Legislator Case Law & Legislation
2025-09-17 Nr. AB-14443-3-62-3-02969-2023-7 AI generated

2025-09-17 Nr. AB-14443-3-62-3-02969-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-09-17 Nr. AB-14443-3-62-3-02969-2023-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-09-17 Nr. AB-14443-3-62-3-02969-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-56-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02969-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2023 m. spalio 18 d.) atlikinėjo bausmę Marijampolės kalėjime. Šiuo laikotarpiu buvo žalojama ir alinama jo fizinė ir psichinė sveikata, nesuteikiant visaverčio maitinimo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad maitinimas visą laiką neatitiko fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinama maisto energetinė vertė ir kokybė. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo daug kartų kreipėsi su skundais į valstybės institucijas, tačiau situacija nepasikeitė, kalinimo įstaiga neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas dėl visaverčio maitinimo. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos teisės aktų normos, pagal kurias kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jo lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir darbo pobūdį. Dėl mažo kiekio ir prastos kokybės maisto pareiškėjas jautė alkį, alino savo organizmą, todėl buvo daroma žala jo fizinei ir psichinei sveikatai. Pareiškėjas nuolat jautė silpnumą, energijos trūkumą, vangumą, apatiją. Atsirado liguistas potraukis kaupti maistą. Pareiškėjas pasidarė irzlus, sunkiai tramdė pyktį.

4. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą, o skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Niklita“, kuri teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Valgykloje dirbančios darbuotojos yra informuotos apie nuteistųjų maitinimo pasirinkimus, o būtent apie tai, kurie nuteistieji maitinami pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, kurie – pagal vegetarišką ar veganišką valgiaraštį, todėl maistas valgykloje ruošiamas visoms grupėms pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie atitinka nuteistųjų poreikius. Tuo atveju, jei pareiškėjas nuolatos jautė alkį, galėjo papildomai nusipirkti norimų produktų pataisos įstaigos parduotuvėje, kadangi lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje papildomai maisto produktų. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisė į tinkamą maitinimą, todėl negali būti konstatuojami atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir priteisiamas žalos atlyginimas.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

7. Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, t. y. pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už 2019 m. vasario 12 d. – 2020 m. spalio 17 d. laikotarpį atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.).

8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu maisto kokybės patikrinimus Marijampolės kalėjimo valgykloje, kurioje maitinimo paslaugas vykdo UAB „Niklita“, atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta esminių teisės aktų pažeidimų. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo į bylą pateikti Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktai. Marijampolės kalėjimas periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui dėl laboratorinių tyrimų atlikimo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro laboratorinių tyrimų protokolai. Iš į bylą pateiktų Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro protokolų matyti, jog maisto bandiniai dėl maisto sudėties ir jo energetinės vertės nustatymo iš Marijampolės pataisos namų virtuvės buvo paimti pagal valgiaraščius, kurie sudaryti dirbantiems ir nedirbantiems vyrams. Dėl šių aplinkybių buvo surašytas tyrimų protokolas Nr. 6475, kuriame jokių pažeidimų nenustatyta, o tiekiamo maisto kaloringumas atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

9. Pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2022 m. birželio 21 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, o nuo 2022 m. birželio 21 d. – lengvajai nuteistųjų grupei. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti maisto produktų. Iš atsakovo kartu atsiliepimu į skundą pateikto „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio“ nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentus, jog jis neva nuolatos jautė alkį, teismas atmetė.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto abstraktūs, šių aplinkybių jis nepagrindė, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie netinkamai organizuotą nuteistųjų maitinimą jo nurodytų faktų nepatvirtina. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepilnaverčio maisto.

11. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamai organizuoto maitinimo atmetė.

12. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į atsakovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. RV-20-8877, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 26 d. dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo nebuvo kreipęsis. Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. pažymoje „Dėl duomenų apie nuteistojo R. M. sveikatos būklę“ nurodoma, kad nuteistasis nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 26 d. nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, taip pat, jog krenta svoris ir nustatytas stiprus išsekimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodomi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Teismas administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatė.

13. Teismas konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad su kitais nuteistaisiais ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl prasto, nekokybiško maisto davinio, kurį gaudavo Marijampolės kalėjimo valgykloje, bet skundai būdavo ignoruojami.

16. Pareiškėjas mano, kad jo skundas turėtų būti tenkintas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėje byloje Nr. eTA-376-789/2023.

17. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

19. Atsakovo vertinimu, teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo R. M. skundas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, dėl Marijampolės kalėjime neužtikrinto tinkamo maitinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nustatęs, kad pareiškėjas dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už 2019 m. vasario 12 d. – 2020 m. spalio 17 d. laikotarpį praleido ieškinio senatį, o kitu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas maitinimas, t. y. Marijampolės kalėjimas nepadarė neteisėtų veiksmų, pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl jam neužtikrinto tinkamo maitinimo, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad šis teismas nesirėmė aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (dėl netinkamo maitinimo).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia konstatuotina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas Pravieniškių pataisos namų pavadinimas yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nedaro jokios įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, nustatė, kad valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (su pakeitimais), valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu fiziologines mitybos normas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Marijampolės kalėjimas ir UAB „Niklita“ sudarė sutartį dėl maitinimo tiekimo nuteistiesiems, o byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų įgyvendinami. Tiekiamas maitinimas užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Maistas nuteistiesiems gaminamas iš visus teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų, nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kiekvienam nuteistajam yra apskaičiuotos porcijos ir atiduodami priklausomi visi maisto daviniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir detaliai aptartus pirmosios instancijos teismo sprendime, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl maitinimo įkalinimo įstaigoje pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnį.

27. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde dėstydamas aplinkybes dėl netinkamo maitinimo, nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisiškai pagrįstų argumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).

28. Pareiškėjas apeliaciniame nurodo, kad su kitais nuteistaisiais ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl prasto, nekokybiško maisto davinio, kurį gaudavo Marijampolės kalėjimo valgykloje, bet skundai būdavo ignoruojami.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiagoje yra Marijampolės pataisos namų 1-ojo resocializacijos skyriaus Kolektyvų tarybos posėdžių protokolai (2022 m. kovo 17 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. spalio 6 d. ir kt.), kuriuose buvo keltas klausimas dėl nuteistųjų maitinimo kokybės. Tačiau iš šių protokolų turinio taip pat matyti, kad į nuteistųjų pastabas dėl maitinimo kokybės buvo atsakyta.

30. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Marijampolės kalėjimas domėjosi nuteistųjų maitinimu, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.

31. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo maitinimo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą, nepažeidė ABTĮ 57 straipsnio 7 dalies ir teismų praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau konkrečiai ir detalizuotai nenurodomos neteisingos teismo išvados, nepaneigiamas jų teisėtumas.

33. Pareiškėjas nurodo, kad yra kalinamas kartu su R. M., kuris įkalinimo įstaigoje buvo maitinamas tuo pačiu maistu, kaip ir pareiškėjas, tačiau dėl R. M. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023) priėmė palankų sprendimą, t. y. priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

34. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą, t. y. priteisė pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas), 1 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šioje byloje buvo nustatyti R. M. laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktuose nustatytiems minimaliems reikalavimams (pareiškėjui, kaip dirbančiam veganui, maistas buvo duodamas pagal valgiaraščius, kurie sudaryti nedirbantiems vyrams).

35. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat yra dirbantis vyras, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde jis nenurodė ir nepateikė duomenų, kad yra veganas, nenurodė aplinkybių, kad Marijampolės kalėjime tiekiamas maitinimas neatitinka fiziologinių normų veganams.

36. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta administracinė byla Nr. TA-376-789/2023 nėra susijusi su pareiškėjo individualia situacija, nes šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl veganiško maisto reikalavimų, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundo negrindė aplinkybėmis dėl valgiaraščių veganams atitikimo fiziologinėms normoms. Dėl to nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. TA-376-789/2023), kadangi šios bylos ir apeliaciniame skunde nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

37. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė