d389dfe6-4605-4bc6-bc6c-6f632287f03e · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-221-519/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38668-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Å auklienei,

gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Renatos Å auklienės ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. 2022 m. spalio 10 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), laukinių kačių šėrykloje, žodinio konflikto metu, tyčia, į nukentėjusiÄ jÄ E. L. metė plastmasinį kačių transportavimo krepšį, pataikydamas nukentėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ , tuo nukentėjusiajai E. L. sukėlė fizinį skausmÄ .

2. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, t. y. 2022 m. spalio 10 d. apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), laukinių kačių šėrykloje, žodinio konflikto metu su E. L., rankoje laikydamas atlenkęs peilį, ėjo link E. L., sakydamas kad „tave ir visus kitus nužudysiu ir papjausiu“, grasino nukentėjusiajai, kad jÄ nužudys, ar sunkiai sutrikdys jos sveikatÄ , dėl ko nukentėjusiajai E. L. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Renata Å auklienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį dalyje dėl A. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti A. P. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę ir nuteisti A. P. galutine subendrinta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .

3.1. Prokurorė sutinka su Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalimi, kuria A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodydama, kad teismas parinko tinkamÄ bausmės rūšį ir jos dydį, todėl nuosprendžio Å¡ioje dalyje neskundžia. Tačiau prokurorė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria A. P. iÅ¡teisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė Å¡ių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad A. P. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes nėra tyčios, t. y. vieno iÅ¡ bÅ«tinojo Å¡io nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio, ir Å¡ioje dalyje jo atžvilgiu priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

3.2. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, kad A. P. kaltę, jog jis laikydamas rankoje atlenktÄ peilį – įrankį, kuriuo galima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , bei iÅ¡sakydamas grasinamojo pobÅ«džio žodžius „tave ir visus kitus nužudysiu ir papjausiu“ grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti E. L. sveikatÄ , įrodo nuoseklÅ«s vieni kitus papildantys nukentėjusiosios E. L. ir liudytojo T. L. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Toliau apeliaciniame skunde prokurorė cituoja nukentėjusiosios E. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu.

3.3. Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju grasinimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas poelgiu – peilio nukreipimu į žmogų, t. y. konkliudentiniais veiksmais bei iÅ¡sakytais grasinamojo pobÅ«džio žodžiais – „tave ir visus kitus nužudysiu ir papjausiu“. Pasak prokurorės, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. ir E. L. prieÅ¡ tai nebuvo pažįstami, jokio konflikto tarp jų anksčiau nebuvo kilę, todėl suprantama, kad toks A. P. poelgis nukentėjusiajai aiÅ¡kiai buvo netikėtas bei paveikė nukentėjusiosios psichikos bÅ«senÄ . Teigia, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, grasinimo bÅ«dÄ â€“ netikėtÄ peilio, t. y. daikto, pritaikyto žmogui sužaloti ar atimti jam gyvybę, iÅ¡ arti nukreipimÄ i žmogų, nukentėjusioji E. L. suvokė kaip realiÄ grėsmę savo gyvybei, o A. P. panaudojus peilį, toks grasinimas galėjo bÅ«ti lengvai įgyvendintas, sunkiai sutrikdant žmogaus sveikatÄ ar net atimant jam gyvybę. Prokurorės nuomone, A. P. atlenktÄ peilį į nukentėjusiÄ jÄ nukreipė tyčia, taip norėdamas sukelti nukentėjusiajai baimę ir toks bauginimas peiliu turi bÅ«ti vertinamas kaip realus grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti.

3.4. Toliau apeliaciniame skunde prokurorė cituoja liudytojo T. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų V. A., K. M., R. B. duotus parodymus, 2022 m. lapkričio 28 d. akistatos protokole, 2022 m. spalio 10 d. pranešime policijai, 2022 m. lapkričio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, 2022 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros, 2022 m. lapkričio 11 d., 2022 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokoluose fiksuotas aplinkybes.

3.5. Prokurorės teigimu, nukentėjusiosios E. L., tiek ir liudytojo T. L. parodymai, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, viso proceso metu iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s, juose nėra esminių prieÅ¡taravimų dėl įvykio aplinkybių, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s teismo teiginiai, jog nukentėjusiosios sutuoktinis gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi. Teigia, kad nukentėjusioji nurodė, jog A. P. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė sulankstomÄ peilį, jį atsilenkęs ir laikydamas rankoje ėjo link jos ir sakė, kad „aÅ¡ jus išžudysiu“, o vėliau su peiliu eidamas link nukentėjusiosios vyro (liudytojo T.

L.) grasino subadyti maÅ¡inos ratus. Å iuo aspektu pažymi, kad spontaniÅ¡kai kilusiose konfliktinėse situacijose, kuriose iÅ¡sakomi grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , tokie grasinimai nebÅ«tinai turi pasireikÅ¡ti bÅ«tent tokiomis formuluotėmis, kurios tiesiogiai numatytos baudžiamajame įstatyme. Prokurorės teigimu, apie grasinimo realumÄ sprendžiama atsižvelgiant ir į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinta, naudotus įrankius.

Vien tai, kad nukentėjusiosios E. L. ir liudytojo T. L. parodymai skyrėsi dėl neesminių aplinkybių – dėl A. P. turėto peiliuko, kurį jis savanoriškai pateikė ne iš karto, o tik praėjus tam tikram laiko tarpui, spalvos ir jo dydžio, niekaip nesudaro pagrindo laikyti tokius jų parodymus nepatikimais. Pabrėžia ir tai, jog ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad A. P. nukentėjusiajai grasino būtent peiliu. Pasak prokurorės, jog natūralu, kad E. L. išsigandusi A. P. veiksmų, o liudytojas T.

L., buvęs Å¡iek tiek toliau nuo įvykio vietos, galėjo susimaiÅ¡yti, juolab koncentravo dėmesį į grasinantį asmenį – A. P., jo elgesį, ir galėjo detaliai neįsidėmėti įrankio, kuriuo buvo grasinama, spalvos bei jo dydžio. Å ios aplinkybės, prokurorės teigimu, savaime nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, kad A. P. nukentėjusiajai E. L. grasino peiliu, t. y. laikydamas į jÄ nukreipęs rankoje laikomÄ atlenktÄ peilį bei sakydamas, kad jÄ (E. L.) ir visus kitus nužudys ir papjaus.

Pažymi, jog tai buvo nurodyta iÅ¡ karto po įvykio kviečiant policijÄ ir atvykusiems pareigÅ«nams, be to, nukentėjusioji ir liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme detaliai apibÅ«dino, kaip tas peilis atrodė ir kÄ su juo darė A. P.. Atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji ir liudytojas parodymus davė prisiekę sakyti tiesÄ ir bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Teigia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta priežasčių, kodėl jie turėjo tikslÄ apkalbėti, ar melagingai liudyti prieÅ¡ A.

P.. Prokurorės teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytas teiginys, kad liudytojas T. L. (nukentėjusiosios sutuoktinis) gali būti suinteresuotas bylos baigtini, yra niekuo nepagrįsta teismo išvada. Netikėti nukentėjusiosios E. L. ir liudytojo T. L. parodymais, kurie vieningai susiję su kitais baudžiamojoje byloje betarpiškai ištirtais, vieni kitus patvirtinančiais įrodymais, ar laikyti duotų parodymų nepatikimais, pasak prokurorės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai vertino A.

P., neigiančio savo kaltę, prieštaringus parodymus, kitų objektyvių įrodymų kontekste, ir juos laikė patikimais.

3.6. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. nukentėjusiajai E. L. iÅ¡sakyti grasinimai ir jo emocionalus, agresyvus elgesys įvykio metu, atitinka teismų praktikoje bauginimui, pasireiÅ¡kusiam grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , keliamÄ realumo kriterijų. Pažymi, jog kilusi konfliktinė situacija, A. P. iÅ¡sakytas nepasitenkinimas dėl kačiukų šėrimo, jų paėmimo, vieÅ¡as atlenkto peilio demonstravimas, rodo, kad A. P. tyčia buvo nukreipta sukelti jai (nukentėjusiajai) baimės ir nesaugumo jausmÄ ir jis savo nusikalstamais veiksmais šį tikslÄ pasiekė. Prokurorės nuomone, A. P. grasinimas buvo pavojingas, akivaizdus ir sukeliantis nukentėjusiajai E. L. realų pagrindÄ manyti, jog Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

3.7. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat pažymi, jog byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma aiÅ¡kiai patvirtina A. P. įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų nevertino, laikydamas juos tik abejonėmis, o ne įrodymų visetu. Pasak prokurorės, teismas surinktus duomenis vertino vienpusiÅ¡kai A. P. naudai, nesivadovavo įrodymų visuma. Teigia, kad atlenkto peilio laikymas rankoje, mosikavimas juo ir peilio nukreipimas tiesiai į asmenį, bÅ«nant nedideliu atstumu nuo nukentėjusiosios, tik įrodo, jog ir pats A. P. siekė ir aiÅ¡kiai suvokė, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kad tokiais veiksmais jis kelia nukentėjusiajai E. L. įtampÄ , stresÄ , nesaugumo jausmÄ , iÅ¡gÄ stį, baimę ir realiai privertė jÄ bijoti, kad grasinimas yra realus ir gali bÅ«ti įgyvendintas, kas be jokios abejonės patvirtina A. P. grasinimų realumÄ .

3.8. Pripažinus A. P. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, prokurorė praÅ¡o skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai, abi veikos baigtos, tyčinės, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jog A. P. yra garbingo amžiaus, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, administracine tvarka baustas už beglobių kačių šėrimÄ daugiabučių namų teritorijoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, prokurorė praÅ¡o A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirti vidutinio griežtumo įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis (6 mėnesius) bei įpareigoti A. P. bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Taip pat praÅ¡o, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, ir A. P. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, gynėjas praÅ¡o A. P., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad A. P. žodinio konflikto metu tyčia į nukentėjusiÄ jÄ metė plastmasinį kačių transportavimo krepšį ir pataikė jai į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukėlė fizinį skausmÄ . Gynėjo teigimu, vien objektyvios veikos iÅ¡raiÅ¡kos nepakanka, bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti ir kaltininko veiksmus – subjektyviÄ pusę ar objektyvus veikimas atspindi tyčiÄ , t. y. sÄ moningÄ norÄ asmeniui sukelti skausmÄ , ar sutrikdyti sveikatÄ . Pažymi, jog teismas rėmėsi tik faktu, jog A. P. buvo nepatenkintas, nes nukentėjusioji norėjo iÅ¡vežti kates, jis atbula ranka metė pro sandėliuko duris plastmasinį kačių transportavimo krepšį, nežiÅ«rėdamas kur meta. Vertindamas Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo, kad veika padaryta netiesiogine tyčia – A. P. nenorėdamas užgauti nukentėjusios, bet gindamas gyvÅ«nus, kuriuos prižiÅ«rėjo ir maitina, atbula ranka metė plastmasinę dėžę iÅ¡ sandėliuko į laukÄ pro duris, taip pataikant nukentėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ ir tokiu bÅ«du, nors ir nenorėjo, tačiau suprato, kad gali sužaloti kitÄ Å¾mogų, taip elgėsi ir sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl ko padaryta iÅ¡vada, kad A. P. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai. Gynėjo nuomone, tokie A. P. veiksmai iÅ¡ esmės atitiktų neatsargumo, o ne netiesioginės tyčios kriterijų.

4.2. Gynėjas nurodo, kad A. P. vedė tik žodinį konfliktÄ su nukentėjusiÄ jÄ , krepšį paėmęs impulsyviai metė laukan, o ne taikant į pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. turi tiek regos – faktiÅ¡kai neregys, tiek ir klausos problemų, be to jis yra itin garbaus amžiaus, todėl jis negalėjo gerai matyti pačios nukentėjusios, jos lokacijos, įvertinti tarpo tarp jos ir durų. Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į šį faktÄ , kad krepÅ¡ys mestas atbula ranka, jog krepÅ¡ys nukentėjusiÄ jÄ galėjo kliudyti daugiau atsitiktinai, o ne dėl A. P. piktavaliÅ¡ko siekio parodyti savo pyktį ir norint jÄ krepÅ¡iu užgauti. Pažymi ir tai, kad pats transportavimo krepÅ¡ys lengvas, A. P. nenaudojo jėgos, todėl mestas krepÅ¡ys, kuris pataikė nukentėjusiajai į rankÄ , negalėjo sukelti fizinio skausmo, o be to, Å¡is A. P. veiksmas nebuvo tyčia nukreiptas į nukentėjusiÄ jÄ .

4.3. Gynėjo teigimu, teismas iÅ¡ dalies vertino A. P. objektyvios veikos pusę, tačiau tinkamai neanalizavo subjektyvios pusės. Teigia, jog neturi bÅ«ti abejonių dėl A. P. tyčios, tai turi bÅ«ti pagrįsta ne prielaidomis, o patikimu visos situacijos įvertinimu. Neatmetant situacijos, kurioje iÅ¡ties galėjo bÅ«ti sukeltas tam tikras skausmas nukentėjusiajai ir A. P. neveikė tinkamai, tačiau tai, pasak gynėjo, negali pakeisti teisinio vertinimo – objektyvaus jam inkriminuotų pasekmių nenorėjimo ir siekio, t. y. tyčios sukelti skausmÄ asmeniui nebuvimo. Jei ir tam tikro lygio skausmas asmeniui vis tik bÅ«tų sukeltas, tai daugiau atitinka neatsargumo ar kazuso situacijÄ . Nurodo, kad teismas nevertino, kiek A. P. objektyviai galėjo ir turėjo numatyti, kad savo veiksmu gali kliudyti nukentėjusiÄ jÄ ir jai sukelti skausmÄ . Taip pat nevertinta, ar jis galėjo numatyti padarinius – skausmo sukėlimÄ asmeniui, kad jo veikimas bÅ«tų pripažintas tyčiniu. Nevertintos kitos svarbios aplinkybės iÅ¡ objektyvios pusės – trumpalaikis, atsitiktinio pobÅ«džio galimai neteisėtas A. P. veikimas, atliktas vienas veiksmas, nenustatyta didelės jėgos naudojimo faktas, atliktas veiksmas, o ne jų seka ar daugetas, atliekamas tikslu numesti krepšį, o ne užgauti, traumuoti nukentėjusiÄ . Pažymi, kad ne bet koks fizinio skausmo sukėlimo faktas yra pripažįstamas tokio lygio pavojinga veika, kuri užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Gynėjo nuomone, teismas privalėjo detaliau vertinti skausmo sukėlimo pobÅ«dį, jo dydį, trukmę, pačius A. P. veiksmus, abiejų Å¡alių elgesį iÅ¡kart po įvykio.

4.4. Gynėjas skunde nurodo, kad teismui nustačius, jog A. P. veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtis, turėjo vertinti, ar nebuvo BK 37 straipsnio taikymo sÄ lygų. Nurodo, kad nukentėjusiajai nereikėjo medikų pagalbos, liudytojai neatskleidė, jog nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi pretenzijų dėl skausmo kėlimo. Pažymi, jog minimu atveju buvus konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, dirbtinai kriminalizuoti vienkartinio ir atsitiktinio pobÅ«džio veiksmo nėra teisinga ir net nustačius nusikaltimo požymius, privalu buvo vertinti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ .

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad A. P. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, nes nėra tyčios, t. y. vieno iÅ¡ bÅ«tinojo nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymio. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad teismas tinkamai neanalizavo subjektyvios pusės, nevertino skausmo sukėlimo pobÅ«džio, jo dydžio ir trukmės, nesprendė klausimo, ar nusikalstama veika nėra mažareikÅ¡mė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

7. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes nėra tyčios, t. y. vieno iš būtinojo šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio, tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

8. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

9. Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis žodinio konflikto metu su E. L., rankoje laikydamas atlenkęs peilį, ėjo link E. L., sakydamas kad „tave ir visus kitus nužudysiu ir papjausiu“ grasino nukentėjusiajai, kad jÄ nužudys ar sunkiai sutrikdys jos sveikatÄ , dėl ko nukentėjusiajai E. L. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. P. iÅ¡teisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vien ta aplinkybė, jog prokurorė nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms iÅ¡vadoms, savaime nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso teisės normas.

10. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018). Atsižvelgiant į BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio nusikaltimuose nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik tinkamai įvertinus Å¡iuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, sukėlė jam įtampÄ , stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir, kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

11. Å ioje byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp nuteistojo A. P. ir nukentėjusiosios E. L. kilo dėl to, kad nukentėjusioji norėjo surinkti kačiukus. Kaip nurodė apklausta nukentėjusioji E. L., ji norėjo pasiimti kačiukus ir suaugusiÄ katę, kad juos vežti sterilizuoti, o tai sukėlė A. P. pyktį. BÅ«tent tokias aplinkybes nurodė ir pats nuteistasis A. P., nurodydamas, jog jis nenorėjo, kad nukentėjusioji paimtų kačiukus, norėjo juos atimti, kadangi kačiukas iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ rankų ir pabėgo, jis pasakė nukentėjusiajai, jog ji negaudytų mažų kačiukų, nes jis juos Å¡eria, kad ji dingtų iÅ¡ sandėliuko. Tokias konflikto aplinkybes patvirtina ir liudytojų T. L., V. A. parodymai, Bendrojo pagalbos skambučio įraÅ¡o turinys, policijos pareigÅ«nų prie kÅ«no tvirtinamų vaizdo kamerų įraÅ¡uose bei jų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotos aplinkybės.

12. Pagal kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡ esmės remiantis tik nukentėjusiosios E. L. parodymais, A. P. grasinimas nukentėjusiajai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad laukinių kačių šėrykloje, žodinio konflikto metu su E. L., rankoje laikydamas atlenkęs peilį, ėjo link E. L. sakydamas kad „tave ir visus kitus nužudysiu ir papjausiu“. Tačiau kita vertus, byloje surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad A. P. kačių šėrykloje iÅ¡sitraukęs peilį ir jį nukreipęs į nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų grasinęs jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ ir dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

13. Nuteistasis A. P. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos su nukentėjusiÄ ja metu bei teisiamajame posėdyje pripažino, kad supykęs griebė nukentėjusiajai iÅ¡ rankų kačiukÄ , jog jai liepė iÅ¡ ten iÅ¡eiti, metė tÄ krepšį, neneigė, kad jis turėjo peiliukÄ , kuris buvo prisegtas prie raktų, ir kuriuos jis iÅ¡sitraukė jau išėjęs iÅ¡ sandėliuko, tačiau kategoriÅ¡kai neigė, jog jam su nukentėjusiÄ ja bÅ«nant sandėliuke (kačių šėrykloje), jis bÅ«tų iÅ¡sitraukęs peilį ir juo grasinęs nukentėjusiajai, jai sakęs, kad jÄ sužalos, papjaus.

Tačiau nukentėjusioji E. L. tvirtino, jog kačių šėryklos viduje kilus žodiniam konfliktui, A. P. ne tik, kad metė į jÄ plastikinį krepšį, tačiau jis iÅ¡sitraukė didelį peilį ruda rankena ir eidamas link jos mojavo peiliu ir sakė, jog jÄ nužudys ir papjaus. Nors liudytojas T. L. ir tvirtino, kad jis matė kaip A. P. iÅ¡sitraukė peilį, girdėjo A. P. iÅ¡sakytus grasinančius žodžius jo žmonai, tačiau Å¡io liudytojo parodymus laikyti nuosekliais ir patvirtinančiais nukentėjusiosios E. L. parodymus, teisėjų kolegija visgi neturi pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo T. L. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis tvirtino, kad dėl paimto kačiuko jo žmona pradėjo žodžiu konfliktuoti su A. P., kuris naudodamas necenzÅ«rinius žodžius įžeidinėjo jo žmonÄ E. L.. Vėliau A. P. bandė atimti iÅ¡ rankų gaudyklę, jo žmonÄ pastÅ«mė, užsimojo trenkti. Atėmęs gaudyklę, iÅ¡metė katinÄ iÅ¡ narvo ir žmona, gavus galimybę iÅ¡ sandėliuko pabėgo. Å ios apklausos metu liudytojas taip pat nurodė, kad šį įvykį stebėjo iÅ¡ Å¡alies, bÅ«damas lauke, laikydamas vaikÄ rankose ir kai vyras (A.

P.) atsisuko į laukÄ , į jo pusę, pastebėjo, jog vyras iÅ¡ striukės deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė kiÅ¡eninį, atlenkiamÄ peilį ir pradėjo judėti link jo. Vyras ėjo link jo naudodamas necenzÅ«rinius žodžius, Å¡aukdamas „jÅ«s mano katinų neimsit“. Nieko nelaukęs ėjo link savo automobilio, kuris buvo pastatytas Å¡alia vyro buto ir priėjęs prie automobilio pastebėjo, jog A. nusekė ir pradėjo Å¡aukti „ar nori perdursiu padangas“ (1 t., b. l. 97–98).

Papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 103–106) ir apklausiamas teisme liudytojas T. L. jau tvirtino, kad A. P. numetęs gaudyklę iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė kiÅ¡eninį atlenkiamÄ peilį, koliodamasi pradėjo Å¡aukti „visus jumis užmuÅ¡iu“, jog A. P. iÅ¡sitraukus peilį ir grasinant, žmona buvo sandėliuko viduje ir ji iÅ¡ šėryklos iÅ¡bėgo tada, kai pamatė peilį. BÅ«tent Å¡ie liudytojo T. L. parodymai dėl A. P. peilio demonstravimo ir iÅ¡akytų grasinimų sandėliuko viduje kelia pagrįstų abejonių, juo labiau, kad Å¡ių aplinkybių nepatvirtina ir įvykio vietoje policijos pareigÅ«nų vaizdo kameromis užfiksuotos pačios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės „atvykau pasigauti kačiukų, kad sterilizacijai, kad mažėtų populiacija, tai nuėjau į vidų tos šėryklėlės, susirinkti mažiukų kačiukų, kad pasiimti irgi, tai žinokit kai įspyrė tÄ narvÄ , tai susimuÅ¡iu ir rankÄ ir per kojas spyrė ir dar įsitraukė prieÅ¡ vyrÄ peilį, eikit iÅ¡ čia aÅ¡ jus subadysiu“ Aptartas vaizdo įraÅ¡as, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka liudytojo T.

L. pirminius parodymus, kad A. P. atlenkiamÄ peiliukÄ iÅ¡sitraukė tuo metu, kai nukentėjusioji jau buvo iÅ¡bėgsi iÅ¡ sandėliuko į laukÄ . Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės tik pavirtina, kad operatorei nukentėjusioji nurodė, jog A. P. puolė su peiliu, tačiau detaliau kaip buvo panaudotas peilis iÅ¡ Å¡io pokalbio lieka neaiÅ¡ku. Kitų objektyvių duomenų, kas pavirtintų A. P. kaltinamajame akte inkriminuotus veiksmus, kad laukinių kačių šėrykloje žodinio konflikto su E. L. metu jis rankoje laikydamas atlenkęs peilį ėjo link nukentėjusiosios ir iÅ¡sakė grasinimus, kad „tave ir visus kitus nužudysiu ir papjausiu“, byloje nėra.

14. Taigi vienintelis įrodymas, kuris patvirtina kaltinamajame akte A. P. inkriminuotus veiksmus pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, yra nukentėjusiosios E. L. parodymai. Kaip nurodyta aptartoje kasacinio teismo praktikoje, nukentėjusiojo parodymų analizei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, todėl būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

15. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. L. parodė, kad ji norėjo pasiimti kačiukus ir suaugusiÄ katę sterilizacijai. IÅ¡ kažkur atėjo A. P., kuris atrodė agresyviai, iÅ¡koneveikė negražiais žodžiais. Jai pradėjus į krepšį dėti kačiukus, A. P. griebė iÅ¡ jos krepšį ir metė į jÄ . Po to jis iÅ¡sitraukė didelį peilį ruda rankena ir eidamas link jos sakė, kad jÄ nužudys ir papjaus. Peilį jau buvo atsilenkęs. Jis buvo agresyvus, piktas. Pamačiusi peilį, ji pasiėmė krepšį ir iÅ¡bėgo. 2022 m. spalio 10 d. protokole-pareiÅ¡kime bei apklausta iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji E. L. taip pat tvirtino, kad A. P. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė sulankstomÄ peiliukÄ ir rankoje laikydamas, bei nukreipęs į jÄ pradėjo rėkti, jog jis jÄ ir visus kitus nužudys (1 t., b. l. 5, 43–45). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad A. P. iÅ¡sitraukęs peilį jį demonstravo per kelis kartus. PirmÄ kartÄ jis peilį iÅ¡sitraukė jiems abiem bÅ«nant šėryklos viduje, po ko ji iÅ¡sigandusi iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ šėryklos, antrÄ kartÄ jis peilį iÅ¡sitraukė jau lauke, kai ginčijosi su jos vyru ir grasino, kad subadys padangas(1 t., b. l. 50–51).

16. Taigi, nukentėjusioji E. L. viso proceso metu iÅ¡ esmės buvo nuosekli dėl to, kad laukinių kačių šėrykloje po kilusio žodinio konflikto dėl kačių paėmimo, ir po to, kai į jÄ buvo mestas plastmasinis kačių transportavimo krepÅ¡ys, A. P. buvo iÅ¡sitraukęs iÅ¡ kiÅ¡enės sulankstomÄ peiliukÄ bei iÅ¡sakė grasinamo pobÅ«džio žodžius. Kaip tvirtino nukentėjusioji, jog dėl tokių nuteistojo A. P. veiksmų jai buvo pagrindas bijoti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Tačiau vertinant nukentėjusiosios parodymus bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog konfliktinė situacija kilo dėl to, kad nukentėjusioji norėjo surinkti kačiukus ir juos iÅ¡sivežti. Kaip nurodė teismo posėdyje pati nukentėjusioji, ji ne kartÄ vežė katinams maisto ir vaistų, sutarė su A. P., jokių pykčių ir grasinimų tarp jų anksčiau nebuvo, o tai, kad ji nepasakė jam apie savo ketinimus grÄ Å¾inti kates po sterilizacijos, bÅ«tent ir sukėlė A. P. pyktį, spontaniÅ¡kÄ ir akivaizdu netinkamÄ jo elgesį. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad toks nuteistojo elgesys akivaizdžiai sukėlė nukentėjusiajai iÅ¡gÄ stį, tačiau įvertinus kilusio konflikto turinį, tai, jog nuteistasis A. P. siekdamas, jo manymu, apginti beglobius kačiukus, kuriuos jis maitino, prižiÅ«rėjo, peilio iÅ¡sitraukimas ir grasinamo pobÅ«džio žodžių iÅ¡sakymas akivaizdžiai spontaniÅ¡ki, nukreipti ne konkrečiai į nukentėjusiÄ jÄ , o tuo siekta apginti, apsaugoti kačiukus. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma nenustatyta, jog nuteistasis A. P. bÅ«tų siekęs tyčia įbauginti nukentėjusiÄ jÄ .

17. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pritarti prokurorės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nepagrįstai iÅ¡teisino A. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nors pastarojo elgesys vertinamu atveju nėra toleruotinas ir pateisinamas, nenustačius jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo sudėties požymių, nėra pakankamo pagrindo jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus ir jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Todėl prokurorės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

18. Nuteistojo A. P. gynėjas apeliacinius skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria A. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad teismas iÅ¡ dalies vertino A. P. objektyvios veikos pusę, tačiau tinkamai neanalizavo subjektyvios pusės. Teigia, jog pats transportavimo krepÅ¡ys lengvas, A. P. nenaudojo jėgos, todėl mestas krepÅ¡ys, kuris pataikė nukentėjusiajai į rankÄ , negalėjo sukelti fizinio skausmo, o be to, Å¡is A. P. veiksmas nebuvo tyčia nukreiptas į nukentėjusiÄ jÄ .

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-778/2017).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažino pagrįstai.

21. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausiamas nuteistasis A. P. neneigė, jog jis supykęs ant nukentėjusiosios dėl to, kad nori iÅ¡sivežti kačiukus, kuriuos jis maitina ir prižiÅ«ri, metė plastmasinį kačių transportavimo krepšį iÅ¡ sandėliuko, taip pataikydamas nukentėjusiajai E. L. į deÅ¡inę rankÄ . Tačiau tvirtino, jog krepšį jis metė atbula ranka nežiÅ«rėdamas kur tÄ krepšį jis meta, t. y. tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas kėlė versijÄ , kad nukentėjusiajai skausmÄ sukėlė neatsargiais veiksmais.

22. Tai, kad nuteistasis A. P. ne atbula ranka metė į nukentėjusiÄ jÄ plastmasinį kačių transportavimo krepšį, nežiÅ«rėdamas kur jį meta, paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios E. L. parodymai. Nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad A. P. įėjęs pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti ir paėmęs pilkos spalvos plastmasinį kačių transportavimo krepšį, kuriame buvo įdėtas vienas kačiukas, metė į jÄ krepšį, taip užgaudamas jai deÅ¡inę rankÄ ir deÅ¡inę kojÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Tokias aplinkybes, kad A. P. į nukentėjusiÄ jÄ metė kačių transportavimo krepšį, kurį buvo atsivežusi susirinkti kačiukus, ir juo užgavo rankÄ ir kojÄ , užfiksuotos ir policijos pareigÅ«nų darytuose vaizdo įraÅ¡uose. Liudytojas V. A. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jam sakė, jog A. P. kažkÄ (ji sakė, bet jis nepamena kÄ bÅ«tent į jÄ metė) metė ir jÄ užgavo. Liudytojas T. L. taip pat viso proceso metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad jis matė, kaip atėmęs iÅ¡ E. gaudyklę, A. iÅ¡ gaudyklės išėmęs kačiukÄ , pačiÄ gaudyklę metė į E..

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie kaltininko tyčios rūšį – A. P. suvokė nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti bet kokie padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai – plastmasinio kačių transportavimo krepÅ¡io metimas į nukentėjusiÄ jÄ â€“ sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji E. L. patvirtino, kad A. P. metė į jÄ krepšį, taip užgaudamas jai deÅ¡inę rankÄ ir deÅ¡inę kojÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji patirtÄ fizinį skausmÄ , skausmo skalėje nuo 1 iki 10, vertino 8 balais. Greitosios pagalbos iÅ¡kvietimo kortelėje užfiksuota, kad E. L. nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos ir rieÅ¡o sumuÅ¡imas, paraudimas. Liudytojas T. L. parodė kad jo žmona skundėsi dėl rankos ir kojos skausmų. Liudytojas V. A. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji verkė, sakė, jog skauda kojÄ , nes vyriÅ¡kis dėl katinų į jÄ kažkÄ (jis nepamena kÄ bÅ«tent į jÄ metė) metė ir užgavo. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o girdisi, kad pokalbio metu pranešėja kalba greitai, bet aiÅ¡kiai, iÅ¡ balso atrodo iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi. IÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų darytų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams nurodo, jog „metė žinokit tÄ narvÄ , tai rankÄ susimuÅ¡iau (rodo deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä ) ir per kojÄ gavau (rodo į deÅ¡inę kojÄ )“. Taigi nukentėjusioji dėl nuteistojo panaudoto smurto patyrė fizinį skausmÄ , kas ir buvo konstatuota, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad A. P. mestas krepÅ¡ys, kuris pataikė nukentėjusiajai į rankÄ , negalėjo sukelti fizinio skausmo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistojo A. P. veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai E. L. fizinį skausmÄ , kas sudaro pagrindÄ taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

25. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistosios kaltės ir tėra jos savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Tokiu bÅ«du, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. P. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo ir jo gynėjo iÅ¡kelta versija yra argumentuotai paneigta tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir Å¡ioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas A. P. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl A. P. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jų detaliai nekartoja.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

26. Nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nustačius, jog A. P. veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtis, turėjo vertinti, ar nebuvo BK 37 straipsnio taikymo sÄ lygų.

27. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikaltimas gali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

28. Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).

29. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).

30. Nagrinėjamu atveju įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 37 straipsnį.

31. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Greitosios medicinos pagalbos medikai nustatė, kad nukentėjusiajai nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos ir rieÅ¡o sumuÅ¡imas, stebimas paraudimas, tačiau vėliau atliekant nukentėjusiosios apžiÅ«rÄ , kaip užfiksuota 2022 m. spalio 10 d. asmens apžiÅ«ros protokole, ant deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir deÅ¡inės kojos čiurnos srityje jokių akivaizdžiai matomų kÅ«no sužalojimų ar kitų odos paraudimų, patinimų nėra (1 t., b. l. 59-60, 62-67). Be abejo, nukentėjusiajai padaryta žala, jai sukeltas fizinis skausmas, yra reikÅ¡minga, tačiau Å¡is skausmas, kaip matyti iÅ¡ aptartų bylos duomenų, nebuvo ilgalaikio pobÅ«džio, nukentėjusioji sužalota nebuvo, pats kontaktas buvo trumpalaikis. Taigi nei nusikalstamų veiksmų trukmė, nei intensyvumas, nei padariniai nebuvo tokie dideli, jog A. P. negalėtų bÅ«ti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos.

32. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

33. Anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios E. L. ir nuteistojo A. P. iki įvykio jokių nesutarimų, pykčių nebuvo, nuteistojo A. P. pyktį sukėlė tai, kad nukentėjusioji norėjo paimti kačiukus ir juos iÅ¡vežti sterilizacijai, apie savo ketinimus grÄ Å¾inti kates po sterilizacijos nukentėjusioji A. P. nepasakė. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių, apimtas įsiūčio, nuteistasis paėmęs plastikinį kačių transportavimo krepšį metė į nukentėjusiÄ jÄ , kas sukėlė nukentėjusiajai E. L. fizinį skausmÄ . Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. bÅ«tų turėjęs ketinimų sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , byloje nėra, A. P. veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, smurto panaudojimas apsiribojo tik vienu veiksmu – plastikinio kačių transportavimo krepÅ¡io metimas, kuris nukentėjusiajai pataikė į rankÄ sukeldamas fizinį skausmÄ , tačiau rimtesnių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė. Bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad A. P. veiksmai iÅ¡ties buvo gana spontaniÅ¡ki ir neapgalvoti. Nors suprantama, jog nukentėjusioji E. L. buvo sutrikusi dėl tokio netikėto nuteistojo A. P. elgesio, nes pyktis dėl kačiukų paėmimo, dėžės metimas buvo nukreiptas į jÄ , jai sukeltas fizinis skausmas, ir Å¡ios aplinkybės negali lemti A. P. iÅ¡teisinimo, pripažinus, kad jis nepadarė veikos, kuri yra nustatyta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau tai rodo nuteistojo A. P. veiksmų mažesnį pavojingumÄ .

34. Aptarti objektyvieji ir subjektyvieji A. P. veikos požymiai (padaryta žala, veikos pobÅ«dis, tikslai ir motyvai), įvykio aplinkybes, kilusio konflikto priežastis, kitų aplinkybių analizė ir vertinimas leidžia teigti, kad nors A. P. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veikÄ mažareikÅ¡me.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad A. P. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Renatos Å auklienės apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir Å¡ioje dalyje baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Gražvydas Poškus

Laisvydas Zederštremas