d38cefab-eae0-4b4e-b77e-48eefc27b7f7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-927-816/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03528-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. sausio 16 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), dėl neturtinės žalos atlyginimo,  n u s t a t ė :

 PareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sÄ lygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ ir pavojų sveikatai. Nurodo, kad nėra senaties termino reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtos žalos atlyginimui pareikÅ¡ti.

ApibÅ«dindamas patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuolatos jaučia baimę, apatijÄ , patyrė depresijÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos pasireiÅ¡kė Å¡iose srityse: - Dėl pasivaikščiojimo organizavimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelio. Nurodo, kad pasivaikščiojimas buvo suteikiamas kasdien po 1 valandÄ . Kiemelio plotas 18 m2. Vienu metu 1 valandÄ per dienÄ Å¡iuo kiemeliu naudojasi visi žmonės esantys gyvenamojoje kameroje asmenys. Pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi, visada yra purvini, o kartais net bÅ«na nemalonus kvapas.

Pasivaikščiojimo kiemelio danga nėra lygi, pastoviai po lietaus bÅ«na balos, todėl neįmanoma normaliai pabėgioti arba tiesiog pasivaikščioti. Taip pat pasivaikščiojimui nebuvo nustatyto aiÅ¡kaus vedimo grafiko. - Dėl psichologinių ir socialinių užsiėmimų stokos nurodo, kad buvo tik kartÄ Ä¯ savaitę vedamas į sporto salę, socialinės reabilitacijos poilsio ir narkomanijos prevencijos kambarį bei Å¡achmatų bÅ«relį ir kompiuterinio raÅ¡tingumo pamokas, anglų kalbos kursus.

Visi užsiėmimai, paskaičiavus valandomis, sudarydavo tik 6 valandas į savaitę. - Dėl mažo kameros ploto. Gyvendamas LukiÅ¡kių TI-K beveik visada per šį kalinimo laikotarpį buvo laikomas su kitais asmenimis. Kameroje buvo baldai, kurie užima nemaÅ¾Ä kameros ploto dalį. Atskaičiavus visus baldus bei sanitarinio mazgo plotÄ , kameroje likdavo laisvo ploto tik 2,05 m2. Vienam asmeniui tenka tik po 0,51 m2 laisvo ploto. - Dėl kilokalorijų kiekio skunde teigia, kad maistas, kuris buvo gaminamas LukiÅ¡kių TI-K ir patiekiamas nuteistiesiems, neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas mano, kad LukiÅ¡kių TI-K siekdamas sutaupyti lėšas (arba pasipelnyti iÅ¡ kaliniams skiriamų lėšų maistui) ir padidinti maisto kiekį, skiedė maistÄ su vandeniu, riebalais. Žymiai blogesnė padėtis yra asmenims, kurie gauna vegetariÅ¡kÄ maitinimÄ . VegetariÅ¡ko maisto neįmanoma valgyti dėl vizualios iÅ¡vaizdos bei riebumo. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡duodami vaisiai (valgiaraÅ¡tyje nebuvo numatyta), taip neužtikrinat vitaminų gavimo. Laisvėje buvo nuÅ¡alęs rankas, kojas bei veidÄ , todėl pasekmes jaučia visÄ gyvenimÄ .

Gydytojai rekomendavo (Pažyma Nr. 56–225, pareiÅ¡kėjas pažymos teismui nepateikė) vartoti vitaminų kompleksus (kurios nuolat ir vartoja). Todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad vaisiai turėjo bÅ«ti įtraukti į jo valgiaraÅ¡tį, o ne perkami už asmeninius pinigus. - Dėl pareigÅ«nų patikrinimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kreipėsi su praÅ¡ymais į kalėjimo administracijÄ ir Kalėjimų DepartamentÄ , kad bÅ«tų patikrinti su juo dirbantys pareigÅ«nai. AtsakymÄ gavo, kad jie yra patikrinti, bet jam nebuvo pateikta jokių įrodymų. - Dėl socialinių ryÅ¡ių neužtikrinimo.

Mano, kad jo atžvilgiu buvo apriboti ir nutraukti socialiniai ryÅ¡iai, riboti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su savo Å¡eimos nariais. Dėl Å¡ių priežasčių jo socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. - Dėl vaizdo skambučių artimiesiems į užsienį teigia, kad dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje (Airija, Didžioji Britanija, Kazachstanas, Lenkija, Izraelis), pasimatymai yra ribojami, todėl prašė administracijos, kad jam bÅ«tų leista jiems paskambinti per programÄ â€žSkype“ ir Å¡itas vaizdo skambučio pokalbis bÅ«tų užskaitytas kaip pasimatymas, nes artimiesiems brangiai kainuoja važiuoti/skristi į LietuvÄ .

Kalėjimo administracija atsisakė tenkinti šį praÅ¡ymÄ . - Dėl ilgalaikių pasimatymų nebuvimo. Kalėjime jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, buvo tik trumpalaikiai, kurie vyksta per stiklÄ arba neatskiriant jo nuo lankytojų. Pasimatymo trukmė yra tik 3 valandos, o dėl visada vėluojančios LukiÅ¡kių TI-K administracijos pasimatymas trunka tik apie 2,5 valandos. Ä® pasimatymÄ lankytojai negali atneÅ¡ti jokio maisto. Pasimatymo metu net negalima atsineÅ¡ti ir iÅ¡gerti su tėvais kavos ar arbatos.

Pasimatymai buvo leidžiami tik kartÄ per du mėnesius. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimos pamatai buvo kuriami ilgÄ laikÄ , ne vienerius metus, auginant dukrÄ , o bÅ«nant kalėjime ir nesudarant galimybės pasimatyti su Å¡eima ilgiau, prasidėjo Å¡eimos birimas. - Dėl duÅ¡o. LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min. Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis duÅ¡u jam nežtekdavo, kadangi jis sportavo, todėl maudytis tekdavo kiekvienÄ dienÄ , bet galimybių tam nebuvo. - Dėl sporto salės naudojimosi trukmės. Nurodo, kad jam buvo leidžiama naudotis sporto sale vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę (duÅ¡o dienÄ ).

Kadangi duÅ¡u galima naudotis tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, tai ir sporto salė suteikiama kartÄ per savaitę. Gydytojai rekomendavo (ta pati pažyma Nr. 56–225) kuo daugiau sportuoti, kadangi yra bÅ«tinas fizinis aktyvumas, jam yra skiriamas gydymas medikamentais, kurie didina kraujagyslių tonusÄ bei gerina mikrocirkuliacijÄ (jam yra iÅ¡raÅ¡omi vaistai, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“). Prašė, kad jam bÅ«tų leista naudotis sporto sale nors 3 kartus per savaitę, bet kalėjimo administracija atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ . - Dėl kanceliarinių daiktų perdavimo iÅ¡ laisvės nurodo, kad pagal nuteistiesiems leidžiamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , nuteistasis turi teisę turėti kanceliarinius daiktus (popierių, tuÅ¡inukus, pieÅ¡tukus ir t.t.), bet jam jų niekas negali perduoti iÅ¡ laisvės, turi tik pirkti LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje. - Dėl kirpimo paslaugų suteikimo.

Teigia, kad jam buvo leidžiama tik kartÄ Ä¯ mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o to tarpu suimtiesiems buvo leidžiama du kartus per mėnesį kirptis. Tokį diskriminuojantį įsakymÄ priėmė kalėjimo direktorius. Prašė, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos tokios pačios kirpimo sÄ lygos, kaip ir suimtiesiems, bet kalėjimo administracija atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ . - Dėl pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos. Nurodo, kad pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema nebuvo įrengta. Neturėjo galimybės, esant reikalui, iÅ¡kviesti pareigÅ«nÄ . - Dėl LukiÅ¡kių TI-K apsipirkimo tvarkos.

LukiÅ¡kių kalėjime apsipirkimas buvo vykdomas pagal praÅ¡ymÄ . Nuteistasis turi užpildyti praÅ¡ymÄ , kÄ jis nori nusipirkti ir įmesti į parduotuvės dėžutę. Nuteistieji nėra vedami į pačiÄ parduotuvę. Nors Seimo kontrolierius ir rekomendavo, kad apsipirkimas bÅ«tų vykdomas ne akluoju bÅ«du, o nuteistieji galėtų patys nueiti ir apsipirkti, bet kalėjimas tvarkos nepakeitė. Apsipirkimo metu negalėjo pats pasirinkti analogiÅ¡kų prekių, jeigu nėra norimos prekės. Dažnai kilo ginčų, kai atneÅ¡ama kita prekė ir jos nenorima keisti. - Dėl LukiÅ¡kių TI-K veikiančios parduotuvės. Parduotuvės valdytojas maisto produktų ir kitų prekių kainas buvo nepagrįstai padidinęs daugiau nei 20 procentų, o kai kurias, net 60 procentų.

Parduotuvės maisto produktų sÄ raÅ¡as yra neiÅ¡samus. Pateikus praÅ¡ymÄ apsipirkti, kainoraÅ¡tyje nurodytos prekės nėra pateikiamos arba pateikiamos visiÅ¡kai ne analogiÅ¡kos prekės. Maistas neatitinka saugos, kokybės, ženklinimo, trÅ«ksta informacijos apie prekes, ant kai kurių prekių neparaÅ¡oma, kokiais kiekiais jos parduodamos, todėl sunku yra atskirti, ar tÄ kaina yra už kilogramÄ ar vienetÄ . Parduodami vaisiai ir daržovės neatitinka privalomų kokybės reikalavimų. Apsiperkant prekės kainos kasos aparato kvite rodomos keliais centais didesnės nei realiai nurodytos kainoraščiuose.

Toks žymus kainų pasikeitimas, prekių neužtikrinimas, kokybės, informacijos stoka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, mano, kad konstatuotinas Lukiškių TI-K parduotuvės valdytojo veiksmų neteisėtumas. - Dėl kameroje esančio tualetinio mazgo. Kalėjime esantis sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, o tik atitvertas 1,5 metro aukščio sienele, dėl to buvo pažeidžiamas jo privatumas. - Dėl visada kameroje degančios šviesos miegos metu.

Kalėjimo kameroje nakties metu buvo visada deganti Å¡viesa, dėl kurios jis neiÅ¡simiegodavo, visada jausdavosi pavargęs. - Dėl apribojimo naudotis elektra. Kalėjime buvo apribojimai naudotis elektra, darbo dienomis nuo 22:00 iki 6:00 yra iÅ¡jungiama elektra, o savaitgaliais nuo 23:00 iki 7:00. Nakties metu esant reikalui arba poreikiui atsigerti arbatos galimybės nėra. Pabrėžia, kad už elektrÄ mokėjo pats, todėl elektros srovei ribojimų jokių net negalėjo bÅ«ti. - Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo.

LukiÅ¡kių TI-K neiÅ¡duodavo pareiÅ¡kėjui higienos priemonių, motyvuodamas tuo, kad nuteistieji gali patys sau nusipirkti. - Dėl neteisėtų kratų LukiÅ¡kių TI-K. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pažymi, kad atliekamų kratų per penkerius metus niekas nefilmavo, kratos metu nėra užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedÅ«rÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 20–40) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų: administracinė byla Nr. I-7428-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2015-1, laikotarpis nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d.), kurioje 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu skundas buvo iÅ¡ dalies patenkintas, priteisiant jam 200 Eur kompensacijÄ . Å is sprendimas įsiteisėjo, todėl praÅ¡o Å¡ioje dalyje administracinę bylÄ palikti nenagrinėtÄ .

Be to, atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti ir trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. skirtingose kamerose, kuriose jam asmeniÅ¡kai teko ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y.

Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras, kaip ir sanitarinės ir dezinfekcijos priemonės.  Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija taip pat yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais jÄ pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m.

LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ valstybinės sveikatos saugos kontrolę dėl oro temperatÅ«ros gyvenamosiose kamerose atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams ir pažeidimų nenustatė.

Teigia, kad Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros (1,6 m aukščio, 1,2 pločio). LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrina teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, tam yra įrengti kiemeliai. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ , taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius.

Atsakovas akcentavo, jog, vadovaujantis Ataskaitos CPT/Inf(92)3 48 punktu, vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu. PareiÅ¡kėjo minima 8 valandų per dienÄ rekomendacija įtvirtinta 47 punkte ir taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Atsakovas teigė, kad galimybė perduoti maistÄ Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nėra įtvirtinta. Dėl galimybės gauti pasimatymus atsakovas apžvelgė tam aktualų teisinį reglamentavimÄ ir nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K neturi teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai keisti teisės aktus.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Šiuo atveju nėra įrodytos bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

 Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (kameros plotas, duÅ¡o vietos įrengimas, mitybos ir higienos reikalavimų laikymasis ir t.t.) atlyginimo. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. vasario 23 d. buvo pateikęs skundÄ dėl analogiÅ¡kų pobÅ«džių reikalavimų (kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų, pasivaikščiojimų trukmės) LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d.

Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ už minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimÄ . Å is sprendimas įsiteisėjo 2016 metų sausio mėnesį (administracinė byla Nr. I-7428-821/2015, proc. Nr. 3-61-3-01315-2015-1). Dėl to administracinė byla dalyje dėl skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos, patirtos kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. dėl gyvenamojo ploto, higienos reikalavimų neužtikrinimo, atlyginimo (siauresnis faktinis skundo pagrindas), turėtų bÅ«ti nutraukta ABTÄ® 103 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Visgi įvertinus tai, kad Å¡ioje byloje faktinis skundo pagrindas yra platesnis nei iÅ¡nagrinėtoje, skundo reikalavimai nagrinėtini iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje skundÄ dėl žalos, patirtos, kaip teigiama, kalint LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., teismui pareiÅ¡kė 2018 m. spalio 15 d. (spaudas ant voko, b. l. 10). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas jo nurodytais aspektais. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas reikalavimams atmesti, jei Å¡is terminas neatnaujinamas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui praÅ¡ant.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo netenkinti praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2015 m. spalio 14 d. imtinai. Tad Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytÄ laikotarpį, kaip pareikÅ¡ti praleidus įstatyme numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiÅ¡kėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminÄ atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.).

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas papildomai netiriant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).

PareiÅ¡kėjas tik bendrai nurodo, kad tarptautiniai teisės aktai nenumato senaties termino žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų reikalavimams pareikÅ¡ti. Europos žmogaus teisių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties termino klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ Nr. 1 89 p. (pareiÅ¡kimo Nr. 36813/97).

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai bÅ«tų proporcingi, jais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis, o tai pat – jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017 ir kt.).

Tad laikytina, kad Å¡ioje byloje bus nagrinėjami iÅ¡ esmės skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už kalinimÄ (ne)tinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. imtinai, kadangi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį pareikÅ¡ti V. A. nėra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo už kitÄ laikotarpį atmestini, kaip pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui aukščiau nurodytoje Å¡ioje byloje pareikÅ¡to skundo dalyje.

Toliau pasisakytina dėl skunde dėstomų galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nurodytu laikotarpiu (2015 m. spalio 15 d. - gruodžio 16 d. imtinai) atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistÄ jį Å¡ioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti perkeliama pareiÅ¡kėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkrečias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkrečiÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kėjus įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Gi pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nėra galimybės prieÅ¡ingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ , tačiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonės, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų 2015 m. spalio 15 d. - gruodžio 16 d. imtinai laikotarpiui LukiÅ¡kių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Dėl minimalaus ploto užtikrinimo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m2 (b. l. 24), tačiau pažymoje nurodomas 0,7 m2 plotas, kuris, kaip palankesnis pareiÅ¡kėjui, ir taikytinas iÅ¡skaičiuojant sanitarinio mazgo plotÄ iÅ¡ bendro kameros ploto (b. l. 51). PareiÅ¡kėjo skunde minimas 0,98 m2 nėra pagrįstas įrodymais, todėl teismas juo nesiremia. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki gruodžio 16 d. buvo laikomas Å¡iose kamerose: 6,86 m2 ploto kameroje Nr. 234 (1 asmuo); 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 79 (1–2 asmuo), 2015 m. gruodžio 23 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ 2 – Ä jį sektorių.

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 3,62 m2 iki 6,16 m2 (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,97 m2 iki 6,86 m2. Taigi, pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto užtikrinimo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik sienele, kurios aukštis buvo tik 1,5 m, dėl ko jautė nepatogumus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) aktualios ginčo laikotarpiui redakcijos 16 punkte įtvirtinti kamerų įrengimo reikalavimai. Taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; <...> nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara <...>.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIÄ®ET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimÄ , 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Nepaisant to, kad ginčo laikotarpiu kalinimo kameros iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau administracinių teismų praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m aukščio sienele laikomas netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, kadangi tokiu bÅ«du sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nematomas kitiems asmenimis viduje ir/ar iÅ¡orėje. Tokia situacija vertinama kaip asmens teisės į privatumÄ pažeidimas vadovaujantis ir EŽTT praktika. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l.

25) nurodyta, kad kamerose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio sienele, kuri apdengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o nuo 2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. praneÅ¡ime dėl V. A.skundo (b. l. 51–55) nurodyta, kad kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusios kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumÄ užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). Pateiktos į bylÄ atsakovo atstovo nuotraukos, kuriose matomos užuolaidos, nepatvirtina atsiliepimo teiginių, jog užuolaidos buvo įrengtos ginčo laikotarpiu (2015 metais) visose atsakovo pabuvotose kamerose, kadangi nėra aiÅ¡kus Å¡ių nuotraukų padarymo laikas ir vieta, o keliose paties atsakovo pateiktose nuotraukose nesimato užuolaidos (b. l. 127–129).

Tad Å¡iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K neįrodė, kad sanitariniai mazgai pareiÅ¡kėjo pabuvotose kamerose ginčo laikotarpiu buvo atitverti užuolaidomis (buvo įrengtos), t. y. įrengti tinkamai, - todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teismų praktikÄ bei pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad naudojantis tualetu, kuris nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik sienele, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ kalint kameroje Nr. 79 dviems asmenims laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. 31 parÄ , buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimÄ , taip pat nenumatytas atskiras sanitarinio mazgo kamerose ventiliavimas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (iki 2015-11-01) ir jÄ pakeitusi HN 134:2015, kurios numatė, kad jose įtvirtinti patalpų įrengimo reikalavimai veikiančių laisvės atėmimo įrengimui taikomi su iÅ¡imtimis.

Veikiančios HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo bei LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡is reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai įgyvendinamas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus, susijusius su galimybės vėdinti patalpas nesudarymu.

Kamera Nr. 234 patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (žr. 2015-12-16 patikrinimo aktas, b.l. 125-126). IÅ¡ atsakovo pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-15 patikrinimo akto (b.l. 123-124) matyti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjo ginčo laikotarpiu kamera Nr. 79 buvo patikrinta ir nustatyta, kad ji neatitinka galiojančių higienos normų reikalavimų, o bÅ«tent sienų dalyje vietomis nubyrėjęs tinkas, atÅ¡okusi sienų danga, dažai, sienelė skirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamojo ploto plytelės nuskilusios, pavirÅ¡iai netinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, pažeidimÄ Ä¯pareigota paÅ¡alinti iki 2015-12-14.

Å i aplinkybė kumuliatyviai įvertintina nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį už aukščiau konstatuotÄ privatumo pažeidimÄ nurodytu laikotarpiu. Dėl asmens higienos reikmenų iÅ¡davimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam kalinimo laikotarpiu nebuvo iÅ¡duoti jokie higienos reikmenys. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokių konkrečiai asmens higienos priemonių jam reikėjo ir/ar jis naudojo(si) bei to, ar jis turėjo Å¡ias priemones (jų dalį) atvykstant į kalinimo įstaigÄ , ar kreipėsi dėl jų iÅ¡davimo ir jam buvo atsakyta, ar jis buvo (ne)pajėgus finansiÅ¡kai jų įsigyti.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (ginčui aktuali redakcija galiojo nuo 2010-03-03), laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjimuose (taip pat asmenims, laikomiems tardymo izoliatoriuose, nuteistiems arešto bausme) vyrams buvo išduodami skalbiamasis ir tualetinis muilas, tualetinis popierius. Taip pat numatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai.

Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. galiojančios redakcijos Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo apraÅ¡e, patvirtintame minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, nebėra diferencijuojamas aprÅ«pinimas asmens higienos reikmenimis priklausomai nuo to, ar asmuo yra suimtasis ar nuteistasis. ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Å io apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Taigi, pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., skyrėsi reikalavimai dėl nuteistųjų ir suimtųjų asmenų aprÅ«pinimo higienos priemonėmis – dantų pasta, Å¡epetėlis, vienkartiniai skustuvai buvo iÅ¡duodami tik suimtiesiems asmenims, Å¡ių priemonių iÅ¡davimas nuteistiesiems nebuvo numatytas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad neturtinės žalos atsiradimÄ jis sieja su aplinkybėmis, kad nebuvo aprÅ«pinamas nurodytomis higienos priemonėmis. Savo ruožtu LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imu (b. l.

54) teigiama, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo suteikiama tiek ir tokių higienos priemonių, kiek buvo nurodyta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Taip pat pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas asmeninėje sÄ skaitoje turėjo pinigų, todėl drabužių, avalynės ir higienos priemonių galėjo įsigyti LukiÅ¡kių TI-K veikiančioje parduotuvėje. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat patvirtina, kad įsigijo asmens higienos priemones iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K parduotuvės už asmenines lėšas.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors nustatytas ginčo laikotarpiu teisinis reguliavimas nebuvo proporcingas, nepagrįstai iÅ¡skyrė suimtųjų grupę ap(si)rÅ«pinant dalimi higienos priemonių, tačiau pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡duodamas skalbiamasis muilas, tualetinis muilas ir tualetinis popierius (dalis asmens higienos priemonių), taip pat suteikta galimybė įsigyti priemonių iÅ¡ asmeninių lėšų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad jo teisė į ap(si)rÅ«pinimÄ higienos reikmenimis buvo apskritai paneigta.

Jokių duomenų apie skundų ar praÅ¡ymų kalinimo įstaigai pateikimÄ dėl aprÅ«pinimo higienos reikmenimis tvarkos, dėl dalies higienos priemonių kaip nuteistajam nesuteikimo pareiÅ¡kėjas nenurodė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu buvusi aprÅ«pinimo higienos reikmenimis tvarka pareiÅ¡kėjÄ tenkino. Apsipirkimo įkalinimo įstaigoje iÅ¡klotinė patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. Juolab, kad ir galiojanti Å¡iuo metu tvarka nenumato visiÅ¡ko nuteistųjų (suimtųjų) aprÅ«pinimo pilnai visais asmens higienos reikmenimis.

AprÅ«pinimas garantuojamas tik finansiÅ¡kai ir materialiai neapsirÅ«pinusiems kaliniams, pateikusiems praÅ¡ymÄ administracijai. Dėl naudojimosi duÅ¡u dažnumo LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. To neneigė ir pareiÅ¡kėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (iki 2015-11-01) 68 punktas ir jÄ pakeitusios HN 134:2015 44 punktas analogiÅ¡kai numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K, suteikdamas galimybę pareiÅ¡kėjui duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė. Ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu gali bÅ«ti įvertinti kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (žr. Lietuvos administracinio teismo 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016) konstatavus ypač prastas kalinimo sÄ lygas, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl naudojimosi duÅ¡u dažnumo pakeitimo įvertinant individualiÄ jo situacijÄ (žr.

Lietuvos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. A-4468-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad pagal HN 76:2010 2 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms 30.6 punkto reikalavimas prie sporto salės įrengti persirengimo kambarį, duÅ¡Ä , tualetÄ , patalpÄ valymo priemonėms, negali bÅ«ti taikomas, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Galiojančioje higienos normoje nėra numatyta tokio reikalavimo.

Kita vertus, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė (buvo trukdžių) nusiprausti po sporto kameroje, o nustatyta tvarka, vėliau, pasinaudoti ir duÅ¡u (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Dėl naudojimosi kirpyklos paslaugomis dažnumo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo leidžiama tik kartÄ per mėnesį pasinaudoti kirpyklos paslaugomis, nors suimtieji turėjo galimybę 2 kartus per mėnesį naudotis kirpyklos paslaugomis.

Atsakovas nurodo, kad skunde minimi teiginiai neatitinka tikrovės, nes Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte numatyta galimybė suimtiesiems ne rečiau kaip kartÄ per savaitę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. PareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiu reikalavimų buvo laikomasi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo nuteistasis, o ne suimtasis. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imo matyti, kad visgi vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuteistiesiems suteikiama galimybė kartÄ per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o suimtiesiems – ne rečiau kaip du kartus. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo dažnesnio nei kartÄ per mėnesį poreikio naudotis kirpėjo paslaugomis, nepasitvirtino, kad jis bÅ«tų kreipęsis į kalėjimo administracijÄ dėl dažnesnio kirpyklos paslaugų poreikio ir jam bÅ«tų nepagrįstai atsakyta ir dažnesnio kirpimo paslaugų nesuteikimas (negavimas) bÅ«tų sukėlęs konkrečius iÅ¡gyvenimus (neturtinę žalÄ ).

Dėl to nėra teisinio pagrindo vien dėl to, kad reguliavimas numato skirtingÄ suimtųjų ir nuteistųjų aprÅ«pinimo kirpyklos paslaugomis dažnumÄ , pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , nenustačius faktinio dažnesnio kirpyklos paslaugų pareiÅ¡kėjui poreikio, nes pareiÅ¡kėjo teises gali pažeisti ne pats reglamentavimas, o galimybės pasinaudoti konkrečia paslauga teisės apribojimas, teisės nesuteikimas. Dėl naktinio apÅ¡vietimo PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nakties metu buvo visada deganti Å¡viesa, dėl kurios neiÅ¡simiegodavo.

Pranešime dėl V. A. skundo (b. l.

52) nurodyta, kad naktinis apšvietimas reikalingas kamerose laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, savižudybių prevencijai, asmenų saugumui užtikrinti, užtikrinti galimybę pareigūnams stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės ar savęs žalojimo atveju, t. y. poreikis naktinio apšvietimo būtinas kalinimo įstaigoje ir pateisinamas nurodytais tikslais. Higienos normos HN 76:2010 numato, kad naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė nei 20 lx (23 p.).

Galiojanti HN 134:2015 numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx (14 p.). Iš atsakovo pateikto 2015m. kovo 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu išmatuota dirbtinė apšvieta akte nurodytose kamerose atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 82-86). Byloje nėra duomenų, kad naktinis apšvietimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (neteisėti veiksmai). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad naktinis apšvietimas pareiškėjui būtų sukėlęs sveikatos sutrikimus (žala).

Atsižvelgiant į tai, teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčo laikotarpiu dėl bÅ«tent Å¡ios kalinimo sÄ lygos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Dėl apribojimo naudotis elektra nakties metu Nurodo, kad kalėjime buvo nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis nuo 22:00 iki 6:00, o savaitgaliais nuo 23:00 iki 7:00. Nakties metu esant reikalui arba poreikiui atsigerti arbatos galimybės nėra. Pabrėžia, kad už elektrÄ mokėjo pats, todėl elektros srovei ribojimų jokių net negalėjo bÅ«ti.

Atsakovas nurodo, kad elektros energijos tiekimo į elektros lizdus atjungimas yra priemonė palaikyti kalėjime režimo reikalavimus, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudotųsi tik laisvalaikio metu, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , netrikdant kitų kalinčių asmenų. Pažymima, kad iÅ¡skirtiniais atvejais (pvz., sporto varžybų metu) administracija priima atskirÄ sprendimÄ pratęsti elektros tiekimÄ Ä¯ elektros lizdus laikÄ . Elektros energijos tiekimo apribojimai nustatyti. Pažymėtina, kad kalėjimų departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-125 Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo, kurio 27 punkte numatyta, kad elektros prietaisais naudojamasis laisvalaikio, iÅ¡skyrus nepertraukiamÄ miegÄ , metu.

Iki Å¡io įsakymo priėmimo elektros prietaisų naudojimo tvarkÄ nustatė įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 96 str.). PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokiÄ Å¾alÄ patyrė neturėjęs galimybę nakties metu atsigerti arbatos, todėl įvertinus bÅ«tinybę įkalinimo įstaigoje palaikyti dienotvarkę ir režimÄ , nėra pagrindo konstatuoti kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Tai, kad pareiÅ¡kėjas mokėjo už sunaudotÄ elektros energijÄ neduoda pagrindo tikėtis individualizuotų kalinimo sÄ lygų ir nesilaikyti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos bei nustatytos dienotvarkės ir režimo.

Dėl galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kamerose jam nebuvo įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema ir jam nebuvo užtikrinta galimybė iÅ¡kviesti pareigÅ«nÄ . Byloje pateikti duomenys, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, ir skunde nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme ar pavojingomis aplinkybėmis, kurių bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu, be to, pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintina kaip deklaratyvius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Dėl kratų (apžiÅ«rų) nefilmavimo PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad per daugiau nei penkerius metus kol buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nė karto atliekamos kratos nebuvo filmuojamos. Be to, mano, kad kratos turi bÅ«ti atliekamos pagal baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, suraÅ¡ant protokolÄ , nufotografuojant, nufilmuojant, apraÅ¡ant, supakuojant, užantspauduojant kratų metu paimtus daiktus.

Mano, kad krata kameroje yra teisės į privatų gyvenimÄ ir bÅ«stÄ pažeidimas. Pažymėtina, kad BVK 112 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems daroma krata, asmens kratÄ atlieka tos pačios lyties pareigÅ«nais. Tai reikalinga įstaigų vidaus tvarkai palaikyti, reguliuoti draudžiamų turėti, laikyti daiktų patekimÄ Ä¯ įstaigÄ , palaikyti režimÄ Ä¯staigoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos kratų atlikimo instrukcijos 156 punkte numatyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiÅ«rint asmeninius daiktus, neiÅ¡rengiant suimtojo arba nuteistojo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone Å¡ioje nuostatoje leidžiamas techninių priemonių naudojamas kratai atlikti, o ne kratos eigai fiksuoti. Techninės priemonės, naudojamos dalinei kratai atlikti, yra skirtos tam, kad bÅ«tų galima patikrinti, ar nuteistojo drabužiuose bei avalynėje neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Nuteistojo filmavimas dalinės kratos metu nėra minėtos instrukcijos 156 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas (žr. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtintoje Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkoje taip pat numatyta asmens apžiūra naudojant technines priemones. Ginčui aktualiu laikotarpiu 20 punkte buvo numatyta, kad gali būti naudojamos vaizdo fiksavimo priemonės, tačiau tai nereiškia, kad jų nenaudojimas yra laikytinas pažeidimu. Galiojančioje redakcijoje numatyta, kad vaizdo fiksavimo priemonės gali būti naudojamos raštu sutikus asmeniui, tuo atveju surašomas protokolas.

Tai paliktina kiekvienai įstaigai spręsti vidaus tvarkoje, įvertinus turimas technines priemones ir galimybes. Be to, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius vertintina kaip deklaratyvius (pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nenurodo, ar jam buvo atlikta krata, kada buvo atliktos jo kratos ir kada buvo minėti pažeidimai ir kt.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad atliekama krata nebuvo filmuojama. Seimo kontrolierių rekomendacijos atlikus tyrimÄ kitoje kalinimo institucijoje nėra pagrindas konstatuoti kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ konkretaus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Å¡ioje byloje, kai tiriamos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K.

Dėl maitinimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo ginčo laikotarpiu metu maistas buvo prastos kokybės, skiedžiamas vandeniu su riebalais. Nurodo, kad nebuvo iÅ¡duodami vaisiai. Teigia, kad laisvėje nuÅ¡alo rankas, kojas bei veidÄ , gydytojai rekomendavo vartoti daugiau vaisių, todėl, jo manymu, jis turėtų gauti vaisių. Nurodo, kad buvo nedirbantis. Nenurodo, kad bÅ«tų vegetaras. Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trÅ«ko. Taip pat nepasitvirtino, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėl netinkamos maisto kokybės ir/ar kiekio kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojÄ . Nėra duomenų ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jam bÅ«tų buvęs nustatytas specialaus pagal gydytojų iÅ¡vadas maitinimas.

Skunde pateikiama niekuo nepagrįsta pareiÅ¡kėjo nuomonė apie tinkamo maitinimo ginčo laikotarpiu neužtikrinimÄ , vaisių jam nepriskyrimÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad LukiÅ¡kių TI-K skiedžia maistÄ vandeniu ar riebalais nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, neturintys teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl galimai neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Taigi pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kuo grindžia savo teiginius apie maisto skiedimÄ ir t.t. 2015 metais.

Atsakovas konkrečiai nurodė maitinimo tvarkÄ ir maisto patikrinimo prieÅ¡ iÅ¡davimÄ kaliniams tvarkÄ . Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imu (b. l. 54–55) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K esantiems asmenims tiekiamas maistas yra subalansuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus budintis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Be sveikatos priežiÅ«ros darbuotojo juslinio patikrinimo ir įkalinimo įstaigos direktoriaus budinčio padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama, taigi, visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartoti. TermiÅ¡kai apdorotas maistas yra laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems jis yra iÅ¡duodamas Å¡iltas. Ginčo laikotarpiu maitinimo organizavimas LukiÅ¡kių TI-K vyko maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2014-01-17 įsakymu Nr. 1-7.

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu valgiaraščius, patvirtintus kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Jie galiojo nuo 2014-07-01 iki 2018-01-01. Valgiaraščiuose ginčo laikotarpiu buvo įtraukti džiovinti vaisiai 10g per dienÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: <...> vaisiai – 9 g.

Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraÅ¡tį. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo teiginiai apie kilokalorijų kiekio nebuvimÄ maisto racione ar vaisių nebuvimo valgiaraščiuose, arba specialaus pagal gydytojų iÅ¡vadas maitinimosi pareiÅ¡kėjui neužtikrinimo. Pažymėtina, kad įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiÅ¡kėjo fiziologinius poreikius, Å«gį minėti teisės aktai nenustato.

PareiÅ¡kėjas nenurodė faktinių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė bÅ«tų buvusi deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parÄ . Nekonkretizavus Å¡ių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, jog bÅ«tų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis praeityje nuÅ¡alo galÅ«nes ir jam pateiktos konkrečios gydytojų rekomendacijos (kurios bÅ«tų atskleistos ir kalinimo įstaigos sveikatos priežiÅ«ros specialistams, kurie turėtų galimybę pateikti savo iÅ¡vadas) bÅ«tent dėl to taikyti pareiÅ¡kėjui specialiÄ dietÄ .

Skunde nurodomos kaip „pažyma Nr. 56-225“, jei tokia apskritai egzistuoja, nėra aiÅ¡kus iÅ¡davimo laikas, iÅ¡davusi jÄ gydymo įstaiga ar gydytojas. Atsakovas nenurodė žinojęs apie tokiÄ pažymÄ ar gydytojų rekomendacijas. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad nepasitvirtino skundo argumentai dėl netinkamo pareiÅ¡kėjo maitinimo ginčo laikotarpiu. Dėl užsiėmimų kaliniams Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems taikomos pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios: socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.

Taip pat LukiÅ¡kių TI-K vykdomos socialinės reabilitacijos programos – priemonės: LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/ AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonių apraÅ¡as, suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonės, savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos apraÅ¡as, kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ , turėjo galimybę lankytis fizinės reabilitacijos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose sporto ir kultÅ«riniuose renginiuose bei konkursuose.

Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Taip pat nurodė, kad socialinis darbas ir užimtumas vykdomas tiek kamerose, tiek už kamerų ribų. Suimtieji ir nuteistieji turi galimybę sportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Teigė, kad į kameras yra duodami Å¡achmatų, domino ir kiti žaidimai. Pažymėjo, kad norint dalyvauti socialinės reabilitacijos programose-priemonėse, suimtasis ar nuteistasis turi iÅ¡reikÅ¡ti norÄ (b. l. 28–29). PareiÅ¡kėjas skunde pats nurodo, kad kartÄ Ä¯ savaitę sportavo, buvo socialinės reabilitacijos poilsio ir narkomanijos prevencijos kambaryje, bei Å¡achmatų bÅ«relyje ir kompiuterinio raÅ¡tingumo pamokas. Taip pat lankė anglų kalbos kursus (b. l. 2). Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad su juo nebuvo vykdoma jokių socialinių ar psichologinių užsiėmimų atmestini, kaip neįrodyti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , kad jam pagal gydytojų rekomendacijas bÅ«tų suteikta teisė dažniau sportuoti. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius vertintina kaip nepasitvirtinusius ir deklaratyvius (pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad bÅ«tų kreipęsis dėl daugiau užsiėmimų suteikimo, kad praeityje nuÅ¡alo galÅ«nes ir dėl to gydytojai jam rekomendavo dažniau sportuoti, taip pat nepateikia duomenų ar LukiÅ¡kių TI-K su Å¡iomis gydytojų rekomendacijomis susipažino, kuri gydymo įstaiga iÅ¡rašė Å¡iÄ pažymÄ , kada ji iÅ¡raÅ¡yta ir kt.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti dėl daugiau papildomų užsiėmimų neužtikrinimo.

Pažymėtina, kad kiekvienoje kalinimo įstaigoje yra psichologinė tarnyba, kurios viena iÅ¡ veiklos krypčių yra ir psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas, individuali ir grupinė terapija ir t.t., kurios paslaugomis pareiÅ¡kėjas turėjo ir turi galimybę pasinaudoti esant poreikiui (BVK 138 str.). Dėl sporto salės naudojimosi trukmės PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam leista naudotis vienÄ kartÄ per savaitę sporto sale (bÅ«tent duÅ¡o dienÄ ), nors jam buvo bÅ«tinas sportinis aktyvumas bent 3 kartus per savaitę.

Kalėjimo administracija atsisakė tenkinti tokį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Pirmiausia pareiÅ¡kėjo nurodymas apie sportinio aktyvumÄ jam individualiai padidinimÄ nepagrįstas gydytojų iÅ¡vadomis. Pats pareiÅ¡kėjas patvirtina, kad turėjo galimybę sportuoti tiek, kiek priklauso pagal kalinimo įstaigos dienotvarkę. Be to, pažymėtina, kad prie sportinio aktyvumo gali bÅ«ti priskirtinas ir pasivaikščiojimas kiemeliuose nustatyta tvarka, dalyvavimas atsakovo aukščiau nurodytose veiklose, užsiėmimuose, konkursuose kalinimo įstaigoje.

Dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ginčo laikotarpiu Å¡iuo aspektu. Tam, kad konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas turėjo nurodyti ir įrodyti, kad kalinimo įstaigos administracija nesuteikė teisės aktuose nustatytos teisės, trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, apsunkino pasinaudojimÄ ja ir pan. Pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad buvo leidžiama naudotis sporto sale dienotvarkėje nustatytu dažnumu kaip ir visiems kaliniams, o sportinį, ar apskritai, aktyvumÄ galima, kaip jau minėta, palaikyti ir dalyvavimo kitose veiklose, kurių buvimas aptariamoje kalinimo įstaigoje yra užtikrinamas, pagalba.

PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dalyvauja kitose veiklose ir nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ Å¾alÄ galėjo patirti dėl dažnesnio naudojimosi sporto sale neužtikrinimo, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo bÅ«tent Å¡iuo aspektu taip pat atmestinas. Dėl pasivaikščiojimų kiemelio įrengimo, priežiÅ«ros, pasivaikščiojimų organizavimo ir trukmės PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik kartÄ per dienÄ ir tik vienai valandai, be to pasivaikščiojimų kiemelis labai mažas, jame vienu metu vaikščiojo daug žmonių, buvo sunku judėti.

Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. birželio 23 d. redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., reglamentuojančios paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas 1 dalies 4 punkte numatyta teisė gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Taigi, pareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščioti į laukÄ buvo iÅ¡vedamas ne mažiau 1 valandÄ per dienÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų nenustatyta.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių naudojimo tvarkos ir dydžio pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra.

IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema (22 p.). Taip pat Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore, o 18.4 punktas numato, jog teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Tačiau nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016).

Tai, kad pareiÅ¡kėjas remiasi nurodytomis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ar savo nepatvirtintais paskaičiavimais, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien judėti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau ir vykdamas į užsiėmimus, sportuodamas. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo purvini, danga nėra lygi, pastoviai po lietaus bÅ«na balos, arba vandens LukiÅ¡kių TI-K pateikė sveikatos centro patikrinimo aktus artimus ir aktualius ginčo laikotarpiui. 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte konstatuota, kad I-ame korpuse esantys pasivaikščiojimo kiemeliai buvo vizualiai tvarkingi, tai atitiko HN 76:2010 18.4 papunkčio reikalavimÄ , kur nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Dėl socialinių ryÅ¡ių palaikymo, pasimatymų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 d. (plėšimas įsibraunant į patalpÄ arba panaudojant neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar žaloti pritaikytÄ daiktÄ ), 178 straipsnio 2 d. 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus (nužudymas kankinant ar itin žiauriai ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų), 302 straipsnio 1 dalį 17 metų laisvės atėmimo bausme, 5 metų atliekant bausmę kalėjime, o likusiÄ dalį – pataisos namuose.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas paprastosios grupės sÄ lygomis. Taigi, pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina tik iÅ¡ to laikotarpio, kai jo statusas buvo nuteistasis. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus suteikti ilgalaikius pasimatymus, byloje nėra. Taip pat pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nekonkretizavo, kad teikė tokius praÅ¡ymus, kad jis turi sutuoktinę ar sugyventinę, nenurodė ir nepateikė jokių giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų (gimimo, santuokos liudijimai, kt.), netgi nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais neturėjo galimybės pasimatyti, bendrauti ar su kuriais nutrÅ«ko ar buvo apsunkinti socialiai ryÅ¡iai.

BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai nuostatos, numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas, t. y. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ; gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; vienÄ kartÄ per savaitę paskambinti telefonu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.

Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose, specialiai įrengtose patalpose. Å i tvarka detalizuota Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89. Dėl giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (galiojęs iki 2016 m. balandžio 28 d.).

Taigi, pagal BVK 85 straipsnį apskritai pareiÅ¡kėjui atliekant bausmės dalį kalėjimo sÄ lygomis nėra numatyta teisė turėti ilgalaikius pasimatymus (kaip nuteistajam). Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2016 m. balandžio 1 d., pareiÅ¡kėjas turėjo teisę gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ per du mėnesius. Skunde nedetalizuota, kaip (su)trukdė socialinius ryÅ¡ius palaikyti įstatymo garantuojami trumpalaikiai pasimatymai ir kodėl bÅ«tent tik ilgalaikių pasimatymų suteikimas bÅ«tų užtikrinęs socialinių ryÅ¡ių aptariamu dviejų mėnesių laikotarpiu palaikymÄ su nekonkretizuotais asmenimis.

Pažymėtina, kad trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018) yra pripažinęs ir tai, jog BVK nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose (paprastojoje grupėje), nenumato teisės gauti ilgalaikius pasimatymus (BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta tik teisė į trumpalaikius pasimatymus), tad Å¡iuo aspektu bÅ«tų tiesiogiai taikytina Konvencija (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame, kaip minėta, praktika suformuota iÅ¡ esmės bylose, kuriose asmenys yra suimtieji, o ne nuteistieji, net ir kalėjime laikomiems nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai turėtų bÅ«ti suteikiami. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymÄ realizavimÄ kaip ir suimtųjų atveju visgi sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka tokį pasimatymÄ gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieÅ¡ kreipdamasis teisminės gynybos į teismÄ , taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžiančių jo Å¡eiminius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Å iuo atveju, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė pačiam asmeniui neiÅ¡reiÅ¡kus valios pasinaudoti tokia teise. Be to, akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. Balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018, spręsdamas klausimÄ dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymo iÅ¡tirti bÅ«tent BVK 94 straipsnio nuostatų, nesuteikiančių teisės į ilgalaikį pasimatymÄ ne tik su sutuoktiniu ar sugyventiniu, tačiau ir su kitais artimaisiais giminaičiais (konkrečiai – vaikais), atitiktį Konstitucijai priimtinumo, pažymėjo, kad iÅ¡ teismo pateikiamų argumentų nėra aiÅ¡ku, kodėl iÅ¡ Konstitucijos nuostatų valstybei turėtų kilti pareiga užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ ne kitais bÅ«dais, o bÅ«tent leidžiant ilgalaikius pasimatymus ne tik su BVK 94 straipsnio 3 dalyje nurodytais asmenimis, bet ir su kitais Å¡eimos nariais, taip pat su vaikais.

Konstitucinio Teismo vertinimu, be ilgalaikių pasimatymų, Bausmių vykdymo kodekse (73, 74, 75 ir kituose straipsniuose) yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryÅ¡ių su Å¡eima ir socialinių ryÅ¡ių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų. Taigi Konstitucinis Teismas sprendė, jog pagal KonstitucijÄ reguliuojant Å¡eimos santykius turi bÅ«ti atsižvelgiama į reguliuojamų santykių specifikÄ , ir nepateikta teisinių argumentų, kad, BVK 94 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. redakcija) 3 dalyje nenustačius nuteistųjų teisės į ilgalaikius pasimatymus su kitais joje nenurodytais asmenimis, be kita ko, su vaikais, tačiau kitose Å¡io kodekso nuostatose nustačius kitas minėtas nuteistųjų bendravimo su Å¡eimos nariais formas, yra pažeidžiama nuteistųjų teisė palaikyti Å¡eimos ryÅ¡ius esmė arba neproporcingai varžomas nuteistųjų privatus ir Å¡eimos gyvenimas.

Taigi, Konstitucinio Teismo nuomone, nuteistųjų socialiniams ryÅ¡iams su kitais artimais giminaičiais (ne sutuoktiniu ar sugyventiniu) palaikyti BVK yra numatyta kitų priemonių (ne ilgalaikių pasimatymų), dėl ko tokių asmenų teisė į privatų ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ nėra pažeidžiama. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje (2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-830 662/2018). Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė kitu bÅ«du bendrauti su Å¡eima, t. y. jis turėjo teisę siųsti ir gauti neribotÄ skaičių laiÅ¡kų ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu (b. l. 127–128).

PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių ir neginčijo. Be to, už gerÄ elgesį pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę bÅ«ti paskatintas papildomais trumpalaikiais pasimatymais, skambučiu telefonu (BVK 140 str.). Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje aptariamas dviejų mėnesių kalinimo laikotarpis, o skunde nedetalizuota, kuo Å¡is laikotarpis buvo toks reikÅ¡mingas, kad per jį negavus ilgalaikio pasimatymo galėjo nutrÅ«kti susiformavę socialiniai ryÅ¡iai, nors buvo suteikiama galimybė socialinius ryÅ¡ius palaikyti kitomis bendravimo formomis.

Dėl vaizdo skambučių Nurodo, kad dauguma artimųjų gyvena užsienyje, todėl pageidavo naudotis „Skype‘ programa bendraudamas su artimaisiais užsienyje. Atsakovas nurodė, kad kaliniams leidžiama skambinti telefonu, jei tuo metu jie yra mokÅ«s arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija, pataisos namuose apribojimo, pažymėjo, jog teisė skambinti internetinės telefonijos bÅ«du, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiÅ¡ka nauja teisė, o tik vienas iÅ¡ teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo bÅ«dų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos bÅ«das įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Skunde pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo asmenų, su kuriais bendrautų bÅ«tent Å¡ia alternatyvia komunikacijos priemone, nenurodė, kad buvo negalima bendrauti su jais telefonu, nedetalizavo giminystės ryÅ¡io su asmenimis ir apskritai nepasitvirtino, kad bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl tokios komunikavimo priemonės panaudojimo bÅ«tinumo. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistieji galėtų naudotis mobiliuoju ryÅ¡iu, interneto prieiga. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu bibliotekoje yra sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su riboto interneto prieiga, skirta pagerinti nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų darbu ir kompetencija, praplėsti akiratį, kuria gali pasinaudoti visi nuteistieji, iÅ¡skyrus patalpintus į drausmės izoliatorių.

Dėl pareigÅ«nų patikrinimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kreipėsi su praÅ¡ymais į kalėjimo administracijÄ ir Kalėjimų DepartamentÄ , kad bÅ«tų patikrinti su juo dirbantys pareigÅ«nai. AtsakymÄ gavo, kad jie yra patikrinti, bet jam nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl pareigÅ«nų patikrinimo. Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojęs ginčo laikotarpiui aktualus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, patvirtintas 2000 m., balandžio 18 d. Ä®statymu Nr. VIII-1631 (įsigaliojęs nuo 2000-09-01) nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų, pataisos pareigÅ«nų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybÄ , tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sÄ lygas.

Statute apibrėžiami reikalavimai, įskaitant ir sveikatos reikalavimus, pretenduojantiems į Å¡iÄ tarnybÄ , tarnybinės veiklos vertinimas, numatytos veiklos garantijos, kt. Taip pat su kaliniais dirbantiems pareigÅ«nams taikomi etikos reikalavimai, kurie patvirtinti departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79. Pažymėtina, kad neteisėti kalinimo įstaigos (pareigÅ«no) veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tuomet, kai kalinimo įstaigos administracija ar pareigÅ«nas nevykdo teisės aktuose jai nustatytos pareigos ar vykdo jÄ netinkamai kalinio (-ių) atžvilgiu, kas reiÅ¡kia, kad kalinys turi tam tikrÄ teisę, kuriÄ privalėtų įgyvendinti kalėjimo administracija, tačiau pastaroji neįgyvendina kalinio teisės ar įgyvendina jÄ netinkamai.

Tokių aplinkybių nenustatyta, o pareiÅ¡kėjas jų nenurodė ir neįrodė. Dėl informacijos apie konkrečius pareiÅ¡kėjÄ prižiÅ«rėjusius pareigÅ«nus pateikimo pažymėtina, kad kaliniai neturi teisės, o kalėjimo administracija neprivalo, teikti jiems duomenų iÅ¡ prižiÅ«rėtojų asmens bylų. Kalinimo įstaigų darbuotojai turi teisę į savo asmens duomenų, esančių asmens ar tarnybos bylose, apsaugÄ . Nuteistųjų teisės apibrėžtos BVK 11 str. Nuteistojo teisė gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, savo teises bei pareigas neapima informacijos apie konkrečius pareigÅ«nus, jų sveikatÄ gavimo.

Pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ gavo. Dėl to Å¡iuo faktiniu pagrindu tenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo taip pat nėra teisinio pagrindo. Dėl kalinimo įstaigos parduotuvės Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86–88 punktai, 90 punktas, LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1-133 patvirtinto LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos apraÅ¡o 11, 13–14 punktai, 2009 m. liepos 9 d.

Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas bÅ«tiniausių reikmenų asortimentas bei Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių Nr. V-172 3 punktas, 5–9 punktai nustato laisvės atėmimo vietos įstaigų direktoriams pareigÄ užtikrinti, kad Å¡iose įstaigose laikomi asmenys ne rečiau kaip kartÄ per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų bei prižiÅ«rėti Å¡ios asmenų teisės įgyvendinimo sÄ lygas, t. y. kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomiems asmenims siÅ«lomas prekių asortimentas atitiktų teisės aktuose nustatytÄ privalomÄ maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų asortimentÄ bei kad Å¡ių prekių kaina bÅ«tų ne didesnė negu jų kaina parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i ir kurios veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, o nustačius neatitikimus imtis teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių (raÅ¡tiÅ¡kas parduotuvės savininko įspėjimas, netesybų taikymas, nuomos sutarties nutraukimas).

Pažymėtina, kad privalomo maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiÅ¡kia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, kad parduotuvėje nuolat bÅ«tų visi parduotuvės kainoraÅ¡tyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). Maisto produktų asortimente bei bÅ«tiniausių reikmenų asortimente nėra nurodytos konkrečios atitinkamų gamintojų prekės. To daryti dėl galimų pasirinkimų įvairovės nėra nei poreikio, nei galimybės, todėl prekių asortimentuose yra apibrėžtos tik tam tikros maisto produktų bei bÅ«tiniausių reikmenų prekių grupės. Tuo tarpu atskirų Å¡ių prekių grupių gaminių pasiÅ«lÄ formuoja parduotuvės savininkas, o laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomi asmenys jiems siÅ«lomas įsigyti prekes gali pasirinkti pagal kainos ir (ar) kitus jų poreikius atitinkančius kriterijus.

Atitinkamai nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali bÅ«ti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymÄ pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Byloje taip pat pateikta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pirkti bÅ«tiniausias prekes suvestinė (b.l. 45-50), kas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi apsipirkimo teise. Skunde nedetalizuota, kuo 2015 metais buvusi apsipirkimo tvarka bÅ«tų pažeidusi pareiÅ¡kėjo teises įsigyti bÅ«tiniausių produktų ar prekių, o aptariamos situacijos vertintinos kaip hipotetinės, neaiÅ¡kios ir nedetalizuotos tiek, kad galima bÅ«tų jas teisiÅ¡kai įvertinti.

Teismo vertinimu LukiÅ¡kių TI-K laikėsi teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys ne rečiau kaip kartÄ per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjas negalėjo įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo teisė apsipirkti buvo pažeista, kadangi, kaip skunde nurodo pats pareiÅ¡kėjas, tokiais atvejais nesama prekė bÅ«davo pakeičiama kita tos prekių grupės preke, kurios pareiÅ¡kėjas galėjo ir atsisakyti bei už jÄ nemokėti ir norimÄ prekę įsigyti kitos savaitės apsipirkimo metu.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise ne rečiau kaip kartÄ per savaitę LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje įsigyti prekių, nustatytų Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintame privalomame prekių asortimente, jis nebuvo verčiamas įsigyti nepageidaujamų ir jo netenkinančių prekių. Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje parduodamų prekių kaina yra per didelė, be to, dažnai LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje apskritai nebÅ«davo tam tikrų rÅ«Å¡ių prekių, nurodo, jog teisės aktais LukiÅ¡kių TI-K yra nustatyta pareiga ne tik užtikrinti, kad suimtieji galėtų įgyvendinti teisę apsipirkti, bet ir prižiÅ«rėti Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas, įskaitant privalomai asortimente nurodytų prekių buvimo parduotuvėje bei Å¡ių prekių kainos kontrolę.

Pranešime dėl V. A. skundo nurodyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-53 yra sudaryta komisija, kuri atlieka kainų kontrolę, lygindama kainas UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje su netoliese esančių parduotuvių prekių kainomis. Jei yra pastebima, kad parduotuvėje prekės yra 10 proc. didesnė nei šalia įstaigos esančiose parduotuvėse kainų vidurkis, įmonei siunčiamas pranešimas ir kaina yra mažinama. Dėl to nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo šiuo aspektu.

Daiktų perdavimas iÅ¡ laisvės (kanceliarinės prekės) Pažymėtina, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose esamus pinigus įsigyti neribotÄ kiekį raÅ¡omųjų reikmenų (BVK 93 str. 1 d.). Vien ta aplinkybė, kad nuteistieji turi kanceliarines priemones įsigyti kalinimo įstaigos parduotuvėje, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų, kadangi iÅ¡ laisvės patenkančių daiktų patekimo į laisvės atėmimo vietÄ ribojimas pateikiamas kalėjimo režimo užtikrinimu, draudžiamų daiktų patekimo į įstaigÄ ir apyvartos tarp nuteistųjų draudimu, elgesio kontrole ir t.t.

Be to, nuteistiesiems leidžiama per Å¡eÅ¡is mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, patalynės, avalynės siuntinį. Pažymėtina, kad pagal; taisos namų vidaus tvarkos taisykles (83 p.) nuteistiesiems siuntiniu gali bÅ«ti perduoti Å¡ie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, paÅ¡to ženklai ir raÅ¡ymo popierius. Tad neįrodyti administracijos neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu, kurie sudarytų pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ .

Juolab, kad ir neturtinė žala skunde Å¡iuo aspektu nedetalizuota. Kitais papildomais nei aukščiau aptartais aspektais kalinimo sÄ lygos nėra tiek detaliai atskleistos, apibÅ«dintos ir iÅ¡skirtos, kad sudarytų atskirÄ ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ spręsti dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, galimos žalos pareiÅ¡kėjui padarymo. Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio Konstatavus tinkamų kalinimo sÄ lygų tam tikru aspektu (-asi) pažeidimÄ , svarstytina dėl neturtinės žalos buvimo ir jos dydžio pareiÅ¡kėjui nustatymo.

Kaip aukščiau nustatyta, pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ kalint bendrųjų higienos reikalavimų neatitinkančioje kameroje Nr. 79 dviems asmenims, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki gruodžio 14 d., t. y. 31 parÄ . Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , svarstytina dėl neturtinės žalos nustatymo ir dydžio įvertinimo, kadangi vien neteisėtų veiksmų pripažinimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakankama satisfakcija. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė nepatogumais, pavojumi sveikatai, pažeidimu, garbės ir orumo pažeidimu, nedetalizuodamas Å¡ių aplinkybių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrÄ ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Todėl, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sÄ lygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrinant privatumo, higienos normų pažeidimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 25000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų masto nustatytų neteisėtų veiksmų kontekste.  Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:  iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui V. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200,00 EUR (du Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ dalį skundo atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl dalies ginčo ir kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .   Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė