2022-01-26 Nr. AB-2090-3-61-3-02407-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-126-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02407-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. S-1667 „Dėl sąlygų sudarymo pasimatyti su giminaite (pussesere)“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta jam sudaryti sąlygas pamatyti priverstinai pradangintą jo pusseserę D. K. (toliau – ir pusseserė); 2) įpareigoti Tarnybą skubiai sudaryti sąlygas pareiškėjui pamatyti priverstinai pradangintą pusseserę.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis į atsakovą kreipėsi, prašydamas skubiai sudaryti sąlygas pamatyti Lietuvos valstybės pradangintą jo pusseserę D. K.. Tarnyba Sprendime nurodė, kad D. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio ir informacija apie ją sudaro valstybės paslaptį, todėl Tarnybai nėra žinoma ir negali būti teikiama. Esant tokiai situacijai, Tarnyba neturi objektyvių galimybių įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.176 straipsnio nuostatų dėl galimai esamo ginčo dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, su kuriuo vaiką galimai sieja emociniai ryšiai. Toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Jo pusseserė (duomenys neskelbtini) buvo prievarta paimta iš savo namų ir nuo tada pareiškėjas jos nematė. Nuo pusseserės gimimo jis kartu su ja augo, todėl juos abu siejo labai artimi emociniai ryšiai. Šiuo metu pareiškėjas nežino, kur ji yra, kur gyvena ir ar ji yra gyva. D. K. motina turėtų sudaryti sąlygas jam susitikti ir bendrauti su pussesere. Pats pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į D. K. motiną, nes jam nėra žinoma, kur ji yra. Be to, Lietuvos valstybė slepia D. K. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įstatymo nustatyta tvarka gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku, tačiau, anot pareiškėjo, atsakovas atsisako tai daryti.

2.3. Iš skundžiamo Sprendimo yra akivaizdu, kad atsakovas nežino ir nesidomi, kur šiuo metu yra nepilnametė D. K., kokios jos gyvenimo sąlygos, kokia jos sveikatos būklė ir ar ji apskritai yra gyva. Lietuva 2013 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XII-254 „Dėl tarptautinės konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ratifikavimo“ yra ratifikavusi Tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, pasirašytą 2007 m. vasario 6 d. Paryžiuje (toliau – ir Konvencija). Pagal šios Konvencijos 24 straipsnio sampratą pareiškėjas yra auka, t. y. asmuo, patyręs žalą, kuri yra tiesioginis priverstinio dingimo padarinys. Pareiškėjas nuo vaikystės augęs kartu su pussesere jau (duomenys neskelbtini) metus dėl priverstinio jos pradanginimo negali jos pamatyti ir su ja bendrauti, nors pagal minėtos Konvencijos nuostatas visos aukos turi teisę žinoti tiesą apie priverstinio dingimo aplinkybes, tyrimo eigą ir rezultatus bei dingusių asmenų likimą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Sprendimas yra motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka bei terminai, jis pasirašytas įgalioto asmens. Iš jo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Be to, Tarnybos priimtas Sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjo galimybių tinkamai apginti savo teises, t. y. kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CK 3.176 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, yra neteisėtas ar negaliojantis. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, yra tik pareiškėjo subjektyvi ir deklaratyvi pozicija.

4.2. Teisės aktai nenumato Tarnybai jokių specifinių su nepilnamečiu asmeniu, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu susijusių teisių ir / ar pareigų, todėl nesutiktina su pareiškėju, kad atsakovas privalo domėtis, ar saugomas asmuo (šiuo atveju pareiškėjo pusseserė) lanko mokyklą, ar jam, kaip nepilnametei, sudarytos gyvenimo sąlygos, ar nėra pažeidžiamos kitos vaiko, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, teisės. Tarnyba neturi pagrindo abejoti, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimas, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) minėtam vaikui taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, buvo priimtas būtent siekiant apsaugoti nepilnametę, taip pat jos teises ir teisėtus interesus, gavus vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimą ir įvertinus realią vaikui kylančią grėsmę bei laikantis kitų teisės aktų reikalavimų.

4.3. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis yra auka – asmuo, patyręs žalą, kuri yra tiesioginis priverstinio dingimo padarinys, kaip tai numato Konvencija, atsakovas nurodė, kad pagal Konvencijos nuostatas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1001 straipsnio normas priverstinis dingimas yra nusikalstama veika. Nusikaltimų tyrimas yra įgaliotų teisėsaugos institucijų, bet ne Tarnybos, kompetencija.

4.4. CK 3.176 straipsnis, reglamentuojantis ginčų dėl vaiko bendravimo su artimaisiais nagrinėjimą, taip pat kiti Tarnybos veiklą reglamentuojantys bei teises ir pareigas apibrėžiantys teisės aktai nenumato Tarnybai pareigos sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams matytis ir / ar bendrauti su vaiku. Tarnyba, remiantis minėto CK straipsnio nuostatomis, išnagrinėjusi artimojo giminaičio, taip pat kito vaiko giminaičio, su kuriuo vaiką sieja emociniai ryšiai, prašymą, gali priimti sprendimą įpareigoti tėvus arba atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti (pasimatyti) artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. Taigi iš esmės vaiko tėvai, o ne Tarnyba turi sudaryti sąlygas bendrauti. Šiuo atveju, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, atsakovas ne atsisakė sudaryti sąlygas pareiškėjui pasimatyti su nepilnamete giminaite, o pareiškėjui paaiškino CK 3.176 straipsnio nuostatas ir nurodė, dėl kokių objektyvių aplinkybių Tarnyba neturi galimybių jas įgyvendinti ir priimti sprendimą įpareigoti motiną arba atsisakyti įpareigoti motiną sudaryti pareiškėjui sąlygas bendrauti (pasimatyti) su pussesere.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo K. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Tarnyboje 2020 m. gegužės 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas skubiai sudaryti sąlygas jam pamatyti savo pusseserę D. S. (K.) (toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pusseserės nematė nuo (duomenys neskelbtini), kai ji buvo paimta prievarta iš jo namų, kuriuose nuo (duomenys neskelbtini) gyveno globojama pareiškėjo motinos N. V.. Anot pareiškėjo, jį ir D. K. siejo artimi emociniai ryšiai ir šiuo metu jis nežino nei kur mergaitė yra, nei kokia jos būklė.

6.2. Išnagrinėjusi gautą Prašymą, Tarnyba Sprendimu nurodė, jog, turimais duomenimis, pareiškėjo pusseserei ir jos motinai Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimu yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija. Tarnybai nėra žinoma ir negali būti teikiama informacija apie pareiškėjo pusseserę, todėl Tarnyba negali įgyvendinti CK 3.176 straipsnio nuostatų dėl galbūt esančio ginčo dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, su kuriuo jį galbūt sieja emociniai ryšiai. Sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjo Prašymas netenkinamas ir laikytinas išankstinės galimo ginčo sprendimo tvarkos įvykdymu. Taip pat paaiškinta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos priimtu Sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą, kuris, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti vaiko motiną sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

7. Teismas nurodė, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, o Tarnyba nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Todėl teismas vertino, ar Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus motyvai yra pagrįsti.

8. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog Sprendimas yra nesuvokiamas ir nesuprantamas, kaip teigia pareiškėjas. Teismo vertinimu, Tarnyba Sprendime aiškiai nurodė, koks teisinis reguliavimas reglamentuoja jos veiklą ir kuo remiantis ji veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo Prašyme keltas abejones dėl jo pusseserės buvimo vietos ir tuo pačiu negalėjimo su ja pasimatyti, aiškiai įvardino, kas neleidžia jai suteikti tokią informaciją, t. y. kad pareiškėjo pusseserei yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio ir detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija. Teismas pažymėjo, kad būtent šia aplinkybe Tarnyba grindė jos negalėjimą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tuo pačiu pateikdama informaciją, kokiu pagrindu tokia asmens apsauga vykdoma ir nurodydama teisės aktų normas, kurios reglamentuoja valstybės paslaptį sudarančią informaciją susipažinimo tvarką. Teismas akcentavo, kad atsakovas Sprendime padarytas išvadas grindė informacija, gauta iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kuris 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. 38-S-5470 Tarnybą informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi teisėto pagrindo pateikti Tarnybai prašomą informaciją apie D. K. taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, o taip pat ir jokios kitos informacijos apie saugomus asmenis, kuri gali būti teikiama į Tarnybą besikreipiantiems asmenims ir (ar) institucijoms.

9. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

10. Vertinamas pareiškėjo argumentus, kad pagal Konvencijos 24 straipsnio sampratą pareiškėjas yra auka, t. y. asmuo, patyręs žalą, kuri yra tiesioginis priverstinio dingimo padarinys, ir pagal minėtos Konvencijos nuostatas visos aukos turi teisę žinoti tiesą apie priverstinio dingimo aplinkybes, tyrimo eigą ir rezultatus bei dingusių asmenų likimą, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šioje situacijoje esant tokiai abejonei, jog asmuo yra dingęs ir nėra žinoma jo buvimo vieta, privalu kreiptis į teisėsaugos institucijas, kurios yra kompetentingos spręsti ir tuo pačiu priimti atitinkamus sprendimus tuo atveju, jeigu galimai būtų padaryta nusikalstama veika.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą skubiai sudaryti sąlygas pareiškėjui pamatyti pusseserę, teismas pažymėjo, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai ir / ar nustatyti viešojo administravimo subjektui funkcijų, teisių bei pareigų, kurios šiam subjektui nesuteiktos teisės aktais, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. 12. Pareiškėjas K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą skubiai sudaryti sąlygas pareiškėjui pamatyti priverstinai pradangintą jo pusseserę D. K..

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, kaip galima suprasti iš Tarnybos pozicijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo skundas buvo atmestas iš esmės vieninteliu pagrindu – D. K. yra taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, o Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi teisėto pagrindo pateikti prašomą informaciją. Tačiau šie motyvai yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir melagingi. D. K. apsauga nuo nusikalstamo poveikio buvo taikyta ir nuolatos tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau tai netrukdė tuo metu ją lankyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialiniams darbuotojams, psichologams, o (duomenys neskelbtini) ją priverstinai paėmus iš jų gyvenamosios vietos, apie jos būklę ir gyvenimo sąlygas viešai pasisakė Lietuvos Respublikos Seimo narės, kurios ją lankė L. S. gyvenamojoje vietoje. Taip pat D. K. ir jos motiną lankę žurnalistai, nors tuo metu ir D. K. ir jos motinai L. S. taip pat buvo taikomos skundžiamame sprendime nurodytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Tai reiškia, kad tuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojai teikė informaciją, kur pareiškėjo pusseserė gyvena ir leido su ja betarpiškai bendrauti, nors nuo 2010 metų norminiai teisės aktai, reglamentuojantys asmenų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, nepasikeitė.

14. Pareiškėjas pažymi, kad jis nesiekė žinoti nei kur pusseserė gyvena, nei jokių kitų su jos apsauga susijusių aplinkybių, pareiškėjas tik prašė sudaryti sąlygas jam pamatyti pusseserę. Pareiškėjas atvyktų į bet kurioje valstybėje suplanuotą susitikimo vietą pasimatyti su savo pussesere. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, kas neabejotinai patvirtina, kad šią administracinę bylą teismas išnagrinėjo visiškai formaliai, iš esmės nesigilindamas į pareiškėjo prašymo esmę, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

15. Teismas nematė jokių problemų tame, kad Tarnyba neatlieka savo funkcijų – nežino, kokiomis sąlygomis yra saugomas vaikas, ar vaiko gyvenimo sąlygos atitinka jo interesus, net nežino, ar vaikas mokosi, ar lanko būrelius, ar prieš jį nėra smurtaujama. Atsakovas apsiribojo abstrakčiu Lietuvos kriminalinės policijos biuro atsakymu, jog informacija apie saugomus asmenis sudaro valstybės paslaptį ir yra neteikiama, nors pareiškėjas Prašymu net neprašė jam suteikti jokios informacijos apie pusseserės gyvenimo vietą, nei apie jokias kitas aplinkybes, kurios sudaro valstybės paslaptį. Pasak pareiškėjo, nesudarymas sąlygų nepilnamečiui vaikui bendrauti su artimu savo giminaičiu yra ne kas kita kaip vaiko socialinių poreikių netenkinimas, kas laikytina nepilnamečio vaiko nepriežiūra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 3 straipsnio 4 punkto pagrindu.

16. Pareiškėjas pažymi, kad jo pusseserė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir privalo lankyti mokyklą, todėl Tarnyba privalo tikrinti, ar saugomas asmuo lanko mokyklą, ar jam, kaip nepilnamečiui, sudarytos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko interesus, ar valstybės saugomo vaiko teisės ir interesai nėra pažeidžiami. Iš Sprendimo matyti, kad Tarnyba net nežino ir nesidomi, kur šiuo metu yra nepilnametė D. K., ar ji yra gyva, ar ji tinkamai prižiūrima, ar nėra ribojamas jos emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ir kt. Visų šių argumentų pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą net neanalizavo ir dėl to visiškai nieko nepasisakė.

17. Pareiškėjas nurodo, kad VTAPĮ 9 straipsnis reglamentuoja vaiko teisę į identiškumą ir jo išsaugojimą: Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Šiuo atveju nesudarymas D. K. sąlygų susitikti su pareiškėju, jos pusbroliu, yra ne kas kita kaip šio įstatymo reikalavimų nepaisymas, pažeidžiant D. K. teisę į giminystės ryšius. Remdamasis VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba neatlieka savo funkcijų, numatytų įstatyme. Tarnyba, nepriklausomai nuo apsaugos vaikui skyrimo, privalo reaguoti į pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimų. Šiuo atveju pareiškėjo kreipimasis į Tarnybą, kad D. K. yra neleidžiama bendrauti su artimais giminaičiais, patvirtina galimą vaiko teisių pažeidimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Konvencijos 24 straipsnio sampratą, jis yra auka – asmuo, patyręs žalą, kuri yra tiesioginis priverstinio dingimo padarinys. Jis nuo vaikystės augęs kartu su savo pussesere jau (duomenys neskelbtini) metus dėl priverstinio jos pradanginimo, negali jos pamatyti. Visos aukos turi teisę žinoti tiesą apie priverstinio dingimo aplinkybes, tyrimo eigą ir rezultatus bei dingusių asmenų likimą. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių šiuo atžvilgiu (Konvencijos 24 straipsnio 2 dalis). Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų priemonių dingusių asmenų paieškai, jų buvimo vietai nustatyti ir jiems išlaisvinti, o mirties atveju – nustatyti palaikų buvimo vietą, juos pagerbti ir grąžinti (Konvencijos 24 straipsnio 3 dalis).

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog nusikalstamo poveikio priemonės pareiškėjo pusseserei buvo taikytos nuo (duomenys neskelbtini), tačiau tai netrukdė iki (duomenys neskelbtini) ją lankyti vaiko teisių apsaugos specialistams, socialiniams darbuotojams, psichologams, vėliau ir Seimo nariams, žurnalistams, klaidina teismą, kadangi, kaip nurodyta prie Tarnybos atsiliepimo pridėtame Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. birželio 9 d. rašte Nr. 38-S-5470 „Dėl informacijos pateikimo“, Lietuvos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo L. S. ir jos dukrai D. S. (K.) buvo priimtas (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais, t. y. teikdama tėvams pagalbą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (18 str.) ir imdamasi visų reikiamų priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio (19 str.). Taigi Tarnybos ar kitų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų intervencija į šeimos privatų gyvenimą visais atvejais turi būti teisėta ir pagrįsta.

21. Atsakovas pažymi, kad nei Tarnybos veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 (2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 293 redakcija) patvirtinti Tarnybos nuostatai, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nenumato Tarnybai jokių specifinių, su nepilnamečiu asmeniu, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu susijusių teisių ir / ar pareigų. Tarnyba neatlieka nuolatinės ar laikinos vaiko priežiūros ir tėvų veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti vertinimo, o tokių veiksmų imtųsi, jei būtų gauta duomenų ir įvertinta, kad tai būtina vaiko teisių ir interesų požiūriu.

22. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nesudarymas sąlygų D. S. (K.) matytis su artimu giminaičiu (pusbroliu) yra vaiko socialinių poreikių netenkinimas ir turėtų būti laikoma vaiko nepriežiūra, kaip tai nustatyta VTAPĮ 3 straipsnio 4 punkte. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų šiam teiginiui pagrįsti, šį teiginį grindžia tik savo nuomone. Pareiškėjas, teigdamas, kad nesudarymas sąlygų vaikui bendrauti su giminaičiu yra vaiko socialinių poreikių netenkinimas, nedetalizuoja, kokie būtent socialiniai poreikiai nėra tenkinami, nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių, jog dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Pareiškėjo kreipimasis į Tarnybą dėl sąlygų bendrauti su jo pussesere sudarymo bei konkretaus vaiko situacija yra susijusi su apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymu, tai savaime nesudaro pagrindo manyti, jog vaiko teisės galbūt yra pažeidžiamos, priešingai, prašymas laikytinas galimu ginču, kuris kildinamas iš civilinių teisinių santykių ir Tarnyboje turi būti nagrinėjamas CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad nei vaiko, nei jo atstovo pagal įstatymą buvimo vieta nėra žinoma, nes tai sudaro valstybės paslaptį, todėl net jei toks prašymas galėjo sudaryti pagrindą jį vertinti pagal VTAPĮ 36 straipsnio nuostatas, veiksmų pagal minėtą įstatymą nebuvo ir nėra galimybių objektyviai atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-1667 „Dėl sąlygų sudarymo pasimatyti su giminaite (pussesere)“ teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Tarnybą skubiai sudaryti sąlygas pareiškėjui pamatyti jo pusseserę D. K. pagrįstumo.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas dėl Sprendimo panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog iki (duomenys neskelbtini) D. K. buvo priverstinai paimta iš jų gyvenamosios vietos, nors jai ir buvo taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, skirtingai negu šiuo metu, tai netrukdė tuo metu ją lankyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialiniams darbuotojams, psichologams; akcentavo, kad nesiekia žinoti nei kur pusseserė gyvena, nei jokių kitų su jos apsauga susijusių aplinkybių, tik prašo sudaryti sąlygas pamatyti pusseserę, pareiškėjas atvyktų į bet kurioje valstybėje suplanuotą susitikimo vietą; mano, kad Tarnyba neatlieka savo funkcijų tikrinti, ar saugomas asmuo lanko mokyklą, ar jam, kaip nepilnamečiui, sudarytos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko interesus, ar nepažeidžiama vaiko teisę į identiškumą, giminystės ryšius; Tarnyba, nepriklausomai nuo apsaugos vaikui skyrimo, privalo reaguoti į pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimų; pareiškėjas teigia, kad Konvencijos 24 straipsnio prasme jis yra priverstinio pradanginimo auka, dėl priverstinio pusseserės pradanginimo negalintis jos pamatyti, turintis teisę žinoti tokio pradanginimo aplinkybes, tyrimo eigą ir rezultatus bei dingusių asmenų likimą.

25. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

26. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

27. Nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

28. Byloje ginčijamas Sprendimu buvo atsakyta pareiškėjui į Tarnyboje 2020 m. gegužės 15 d. gautą prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė skubiai sudaryti sąlygas jam pamatyti Lietuvos valstybės pradangintą pusseserę. Prašymas buvo grindžiamas Civilinio kodekso 3.176 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja ginčų dėl vaiko bendravimo su giminaičiais teisinius santykius, bei aplinkybe, kad pareiškėjas yra auka tarptautinės konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo 24 straipsnio prasme; patyrė žalą, kuri yra priverstinio dingimo padarinys, turi teisę žinoti tiesą apie priverstinio dingimo aplinkybes, tyrimo eigą ir rezultatus bei dingusių asmenų likimą.

29. Vertinant byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti atsižvelgta į tarnybos kompetenciją atlikti veiksmus ir / ar priimti sprendimus prašyme nurodytais klausimais.

30. Pareiškėjo teisė bendrauti su artima giminaite – pussesere gali būti įgyvendinama Civilinio kodekso 3.176 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai įpareigojant tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams (2 d.). Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą (3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, pažymi, kad ginčas dėl bendravimo su artimaisiais giminaičiais yra civilinio teisinio pobūdžio, ir tokiu atveju, jei tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, arba Tarnyba atsisako įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.176 straipsnio 4 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

31. Minėto reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo kreipimesi Tarnybai nėra pareiškęs prašymo įpareigoti pusseserės motiną sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, kas atitiktų įstatyme nustatytą Tarnybos kompetenciją, tačiau prašė skubiai sudaryti sąlygas jam pamatyti Lietuvos valstybės pradangintą pusseserę, todėl Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas Sprendimas byloje vertintinas atsižvelgiant į pareiškėjo kreipimesi išdėstyto konkretaus prašymo ribas.

32. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (2 str. 11 d.). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (VAĮ 14 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visais atvejais turi vertinti, ar viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas jį priimti (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.), kitaip tariant, ar jis turi kompetenciją spręsti prašymą pareiškėjo kreipimesi nurodytu būdu.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esmine kilusio ginčo aplinkybe, kuri lemia pareiškėjo siekiamos teisės sudaryti jam sąlygas pasimatyti su artima giminaite (pussesere) įgyvendinimą, yra pastarojo asmens teisinės padėties ypatumai, kurie ir buvo įvertinti Tarnybai priimant ginčijamą Sprendimą. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. 38-S-5470 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Tarnybą, kad Lietuvos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. ir jos dukrai D. S. (K.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka, yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio; joms yra skirtos ir taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, bei šiai dienai nėra išnykę tokių priemonių taikymo pagrindai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatomis, detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kurios atskleidimas gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai ar sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei. Su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir griežtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 punkte numatytu principu būtina žinoti. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, Lietuvos kriminalinės policijos biuras nurodė, kad neturi teisėto pagrindo pateikti Tarnybai prašomą informaciją apie S. S. taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, o taip pat ir jokios kitos, galimai aktualios informacijos apie saugomus asmenis, kuri galėtų būti teikiama į Tarnybą besikreipiantiems asmenims ar institucijoms.

34. Tarnybos Nuostatų 9 punkte numatyta, kad Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Siekdama Nuostatų 9 punkte nustatyto veiklos tikslo, Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą (10.2 papunktis); bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (10.22 papunktis); nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai (10.28 papunktis) ir atlieka kitas jai įstatymo pavestas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos nurodytus argumentus dėl jai Nuostatais suteiktos kompetencijos, padarė pagrįstą išvadą, kad Tarnyba pareiškėjui aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių negali būti tenkinamas jo prašymas. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą bei apeliacinį skundą akcentavo, kad nei Tarnybos veiklą reglamentuojantys Nuostatai, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nenumato Tarnybai jokių specifinių, su nepilnamečiu asmeniu, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu susijusių teisių ir / ar pareigų, t. y. Tarnybai nėra įstatymais ar kitais teisės aktais suteikta kompetencija atlikti veiksmus ir / ar priimti sprendimus nepilnamečių asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo srityje.

35. Pareiškėjo argumentai, kad iki Lietuvos policijos generalinio komisaro (duomenys neskelbtini) sprendimo skirti ir taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones D. S. (K.) buvo galima lankyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialiniams darbuotojams, psichologams; kad Tarnyba nežino, kokiomis sąlygomis yra saugomas vaikas, ar vaiko gyvenimo sąlygos atitinka jo interesus bei pan., todėl pareiškėjo manymu, Tarnyba neatlieka savo funkcijų – atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atskirai neaptarinėtini, laikytini nepagrįstais, neturinčiais reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

36. Pareiškėjo argumentai apie asmens priverstinį dingimą taip pat laikytini nepagrįstais, nes vien tas faktas, kad pareiškėjas neturi galimybės dėl pirmiau aptartų priežasčių (žr. nutarties 33 p.) bendrauti su nepilnamete giminaite, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, pareiškėjo teigimu, asmens pradanginimą; kokių nors kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. birželio 9 d. rašte nurodytas aplinkybes, teismui nėra pateikta.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos kompetenciją ir veiksmus nagrinėjant pareiškėjo prašymą bei dėl jo priimtą Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad Tarnyba nurodė objektyvias priežastis, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, aiškiai išdėstė atsisakymo atlikti veiksmus motyvus, todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovo Sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė