2020-07-15 Nr. AB-13666-3-62-3-01995-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1261-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01995-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir pareiškėjo A. L. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus 16 kameroje nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, kad šioje kameroje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad jam tekusį kameros plotą mažino joje buvusių baldų plotas, be to, į bendrą kameros plotą neturi būti įskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Nurodė, kad kameros sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, sanitarinio mazgo durys buvo nesandarios, todėl sanitariniame mazge ir kameroje buvo juntamas nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o tik sanitarinis įrenginys grindyse, kuris pažeidė asmens garbę, orumą, gadino sveikatos būklę, nes naudojantis juo buvo didelė tikimybė išsivystyti hemorojui.

3. Pareiškėjas teigė, kad kameroje dėl per mažo lango trūko dienos šviesos ir gryno oro, taip pat buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, kuris siekė tik 100 lx. Kameros langas neatsidarė, nes jame nebuvo rankenos. Kameroje buvo karšta, buvo drėgna, nedžiūdavo rankšluosčiai ir apatiniai, todėl 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas išduoti ventiliatorių, tačiau ventiliatorius nebuvo išduotas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, psichologinį stresą, pablogėjo psichinė būklė, negalėjo užmigti, nervavosi, t. y. patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, 16 kameros gyvenamasis plotas yra 7,87 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, esant abiem joms užimtoms, vienam asmeniui kameroje teko 3,94 kv. m ploto. Nurodė, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo kameroje metu galėjo būti du nuteistieji. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš gyvenamosios patalpos ploto būtų išskaičiuojamas sanitarinio mazgo, kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, nustatyti pažeidimai šalinami nedelsiant. 16 kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Kamerose ir jų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kameras taip pat galima vėdinti per langus. 16 kameroje sumontuotas 800x800 langas, kurio atidaroma dalis yra 800x300. 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpų langai tvarkingi ir sandarūs, nuteistųjų išdaužyti langai keičiami naujais. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi su prašymu išduoti ventiliatorių. Jam buvo atsakyta, kad įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, todėl nebuvo galimybės nustatyti būtinybei išduoti pareiškėjui ventiliatorių.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas su skundais dėl nesandarių sanitarinio mazgo durų, mažų langų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) ar įstaigos administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus ginčo patalpose. Ginčo laikotarpiu 16 kamera nebuvo tikrinta Centro specialistų. Vertino, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš jam padarytos žalos neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę perpildytoje, higienos reikalavimų neatitinkančioje Pravieniškių PN-AK 1–o lokalinio sektoriaus 16 kameroje nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad 16 kamera buvo perpildyta, nes dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, nustatė, jog nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 25 d. jis buvo kalinamas 16 kameroje, kurios plotas 7,87 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos. Atsakovo atstovas paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo kalinimo ginčo kameroje metu joje galėjo būti laikomi du nuteistieji. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas neginčijo laikotarpių, kuriais jis kalėjo 16 kameroje, tačiau nesutiko su atsakovo atstovo nurodytu 16 kameros plotu. Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo kameros plotas 7,62 kv. m, tai grindė nubraižyta 16 kameros schema, o teismui pateiktame prašyme nurodė, jog 16 kameros plotas buvo 7,59 kv. m. Atsakovo atstovas 16 kameros plotą grindė 2018 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 77-1771, kurioje nurodyta, kad šios patalpos plotas yra teikiamas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo nurodyti duomenys apie ginčo kameros plotą skiriasi, teismas konstatavo, jog šioje byloje vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie 16 kameros plotą. Teismas nustatė, kad vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,94 kv. m ploto, todėl sprendė, jog buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Be to, teismas pažymėjo, kad skaičiuojant ginčo kameroje vienam nuteistajam tenkantį plotą remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis apie 16 kameros plotą, vienam nuteistajam šioje kameroje taip pat būtų užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma, nes jam atitinkamai tektų 3,81 kv. m (7,62/2) arba 3,8 kv. m (7,59/2). Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu reglamentuota gyvenamojo ploto norma kameroje nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei šiame kontekste kilti.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad 16 kameros sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, durys buvo nesandarios, todėl sanitariniame mazge ir kameroje tvyrojo blogas oras, taip pat pretenzijas dėl įrengto tupimo klozeto ginčo kameros sanitariniame mazge, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5. punktu, reglamentuojančiu kamerų patalpų įengimą, t. y. kad reikalavimo kameros sanitariniams mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą nėra numatyta, pareiškėjo pretenzijas dėl ventiliacijos sistemos nebuvimo kameros sanitariniame mazge pripažino nepagrįstomis. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu metu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punktu (pagal kurį klozetai gali būti tupimi), sprendė, jog šiuo aspektu taip pat atsakovo atsakomybės nėra. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginį, jog dėl tupimo klozeto buvo gadinama jo sveikata, nes naudojantis juo yra didelė tikimybė išsivystyti hemorojui, paneigia byloje esantis Medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-450, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui hemorojus nebuvo diagnozuotas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų apie kameroje įrengto „tupimo“ klozeto įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, jo realiai patirtus konkrečius neigiamus psichologinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, kad dėl sveikatos būklės negalėjo ar jam buvo apsunkinta galimybė naudotis tokio tipo klozetu, todėl minėtas pareiškėjo pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl nesandarių kameros sanitarinio mazgo durų, nustatė, kad į bylą pateiktos 16 kameros nuotraukos patvirtina, jog šios kameros sanitarinio mazgo durys užsidaro, yra sandarios. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nesandarių ginčo kameros sanitarinio mazgo durų pareiškėjas, kalėdamas 16 kameroje, kreipėsi į pareigūnus, įstaigos administraciją nėra, todėl minėtą pareiškėjo nusiskundimą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl per mažo, neatsidarančio 16 kameros lango, dėl ko šioje kameroje jam trūko gryno oro, dienos šviesos, kameroje tvyrojo drėgmė, buvo karšta, atsižvelgė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 16 kameros langas buvo 750x450cm, o prašyme nurodė, jog lango atidaroma dalis yra 675x700 cm. Teismas vertino, kad tai iš esmės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus lango matmenis, nes lange, kurio matmenys 750x450 cm, fiziškai negali būti 675x700 cm atidaroma dalis. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kameros langas yra 800x800 cm, iš kurio 800x300 cm atidaroma dalis, šią aplinkybę grindė 2018 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 88-67 bei lango nuotraukomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo duomenys apie 16 kameros langą yra prieštaringi, todėl vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo kameros lango dydį, o pareiškėjo argumentus dėl lango dydžio atmetė.

13. Teismas dėl ginčo kameros vėdinimo sistemos pažymėjo, kad iš byloje esančio Centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (2.22 4.80)PA-176 matyti, jog atlikus 16 kameros patikrinimą, buvo nustatyta, kad joje įrengti varstomi langai ir natūralios ventiliacijos kanalai. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo kamera buvo vėdinama per langus ir natūraliu būdu per ventiliacines angas, o mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema kameroje nebuvo įrengta. Teismas pareiškėjo nusiskundimą, kad jis negalėjo atidaryti lango, nes jame nebuvo rankenos, vertino kaip pagrįstą ir įrodytą į bylą pateiktomis 16 kameros lango nuotraukomis. Teismas atsižvelgė, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ginčo kameros oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio atitiktį aukščiau nurodytiems higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalėjimo šioje kameroje metu (byloje esantys duomenys apie atliktus ginčo kameros patikrinimus ginčui neaktualūs, nes patikrinimai atlikti ne pareiškėjo kalėjimo šioje kameroje metu). Teismas taip pat atsižvelgė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl oro trūkumo, aukštos patalpos temperatūros pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl ventiliatoriaus išdavimo, kuris jam nebuvo išduotas. Teismas vertino, kad konstatavus, jog 16 kameros lange nebuvo rankenos, todėl jis nebuvo atidaromas, o patalpoje nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nesant duomenų apie kameros fizikinių parametrų atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui ginčui aktualiu metu, pareiškėjui reiškus pretenzijas dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo tinkamai išvėdinti kamerą, drėgmės, aukštos oro temperatūros bei blogo kvapo kameroje pripažino pagrįstais.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad kameros apšvietimas siekė tik 100 lx, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie dirbtinės apšvietos atitiktį ginčo laikotarpiu 16 kameroje, pareiškėjo teiginį dėl netinkamos dirbtinės apšvietos ginčo kameroje jo kalėjimo metu pripažino nepaneigtu.

15. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d. higienos reikalavimų neatitinkančioje 16 kameroje (netinkama ventiliacija, patalpos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta ir pan.). Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, psichologinį stresą, pablogėjusią psichinę būklę ir pan., atsižvelgė į pateiktus dokumentus apie pareiškėjo sveikatą ir konstatavo, jog duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismas sprendė, kad nėra abejonių, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 60 Eur, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

III. 16. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas teisingai vertino, jog šiuo atveju privaloma taikyti 3,6 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui standartą, tačiau nepagrįstai į šį gyvenamąjį plotą neįskaičiavo sanitarinio mazgo ploto. Teigia, kad aplinkybę, jog privaloma išskaičiuoti minėtą plotą, patvirtina ne tik pataisos įstaigos direktorius, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Taip pat privaloma išskaičiuoti ir baldų užimamą plotą, kuris užėmė beveik visą laisvą kameros plotą.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pateikto plano (kameros) duomenų, nors atsakovo atstovas niekaip neįrodė, jog jo pateikti duomenys yra realūs. Pabrėžia, kad ne kartą yra įrodyta, jog atsakovo atstovo nurodomi patalpų plotai skiriasi, tačiau atsakovo atstovas ir toliau teikia teismui neteisingus duomenis.

19. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog nėra reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą, taigi teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimą minėtu aspektu. Pažymi, kad teisės aktai numato, jog sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai. Pabrėžia, kad nemalonūs kvapai iš sanitarinio mazgo sklinda į gyvenamąją patalpą, be to, nemalonus kvapas sklinda ir iš skylės grindyse. Dėl aplinkybės, kad langai yra nedarinėjami, nes nėra rankenų, pareiškėjas negalėjo atidaryti langų ir išvėdinti patalpas, todėl jis privalėjo visą laiką kvėpuoti nemaloniais kvapais kameroje. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius dėl tupimo unitazo sanitariniame mazge. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino ir atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktas nuotraukas, kuriose matyti, jog sanitarinio mazgo durys užsidaro, nes tai neįrodo, kad tokios durys buvo būtent pareiškėjo kalinimo metu ginčo laikotarpiu.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai neišsireikalavo duomenų apie 16 kameros lango tikslius matmenis, o į pareiškėjo pateiktus duomenis nepagrįstai neatsižvelgė. Kameroje yra langas, kurio išmatavimai yra 76x45 bei atidaroma lango dalis yra 25x70, kadangi ji yra žymiai mažesnė, nei pats langas, ir tai aiškiai matyti iš fotonuotraukos. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas vadovavosi byloje Centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 13 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, jog 16 kameroje yra įrengti varstomi langai ir yra natūralios ventiliacijos kanalai. Pareiškėjas teigia, kad tokie duomenys (dėl ventiliacijos kanalų) yra neteisingai ir yra būtina atkreipti dėmesį į Centro veiklą, nes jis teikia neteisingus ir naudingus atsakovo atstovui duomenis.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista atmetant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime nustatytų pažeidimų, pripažintų neteisėtais veiksmais, visuma, bei nesutinka su pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų neteisėtų veiksmų konstatavimu, atkreipdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėmesį į tai, kad pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti vertinama kaip absoliuti ir neribota, kadangi toks įrodinėjimo būdas sukuria neproporcingai aukštą atsakomybės lygį teiginius paneigti privalančiai institucijai. Pažymi, kad įrodinėjimo naštos perkėlimas laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai turi būti derinamas su kitais principais. Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena šalis savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, pateikti patikimus įrodymus ir pan. Pažymi, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įvykdo visus teisės aktų reikalavimus keliamus nuteistųjų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau dėl specifinės įstaigos veiklos ir įstaigos veiklos reglamentavimo neturi objektyvių galimybių paneigti ar patvirtinti konkretaus asmenų skaičiaus atskirose gyvenamosiose patalpose kiekvieną dieną, kadangi toks asmenų registravimas nėra reglamentuotas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais, nes jie nustatyti nepagrįstai, remiantis tikimybėmis. Nors teismas pripažino, kad nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema, dėl ko pareiškėjas negalėjo tinkamai išsivėdinti kameros, tačiau teismas nevertino, jog pataisos namai 2018 m. spalio 22 d. atsiliepime Nr. S-22862, nurodė, jog KTP Nr. 16 yra sumontuotas langas 800x800, iš kurių 800x300 yra atidaroma dalis, per kurią galima papildomai vėdinti patalpą, be to, Pataisos namų 1-o sektoriaus KTP ir jų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti nustatyta įvertinus objektyviai įmanomus surinkti įrodymus ir neturėtų būti paremta prielaidomis ar tikimybe, taip pat įrodymų ryšys su konkretaus asmens patirta neturtine žala turėtų būti tiesioginis. Mano, kad nustatyti neteisėtos veiklos faktą remiantis vien tik atsakovo atstovo negalėjimu paneigti pareiškėjo teiginių yra nesąžininga ir neracionalu. Mano, kad šioje byloje būtų tikslinga spręsti, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės įtinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimui ir tai būtų pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pažymi, kad yra būtina plačiau pasisakyti dėl įrodinėjimo naštos apimties pataisos įstaigoms, nurodant, ar ši laisvės atėmimo įstaigų pareiga yra absoliuti, ar apribota jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. kokiu būdu įstaiga gali paneigti pareiškėjo teiginius apie ventiliacijos tinkamą užtikrinimą. Taip pat svarbu atsakyti, ar proporcinga yra perkelti nuteistųjų įrodinėjimo pareigą pataisos įstaigoms visa apimtimi, t. y. atsakant į visus, bet kokius ir neriboto kiekio asmenų teiginius, kuriuos skunduose pagrįstai ar nepagrįstai pateikia nuteistieji.

24. Atsakovo atstovas teigia, kad EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Įvertinus tai, kad neturtinę žalą teismas konstatavo, atsižvelgęs į tai, jog dalis pažeidimų buvo tikėtini, nes atsakovas atsakovo atstovas negalėjo teiginių paneigti įrodymais, nusižengimai nustatyti nesusiejant įrodymų su konkrečiais asmens patirtais išgyvenimais, todėl negali būti vertinami kaip nustatyti, be to, net preziumuojant pažeidimus, šių pažeidimų mastas ir intensyvumas yra itin nežymūs, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo sprendime nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias, dėl ko kilo neturtinė žala, atlygintina pinigais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota pažeidimų visuma ir iš jų kylanti neturtinė žala, kadangi įrodymai, kuriais buvo remtasi, yra akivaizdžiai nepakankami pažeidimams konstatuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad dėl ginčo laikotarpiu (periodiškai nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d.) nustatytų pažeidimų (t. y. Pravieniškių PN–AK neužtikrino pareiškėjui higienos reikalavimų 16 kameroje: buvo netinkama ventiliacija, patalpos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta ir blogas kvapas kameroje) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti priteisė 60 Eur pareiškėjui iš atsakovo.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi neteisingais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, bei nepagrįstai nepriteisė jam visos prašytos sumos už nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai apskaičiavo jam tekusį plotą kameroje, kadangi turėjo išskaičiuoti sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą, taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad nėra reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą, kad tupimas unitazas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir kad sanitarinio mazgo durys užsidaro. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovo atstovui ir vien dėl negalėjimo paneigti pareiškėjo argumentų, teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo nusiskundimus įrodytais.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Pareiškėjas teigia, kad teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą, nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir turėjo išskaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą iš kameros ploto.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius oficialius įrodymus (b. l. 22–24, 51), vertino, jog pareiškėjui teko 3,94 kv. m ploto (t. y. buvo užtikrinta daugiau ploto, nei nustato nacionalinės teisės aktai) laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 25 d., kuomet jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1–o lokalinio sektoriaus kameroje Nr. 16, kurios plotas yra 7,87 kv. m. Taigi, teismas, apskaičiuodamas gyvenamojo ploto kiekį, šiuo konkrečiu atveju pagrįstai vadovavosi oficialiais duomenimis ir kritiškai vertino pareiškėjo teiktus prieštaringus duomenis, todėl pareiškėjo teiginys, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kameros ploto skaičiavimu vienam asmeniui, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo argumentus šiuo klausimu teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 3–11 pastraipose. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Pareiškėjas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi būti įskaičiuotas. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2520-629/2020).

Kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma pataisos namuose – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Šiuo atveju apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas plotą, tekusį pareiškėjui, būtų padaręs kokį nors pažeidimą. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui kameroje Nr. 16 ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma ir pareiškėjas apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų bei argumentų nepateikė.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad tupimas unitazas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, o sanitarinio mazgo durys 16 kameroje užsidaro. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad turėjo būti įrengtas sėdimas unitazas, nes pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Todėl konstatuotina, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taip pat pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad kameros sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira ventiliacijos sistema, paneigia Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punktas, kuriame reikalavimo kameros sanitariniams mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą nėra numatyta. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog sanitarinio mazgo durys 16 kameroje užsidaro, paneigia į bylą pateiktos 16 kameros nuotraukos (b. l. 25), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtą pareiškėjo nusiskundimą kaip nepagrįstą, be to, teismas atsižvelgė, jog pareiškėjas, kalėdamas 16 kameroje, nekreipė į pataisos namų administraciją dėl minėtos aplinkybės, todėl vertinti kaip įrodytą pareiškėjo nusiskundimą nėra jokio pagrindo.

34. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai dėl negalėjimo tinkamai išvėdinti kameros (dėl neatsidarančio lango), drėgmės, aukštos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo bei nemalonaus kvapo kameroje pasitvirtino, todėl pareiškėjas nepagrįstai pakartotinai teikia apeliaciniame skunde argumentus, susijusius su minėtais nusiskundimais, kuriuos teismas įvertino ir pripažino pagrįstais. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, aukštos oro temperatūros ir netinkamos dirbtinės apšvietos teismas pripažino įrodytais tik dėl aplinkybės, kad atsakovo atstovas nepaneigė jų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, be kita ko, visiškai teisingai vertino, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4537-968/2019).

36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, taigi byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir išsamiai aprašė, kokius įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, o kuriais vadovaujasi, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

37. Nagrinėjant pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir būdo, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

38. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (žr. šios nutarties 26, 34 p.), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus, todėl, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, turi būti priteisiamas materialinis atlyginimas.

39. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista visa skunde nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis – 6 000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 60 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

40. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo jam perkelta įrodinėjimo pareiga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovo atstovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2034-624/2019). Taigi šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad, pasak atsakovo atstovo, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims šioje byloje, todėl atsakovo atstovo teiginiai dėl negalėjimo paneigti pareiškėjo teiginių taip pat atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir pareiškėjo A. L. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė