Legislator Case Law & Legislation
d387485b-e8dd-41d9-90dd-54f66925aeae AI generated

d387485b-e8dd-41d9-90dd-54f66925aeae · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d387485b-e8dd-41d9-90dd-54f66925aeae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovams E. S. ir V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2 023,44 Eur (6 986,54 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad Å¡alys gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

d387485b-e8dd-41d9-90dd-54f66925aeae · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog žala turi bÅ«ti Å¡alinama Å¡iuolaikinėmis brangiomis medžiagomis.IeÅ¡kovė su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad sprendime vietoje CPK 185 str. nurodyta CPK 175 str. norma neturi teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atitinkamas apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas, jog buto remontas atliktas prieÅ¡ 8–9 metus, rėmėsi ne vien ieÅ¡kovės teiginiais, tačiau visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                      Civilinė byla Nr. e2A-1442-265/2015Teisėja Neringa Ruibytė                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13415-2014-2                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                         2.5.10.1; 2.5.10.5.2.8; 2.5.10.8; 3.3.2.4                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. S. ir V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovams E. S. ir V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2 023,44 Eur (6 986,54 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad Å¡alys gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-04-13 ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis butas buvo užlietas vandeniu – per lubas, sienas virtuvėje, koridoriuje ir svetainėje bėgo vanduo, vandeniu užlietos Å¡ių patalpų sienos, lubos, grindys, baldai ir buitinė technika. Butas užlietas dėl to, kad atsakovų buto vonios kambaryje trÅ«ko vandens žarna. Atsakovė E. S. sutiko, jog dėl buto užliejimo ji yra atsakinga, pasirašė įvykio užfiksavimo aktÄ .

IeÅ¡kovė bandė geranoriÅ¡kai susitarti su atsakovais dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo, tačiau atsakovai nesutiko atlyginti ieÅ¡kovei žalos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 1 229,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 229,97 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-11-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Priteisė atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės 212,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas, įvertinęs bylos raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių, jų atstovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog įrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos (CK 6.245–6.249 str.) ir yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas, spręsdamas dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nagrinėjo ir vertino Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl reikalingų atlikti bute remonto darbų pobÅ«džio, Å¡ių darbų kainos ir kt., ir sprendė, jog tiesiogines buto remonto iÅ¡laidas pagrindžia ieÅ¡kovės pateiktos UAB „Alinsta“ lokalinės sÄ matos duomenys (1 537,46 Eur).

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės buto fotonuotraukas, remonto darbų įkainius, atsižvelgęs į tai, kad buto remontas buvo atliktas galimai prieÅ¡ 8–9 metus, padarė iÅ¡vadÄ , jog buto nusidėvėjimas bÅ«tų apie 20 procentų, ir taikydamas šį procentÄ 1 537,46 Eur sumai priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei už sugadintas patalpas 1 229,97 Eur žalos atlyginimo.Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o sprendimÄ pakeisti – priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 481,83 Eur žalos atlyginimo pagal atsakovų pateiktÄ UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinę sÄ matÄ .

Argumentuoja, jog teismas sprendime rėmėsi negaliojančia (nuo 2011-10-01) CPK 175 str. norma, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės bei materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo (CPK 329 str., 330 str.). Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovės, Å¡alių liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis (namas baigtas statyti 1994 m.), todėl nepagrįstai žalai apskaičiuoti taikė 20 proc. nusidėvėjimÄ . IeÅ¡kovės buto nusidėvėjimÄ teismas turėjo įvertinti 40 proc., nes buto remontas darytas maždaug prieÅ¡ 20 metų.

Teismas nemotyvavo, kodėl vadovaujasi ieÅ¡kovės teiginiais, jog buto remontas darytas prieÅ¡ 8–9 metus, o ne specialių žinių, inžinerinį statybos iÅ¡silavinimÄ turinčių asmenų parodymais. Teismas nepagrįstai nesirėmė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sÄ mata. Å i sÄ mata suformuota juridinio asmens, vadovaujantis STR 1.12.07:2004, Ūkio ministro 2006-02-07 statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, naudojant sÄ matų sudarymo programÄ SISTEL.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateikta UAB „Alinsta“ sÄ mata sudaryta ne teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimai apskaičiuoti „iÅ¡ galvos“, nurodant realybės neatitinkančias medžiagas, darbus ir plotus. Nepagrįsta vertina UAB „Alinsta“ sÄ matoje nurodytÄ aplinkybę, jog lubos turi bÅ«ti glaistomos gipsiniais glaistais ir nudažomos emulsiniais dažais. IeÅ¡kovės buto lubos iki užliejimo buvo padengtos kreida (kreiduotos). Toks apdailos bÅ«das buvo naudojamas sovietiniais laikais.

Å ias aplinkybes patvirtino Å¡alių byloje pakviesti liudytojai. Atsakovai sutinka atlyginti realiai padarytÄ Å¾alÄ , o ne atlikti ieÅ¡kovės buto kapitalinį remontÄ . Pažymi, jog SISTEL sÄ matų programa nesuteikia galimybės į sÄ matÄ Ä¯traukti esamų tapetų paklijavimų, todėl joje nurodyti atitinkami galimi darbai dėl sienų dangos pakeitimo, bet su įkainiais, realiai atitinkančiais, esamų tapetų galiukų paklijavimo kaÅ¡tus. Buto fotonuotraukos patvirtina, kad buto sienų tapetai tik vietomis atsiklijavę, tačiau nepakitę, todėl bÅ«tinybės keisti visus tapetus aukÅ¡tos kokybes apmuÅ¡alais nėra.

Teismas nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog žala turi būti šalinama šiuolaikinėmis brangiomis medžiagomis.Ieškovė su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad sprendime vietoje CPK 185 str. nurodyta CPK 175 str. norma neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl atitinkamas apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas, jog buto remontas atliktas prieš 8–9 metus, rėmėsi ne vien ieškovės teiginiais, tačiau visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Byloje pateiktos užlietų patalpų fotonuotraukos akivaizdžiai parodo, kad buto apdailos medžiagos nėra „sovietinių laikų“. Pažymi, jog ieškovės buto statyba pradėta 1994 m., pabaigta 2003 m. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, jog ieškovės bute remontas neva buvo atliktas prieš 20 m. ar daugiau. Ieškovė objektyviai negalėjo atlikti buto remonto daugiau nei prieš 20 m., kadangi pastatas, kuriame yra ieškovės butas, baigtas statyti tik prieš 12 metų.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesirėmė nei liudytojos L. A., nei juo labiau liudytojo G. B. parodymais, kurie, skirtingai nei ieÅ¡kovės nurodyta buto remonto data, neparemta jokiais kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Apeliantų argumentas, jog teismas buto nusidėvėjimÄ turėjo vertinti ne 20, o 40 procentų, yra nepagrįstas. Pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ darbų sÄ matÄ remontuotinas ieÅ¡kovės buto sienų plotas sudaro 68,73 kv. m., o pagal UAB „Alinsta“ – 96,12 kv. m.

Taigi, nors atsakovai teigia, kad sienų tapetai yra atlipę tik „kur ne kur“, pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sÄ matÄ remontuotinas sienų plotas sudaro net 70 proc. visų 3 buto patalpų bendro sienų ploto. Pagal Å¡ios įmonės sÄ matÄ tapetų kaina yra 33 proc. didesnė nei UAB „Alinsta“ sudarytoje sÄ matoje. UAB „Alinsta“ sÄ matoje pateiktas ieÅ¡kovės buto lubų dažymas vandens emulsiniais dažais visiÅ¡kai atitinka Å¡iuo metu taikomas lubų remonto darbų technologijas ir kainÄ , o UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sÄ matoje pateikiama lubų dažymo kalkiniais dažais technologija apskritai nebenaudojama. 2015-03-13 statinio apžiÅ«ros akto Nr. 2015/03/13-1 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sÄ matos duomenys patvirtina, jog remontuojant butÄ bus reikalinga visiÅ¡kai nuplėšti senus sienų tapetus ir klijuoti naujus, tačiau ne visus, o, kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime, tik tuos, kurie buvo tiesiogiai pažeisti vandens apliejimo.

Nesutinka, jog užlietas vanduo yra švarus ir išdžiūvęs jokių dėmių nepaliko. Buto kambarys yra patalpa, kurioje turi būti išlaikomas vientisas kambario stilius ir vaizdas, todėl yra būtina visus sienų tapetus pakeisti naujais, ir tai negali būti laikoma ieškovės buto pagerinimu. Tikimybė rasti tokius pačius tapetus, kaip šiuo metu esantys, yra praktiškai neįmanoma, o netgi ir suradus tokius pačius tapetus ir pakeitus tik tuos, kurie buvo aplieti vandeniu, bus matomas akivaizdus naujai klijuotų ir senų tapetų spalvos skirtumas.

Teismas iÅ¡tyrė, įvertino ir pasisakė dėl visų atsakovų nurodytų argumentų. UAB „Alinsta“ sÄ matoje nurodytų darbų ir medžiagų įkainiai apskaičiuoti pagal SISTEL sistemos reikalavimus, pagal statybos produktų sertifikavimo centro, patvirtintas 2014 m. kovo mėn. statybos darbų rinkos kainas. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovai, dėl užliejimo vandeniu padarytas žalos dydis teismo nustatytas, apskaičiuotas ir įvertintas nenukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantai iÅ¡ esmės kvestionuoja žalos dydžio nustatymo klausimÄ .Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001). SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bylos duomenis ir iÅ¡ jų visumos pagrįstai sprendė, jog tiesiogines ieÅ¡kovės buto remonto iÅ¡laidas patvirtina bÅ«tent UAB „Alinsta“ parengtos lokalinės sÄ matos duomenys.

Kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais dėl žalos ir jos dydžio nustatymo teisingumo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Taigi žala pasireiÅ¡kia turto netekimu, sužalojimu arba kaÅ¡tais jÄ paÅ¡alinant. Esminę reikÅ¡mę turi fakto nustatymas, jog asmens turtas yra sunaikintas ir jo neįmanoma atstatyti, arba jis sužalotas. Tokiu atveju, remiantis kompensaciniais žalos atlyginimo tikslais, turi bÅ«ti nustatomas atlygintinos žalos dydis.

Atsakovai, kvestionuodami priteistÄ iÅ¡ jų atlygintinos žalos dydį (siekdami žalos sumažinimo), nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovei padaryta žala yra faktiÅ¡kai mažesnė nei priteisė pirmosios instancijos teismas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, pagrįstai vadovavosi CK 6.245–6.249, 6.266 str. nuostatomis. Be to, atsakovai neginčijo žalos padarymo fakto bei sutiko (sutinka) atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti buto bÅ«klę iki užliejimo.

Nei viena iÅ¡ Å¡alių neprašė teismo skirti byloje ekspertizės, ir teismas atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę, vertindamas žalÄ pagrindžiančių įrodymų visetÄ .Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012). Be to, byloje esantys įrodymų šaltiniai turi būti vertinami jų visumoje, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai juose esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų šaltinių įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vienas įrodymų šaltinis teismo atmetamas, nereiškia, kad kitas įrodymų šaltinis savaime tampa pagrindu išvadai dėl įrodinėtinos aplinkybės daryti ir jo duomenų patikimumas neturi būti vertinamas.

Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo.  Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantų argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalai apskaičiuoti taikė 20 proc. buto nusidėvėjimÄ , kadangi bute remontas darytas maždaug prieÅ¡ 20 metų, o ne prieÅ¡ 8–9 metus, todėl taikytinas 40 proc. nusidėvėjimas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant Å¡iam turtui padarytos žalos dydį.

Teismas, nustatydamas buto nusidėvėjimo procentus, pagrįstai rėmėsi ir vertino vizualius buto bÅ«klę patvirtinančius įrodymus – Å¡alių pateiktas buto fotonuotraukas, todėl pagrįstai UAB „Alinsta“ sÄ matoje nurodytÄ buto remonto darbų kainÄ sumažino iki priteistinos 1 229,97 Eur žalos atlyginimo sumos.IÅ¡analizavusi ir įvertinusi UAB „Alinsta“ parengtos lokalinės sÄ matos duomenis, teisėjų kolegija pagrįstais vertina pirmosios instancijos teismo motyvus, jog visi sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su ginčo žalos Å¡alinimu, ir/ar yra objektyviai bÅ«tini esamiems žalos padariniams paÅ¡alinti.

Atsižvelgiant į tai atmetamas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Alinsta“ lokalinės sÄ matos duomenimis, nes joje nurodyti duomenys (remontuotini plotai, reikalingos remontui medžiagos, darbai) yra iÅ¡galvoti, nepagrįsti ir pan.Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog žalos dydis nustatytas neįvertinus aplinkybių, jog iki užliejimo buto lubos buvo dažytos tik kreida, jog dėl užliejimo (Å¡variu vandeniu) atlipo tik tapetų kraÅ¡teliai, todėl nėra reikalinga pagerinti (atlikti kapitalinį buto remontÄ ) ieÅ¡kovės buto bÅ«klę ir perdažyti lubas, perklijuoti tapetus, tam naudojant brangius/aukÅ¡tos kokybės dažus, tapetus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog iki užliejimo ieÅ¡kovės buto lubos buvo dažytos kreida (kreiduotos) per se nereiÅ¡kia, jog prieÅ¡ dažant buto lubas, atsižvelgiant į Å¡iuo metu (bei anksčiau) taikytinas tokio remonto (statybos) darbų technologijas, dažomo pavirÅ¡iaus nereikia tinkamai paruoÅ¡ti (glaistyti ir kt.). Be to, tiek apeliantų kritikuojamoje UAB „Alinsta“, tiek pagrįsta jų vertinamoje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sÄ matose, lubų paruoÅ¡imo (plovimo, glaistymo) darbai yra numatyti.

Aplinkybė, jog po buto užliejimo tapetai jame atlipo ne visiÅ¡kai, nereiÅ¡kia, jog jų kokybė bei vizualus vaizdas pagerėjo ir/ar iÅ¡džiÅ«vus vandens (akivaizdu, jog neÅ¡varaus, nes pratekėjusio iÅ¡ atsakovų buto pro grindis, betonÄ , lubas) dėmėms tapetai yra (bus) tokie pat Å¡varÅ«s ir kokybiÅ¡ki, kokie buvo iki užliejimo. Apeliantų argumentas, jog teismas ginčui iÅ¡nagrinėti taikė negaliojantį teisinį reguliavimÄ , t. y. CPK 175 str., atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, kurioje pirmosios instancijos teismas skliausteliuose įrašė CPK 175 str., akivaizdu, jog Å¡ioje sprendimo dalyje teismas tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su buto ankstesnio remonto laikotarpiais, o ne tyrė aplinkybes dėl teismo pavedimo įvykdymo tvarkos, nebegaliojančios nuo 2011-10-01 teisės normos aspektu.Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas.

Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . IeÅ¡kovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                                                       Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                                                  ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                               Albina Pupeikienė