini) įėjo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir joje tai stoviniavo, tai vaikÅ¡tinėjo, keisdamas judėjimo kryptį, kol nugriuvo antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link (duomenys neskelbtini), arčiau jos vidurio, ties horizontalaus ženklinimo rodykle. Pėsčiajam ant kelio važiuojamosios dalies gulint daugiau nei 52 s, nuo (duomenys neskelbtini) pusės antra eismo juosta atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris priekine dalimi užvažiavo ant pėsčiojo.

Po kontakto pėsčiasis užsikabino už automobilio dugno ir buvo tempiamas stabdomo automobilio. IÅ¡vadoje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo D. M. veiksmai – įėjęs į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, nugriuvo ir, gulėdamas joje, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė netikėtÄ sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį link jo artėjančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu žuvusysis buvo neblaivus.

Atsakovės teigimu, žuvusiojo didelis neatsargumas, neblaivumas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Buvusioje kelio eismo situacijoje žuvusysis privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir eiti į kitÄ gatvės pusę turėjo tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus sudaryta kliÅ«ties kitiems eismo dalyviams. Įėjęs į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiasis turėjo nedelsti, nestoviniuoti, o juo labiau – negulėti.

Pažymėjo, kad, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalimi atsakovė žalÄ kompensuoja tik tuomet, kai draudikui kyla civilinė atsakomybė pagal civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio vairuotoja L. S. Å¡ioje proceso stadijoje nepripažįsta kaltės, yra duomenų teigti, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pats žuvusysis, atsakovė neturi teisėto pagrindo Å¡iuo metu kompensuoti laidojimo iÅ¡laidas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl palÅ«kanų priteisimo.

IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Petras Karvelis 2020 m. gegužės 4 d. priėmė nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-67293-17, kuria nutarė V. M. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundÄ atmesti. Å ios nutarties V. M. neskundė, todėl Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-jo skyriaus prokuroro 2020 m. vasario 26 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-67293-17 įsiteisėjo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atskirtimus į ieÅ¡kinį, pagrįsdama juos iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. IeÅ¡kovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdyje, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės jiems nedalyvaujant. Tokiu atveju byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant ieÅ¡kovui ir jo atstovui (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigÄ ir įrodymų vertinimÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 1.37 val. Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), L. S., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo kelyje buvusį D.

M., kuris ligoninėje mirė. L. S. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl kitų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo teismas neturi pagrindo nesiremti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-67293-17, kuria nutarta atmesti V. M. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundÄ dėl Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-jo skyriaus prokuroro 2020 m. vasario 26 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog D. M. ne staiga kaip nors atsirado važiuojamojoje dalyje, o joje gulėjo, todėl vien tik L. S. teiginys, kad ji nematė gulinčio žmogaus, nėra jos kaltės paneigimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas sprendė priešingai, kad byloje nustatyti objektyvūs duomenys rodo, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui, pėsčiajam gulint važiuojamojoje gatvės dalyje, vilkint tamsiais drabužiais, todėl šie duomenys patvirtina įtariamosios L.

S. versijÄ , kad ji nepastebėjo ant važiuojamosios dalies gulinčio pėsčiojo. Teismas pažymėjo, kad dėl objektyvių priežasčių ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, koks įvykio metu buvo įtariamosios L. S. vairuojamojo automobilio greitis, o pati įtariamoji (L. S.) nurodė, kad ji važiavo leistinu nedidesnių, kaip 50 km/h greičiu; kad skundo argumentas, jog įtariamoji L. S. pažeidė (duomenys neskelbtini) punktÄ , t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nenurodė naujų faktinių aplinkybių ir nepateikė papildomų įrodymų, prieÅ¡taraujančių ar paneigiančių minėtas teismo aplinkybes, iÅ¡vadas. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ir civiliniuose teisiniuose santykiuose teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykis įvyko dėl L. S. kaltės ir jos neteisėtų veiksmų, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visas sÄ lygas civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės CK 6.282 straipsnio 2 dalyje įvirtinta nuostata, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas (nesant visumai civilinės atsakomybės sÄ lygų nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę). Konstatavus, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos L. S. atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl turtinės žalos - laidojimo iÅ¡laidų – priteisimo iÅ¡ atsakovo kaip draudiko (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Tuo pačiu nėra pagrindo priteisti materialines ir procesines palÅ«kanas (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis). IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina į valstybės biudžetÄ 10,48 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieÅ¡kovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 10,48 Eur (deÅ¡imt eurų 48 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Igoris Kasimovas