2022-02-11 Nr. CB-1311-2-69-3-13605-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-705

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13605-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 2 d. paduotu ieškovės AB „Kauno energija“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės buto savininkės 1805,50 Eur įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. patiektą šilumą patalpų šildymui, 65,70 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, šį sprendimą paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodė tokius esminius argumentus:

1. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų reikalavimas pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo, paliko nepakeistą. Taigi atsakovų atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Šiuose sprendimuose konstatuota, jog atsakovai, atjungdami savo buto šildymo sistemą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų, nesilaikė atjungimo metu galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų, nepateikė reikiamų dokumentų, dėl ko buto nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų atjungimas laikytinas neteisėtu, dėl to ir šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis taip pat negali būti laikoma nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje taip pat buvo nustatyta, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovai po 2011 m. rugsėjo 30 d. būtų atlikę buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos įteisinimo veiksmus. Jokių naujų įrodymų, susijusių su šiais nagrinėjamais faktais į šią civilinę bylą iš atsakovų pusės taip pat nebuvo pateikta. Tačiau skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, nei buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė prejudicinių faktų taisykles, nustatytas CPK 182 straipsnio 2 punkte.

2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nustatytu prejudiciniu faktu, kad nėra pagrindo pripažinti šalių tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį vienašališkai nutraukta ir pagrįstai su juo susijusių faktinių aplinkybių iš naujo šioje civilinėje byloje nenustatinėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tiek atsakovų, tiek ir ieškovės apeliacinius skundus, iš naujo pasisakė dėl vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties nutraukimo aplinkybių ir, net ir nesant atsakovų naujai pareikšto reikalavimo pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., jį savarankiškai išsprendė ir tenkino, nutarties motyvuose nurodęs, kad šilumos energijos tiekimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, nes tyrė aplinkybes, kurios ne tik kad nebuvo iš naujo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, bet ir negalėjo būti pakartotinai nagrinėjamos, kadangi yra draudžiama teismui iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino viso gyvenamojo namo atsijungimo nuo centralizuoto šildymo fakto ir paneigė ieškovės teisę gauti įsiskolinimo apmokėjimą už faktiškai patiektą šilumos energiją. Šiuo atveju ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka skaičiavusi atsakovei mokestį už šilumos energiją, lieka su iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis (negautu apmokėjimu už faktiškai pateiktą šilumos energiją), o atsakovė, neteisėtai atsijungusi nuo šildymo sistemos įrenginių, yra atleidžiama nuo prievolės apmokėti įsiskolinimą. Tokie teismų spendimai yra iš esmės ydingi ir negali būti palikti galioti, kadangi asmenys, pasielgę neteisėtai, išvengia atsakomybės ir taip pažeidžia trečiųjų asmenų, šiuo atveju ieškovės (šilumos tiekėjos), teisėtus lūkesčius, kuriuos suformavo tuo metu galiojančios teisės normos, t. y. kad visiems vartotojams, siekiantiems atsijungti nuo centrinės šilumos tiekimo sistemos, yra ir turi būti taikomi bendri galiojantys reikalavimai. Teismai neapgynė ieškovės, kaip kreditorės teisės atgauti įsiskolinimą iš atsakovės, neteisėtai atjungusios buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose, kuriose išaiškinta, jog savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017); 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469-2021; ir kt.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei AB „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 42 (keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 2 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 484.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė