2021-05-12 Nr. AB-10278-3-61-3-00677-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1739-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00677-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovė) 2020 m. vasario 4 d. rašto Nr. (8.2.2)26R-46 „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisto teisingo atlyginimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimo vykdymas perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), ir įpareigoti Ministeriją išmokėti pareiškėjai 803 Eur sumą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 52815/15) už nuosavybės teisių pažeidimą dėl per ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjai priteisė 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei su tuo susijusius bet kokius taikytinus mokesčius. Šias sumas valstybė turėjo sumokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 19 d., tačiau per nustatytą terminą nei Ministerija, nei NŽT likusios 803 Eur sumos nesumokėjo. Ministerija be teisinio pagrindo perdavė kitos teismo sprendimo dalies vykdymą NŽT, nes pagal įstatymą žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginti valdytojas yra Ministerija.

3. Pareiškėja nurodė, kad NŽT 2020 m. vasario 14 d. jai sumokėjo 803 Eur piniginę kompensaciją pagal NŽT 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. G.“, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės, atlyginant už ją pinigais, tačiau Ministerijos pavedimo neįvykdė ir 803 Eur sumos pagal EŽTT sprendimą nesumokėjo.

4. Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Ministerija nurodė, kad NŽT 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. G.“, pagal kurį pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės, atlyginant už ją pinigais, t. y. sumokant 803 Eur. Šiuo NŽT sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0009 ha, todėl NŽT atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises, atlyginant pinigais, sumokėdama ne 806 Eur, kaip paminėta EŽTT sprendime, o 803 Eur. Pati pareiškėja nurodė, kad NŽT pervedė jai 803 Eur sumą. Ministerija pareiškėjai atlygino 1 197 Eur. Pareiškėja iš viso gavo 2 000 Eur. Atsakovės nuomone, pareiškėja yra gavusi visą jai EŽTT sprendimu priteistą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, tuo pat metu ir atlyginus turtinę žalą pagal EŽTT sprendimą, ir užbaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo išvengta ir nepagrįsto praturtėjimo, kuris būtų galimas, jei pareiškėjai iš pradžių Ministerija būtų sumokėjusi turtinės žalos atlyginimą, pagal EŽTT sprendimą priteistą dėl neužbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo dalies, o paskui dar ir būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas.

6. Ministerija nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Ministerija neturėjo teisinio pagrindo NŽT perduoti kitos EŽTT sprendimo dalies vykdymą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl EŽTT sprendimo tinkamo vykdymo, administraciniams teismams nėra priskirti ginčai dėl EŽTT sprendimų vykdymo, todėl ši byla turi būti nutraukta.

7. Ministerija pažymėjo, kad valstybė yra tinkamai įvykdžiusi EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 52815/15) ir pareiškėja yra gavusi visą priteistą sumą. Tenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus Ministeriją pervesti pareiškėjai 803 Eur sumą, būtų sudarytos sąlygos asmens praturtėjimui bei pareiškėjai valstybės mokama suma neatitiktų teisingo atlyginimo paskirties.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. NŽT paaiškino, kad vykdydama EŽTT sprendimą, parengė sprendimo projektą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises grąžinant žemę natūra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), už likusią neatkurtą 0,2777 ha žemės dalį atlyginant pinigais, bei pakvietė pareiškėją atvykti į posėdį, vyksiantį 2020 m. sausio 14 d., kad ji būtų supažindinta su sprendimu. Pareiškėja, susipažinusi su NŽT sprendimu, su juo sutiko ir 2020 m. sausio 20 d. jį pasirašė. NŽT 2020 m. vasario 14 d. pareiškėjai pervedė 803 Eur kompensaciją.

10. NŽT nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. EI3-2340-596/2020 pagal pareiškėjos skundą NŽT (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ministerija), dėl NŽT sprendimo dalies, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į 0,2786 ha atlyginant pinigais už 0,2777 ha 803 Eur, panaikinimo. EŽTT sprendimu priteisė 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, todėl sistemiškai įvertinus EŽTT sprendimo motyvus turtinės žalos atlyginimas, tikėtina, kad buvo mažinamas tokia suma, kuri buvo nurodyta NŽT sprendime atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises pinigais, t. y. 803 Eur (1500 Eur – 803 Eur = 697 Eur (turtinė žala) + 500 Eur (bylinėjimosi išlaidos) =1197 Eur).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjos D. G. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai į buvusio savininko K. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės sklypą buvusiame Pylimėlių rėžiniame kaime. EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. paskelbė sprendimą byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 52815/15), kuriame konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) dėl per ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso, ir pareiškėjai priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. EŽTT taip pat paragino Vyriausybę ir pareiškėją susitarti dėl teisingo atlyginimo. Šalims nepasiekus susitarimo dėl galimo žalos atlyginimo, EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. paskelbė sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą ir pareiškėjai priteisė 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir su tuo susijusius mokesčius.

13. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT 2019 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (8.2.2.)26R-527 „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo G. prieš Lietuvą“, kuriuo prašoma atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės natūra į 9 kv. m ploto žemės sklypą, bei vykdant EŽTT sprendimą dėl teisingo atlyginimo, kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais bus laikomas tinkamu nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimu ir nesant galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, prašoma priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į likusį plotą Vilniaus mieste, sumokant jai piniginę kompensaciją, tokiu atveju EŽTT galutiniam įvykdymui priteista 1 500 Eur turtinės žalos dydis būtų mažinimas tokia suma, kokia bus nurodyta sprendime atkurti pareiškėjai nuosavybės teises pinigais. EŽTT sprendimas turi būti įvykdytas kaip įmanoma greičiau, t. y. piniginė kompensacija turi būti sumokėta iki 2020 m. vasario 19 d. NŽT, vykdydama EŽTT sprendimą, 2020 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 49S-62-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. G.“ atkūrė 0,0009 ha žemės natūra M. P. g., Vilniuje, ir už 0,2777 ha atlygino pinigais.

14. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT 2020 m. sausio 24 d. gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. (8.2.2.)26R-29 „Dėl EŽTT sprendimo byloje G. prieš Lietuvą vykdymo“, kuriame nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.), kuriuo nusprendė D. G. atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0,0009 ha, o už likusius 0,2777 ha žemės atkurti nuosavybės teises pinigais, sumokant jai 803 Eur, piniginė kompensacija 2020 m. vasario 14 d. buvo pervesta į pareiškėjos sąskaitą.

15. Teismas nurodė, kad Rašte nurodoma, jog vadovaujantis EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu, Ministerija 2020 m. sausio 30 d. pervedė 1 197 Eur sumą turtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti į pareiškėjos sąskaitą. Taip pat Rašte atkreiptas dėmesys, kad kitos teismo sprendimo dalies, susijusios su turtinės žalos kompensavimu, vykdymas perduotas pagal kompetenciją NŽT.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, sprendė, kad juo pareiškėjai buvo suteikta informacija dėl 1 197 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vykdant EŽTT sprendimą, pervedimo į pareiškėjos sąskaitą bei tolimesnio vykdymo perdavimo pagal kompetenciją NŽT. Teismas vertino, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, t. y. juo pateikta informacija dėl EŽTT sprendimo vykdymo, todėl Raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

17. Teismas nurodė, kad pagal Konvencijos 46 straipsnio 2 dalį, galutinis EŽTT sprendimas perduodamas Europos Tarybos Ministrų Komitetui, kuris prižiūri jo vykdymą, pažymėjo, kad valstybių pareiga vykdyti EŽTT sprendimus yra be sąlygų, tačiau jos gali pačios rinktis būdus ir priemones, kaip juos įvykdyti. Vykdymo departamentas buvo informuotas apie ginčui aktualaus sprendimo pareiškėjos byloje įvykdymo būdą. Pagal Vykdymo departamento parengtą informaciją – 2020 m. balandžio 1 d. duomenys apie bylas, kuriose teisingo atlyginimo kompensacija yra sumokėta laiku, pareiškėjos sprendimas nurodomas kaip tinkamai įvykdytas.

18. Teismas pažymėjo, jog jei pareiškėja mano, kad valstybė netinkamai įvykdė EŽTT sprendimą, ji turi teisę teikti skundus Europos Tarybos Ministrų Komitetui, atliekančiam EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą. Teismas sutiko su atsakove, kad teismas negali EŽTT sprendimų vykdymo tinkamumo įvertinimo aspektu pakeisti Europos Tarybos Ministrų Komiteto kompetencijos ir jurisdikcijos. Teismas vertino, kad EŽTT sprendimų vykdymo kontrolė priklauso išimtinai Europos Tarybos Ministrų Komitetui.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginti valdytojas yra Ministerija. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėja, tai nereiškia, kad sprendimo negalėtų įvykdyti ir kitos nacionalinės valstybės institucijos. Šiuo atveju pagal Žalos įstatymą, Ministerija yra asignavimų žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginti valdytoja, t. y. Ministerija turi teisę teikti paraišką dėl lėšų gavimo teismų sprendimams dėl žalos atlyginimo. Be to, EŽTT žalą asmenims priteisia iš valstybės, o ne iš konkrečios institucijos.

III. 20. Pareiškėja D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, bei papildomai nurodo, kad nesutinka su Raštu ir veiksmais, nes per nustatytą terminą, t. y. iki 2020 m. vasario 19 d., nei Ministerija, nei NŽT likusios 803 Eur sumos pagal EŽTT sprendimą nesumokėjo. Tokiu būdu buvo pažeistas Žalos įstatymo 4 straipsnis. Ministerija be teisinio pagrindo perdavė kitą teismo sprendimo dalį vykdyti NŽT. Ministerija savavališkai neįvykdė teismo sprendimo, tokiu būdu pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius.

22. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad EŽTT sprendimą gali vykdyti ir kita nacionalinė institucija, nes jeigu ir sprendžiant, kad sprendimą gali įvykdyti kita nacionalinė institucija, tai sprendimas negali būti vykdomas atkuriamos nuosavybės sąskaita. Pareiškėja teigia, kad ji niekada nebuvo davusi sutikimo atkurti jai nuosavybės teises į žemę pinigais ir visada siekė atkurti žemę natūra.

23. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad NŽT 2020 m. vasario 14 d. sumokėjo jai 803 Eur piniginę kompensaciją pagal NŽT 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės, atlyginant už ją pinigais, tačiau Ministerijos pavedimo neįvykdė ir likusios 803 Eur sumos pagal EŽTT sprendimą nesumokėjo, t. y. Ministerija sprendimo neįvykdė. Skundu pirmosios instancijos teismui ji skundė Ministerijos veiksmus, kurie sukėlė teisines pasekmes – pareiškėja negavo visos EŽTT sprendimu priteistos sumos, t. y. ji buvo apgauta, dėl to turi teisę skųsti Raštą bei veiksmus ir turi pagrindą tai laikyti skundžiamu administraciniu aktu.

24. Pareiškėja nurodo, kad EŽTT sprendimo 23 punkte nurodyta, jog valdžios institucijos jau 1991 metais turėjo žinoti, kad pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, kadangi jos sesuo buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises, o pati pareiškėja 2000 metais, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos. Tokiomis aplinkybėmis EŽTT manė, kad reikia atsižvelgti į ilgą laiką, kurio Vyriausybei reikėjo kompensuoti pareiškėjai, ir į kompensacijos nuvertėjimą per laiką. Dėl šių priežasčių EŽTT priteisė 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Tačiau nei viename EŽTT sprendimo punkte nėra nurodyta, kad priteisiama neatkurtos nuosavybės vertė. Be to, EŽTT sprendimo vertimas į lietuvių kalbą, kurį Ministerija pateikė pareiškėjai, yra neteisingas, kadangi jame yra daug klaidų (pvz., sprendimo 24 punkte nurodoma, kad priteisiama 1 500 Eur turtinės žalos, o vertimo 24 punkte – 1 500 Eur neturtinės žalos, ir kt.).

25. Atsakovė Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Ministerija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės normas, dėl to nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

27. Ministerija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl EŽTT sprendimo vykdymo, o teismų sprendimų vykdymas nėra viešasis administravimas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, ir nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje išvardytus atvejus, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai Raštu buvo suteikta informacija dėl 1 197 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vykdant EŽTT sprendimą, pervedimo į pareiškėjos sąskaitą bei tolimesnio vykdymo perdavimo pagal kompetenciją NŽT, t. y. Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas (juo pateikta informacija dėl EŽTT sprendimo vykdymo), todėl negali būti skundžiamas.

28. Ministerija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Ministerija nesant teisinio pagrindo perdavė EŽTT sprendimo vykdymą kitai institucijai, ir atkreipia dėmesį, jog nei nacionaliniai teisės aktai, nei Konvencijos nuostatos nedraudžia EŽTT sprendimo vykdymui „pasitelkti“ kitų valstybės institucijų. Tuo labiau, kai pagal EŽTT sprendimą žala pareiškėjai priteista iš valstybės, o ne iš konkrečios institucijos.

29. Ministerija dėl apeliacinio skundo argumentų, kad EŽTT sprendimo vertime yra klaidų, nurodo, jog pareiškėjai, kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui, buvo siunčiamas EŽTT sprendimo neoficialus vertimas. Aplinkybė, kad neoficialiame vertime buvo padaryta teksto rašymo klaida, negali pakeisti EŽTT sprendimo esmės, su kuriuo pareiškėja ir / ar jos atstovė turėjo ir galėjo tinkamai susipažinti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. NŽT atsiliepimą apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą, bei nurodo, kad atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju taikytiną teismų praktiką ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ar konstatuoti, jog pareiškėja negavo visos EŽTT sprendimu priteistos sumos.

32. NŽT teigia, kad Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą pagrįstai pažymėjo, <...> kad, jeigu Ministerija būtų sumokėjusi pareiškėjai 2 000 Eur, o vėliau ji būtų paprašiusi NŽT atkurti jai nuosavybės teises atlyginant pinigais, NŽT būtų turėjusi atmesti pareiškėjos reikalavimą. Tačiau kadangi būtent NŽT yra institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, todėl EŽTT sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais buvo perduota šiai institucijai, siekiant tinkamai įvykdyti EŽTT sprendimą, t. y. sumokėti priteistą žalos atlyginimą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl ginčo žemė. Tad šiuo atveju pareiškėja yra gavusi visą jai EŽTT sprendimu priteistą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, tuo pat metu ir atlyginus turtinę žalą pagal EŽTT sprendimą, ir užbaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo išvengta ir nepagrįsto praturtėjimo, kuris būtų galimas, jei pareiškėjai iš pradžių Ministerijos būtų sumokėtas turtinės žalos atlyginimas, pagal EŽTT sprendimą priteistas dėl neužbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo dalies, o paskui dar ir būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas.<...>.

33. NŽT nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri sprendimo vykdymą, ypač siekdamas užtikrinti EŽTT nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjai (-ui). Įvertinus tai, kad pagal imperatyviai reglamentuotą EŽTT sprendimų vykdymo tvarką administraciniai teismai negali vertinti EŽTT sprendimų vykdymo tinkamumo įvertinimo aspektu ir pakeisti Europos Tarybos Ministrų Komiteto kompetencijos ir jurisdikcijos, todėl sutinka tiek su Ministerijos, tiek ir su sprendimo išvadomis, kad sistemiškai vertinant ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 16 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, administraciniams teismas nėra priskirti ginčai dėl EŽTT sprendimo vykdymo.

34. NŽT teigia, kad nors pareiškėja nurodo, jog ji negavo visos EŽTT sprendimu priteistos sumos, tačiau tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia šiuos jos teiginius. EŽTT sprendimu priteisė 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, todėl sistemiškai įvertinus EŽTT sprendimo motyvus, Ministerijos pateiktą informaciją, EŽTT sprendimas yra įvykdytas tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Šioje administracinėje byloje pareiškėja D. G. skundu prašė panaikinti Ministerijos 2020 m. vasario 4 d. raštą Nr. (8.2.2)26R-46 „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisto teisingo atlyginimo“ dalį, kuria EŽTT sprendimo vykdymas perduotas NŽT, ir įpareigoti Ministeriją išmokėti jai (pareiškėjai) 803 Eur sumą.

36. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų, nes nustatė, kad Raštas, kuriame pateikiama informacija apie tai, jog vadovaudamasi EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu, Ministerija 2020 m. sausio 30 d. pervedė 1 197 Eur sumą turtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti į pareiškėjos sąskaitą, o kitos EŽTT sprendimo dalies, susijusios su turtinės žalos kompensavimu, vykdymas perduotas pagal kompetenciją NŽT, nėra administracinis aktas, kuris asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes; pareiškėjai išmokėta visa EŽTT sprendimu priteista pinigų suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog EŽTT sprendimų vykdymo kontrolė priklauso išimtinai Europos Tarybos Ministrų Komitetui (toliau – ir Ministrų Komitetas) ir, jei pareiškėja mano, kad Lietuvos valstybė netinkamai įvykdė EŽTT sprendimą, ji turi teisę teikti skundus Ministrų Komitetui, atliekančiam EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą.

37. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, jog jos skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad iš pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo motyvų ir suformuluotų reikalavimų matyti, jog pareiškėja šioje byloje iš esmės siekia, kad priimtu teismo sprendimu atsakovė Ministerija būtų įpareigota įvykdyti EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai priteistas 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, teigia, kad EŽTT sprendimas nebuvo įvykdytas iki 2020 m. vasario 19 d.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos ginčijamo Rašto turinį, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiuo Raštu yra pažeistos kokios nors pareiškėjos teisės, kad šis Raštas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes Rašte yra suteikta informacija apie EŽTT sprendimo vykdymą, t. y. nurodyta, kad 2020 m. sausio 30 d. pervesta 1 197 Eur suma turtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti į pareiškėjos sąskaitą, o kitos EŽTT sprendimo dalies, susijusios su turtinės žalos kompensavimu, vykdymas perduotas pagal kompetenciją NŽT. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Rašte pareiškėjai pateikta teisinga informacija, todėl nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo naikinti šį Raštą.

40. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kitą pareiškėjos skundo reikalavimą (įpareigoti Ministeriją išmokėti pareiškėjai 803 Eur sumą), pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog NŽT 803 Eur piniginę kompensaciją 2020 m. vasario 14 d. pervedė į pareiškėjos sąskaitą. Iš pirmosios instancijos teismo aptartų šioje byloje surinktų įrodymų matyti, kad tik vykdant EŽTT sprendimą skubiai buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, priimamas 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 49S-62-(14.49.3.) pareiškėjai atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0,0009 ha, o už likusius 0,2777 ha žemės atkurti nuosavybės teises pinigais, sumokant jai 803 eurus, išmokama ši kompensacija. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme 2019 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (8.2.2.)26R-527 ir 2020 m. sausio 24 d. raštas Nr. (8.2.2.)26R-29.

41. Pareiškėja nenurodo jokios imperatyvios teisės aktų nuostatos, draudžiančios valstybės institucijai NŽT sumokėti dalį pinigų sumos, priteistos EŽTT sprendimu, bei nustatančios, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju turi gauti iš Ministerijos 803 Eur, nors jau šiuos pinigus išmokėjo NŽT. Nagrinėjamu atveju Ministerija nesumokėjo pareiškėjai visos jai priteistos 2 000 Eur sumos, nes į šią mokėtiną sumą buvo įtraukta (įskaityta) NŽT mokėtina suma pareiškėjai (803 Eur).

42. Iš pareiškėjos nurodomų argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Lietuvos valstybės pasirinktu EŽTT sprendimo įvykdymo būdu. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei pareiškėja mano, kad valstybė netinkamai įvykdė EŽTT sprendimą, ji turi teisę teikti skundus Ministrų Komitetui, atliekančiam EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą.

43. Pagrindinis Ministrų Komiteto kompetenciją EŽTT sprendimų vykdymo priežiūros požiūriu apibrėžiantis dokumentas yra 2006 m. gegužės 10 d. Ministrų Komiteto sprendimų ir taikių susitarimų vykdymo taisyklės (2017 m. sausio 18 d. taisyklių redakcija, priimta 1275-ame Ministrų Pavaduotojų susitikime) (toliau – Priežiūros taisyklės). Priežiūros taisyklių 6 taisyklės 1 dalyje įtvirtinta, kad kai Ministrų Komitetui, remiantis Konvencijos 46 straipsnio 2 dalimi, perduodamas EŽTT sprendimas, kuriame EŽTT nustatė Konvencijos ar jos Papildomų Protokolų pažeidimą ir / ar priteisė teisingą atlyginimą nukentėjusiai šaliai remdamasis Konvencijos 41 straipsniu, Komitetas pasiūlo Susitariančiajai šaliai pateikti informaciją apie priemones, kurias Susitariančioji šalis priėmė ar planuoja priimti dėl priimto sprendimo, atsižvelgiant į valstybei kylančią pareigą pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį.

44. Pabrėžtina, kad EŽTT sprendimų vykdymo priemonės yra valstybių narių nuožiūros laisvėje – valstybėms narėms svarbiausia atlikti savo teisinę pareigą vykdyti galutinius EŽTT sprendimus pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadoje pažymėta: „<...> kiekviena valstybė, ratifikavusi Konvenciją, turi veiksmingai įgyvendinti Konvencijos (arba jos protokolų, kuriuos ši valstybė yra ratifikavusi) nuostatas, kad visiškai įvykdytų savo įsipareigojimus pagal ją.“; <...> Konvencijos normos turi būti realiai įgyvendinamos, o šių teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas tuo, kad valstybės įstatymai numato ką kita.“ Valstybės yra laisvos pasirinkti atitinkamas priemones ir būdus, kuriais užtikrins veiksmingą prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vidaus teisėje laikymąsi, įskaitant sprendimų, priimtų bylose prieš tą valstybę, vykdymą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją (peticijų Nr. 39221/98 ir 41963/98), 249 p.).

46. Pažymėtina, kad pagal Priežiūros taisyklių 9 taisyklę, Ministrų Komitetas nagrinėja kiekvieną nukentėjusios šalies kreipimąsi dėl teisingo atlyginimo apmokėjimo ar dėl individualių priemonių taikymo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, vadovaudamasi Priežiūros taisyklių 9 taisykle, turėjo tiesiogiai kreiptis į Ministrų Komitetą, jei, jos manymu, EŽTT sprendimo dalis dėl teisingo atlyginimo sumokėjimo nebuvo tinkamai įvykdyta.

47. Šioje byloje pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Ministrų Komitetas yra nustatęs, kad Lietuvos valstybė neįvykdė (netinkamai įvykdė) EŽTT sprendimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog Vykdymo departamentas buvo informuotas apie EŽTT sprendimo pareiškėjos byloje įvykdymo būdą, o pagal Vykdymo departamento parengtą informaciją – 2020 m. balandžio 1 d. duomenys apie bylas, kuriose teisingo atlyginimo kompensacija yra sumokėta laiku, pareiškėjos bylos sprendimas nurodomas kaip tinkamai įvykdytas.

48. Apibendrinant aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų, o apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

49. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė