d38ad65b-e323-4977-8491-b3a92ad2c68e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-341/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01719-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų N. P. ir E. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc ieÅ¡kinį atsakovams N. P. ir E. G. dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MV Trading“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti: iÅ¡ atsakovo N. P. 843 364,23 Lt negrÄ Å¾into kredito dalies, 947,25 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 100 399,08 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų ir 23 370,26 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; iÅ¡ atsakovo E. G. 1 637 118,80 Lt negrÄ Å¾into kredito dalies, 1 838,78 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 194 892,32 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų ir 45 365,80 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovas taip prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo N. P. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 968 080,80 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir lėšas, bei areÅ¡tuoti atsakovo E. G. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 1 879 215,70 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir lėšas. Poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovas grindė tuo, kad iÅ¡ atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys, praÅ¡oma priteisti suma yra didelė.

Be to, atsakovai mėgins turimÄ turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, kÄ patvirtina ne tik didelė ieÅ¡kinio suma, bet ir atsakovų elgesys – vengimas vykdyti savo įsipareigojimus, nepaisant ieÅ¡kovo raginimų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 30 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovo N. P. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 968 080,80 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, bei areÅ¡tavo atsakovo E. G. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 1 879 215,70 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai –lėšas.

Teismas leido atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, nusprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio suma yra didelė ir sudaranti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (CPK 144 str. 1 d., 145 str.). II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai             Atsakovas N. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį.

Atsakovas kaip laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priežastį nurodo tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra užtikrintas trečiojo asmens UAB „MV Trading“ bei UAB „MV Retail“ ir UAB „Rududu ir Co“ turtu, todėl nėra pagrindo papildomai užtikrinti ieÅ¡kinį. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad trečiajam asmeniui UAB „MV Trading“ ieÅ¡kovas pagal 2008 m. vasario 27 d. Banko sÄ skaitos kredito sutartį Nr. OS 08/02/18 suteikė 2 750 000 Lt sumai kreditÄ bei pagal Å¡iÄ sutartį kilusių įsipareigojimų užtikrinimui įkeitė UAB „Mevasta“ arba UAB „MV Retail“ ne mažesnės vertės nei 2 998 000 Lt dydžio atsargas, 258 960 Lt vertės įrenginių ir/ar inventoriaus, 2 496 380 Lt gautinas sumas bei UAB „MV Trading“ visas banko sÄ skaitas. 2009 m. balandžio 21 d. minėtos kredito sutartie pakeitimu buvo papildomai įkeisti UAB „MV Retail“ 1 999 100 Lt įrenginiai/inventorius. 2010 m. kovo 10 d. minėtos kredito sutarties pakeitimu buvo įkeistos UAB „MV Trading“ gautinos sumos ne mažesnės nei 2 500 000 Lt. 2011 m. gegužės 24 d. minėtos kredito sutarties pakeitimu buvo papildomai įkeista UAB „Rududu ir Co“ ne mažesnės vertės nei 450 000 Lt atsargos, 250 000 Lt vertės įrenginiai ir/ar inventorius, UAB „MV Trading“ gautinos sumos ne mažesnės nei 2 500 000 Lt, visos pas ieÅ¡kovÄ esančios/bÅ«simos UAB „MV Trading“ ir UAB „Rududu ir Co“ sÄ skaitos bei 100 procentų UAB „MV Trading“ ir UAB „Rududu ir Co“ akcijų, kurios priklauso atsakovams.

Minėti sutarčių pakeitimai bei hipotekos registro įraÅ¡ai patvirtina, kad Å¡iuo metu UAB „MV Trading“ įsiskolinimas pagal kredito sutartį sudaro 813 618,64 EUR (2 809 262,40 Lt), kurio grÄ Å¾inimas įkeistas 6 243 000 Lt vertės turtu. Be to, ieÅ¡kovui įkeistų UAB „MV Trading“ ir UAB „Rududu ir Co“ akcijų vertė sudaro 1 658 500 Lt ir 1 180 000 Lt.              IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo N. P. atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti.

Nurodo, kad UAB „MV Retail“ 2010 m. rugpjūčio 5 d., o UAB „Mevasta“ 2009 m. birželio 8 d. buvo iÅ¡braukti iÅ¡ sandorių, todėl jų turtas nebėra įkeistas bankui. Be to, Vilniaus apygardos teisme UAB „MV Retail“ 2010 m. vasario 23 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Tuo tarpu pagal UAB „MV Trading“ įkeistas reikalavimo teises kreditoriai jau yra atsiskaitę, UAB „MV Trading“ lėšų sÄ skaitose neturi, likęs kreditas yra užtikrintas tik kilnojamojo turto ir turtinių teisių įkeitimu, kuris yra menkavertis ir bet kada gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistytas.

UAB „Rududu ir Co“ visÄ bankui įkeistÄ turtÄ bei prekės ženklÄ 2012 m. perleido kitam asmeniui, Å¡i įmonė neatsiskaito su ieÅ¡kovu pagal kitÄ laidavimo sutartį, lėšų sÄ skaitose neturi. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtÄ , deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Kipre, ilgÄ laikÄ nevykdo savo pareigų ieÅ¡kovui. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele.             Atsakovas E. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį.

Nurodo iÅ¡ esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas N. P. atskirajame skunde. Atsakovas papildomai nurodo, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo 2008 m. vasario 27 d. sudarytoje Laidavimo sutartyje buvo susitarta, jog dėl esminio kredito sutarties, už kurios įvykdymÄ laidavo atsakovas, pakeitimo – kredito sumos padidinimo ir/ar kredito laikotarpio pailginimo – turi bÅ«ti gautas laiduotojo pritarimas. 2011 m. gegužės 24 d. minėtos kredito sutarties pakeitimu buvo prailgintas kredito laikotarpis be atsakovo raÅ¡ytinio sutikimo, todėl atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį pasibaigė (CK 6.87 str. 4 d.).             IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo E. G. atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti.

Nurodo iÅ¡ esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsiliepime į atsakovo N. P. atskirÄ jį skundÄ . Papildomai nurodo, kad 2011 m. gegužės 24 d. atsakovas raÅ¡tu sutiko pakeisti kredito sutartį. Be to, laidavimas yra savarankiÅ¡ka prievolė ir ieÅ¡kovas turi teisę rinktis, ar patenkinti savo reikalavimÄ pagal laidavimo sutartį, ar iÅ¡ įkeitimu užtikrinto turto. Todėl teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalėjo atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas įkeisto turto verte.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirieji skundai netenkinami.Nagrinėjamu atveju atsakovai N. P. ir E. G. pateikė atskiruosius skundus, kuriuose nurodo iÅ¡ esmės tokius pačius argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo. Abiejuose atskiruosiuose skunduose atsakovai teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pagrindo, nes jie buvo užtikrinti, įkeičiant kitų asmenų turtÄ . Be to, atsakovas E. G. savo atskirajame skunde ginčija ir pačiÄ laidavimo sutartį, teigdamas, kad ji yra pasibaigusi.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad prieš teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieškinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas – sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tai yra realių grėsmių, jog galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.Nagrinėjamu atveju preliminariai (prima facie) įvertinus ieškinį (tai yra ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinį bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtį), teisėjų kolegija negali padaryti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pats ieÅ¡kinys nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Todėl nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , atsakovo E. G. atskirojo skundo argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių bei įrodymų pakankamumo, kuriais jis kvestionuoja tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutarties galiojimÄ , atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).Tuo tarpu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai tarp bylos Å¡alių vyksta turtinio pobÅ«džio ginčas, vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.).

Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė.Be to, pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , laikinosios apsaugos priemonės įkeitimu (hipoteka) užtikrintai prievolei taikomos tada ir tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-35/2010, 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1105/2010 ir kt.).

Å i taisyklė galioja ir tada, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas ne tik turto įkeitimu, bet ir laidavimu: jei kreditoriaus reikalavimo patenkinimas gali bÅ«ti įvykdytas iÅ¡ įkeisto turto, nėra objektyvaus ir bÅ«tino pagrindo papildomai areÅ¡tuoti laiduotojo, kurio prievolė yra tik iÅ¡vestinė, turtÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1033/2010). Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad nors hipoteka nėra laikinoji apsaugos priemonė ir ji taikoma skolinio įsipareigojimo, bet ne ieÅ¡kinio reikalavimų ir teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, toks prievolės užtikrinimas iÅ¡ esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-677/2009, 2010 m. sausio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-35/2010).

Vadinasi, pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir jų mastas priklauso nuo turto, kuris apsunkintas hipoteka (įkeistas), rinkos vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-181/2011).Nagrinėjamu atveju atsakovai atskiruosiuose skunduose teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti (kurių bendra suma 2 847 296,50 Lt) yra įkeistas UAB „MV Trading“, UAB „MV Retail“, UAB „Rududu ir Co“ ir UAB „Mevasta“ kilnojamasis turtas, gautinos sumos ir kitas finansinis turtas, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 9 000 000 Lt.

Turto vertei pagrįsti atsakovai pateikia Centrinės hipotekos įstaigos iÅ¡raÅ¡us apie Å¡io turto įkeitimų sandorių įregistravimÄ (b.l. 87-121). Tuo tarpu teisėjų kolegija iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis UAB „MV Trading“, UAB „MV Retail“ ir UAB „Rududu ir Co“ yra iÅ¡keltos bankroto bylos dėl jų nemokumo (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartyje, kuria iÅ¡kelta bankroto byla UAB „MV Trading“ (civilinės bylos Nr. B2-4261-464/2012), ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje, kuria iÅ¡kelta bankroto byla UAB „Rududu ir Co“ (civilinės bylos Nr. B2-5844-302/2012), nustatyta, kad Å¡ios įmonės yra skolingos Nordea Bank Finland Plc didesnes nei 700 000 EUR (2 416 960 Lt) sumas, kurių nepajėgia Å¡iam kreditoriui sumokėti.

Tuo tarpu iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla UAB „MV Retail“ matyti, kad Å¡iam asmeniui bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ dėl jo nemokumo inicijavo UAB „MV Trading“. Å ios aplinkybės suponuoja pagrįstÄ prielaidÄ , jog UAB „MV Trading“, UAB „MV Retail“ ir UAB „Rududu ir Co“ balansinė turto vertė, kuri nurodyta įkeitimo sandoriuose, neatitinka realiai turimo turto rinkos vertės ir Å¡ių asmenų kaip įkaitų davėjų galimybės užtikrinti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymÄ yra abejotinos (CPK 183 str., 185 str.).

Be to, iÅ¡ Juridinių asmenų registro informacinės sistemos matyti, kad UAB „Mevasta“ nuo 2010 m. nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų (CPK 179 str. 3 d.), o iÅ¡ Juridinių asmenų registre esančio paskelbto paskutinio Å¡ios bendrovės 2009 m. balanso matyti, kad jos turto vertė 2008 m. sudarė 6 271 263 Lt, o 2009 m. - tik 68 312 Lt. Kadangi atsakovai atskiruosiuose skunduose nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti realiÄ UAB „Mevasta“, UAB „MV Trading“, UAB „MV Retail“ ir UAB „Rududu ir Co“ turimo turto rinkos vertę, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus atsakovų atskirųjų skundų argumentus, jog bankrutuojančių įmonių bei įmonės, kuri yra deklaravusi turinti turto tik už 68 312 Lt, įkeisto turto vertė gali objektyviai užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų (kurių bendra suma 2 847 296,50 Lt) įvykdymÄ (CPK 12 ir 178 str.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepaneigė prezumpcijos, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimų suma (968 080,80 Lt suma atsakovo N. P. atžvilgiu bei 1 879 215,70 Lt suma atsakovo E. G. atžvilgiu) laikytina didele bei sudarančia savarankiÅ¡kÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (CPK 144 str. 1 d.). Teisėjų kolegija apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų N. P. ir E. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje iÅ¡sprendė teisingai.

Kadangi teisėjų kolegija pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.), atsakovų atskirieji skundai netenkinami, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                 Egidijus Žironas