d382dc45-e3bc-4760-a9ec-aee4cb74fd67 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-77-593/2020 Proceso Nr. 1-03-6-00015-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 1.2.14.6.2.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.9.8; 1.1.8.1.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant L. K., dalyvaujant prokurorei R. Č., kaltinamajam G. P., jo gynėjai advokatei S. B., Kauno apskrities VMI atstovui V. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas: Kauno apylinkės teismo 2017-04-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda, remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaičius laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , nuspręsta laikyti, kad neatlikta bausmė yra 22 MGL (828,52 euro) bauda (bauda sumokėta).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams; Kauno apylinkės teismo 2018-08-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : G. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: nuo (duomenys neskelbtini) bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , t. y. minėtu laikotarpiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, tačiau pagal jÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikė jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neorganizavo, t. y. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos taip, kaip reikalauja minėtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo ir pardavimo sÄ skaitų faktÅ«rų bei darbų atlikimų aktų (sÄ matų, sutarčių), kasos knygos, piniginių lėšų panaudojimo dokumentų, atlyginimų priskaičiavimo-iÅ¡mokėjimo žiniaraščių, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos su iÅ¡laidas pateisinančiais dokumentais.

Nepateikė jokių UAB ”(duomenys neskelbtini)” tiriamojo laikotarpio suvestinių apskaitos registrų, įmonės turtui, nuosavam kapitalui, piniginėms lėšoms, įsipareigojimams apskaityti, ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sÄ naudoms nustatyti, duomenims pagal buhalterinės apskaitos sÄ skaitas kaupti, grupuoti ir apibendrinti, dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kam buvo panaudota iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡imta 56 697,79 Eur suma. Neteikė VMI Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų už (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. ir (duomenys neskelbtini) m. sausio mėn., tai yra neskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 3779,84 (2603,3+84,89+694,21+397,44) Eur PVM, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas: 4 straipsnį, jog „<...> Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams <...>“; 6 straipsnio 2 dalį, jog „<...> Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; 12 straipsnio 1 dalį, jog „<...> Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ Tokiu bÅ«du G. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, nuosavo kapitalo ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Be to, G. P. pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ : nuo (duomenys neskelbtini) bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu asmeniu už bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitymui įmonės reikmėms, turėdamas teisę tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos banke G.

P. per banko terminalus grynaisiais pinigais išėmė 65 075 Eur sumÄ : Data Suma Eur Mokėjimo paskirtis 2017.06.28 2500 iÅ¡imti grynais 2017.06.01 2500 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.01 2400 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.01 60 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.06 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.06 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.06 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.06 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.06 900 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.08 90 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.20 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.20 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.20 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.20 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.20 490 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.20 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.21 2500 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.21 2000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.28 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.28 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.28 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.28 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.06.28 960 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 170 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 600 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 1000 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.07.18 890 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.08.25 4310 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.09.04 815 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.09.08 4800 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.09.13 10 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.09.28 9900 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.10.20 40 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.10.30 200 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.10.31 280 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.12.20 3950 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2017.12.27 30 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) 2018.01.04 2280 iÅ¡imti grynieji (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso: 65 075 eurų, iÅ¡ kurių 40 807,79 eurų sumos nepateisino jokiais piniginių lėšų panaudojimo dokumentais ar kitais duomenimis ir į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino.

Tokiu bÅ«du G. P. pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , t. y. 40 807,79 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 807,79 Eur žalÄ . G. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta tik dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaltės dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. G. P. nurodė, jog buhalterinei apskaitai tvarkyti pradžioje samdė buhalterinės apskaitos įmonę, o paskui tiesiog nesuspėdavo ir nesugebėjo susitvarkyti, kadangi buvo labai didelė darbų apimtis, dirbdavo pats, reikėjo rÅ«pintis darbininkais.

Su samdyta įmone kurį laikÄ neatsiskaitė ir ji nutraukė sutartį. Galvojo, jog pats sugebės tvarkyti apskaitÄ , bet nepavyko. Ir tuo metu, kai įmonė tvarkė buhalterinę apskaitÄ , visų dokumentų jiems neteikdavo. Pavyzdžiui, buvo pateikęs kuro čekius, bet jie atsisakė juos priimti sakydami, kad negali jų įforminti, kadangi įmonėje oficialiai nėra automobilio, nors per mėnesį kurui įmonė iÅ¡leisdavo apie 1 000 eurų. Tokiu bÅ«du jiems netiko įvairÅ«s dokumentai, pvz.

įrankiai buvo asmeniniai, tačiau į juos reikėjo pilti benzinÄ , bet apskaitÄ tvarkiusi įmonė nepaaiÅ¡kindavo, kÄ reikėtų daryti, tiesiog pasakydavo, kad tas ar kitas dokumentas netinka. Pasakius, kad dokumentai netinka, nebandė nieko taisyti, kadangi su buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios įmonės darbuotojais mažai bendravo, tam nebuvo laiko. Nesielgė taip, kad specialiai netvarkytų apskaitos. IÅ¡ įmonės pinigus pasiskolino sau, kadangi turėjo nemažai skolų už ankstesnius darbus darbininkams.

Tie patys darbininkai pas jį dirbo po 8 metus, jiems buvo nesumokėjęs apie 6 000 eurų ir todėl turėjo grÄ Å¾inti skolas. IÅ¡ įmonės iÅ¡grynintus pinigus pasiėmė sau, o kadangi kartu dirbo, tai dalį pinigų atidavė darbininkams. Tai, jog įmonei skolingi užsakovai, G. P. nurodė FNTT pareigÅ«nams, tačiau jam buvo atsakyta, kad jei nėra sutarties su skolinga įmone, jie nieko negali padėti. Sutarties iÅ¡ tikrųjų neturėjo, ji buvo tik žodinė. Visa tai įvyko dar iki „(duomenys neskelbtini)“.

Todėl kai ,, (duomenys neskelbtini)“ uždirbo pinigų, iÅ¡ jos pasiskolino, kad galėtų nors kažkiek kompensuoti dirbusiems žmonėms, t. y. ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigus panaudojo skoloms, nesusijusioms su ,, (duomenys neskelbtini)“, grÄ Å¾inti. Taip pasielgė iÅ¡ draugiÅ¡kumo, kad žmonės neturėtų nuoskaudų. IÅ¡ tų pasiskolintų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių mokėjo atlyginimus ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tik neturi jokių parašų.

Taip pat mokėjo dalį mokesčių – „Sodrai“ nieko neskolingas. Realiai tÄ , kÄ darbininkai uždirbdavo, tÄ ir gaudavo. Dažniausiai už tai duodavo pasiraÅ¡yti, tačiau kartais bÅ«davo ir taip, jog perduodavo kam nors pinigus, kad nuvežtų žmogui, paraÅ¡ai dingdavo, galiausiai niekas nieko nepasiraÅ¡inėdavo. Viskam sutvarkyti trÅ«kdavo laiko, nes pats G. P. ne tik darbininkus prižiÅ«rėdavo, bet ir dirbdavo – savininkų vardu tvarkydavo dujotiekio, vandentiekio dokumentus. Kur padėjo iÅ¡grynintus pinigus – dokumentų neturi, bet teigia, jog juos grÄ Å¾ins, kadangi atgaivinęs tÄ Ä¯monę, norėtų ir toliau dirbi.

„(duomenys neskelbtini)“ Å¡iuo metu nebankrutuoja. Ä®monės direktoriumi G. P. buvo nuo pat pradžių, t. y. nuo tada kai tÄ Ä¯monę nusipirko. Ä®monė turėjo lėšų iÅ¡ darbų, kuriuos ji buvo padariusi anksčiau. Žinojo, kad visus iÅ¡grynintus pinigus reikia pagrįsti dokumentais, tiesiog nemokėjo to suvesti apskaitos registre. SÄ skaitas, pirminius dokumentus rinkdavo, bet dalis jų dingo, nes neturėjo jokios normalios vietos jiems laikyti – jie buvo keturiose vietose. Nelabai iÅ¡mano buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo normas.

Paskolos sutartis surašė ir pasirašė tuo metu, kai skolinosi įmonės pinigus. TyrimÄ atliekančiai įstaigai tų sutarčių nepateikė, nes jas deklaravo tik prieÅ¡ kelis mėnesius, anksčiau nežinojo, kad reikia deklaruoti. Dabar žino, kad įmonės vadovas, pasiskolinęs iÅ¡ įmonės lėšas, jas turi deklaruoti kaip gautÄ paskolÄ . Negali dokumentais pagrįsti, kiek iÅ¡ pasiskolintos sumos iÅ¡leido įmonės reikmėms. Daug sÄ skaitų pasimetė, kadangi, užsakius medžiagas, jos dažnai bÅ«na atvežamos į objektÄ ir sÄ skaita paduodama darbininkams, kuriems ji visai nesvarbi.

Jie tik po kokios savaitės perduodavo arba pasakydavo, kad pametė. Pagal tas sÄ skaitas už medžiagas atsiskaitydavo grynais pinigais, palikdavo juos darbininkams. Atsiskaitymo su tiekėjais dokumentai yra dingę. Kol buhalterinė įmonė tvarkė apskaitÄ , dalinai vesdavo duomenis į kasos knygÄ , piniginių lėšų panaudojimo registrÄ , avansines apyskaitas, paskui pats bandė taip daryti, bet nesigavo. Antro nusikaltimo neprisipažįsta, nes pinigus pasiskolino, ateityje tikisi įmonę atgaivinti ir juos grÄ Å¾inti.

Visų pinigų nepasisavino. Sau buvo nusistatęs minimalų atlyginimÄ . Kadangi neturėjo buhalterio, galvojo, kad pasiskolins, atsiskaitys su žmonėmis, o paskui viskÄ sutvarkys. „(duomenys neskelbtini)“ jam, kaip direktoriui skolinga neliko – atsiskaityta tiek su juo, tiek su darbininkais. Dalį pinigų gavo iÅ¡ tų pinigų, kur buhalterinė įmonė darė apskaitÄ ir pagal „Sodros“ duomenis galima atsekti, o paskui kadangi jis to nesugebėjo daryti, tai skolinosi iÅ¡ įmonės ir mokėjo.

Žada susikaupusias sumas padengti iÅ¡ to, kÄ uždirba dabar ir iÅ¡ to kÄ uždirbs, jei atgaivins įmonę. Pripažįsta savo prievolę grÄ Å¾inti įmonei skolÄ . Dokumentus laikydavo ofise, kurį buvo iÅ¡sinuomojęs, automobilyje. Kai FNTT darė kratÄ , dalį tų dokumentų jie rado, bet ne visus. Savo skolÄ Ä¯monei pripažįsta pilna apimtimi, nepaisant to, kad dalį pinigų naudojo įmonės reikmėms. Nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu atliko asmeninius mokėjimus VMI už įmonę, t. y. pilnai atsiskaitė su „Sodra“ ir sumokėjo 1 200 eurų FNTT.

Sudarė susitarimÄ su FNTT, pagal kurį įsipareigojo likusiÄ Å¾alÄ sumokėti iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Å iuo metu G. P. vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ atlieka visus statybos darbus. Dalį paskolų įmonei grÄ Å¾intų iÅ¡ karto, atgaivinęs įmonę, pasisamdytų gerÄ buhalterę. Paskolos sutarčių iÅ¡ karto nepateikė, kadangi niekas jų neklausė. Paskolų sutartys buvo kopijos, kurios buvo asmeninės, o ne įmonės. Originalios turėjo bÅ«ti įmonėje, tačiau, kaip ir sakė, jų nerado.

Gailisi, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , supranta, kad dokumentus privalo saugoti. Liudytojas M. C. nurodė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė pagal sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tvarkė jos buhalterinę apskaitÄ . Konkrečiai G. P. įmonės apskaitai tvarkyti buvo paskirta A. S.. Su G. P. dirbti buvo sunku, nes jis neteikdavo praÅ¡omų duomenų. Pradžioje buvo galima su G. P. susikalbėti, o paskui jis tik žadėdavo, kad pateiks, bet nepateikė.

Todėl nusiuntė praneÅ¡imÄ , kad nutraukiama sutartis. Už buhalterinių paslaugų teikimÄ Ä¯monė liko skolinga, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Visi G. P. teikti dokumentai buvo atiduoti FNTT. Perskaičius ikiteisminio tyrimo M. C. duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu M. C. nurodė, jog pagal 2017 m. gegužės 10 d. sudarytÄ Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki sekančio mėnesio 5 d. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informacijÄ einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui.

Su bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. P. bendravo buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. S.. Bendravo telefonu ir bendrovės el. paÅ¡tu – (duomenys neskelbtini). Jis pats su G. P. bendravo telefonu ne daugiau kaip 3 kartus, dėl sutarties sudarymo, nutraukimo ir vienÄ kartÄ skambino buhalterės A. S. praÅ¡omas, dėl kažkokių sÄ skaitų. 2017-08-11 bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotu laiÅ¡ku ir el. paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nuo 2017-09-11 (paskutinis apskaitos mėnuo buvo 2017 m. rugpjÅ«tis) bei dėl reikalavimo padegti susidariusį įsiskolinimÄ .

G. P. buvo informuotas ir apie tai, kad visi apskaitos dokumentai bus paruoÅ¡ti ir perduoti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2017-09-11. NurodytÄ dienÄ G. P. neatvyko, dokumentų neatsiėmė. Daugiau su juo susisiekti nepavyko, sutartis nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai nuo 2017-09-11 (2 t., 21 b. l.). Liudytoja A. S. nurodė, jog G. P. asmeniÅ¡kai niekada nematė, įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo – tvarkė G. P. įmonių ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

Jos pareigos buvo suvedinėti į apskaitos programÄ visus G. P. pateiktus duomenis ir teikti ,,Sodrai“ duomenis apie įmonės darbuotojus. G. P. praktiÅ¡kai neteikė jokių dokumentų – iÅ¡ jo gavo gal kokias kelias sÄ skaitas. Daugiausia su G. P. bendravo V. C., direktoriaus M. C. žmona. PraÅ¡ant G. P. pateikti dokumentus, jis neatsiliepdavo į skambučius, neatsakydavo į laiÅ¡kus. Atsimena, kad kažkokie pirminiai dokumentai buvo. Taip pat ir su nauja įmone, t. y. ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo bandyta daryti viskÄ , kas priklauso, bet tik pirmÄ mėnesį G.

P. teikė dokumentus, o po to viskas buvo taip pat, kaip ir su ankstesne jo įmone. Kai kurios sÄ skaitos apie įmonės pirkimÄ savo naudai buvo pateiktos, tačiau tokių sÄ skaitų nebuvo daug – vienÄ mėnesį gal buvo penkios ar Å¡eÅ¡ios, o kitÄ mėnesį iÅ¡ viso nebuvo. Duomenis Sodrai teikdavo ,,iÅ¡ akies“, pagal praeitÄ mėnesį, nes taip nurodydavo V. C.. Perskaičius A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teikusi Sodrai darbo užmokesčio ataskaitas, VMI ataskaitas pagal V.

C. liepimÄ teikti Sodrai tÄ patį kÄ praeitÄ mėnesį, nes G. P. jokių dokumentų nepateikdavo, telefonu neatsiliepdavo, o iÅ¡ viso pateikęs buvo vienÄ tabelį (2 t., 67 b. l.), liudytoja Å¡iuos parodymus patvirtino ir patikslino, kad dėl sutarties nutraukimo V. C. siuntė G. P. oficialų registruotÄ laiÅ¡kÄ . Nežino, ar sutartį nutraukė iÅ¡ karto su abiem G. P. įmonėmis, ar atskirai. Liudytojas L. K. nurodė, jog kaltinamasis G. P. yra įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, kur liudytojas prieÅ¡ dvejus ar trejus metus dirbo pagalbiniu darbininku statybose.

Ä®monėje įsidarbino per pažįstamÄ , pasirašęs darbo sutartį. Antro darbo sutarties egzemplioriaus nepasiėmė, kodėl – nežino. Pradirbo keturis ar penkis mėnesius. Daugiausia dirbdavo savaitgaliais nuo 8 val. iki 17 val., kaip kada ir penktadienį. Tuo metu jam buvo 16 metų. Nežino, kas buvo suraÅ¡yta jo darbo sutartyje, kadangi jos neskaitė. Jam pasakydavo, kada reikia ateiti, jei negalėdavo - neateidavo. AtlyginimÄ mokėjo G. P. į rankas, niekur nepasirašė, kad jį gauna. Sutartas atlyginimas buvo 30 eurų už dienÄ .

Neprisimena, kiek uždirbo. Prisimena, kaip buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tada duoti parodymai buvo teisingi. Jokių pretenzijų neturi, nes už darbus atsiskaityta. Dirbo prie dviejų namų statybos Vaišvydavoje ir Jonavos gatvėje atliko didelio pastato vidaus darbus. Vienu metu su juo dirbdavo gal kokie 5 žmonės. Iš jų pažįsta tik kelis – V. B., kuris pasiūlė čia įsidarbinti, ir S. P. bei V. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 61-62 b. l.), L.

K. nurodė, jog parodymai teisingi. Å iuose parodymuose L. K. nurodė, kad jam G. (P.) pasiÅ«lė padirbti įvairius pagalbinius statybų darbus, sakė paskui ,,pažiÅ«rėsim“. IÅ¡ pradžių dirbo ,, (duomenys neskelbtini)", kur direktoriumi buvo G., po to pradėjo dirbti ,, (duomenys neskelbtini)", kada tiksliai – neprisimena. Nežino kaip atsitiko, kad iÅ¡ "(duomenys neskelbtini)" perėjo dirbti į "(duomenys neskelbtini)". G. P. nusifotografavo jo asmens tapatybės kortelę ir pats viskÄ sutvarkė.

Ä® darbÄ priėmė G. P., davė kažkÄ pasiraÅ¡yti, galbÅ«t darbo sutartį. "(duomenys neskelbtini)" dirbo tik savaitgaliais ir tai ne visais, nes dienomis mokėsi mokykloje. Buvo sutarę, kad G. mokės 30 eurų už dienÄ . Koks darbo sutartyje buvo numatytas darbo užmokestis – nežino. Dirbo gal du savaitgalius per mėnesį 2017 m. vasarÄ ir kažkiek rudenį. Per visÄ darbo laikÄ gavo ne mažiau 400, bet ne daugiau kaip 600 eurų iÅ¡ G. P.. Duodavo visada grynais pinigais į rankas. PasiraÅ¡yti jokių dokumentų neduodavo (2 t., 61-62 b. l.).

Liudytojas S. P. nurodė, jog G. P. pažįsta nuo tada, kai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Ten padirbus, pradėjo nemokėti atlyginimo, todėl vieni išėjo, kiti pasiliko. Tada pasikeitė firmos pavadinimas, sakė bus geriau, bet situacija liko tokia pati – liko be pinigų. Atlyginimų nemokėjo apie pusę metų. Tiems, kas dirbo Jonavos gatvėje – nebuvo sumokėta, o už darbÄ VaiÅ¡vydavoj po truputį mokėjo. Liudytojas nuėjo į SodrÄ ir ten sužinojo, kad firma ,, (duomenys neskelbtini)“ visai neegzistuoja, yra iÅ¡braukta.

S. P. nurodė, jog niekas jam atlyginimo nemokėjo, iÅ¡ įmonės neišėjo, nes buvo žadama, kad atsiskaitys. Darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs, kaip priklauso, kada sudarė – neprisimena. Pamena, kad buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neatsimena, ar tuo metu su savimi turėjo darbo sutartį. Atlyginimo dalį gavo gal už vienÄ ar du mėnesius, o paskui buvo tik žadama. Kad gauna atlyginimÄ â€“ niekur nepasiraÅ¡inėjo, pinigus paduodavo direktorius. Kodėl buvo perkelti į kitÄ firmÄ â€“ nesakė, nors pasikeitė ir firma ir pavadinimai, bet liko toje pačioje darbo vietoje.

Lyg ir pasirašė, kad perkelia į tÄ kitÄ firmÄ , dabar tiksliai negali pasakyti. Dirbo nemažai darbuotojų, bet pažįsta tik ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojus V. B. ir M. V.. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (2 t., 40-41 b. l.), liudytojas juos patvirtino ir patikslino, jog G. P. iÅ¡ jo skolinosi pinigų, kad galėtų sumokėti darbininkams. Nors jam ir pačiam niekas nemokėjo, tačiau paskolino, nes turėjo. G. P. liko skolingas už 6 mėnesių darbÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir už netrumpÄ laikotarpį darbo „(duomenys neskelbtini)“.

G. P. pažįsta apie 8 metus, nes dirbo dar ir kitur, kur jis vadovavo (buvo darbų vadovu „(duomenys neskelbtini)“, bet atlyginimus mokėjo kitas asmuo). Dėl nemokamo atlyginimo, G. P. vis sakydavo, kad nėra pinigų, bet bus. Tačiau kuomet S. P. nuėjo į SodrÄ dėl pensijos, iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad firmos jau nėra. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. nurodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo dirbti iÅ¡ G. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. G. P. atlyginimo nemokėjo. Nuėjęs į SodrÄ , pamatė, kad net mokesčiai nesumokėti. "(duomenys neskelbtini)" pradėjo dirbti 2017 m. gegužės viduryje.

Atrodo, kad darbo sutarties nedavė pasirašyti. Buvo susitarę, kad mokės ne mažiau kaip 800 eurų į rankas už mėnesį. "(duomenys neskelbtini)" dirbo iki 2018 m. sausio 10 d., nežinojo, kad Sodra jį atleido dar 2017 m. rugpjūčio 1 d. G. P. atlyginimo nemokėjo nuo 2017 m. birželio mėnesio. 2017 m. gegužės mėnesį G. P. jam davė grynais pinigais ne mažiau kaip 1 000 Eur, tačiau ne daugiau kaip 1100 Eur. Jis pasakė, kad čia alga, tačiau taip ir liko neaišku ar čia dalis "(duomenys neskelbtini)" skolos ar atlyginimas už gegužės mėnesį.

G. P. už darbÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ jam buvo skolingas ne mažiau kaip 6 mėnesių atlyginimÄ po 800 Eur. BÅ«davo, kad G. P. iÅ¡ jo pasiskolindavo po 50 eurų, kad sumokėtų darbininkams iÅ¡ Å akių. Niekada nesirašė kiek pinigų paskolino G. P.. Pagrindinis objektas, kuriame dirbo, buvo Jonavos g. 60, Kaune (2 t., 40-41 b. l.). Liudytojas A. K. nurodė, jog dirbo G. P. įmonėje darbininku. Kai atvažiavo darbintis, prašė, kad bÅ«tų sudaryta sutartis, bet jam buvo pasakyta, kad Å¡iuo metu negali to padaryti, nes asmuo, kuris sudarinėja sutartis, serga.

Vėliau vėl kažkokios priežastys bÅ«davo ir darbo sutarties sudarymas vis nusistumdavo. Jis vis tiek dirbo, nes tikėjosi sutartį gauti. Tiksliai pasakyti kada pradėjo dirbti ir kiek laiko dirbo – negali, nes neprisimena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, jog dėl darbo ,, (duomenys neskelbtini)“ kalbėjo su jos direktoriumi G. P., dirbti pradėjo 2017 m. kovo mėnesio pradžioje, dirbo iki 2017 m. spalio mėn., darbo sutarties nepasirašė, apie gautÄ atlyginimÄ jokių dokumentų nepasiraÅ¡ydavo (2 t., 25-27 b. l.), liudytojas juos patvirtino.

Papildė, jog buvo sutartas atlyginimas iki tÅ«kstančio eurų, iÅ¡mokėjimas vykdavo dalimis, pilno atlyginimo nebÅ«davo, liko neiÅ¡mokėta apie pora tÅ«kstančių. Nurodė, jog dirbo Jonavos gatvėje, paskui VaiÅ¡vydavoje. Kartu dirbo V. B., M. V., V. M., kitų pavardžių nežino. Pamatęs, kad nemoka sutarto atlyginimo ir vilkina iÅ¡mokėjimÄ , iÅ¡ darbo išėjo. Dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo kreipėsi į darbo inspekcijÄ , darbo inspekcija ieÅ¡kojo darbdavio, jo nerado, todėl patys atleido iÅ¡ darbo.

Nieko nepainioja, nes mano, kad dirbo be sutarties, nes jos nebuvo pasirašęs ir antro egzemplioriaus negavo. Liudytojas M. K. nurodė, kad dirbo G. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo paÅ¡alintas už pravaikÅ¡tas. PrieÅ¡ tai dirbo ir kitoje G. P. firmoje. Kadangi trÅ«ko žmonių, todėl G. P. jo paprašė dar kartÄ sugrįžti jau į kitÄ firmÄ . Ten pusiau dirbo pusiau – ne. IÅ¡ darbo išėjo, pretenzijų neturi. Buvo sudaręs darbo sutartį su abejomis firmomis - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio, toks buvo įraÅ¡ytas ir darbo sutartyje. AtlyginimÄ mokėjo, kaip buvo sutarta, mokėjo vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, nors liudytojas nei vienoje įmonėje daugiau kaip mėnesį neiÅ¡dirbo. IÅ¡ G. P. gavo kažkiek pinigų ,,į rankas“, bet kiek – nežino. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nežino, koks darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas, ,, (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡dirbo dvi ar tris savaites, už darbÄ gavo ne mažiau 200 eurų, bet ne daugiau kaip 300 Eur, grynais pinigais, kuriuos ,,į rankas“ sumokėjo G.

P. per kelis kartus (2 t., 37-38 b. l.), liudytojas patvirtino, kad atlyginimÄ G. P. duodavo dalimis, po 15 eurų. Be jo, dirbo V. P., V., kitų pavardžių neįsiminė. Ar jie irgi negaudavo atlyginimo – nežino. Per tÄ laikÄ jis dar skolinosi iÅ¡ G. P. pinigų. Paskolinti pinigai buvo užskaityti kaip darbo užmokestis. Liudytojas V. P. nurodė, jog iÅ¡ pradžių dirbo G. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vėliau - ,, (duomenys neskelbtini)“. RaÅ¡tiÅ¡kÄ darbo sutartį pasirašė nepastebėjęs, kad ten nurodyta penkios darbo valandos.

Realiai dirbdavo 8 valandas. Buvo prašęs 500 eurų atlyginimo tačiau sutartyje buvo nurodytas užmokestis pagal valandinį atlyginimÄ , koks – neprisimena. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“, kai nebuvo pervestas darbo užmokestis, apie tai pasakė G. P. ir nors jis pažadėjo pervesti, tačiau liudytojas kreipėsi į Darbo inspekcijÄ , po ko buvo atleistas už pravaikÅ¡tas, nors jokių pravaikÅ¡tų nebuvo padaręs. Dėl to kreipėsi į teismÄ ir teismÄ laimėjo. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde dirbo Jonavos gatvėje ir VaiÅ¡vydavoje. ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo dar V., K. ir S. P., daugiau žmonių nesimatė.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas nurodė, jog iš įmonės "(duomenys neskelbtini)" visi žmonės buvo atleisti, jis pats be sutikimo ir parašo įdarbintas naujoje įmonėje "(duomenys neskelbtini)", su kuria be darbo sutarties dirbo nuo 2017 m. gegužės vidurio iki birželio 16 ar 17 dienos ir gavo 50 Eur grynais pinigais (2 t., 43-44 b. l.), V. P. patikslino, jog su „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis buvo pasirašyta, nes kitaip jis nebūtų laimėjęs teismo.

Kad gavo 50 eurų, niekur nepasirašė, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat niekur nepasiraÅ¡inėjo. Ar dar buvo kokių darbų vadovų be G. P., kurie organizuotų darbÄ ar tiektų kokias medžiagas – nežino. Buvo kažkoks žmogus, kuris, kai reikėdavo, pasiskambinus jam kartais atveždavo cemento ar dar kÄ nors. Ä®rankius, o bÅ«tent kastuvus, betono maiÅ¡us gaudavo per kuratorių, bet jo vardo neatsimena. Jokios žalos jis įmonei nepadarė, darbe nemiegojo. Liudytojas V.

M. nurodė, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur G. P. buvo direktorius, dirbo apie 5-6 mėnesius. Paskui perėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nes ,, (duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Darbo sutartį tiek su viena, tiek su kita buvo sudaręs. Sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas, tačiau žodžiu buvo sutarta, kad bus mokamas 1 200 eurų. Pinigus pradžioje mokėjo, bet paskui vėlavo, laukė kelis mėnesius, bet matė, kad darbų nėra, todėl nusprendė išeiti.

Vėlavo iÅ¡mokėti ir tÄ sutartyje sutartÄ minimumÄ . Mokėdavo po kelis eurus grynais, už juos nepasiraÅ¡ydavo. Darbo sutarties antro egzemplioriaus negavo, nors jÄ buvo pasirašęs. Per laikÄ , kai jau nebedirbo, G. P. sumokėjo tÄ atlyginimo dalį, kuris buvo nurodytas sutartyje, tačiau pagal susitarimÄ liko skolingas 1 000 eurų. Dirbo objektuose Jonavos gatvėje ir VaiÅ¡vydavoje, dirbo pagrinde dviese, t. y. jis (V. M.) ir S. P.. Kiti žmonės dirbdavo kituose objektuose. Už tuos pinigus, kuriuos gavo, niekur nepasirašė.

Per darbo laikotarpį ,, (duomenys neskelbtini)“ iš G. P. gavęs apie 4 000 eurų, o „(duomenys neskelbtini)“ – apie 3 000 eurų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog buvo susitarę su G. P., kad jam mokės į rankas 1000 eurų, tačiau kai išėjo, G. P. buvo neišmokėjęs dviejų atlyginimų, tai yra 2000 eurų (2 t., 57-58 b. l.), liudytojas šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad nors ir liko neišmokėta apie 2 000 eurų, tačiau dėl to pretenzijų nereiškia.

Liudytojas I. B. nurodė, jog G. P. įmonėje dirbti jį atsivedė tėvas – V. B.. Dirbo pagalbinius darbus, darbo sutarties nepasirašė, tuo metu buvo nepilnametis. IÅ¡ viso dirbo dvi vasaras, nuo birželio iki rugpjūčio mėnesių, dirbo apie 8-9 valandas per dienÄ . Paskutinis laikotarpis buvo 2017 m. vasara. Atlyginimas bÅ«davo mokamas grynais pinigais, niekur nepasiraÅ¡ydavo. Kiek iÅ¡ viso sumokėjo – nežino, bet susitarimas buvo, kad į dienÄ mokės apie 30 eurų. Pirmus mėnesius, kÄ Å¾adėjo, tÄ sumokėjo pilnai, o paskui sakydavo, kad trÅ«ksta pinigų, žadėdavo sumokėti.

Nežino, ar jo tėvui V. B. iÅ¡mokėjo visÄ atlyginimÄ ir ar jis dirbo su darbo sutartimi. Liudytojas V. B. nurodė, jog su G. P. susipažino, kai dirbo pas jį (duomenys neskelbtini), statant senelių prieglaudÄ , kur jis buvo darbų vykdytojas. Paskutiniu metu dirbo VaiÅ¡vydavoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, dabar tiksliai neatsimena. Kai dirbo, net nežinojo, jog viena įmonė bankrutavo ir, kad pradėjo dirbti kitoje. Turėjo vienÄ darbo sutartį. Kurioje įmonėje buvo įdarbintas su sutartimi – neprisimena.

Koks buvo sutartyje nurodytas atlyginimas – neprisimena, gaudavo tiek, kiek padarydavo darbo. Dirbo įvarius darbus, per savaitę kokias dvi dienas, kai paskambindavo ir pasikviesdavo dirbti. AtlyginimÄ mokėjo į rankas, duodavo pasiraÅ¡yti kažkokius popierius, o bÅ«tent čekį, kuris jam (V. B.) ir likdavo. Neatsimena, ar koks nors dokumentas, patvirtinantis apie iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , likdavo G. P.. G. P. skolingas neliko. Ä® darbÄ nuveždavo arba sÅ«nus arba Rolandas, ar jiems atlygindavo kuro iÅ¡laidas – nežino.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu V. B. duotus parodymus (2 t., 29-30 b. l.), jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pas G. P. pradėjo dirbti 2016 m. rudenį, galbÅ«t lapkričio mėn. Dirbo įmonėje "(duomenys neskelbtini)", kada pradėjo dirbti  "(duomenys neskelbtini)" – nežino. Ar "(duomenys neskelbtini)" buvo sudaryta darbo sutartis – neprisimena. Å ioje įmonėje dirbo iki 2018 m. kovo mėn. G. P. atlyginimÄ mokėdavo grynais pinigais, duodavo pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , kokį – nežino.

Atlyginimo gaudavo ne daugiau kaip 500 eurų, bet ne mažiau nei 350 eurų. G. P. žymėdavosi darbo valandas. Specialistė E. D. dėl savo duotos specialisto iÅ¡vados nurodė, jog teisinių vertinimų dėl turto pasisavinimo ji negali daryti. Specialisto iÅ¡vadoje, atsakant į klausimÄ dėl piniginių lėšų panaudojimo, vertino jai pateiktus dokumentus – kasos knygas, avansines apyskaitas. Turint tik tokius duomenis, negalima nustatyti, kur buvo panaudota 56 697,79 eurai. Å i suma buvo iÅ¡imta iÅ¡ banko terminalo, jeigu minėta suma nebuvo panaudota įmonės reikmėms, tai bendrovė patyrė nuostolį.

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje užduotyje ir netgi užduoties preambulėje, apie paskolos sutartis, klausimas nebuvo užduotas, todėl jis nebuvo tiriamas. Tyrimui pirminiai dokumentai, kasos ir banko registrai nebuvo pateikti, tačiau buvo pateikti duomenys iÅ¡ banko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. IÅ¡ tų iÅ¡rašų galima matyti pinigines įplaukas iÅ¡ įmonių ir fizinių asmenų – 6779,15 eurų. IÅ¡vadoje nurodyta, kad kratos metu rasti pavienei „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose matoma, kad buvo pirktos įvairios statybinės prekės, už apgyvendinimÄ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros ir suma sudarė 8 377,21 eurus.

Tai buvo įvertinta ir Å¡itos iÅ¡laidos buvo iÅ¡minusuotos. Dėl darbo užmokesčio tai buvo VMI teikiamos ataskaitos apie priskaitytÄ darbo užmokestį. Pagal įraÅ¡us mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose 872,27 eurai pajamų mokesčio nedeklaruota. Apskaičiuotas darbo užmokestis pagal 2017 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius – 7 241,49 eurai. VMI pateiktuose 2017 m. gegužės – rugpjūčio mėnesio A klasės pajamų deklaracijose įraÅ¡yt nuliai, nes, kaip paaiÅ¡kino buhalterinių paslaugų bendrovė, „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atlyginimų iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, t. y. užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių su darbuotojų paraÅ¡ais, kasos iÅ¡laidų orderių, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų ir sutikrinus iÅ¡raÅ¡us atsiskaitomojoje sÄ skaitoje nenustatyta, kad bÅ«tų iÅ¡mokėtos piniginės lėšos darbo užmokesčiui.

Kad bÅ«tų galima teigti, jog darbo užmokestis buvo mokamas, turėtų bÅ«ti kasos iÅ¡laidų orderis (jei iÅ¡mokėta iÅ¡ kasos), žiniaraščiai, dokumentai pasiraÅ¡yti darbuotojų, jog jie pinigus gavo. Jeigu nurodyta, kad darbo užmokestis priskaitytas, tai nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡mokėtas. Nors darbuotojai ir tvirtina, kad gavo atlyginimÄ , tokios iÅ¡laidos vis viena nebus patvirtintos, nes turi bÅ«ti darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimus patvirtinantys pirminiai dokumentai, t. y. žiniaraščiuose turi bÅ«ti patvirtinta paraÅ¡u, jei darbo užmokestis iÅ¡mokamas grynais, kad darbuotojas gavo tuos pinigus ir kasos iÅ¡laidų orderiai, kad buvo paimta iÅ¡ kasos.

Jei darbuotojai tvirtina, kad jie gavo užmokestį, tuomet turėtų bÅ«ti apklaustas kiekvienas darbuotojas ir užduotas klausimas įvertinti kiekvieno darbuotojo konkrečiai gautas pinigines lėšas. Apskaitos įmonė pateikė žiniaraščius, be jų buvo pateikta ir pavieniai apskaitos dokumentai. Jokių kasos registrų, nei buhalterinių sÄ skaitų, apyvartos žiniaraščių nebuvo pateikta. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad G. P. nepateikė jokių UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos dokumentų ir pareiÅ¡kė: "aÅ¡, G.

P., nepateikiau reikalaujamų dokumentų, nes ne visus juos esu paruošęs" (1 t., 22-24 b. l.). Kratų, atliktų G. P. gyvenamojoje vietoje, pagalbinėse patalpose ir automobilyje, rasta dokumentų, kurie vėliau buvo pateikti ūkinės finansinės veiklos tyrimui (1 t., 45- 60 b. l.). Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas pateikė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 153 b. l.).

IÅ¡ jos matyti, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas, juo tiriamuoju laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. P. (2 t. 162 b. l.). Laikotarpiu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės apskaita nevedama, nes įmonė turi įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis (kaip informavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo 2017-09-11).

Tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, tai pirkimo ir pardavimo sÄ skaitos faktÅ«ros bei darbų atlikimo aktai (sÄ matos sutartys), kasos knyga, piniginių lėšų panaudojimo dokumentai, atlyginimų priskaičiavimo-iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos su iÅ¡laidas pateisinančiais dokumentais. Tyrimui nebuvo pateikti jokie UAB ”(duomenys neskelbtini)” tiriamojo laikotarpio suvestiniai apskaitos registrai, įmonės turtui, nuosavam kapitalui, piniginėms lėšoms, įsipareigojimams apskaityti, ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sÄ naudoms nustatyti, duomenims pagal buhalterinės apskaitos sÄ skaitas kaupti, grupuoti ir apibendrinti.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo iÅ¡raÅ¡yti dokumentai: sÄ skaitos faktÅ«ros A. M., E. M., Kauno rajono savivaldybės administracijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 66 779,15 Eur, tačiau Å«kinės operacijos turinio ir jo įvykdymo nustatyti negalima, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė jokių buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose bÅ«tų fiksuojami pirkėjų apmokėjimai ir įsiskolinimų likučiai pagal kiekvienÄ pirkėjÄ atskirai kiekvieno mėnesio pabaigai.

Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti skolų bendrovei dydžio pagal kiekvienÄ pirkėjÄ atskirai. Taip pat nepateikta buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose bÅ«tų fiksuoti apmokėjimai tiekėjams ir įsiskolinimų likučiai pagal kiekvienÄ tiekėjÄ atskirai kiekvieno mėnesio pabaigai. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės skolų dydžio pagal kiekvienÄ tiekėjÄ atskirai. Tyrimo metu dėl nepateiktų piniginių lėšų panaudojimo dokumentų – kasos knygos, avansinės apyskaitos – negalima nustatyti, kur buvo panaudota 56 697,79 (65 075-8377,21) Eur suma iÅ¡imta iÅ¡ banko terminalo.

Jeigu 56 697,79 Eur suma nebuvo panaudota įmonės reikmėms, tai bendrovė patyrė 56 697,79 Eur nuostolį. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad vykdytos Å«kinės operacijos (atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, kurie iÅ¡raÅ¡yti bendrovės), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, pardavimo sÄ skaitų faktÅ«rų bei darbų atlikimo aktų, kasos knygos bei piniginių lėšų panaudojimo dokumentų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574)  6 straipsnio 2 dalies, reikalavimais, kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Dėl to negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 2 t. 163). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose (duomenys neskelbtini) m. gegužės – rugpjūčio mėn. priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiuose buvo apskaičiuota 872,27 (76,56+243,51+263,70+288,50) Eur pajamų mokesčio. VMI pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. A klasės pajamų deklaracijose (FR 0572 forma) įrašė nulius, nes kaip paaiškino buhalterinių paslaugų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G.

P. nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams (t. y. darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių su darbuotojų paraÅ¡ais, kasos iÅ¡laidų orderių, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų). Sutikrinus įraÅ¡us UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomojoje sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad bÅ«tų iÅ¡mokėtos piniginės lėšos darbo užmokesčiui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) m. gegužės – (duomenys neskelbtini) m. liepos mėn. deklaravo 1 005,66 Eur įmokų Sodrai, sumokėjo 1 013,47 Eur (bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų duomenimis).

Pagal 2017 m. gegužės-liepos mėn. darbo užmokesčio priskaitymų suvestinėse esančius duomenis, kuriuos tyrimui pateikė buhalterinių paslaugų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiavo 442,31 Eur įmokų Sodrai ir apskaičiavo 1528,52 Eur darbdavio įmokų Sodrai, iš viso 1970,83 (442,31+1528,52) Eur. Sutikrinti ar apskaičiuotos ir  deklaruotos įmokos VSDF valdybai buvo teisingai nebuvo galima, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentų, t. y.

įsakymų dėl priėmimo į darbÄ , atleidimo iÅ¡ darbo, darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraščių, atsiskaitymo su Sodra (PSD ir VSD įmokos) apskaitos registrų. VSDFV Kauno skyrius 2019-01-10 raÅ¡tu Nr. (7.2E)DV_S-2130 informavo, kad apdraustiesiems G. P., I. B., V. B., V. M., S. P., L. K., M. V., R. I. socialinis draudimas nutrauktas nuo 2017-08-01 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus iniciatyva darbo užmokesčio priskaitymų suvestinėse esančiais duomenimis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus (atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų duomenimis) gavo 66 779,15 Eur pajamų ir vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX751) 71 straipsnio 2 dalimi bendrovė privalėjo registruotis PVM mokėtoju. Ä®vertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ gautas 66 779,15 Eur pajamas, bendrovė privalėjo už laikotarpį 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. sausio mėn. deklaruoti bei sumokėti 3779,84 Eur PVM mokestį (2 t. 167 b. l.).

SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog 2019 m. vasario 14 d. G. P. pateikė 19 paskolos sutarčių kopijų (patvirtintos G. P. paraÅ¡u), sudarytų tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir G. P. (3 t., 121-122 b. l.). IÅ¡ Å¡ių sutarčių matyti, kad G. P. iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skolinosi po 3000 eurų (duomenys neskelbtini) m. birželio 1 d., birželio 6 d., , birželio 12 d., birželio 21 d., , birželio 26 d., , birželio 28 d., liepos 5 d., liepos 18 d., , liepos 24 d., , liepos 27 d., liepos 31 d., , rugpjūčio 25 d., rugsėjo 8 d., rugsėjo18 d., rugsėjo 28 d., spalio 4 d., lapkričio 15 d., gruodžio 20 d. ir (duomenys neskelbtini) m. sausio 4 d. (3 t., 123-141 b. l.). 2018-10-04 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-14 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) AB "(duomenys neskelbtini)" pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us nuo 2017-04-28 iki 2017-07-27 ir nuo 2017-07-28 iki 2018-07-27, iÅ¡ kurių matyti piniginių lėšų kreditas ir debetas (1 t., 91-93, 104-107 b. l.). 2018 m. sausio 24 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinys ir pakeistas Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas, padidinant iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui V. P. priteistinÄ sumÄ iki bendros 450 eurų sumos (sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1721-1042/2018) IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įkurta 2017-04-06. Veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje G.

P. kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažino visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbo pradžioje, G. P. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasamdęs įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“. Nors įmonės apskaitÄ tvarkė samdyta įmonė, G. P., kaip įmonės direktoriui taip pat buvo iÅ¡likę buhalterinės apskaitos įstatyme numatytos pareigos, susijusius su apskaita, o bÅ«tent duomenų pateikimas buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam asmeniui, tačiau, kaip matyti tiek iÅ¡ G.

P. parodymų, tiek iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų, G. P. savo, kaip direktoriaus pareigos nevykdė, dėl ko įmonė negalėjo tinkamai atlikti savo pareigos tvarkyti įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Po sutarties nutraukimo, kaip teigia G. P., jis pats visiÅ¡kai netvarkė apskaitos, nesaugojo buhalterinių dokumentų, nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų Å¡ie veiksmai atlikti. BÅ«tent dėl to, jog pagal sutartį buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui G.

P. neteikė privalomų teikti apskaitos dokumentų, po to pats tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ nesaugojo įmonės dokumentų, t. y. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, nepateikė kaltinime iÅ¡vardintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikė jokių UAB ,, (duomenys neskelbtini)” tiriamojo laikotarpio suvestinių apskaitos registrų, dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kam buvo panaudota iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡imta 56 697,79 Eur suma, taip pat neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų, tai yra neskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 3779,84 Eur PVM ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, nuosavo kapitalo ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d., teismas sprendžia, jog kaltinamasis aplaidžiai tvarkė įmonės, kurios direktoriumi jis aptariamu laikotarpiu buvo buhalterinę apskaitÄ . Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, G.

P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimÄ turtÄ , kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu.

Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtÄ turtÄ arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalÄ ir to nori. G. P. jam inkriminuojamos veikos metu buvo įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl nekyla abejonių, kad dėl jo užimamų pareigų, įmonės banko sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos buvo kaltinamojo žinioje.

Taip pat nekyla abejonių (to neneigia ir pats kaltinamasis), jog kaltinime nurodytomis dienomis iÅ¡ banko sÄ skaitos buvo iÅ¡imtos kaltinime nurodytos sumos. Tačiau G. P. teigia, jog Å¡iuos pinigus jis iÅ¡ įmonės pasiskolino ir naudojo juos tiek įmonės reikmėms perkant medžiagas, mokant darbuotojams darbo užmokestį, tiek ir atsiskaitant su jo ankstesnėje įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbusiais darbuotojais, kurie dėl įmonės bankroto negavo uždirbto atlyginimo. Taip pat G. P. teigė, jog sutartis su įmone pasirašė bÅ«tent tuo metu, kuomet ir ėmė pinigus iÅ¡ sÄ skaitos.

Taigi nustatant ar G. P., paimdamas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos įmonės pinigus, juos realiai skolinosi, svarbu nustatyti, ar teismui pateiktos sutarčių kopijos suraÅ¡ytos skolinimosi (ar artimu skolinimuisi) metu, ir ar Å¡iose sutartyse esantys duomenys atitinka tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ . Teismo vertinimu, pateiktos sutarčių kopijos neleidžia daryti iÅ¡vados, jog tokios sutartys iÅ¡ viso buvo sudarytos ir, kad jose įtvirtinta tikroji Å¡alių valia. Visų pirma, apie paskolos sutarčių sudarymÄ G.

P. nurodė ne iÅ¡ karto, kai buvo pradėtas įmonės veiklos tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams reikalaujant pateikti įmonės dokumentus, G. P. iÅ¡ karto jų nepateikė, nurodydamas, jog ne visus juos paruošęs (1 t., 22-24 b. l.), jo turimi įmonės dokumentai buvo rasti ir paimti tik atlikus kratas G. P. gyvenamojoje vietoje, pagalbinėse patalpose ir automobilyje (1 t., 45- 60 b. l.), tačiau paskolos sutartys rastos nebuvo. 2019 m. vasario 5 d. pateikus pirmÄ jį įtarimÄ , kuriuo G. P. buvo įtariamas pasisavinęs įmonės pinigus ir kuriame nurodytos konkrečios pinigų iÅ¡ sÄ skaitos paėmimo datos (3 t., 85-87 b. l.), jis nieko apie sudarytas paskolas nenurodė (3 t., 89 b. l.) ir tik 2019 m. vasario 14 d., po to, kai buvo dalinai patenkintas įtariamojo gynėjo praÅ¡ymas susipažinti su dalimi bylos medžiagos, G.

P. pateikė paskolų sutarčių nuoraÅ¡us ir nurodė apie skolinimÄ si iÅ¡ įmonės. Å ie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog G. P., jeigu bÅ«tų buvęs sudaręs pinigų paskolos sutartis, žinodamas apie atliekamÄ jo įmonės buhalterinės veiklos tyrimÄ , neabejotinai apie tai bÅ«tų pranešęs tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams. Nesuprasti, kad paskolos sutarčių sudarymas reikÅ¡mingas įmonės veiklos nustatymui, ne pirmus metus verslÄ vykdantis asmuo negalėjo, todėl kaltinamojo teiginys, kad dokumentų nepateikė, nes niekas jų neparašė, o apie paskolas nieko nesakė, nes nerado sutarčių, teismo vertinimu, yra tik jo gynybinė versija.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad sutartys sudarytos pinigų iÅ¡ įmonės ,,skolinimosi“ momentu paneigia pinigų iÅ¡ banko sÄ skaitos paėmimo laikas bei sumos – nesutampa tiek paimtų pinigų paėmimo ir paskolos sutartyje nurodytos sumos, tiek pinigų paėmimo ir paskolos sutarčių datos. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡ banko sÄ skaitos paimta 45 240 eurų, tačiau per tÄ patį laikotarpį sudaryta paskolų sutarčių 36 000 eurų sumai.

Taigi skirtumas tarp iÅ¡ banko sÄ skaitos paimtų pinigų ir tarp sudarytų sutarčių bendros sumos yra daugiau kaip 9 000 eurų (9340 eurų). 2017 m. rugsėjo 4 d. ir rugsėjo 8 d. iÅ¡ banko buvo paimta 5 615 eurų (atitinkamai 815 ir 4800 eurų), tačiau 2017 m. rugsėjo 8 d. sutartis pasiraÅ¡yta tik dėl 3000 eurų paskolos ir tik vėliau, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d. suraÅ¡yta dar viena sutartis dėl 3 000 eurų paskolos, nors keletÄ dienų prieÅ¡ tai (2017-09-13) iÅ¡ sÄ skaitos paimta tik 10 eurų. 2017 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡ sÄ skaitos vienu kartu paėmus 9 900 eurų, paskolos sutartis tÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡yta tik 3 000 eurų sumai, o po trijų dienų – dar 3 000 eurų. 2017 m. spalio 20, 30 ir 31 dienomis iÅ¡ sÄ skaitos buvo paimta atitinkamai 40, 200 ir 280 eurų, tačiau paskolos sutartis pasiraÅ¡yta 3 000 eurų ir tik 2017 m. lapkričio 15 d. (kai tuo tarpu lapkričio mėnesį nei karto iÅ¡ sÄ skaitos pinigų nenuimta). 2017m gruodžio 20 d. paėmus 3 950 eurų, pasiraÅ¡yta paskolos sutartis 3 000 eurų, o gruodžio 27 d. ir 2018 m. sausio 4 d. paėmus atitinkamai 30 ir 2280 eurų – sutartis pasiraÅ¡yta 2018 m. sausio 4 d. 3 000 eurų sumai.

Nors bendra G. P. inkriminuojamų pasisavintų pinigų suma ir sudarytų paskolų suma iÅ¡ esmės sutampa, tačiau įvertinus tai, jog nesutampa paskolų sutarčių datos su iÅ¡ banko sÄ skaitos imtų pinigų datomis, teismas sprendžia, jog realiai pinigų G. P. nesiskolino, sutartys buvo suraÅ¡ytos po to, kai iÅ¡kilo bÅ«tinybė pagrįsti paimtus pinigus ir Å¡ios sutartys neatitinka nei tikrosios paskolos gavėjo G. P., nei paskolos davėjo – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ valios. Abejoti, kad sutartys buvo sudarytos skolinimosi metu verčia ir tai, kad visos 19 sutarčių pasiraÅ¡ytos tos pačios spalvos raÅ¡ikliu, nors jos, pasak kaltinamojo, buvo sudarinėjamos nuo 2017 metų birželio pradžios iki 2018 metų sausio pradžios, t. y. pusės metų eigoje.

Tai, jog teismui pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ deklaracijos apie fiziniams asmenims suteiktas paskolas, nesuteikia pagrindo spręsti, jog paskolų sutartys buvo sudarytos bÅ«tent jų pasiraÅ¡ymo metu, kadangi deklaracijos užpildymo datos nurodytos 2019 m. rugsėjo 24 d. (4 t., 74-82 b. l.). Tai, jog paskolos santykiai neegzistavo patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Nors jis teigia, kad pasiskolintus iÅ¡ įmonės pinigus jis naudojo įmonės reikmėms, tačiau visÄ skolÄ pripažįsta ir pažada jÄ grÄ Å¾inti įmonei.

IÅ¡ Å¡ių parodymų iÅ¡plaukia visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka iÅ¡vada, jog pasiskolinti pinigai, kuriuos bÅ«tina grÄ Å¾inti įmonei, buvo naudojami tos pačios įmonės naudai. Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neskolino, o G. P. nesiskolino įmonės pinigų. Nenustačius skolinimosi santykių tarp G. P. ir įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“, ir nustačius, jog juos paėmė bÅ«tent G. P., bÅ«tina nustatyti, ar Å¡ie pinigai buvo paversti G.

P. turtu, ar jie panaudoti įmonės reikmėms. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 2K-158-719/2019) kaltinamojo tvirtinimai, kad piniginės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto, G. P. inkriminuojama pasisavintų pinigų suma, atsižvelgiant į tai, jog buvo rasta dalis dokumentų, pateisinančių pinigų iÅ¡leidimÄ Ä¯vairioms įmonės reikmėms.

Nors teisme apklausta finansinį įmonės tyrimÄ atlikusi specialistė nurodė, kad dėl nepateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar buvo mokami atlyginimai įmonės darbuotojams, tačiau nurodė ir tai, jog, jeigu darbuotojai nurodo, kad aptariamu laikotarpiu dirbo ir gavo ,,į rankas“ atlyginimÄ už jį nepasiraÅ¡ydami, galima bÅ«tų įvertinti, kiek pinigų jiems buvo sumokėta. Taigi minėtoje situacijoje, esant liudytojų – įmonėje dirbusių asmenų – parodymams apie tai, jog jie vis tik gavo užmokestį už savo darbÄ Ä¯monėje, svarbu nustatyti, kokiÄ paimtų iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigų sumÄ G.

P. iÅ¡leido apmokėti darbininkams už jų darbÄ . Nors dauguma teisme apklausų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų negalėjo tiksliai nurodyti, kokiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ G. P. jie gavo kaip darbo užmokestį, tačiau įvertinus tai, kad jie tam tikras sumas įvardino, teismas vertina jų parodymus kaltinamojo naudai ir sprendžia, jog jiems buvo iÅ¡mokėtos didžiausios jų nurodytos sumos. IÅ¡ L. K. parodymų matyti, kad jis gavo ne mažiau kaip 400 ir ne daugiau kaip 600 eurų, S. P. nuo birželio mėnesio nieko negavo, paskutinis mokėjimas buvo gegužės mėnesį (t. y. iki G.

P. inkriminuojamo). A. K. nurodė, jog darbo laikotarpiu gavo 4000 eurų, M. K. – 300 eurų, V. P. – 50 eurų, V. M. – 3000 eurų. I. B. ir V. B. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek jie gavo atlyginimo, tačiau nurodė savo darbo laikotarpius ir tai, jog buvo sutarta, kad G. P. jam mokės 30 eurų per dienÄ , o V. B. – 500 eurų į mėnesį, ir jog beveik visus tuos pinigus Å¡ie asmenys gavo. Ä®vertinus tai, jog I. B. dirbo nuo birželio iki rugpjūčio 25 d., sprendžiama, jog iÅ¡ viso jis iÅ¡dirbo 60 darbo dienų (2017 m. birželis ir liepa po 21 darbo dienÄ , rugpjÅ«tis (iki 25 d. ) – 18 darbo dienų), todėl gavo 1800 eurų.

V. B., pasak jo dirbo 11 mėnesių (nuo įmonės darbo pradžios, t. y. 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. kovo) ir gavo žadėtÄ jį 500 eurų į mėnesį atlyginimÄ , t. y. 5500 eurų. Akivaizdu ir tai, jog įmonėje dirbo ir G. P., kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog jis taip pat dalį iÅ¡ įmonės kasos paimtų pinigų naudojo savo poreikiams. Kadangi, kaip nurodo pats kaltinamasis, jis buvo nusistatęs minimalų atlyginimÄ , todėl sprendžiama, jog minimalaus atlyginimo dydžio sumos per mėnesį panaudojimas savo reikmėms yra teisėtas.

Todėl sprendžiama, jog G. P. turėjo teisę į 11 mėnesių minimalų darbo užmokestį, t. y. 4240 euro (laikotarpiu 2017 m. balandžio 2017 m. gruodžio mėnesiais po 380 eurų per mėnesį (3040 eurų) ir nuo 2018 m. sausio iki 2018 kovo mėnesio po 400 eurų), t. y. 8x380 ir 3x400 euro (1200 eurų). Nesant jokių duomenų apie tai, kad iÅ¡ banko sÄ skaitos paimtų pinigų buvo perkamos kokios nors darbui reikalingos medžiagos ar priemonės – teismas neturi pagrindo spręsti, kad dalis pinigų buvo iÅ¡leista Å¡iuo tikslu.

Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog 2017 m. gegužės – 2018 m. sausio laikotarpiu buvo mokami kiti mokesčiai. Nors G. P. pateikė teismui pažymÄ apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui nebuvimÄ , tačiau Å¡i pažyma suraÅ¡yta 2019 m. rugsėjo 23 d. ir duomenų, kokie, kokio laikotarpio Å¡ie įsipareigojimai buvo ir kada jie likviduoti pažymoje nenurodyta (4 t., 73 b. l.). Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktoje pažymoje nurodyta, jog pagal turimus duomenis nepateiktos mokesčių deklaracijos už 2017 metus, o pagal mokesčių apskaitoje turimus duomenis mokesčių mokėtojas skolingas 71,25 euro (4 t., 93 b. l.).

Pasak kaltinamojo gynėjos, Å¡is įsiskolinimas likviduotas, tačiau iÅ¡ pateikto mokėjimo kvito matyti, kad tai padaryta tik 2019 metais (be to, pateiktas kvitas patvirtina, kad 71,25 euro yra įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (4 t., 91 b. l.)). Taigi nustačius, jog nurodyti mokėjimai buvo atliekami po to, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie gali bÅ«ti vertinami tik kaip savanoriÅ¡kas padarytos žalos atlyginimas, tačiau jokiu bÅ«du ne kaip mokesčių ir įmokų mokėjimas aktualiu laikotarpiu pinigais, paimtais iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos.

Taigi, nesant jokių duomenų apie tai, kad mokėjimai buvo atliekami pinigų paėmimo iÅ¡ kasos laikotarpiu ar tuoj po to, konstatuotina, jog įmonėms reikmėms buvo panaudota liudytojų parodymais nustatyta jų gauta pinigų suma, t. y. 11 650 eurų (600+400+300+50+3000+1800+5500) bei G. P. nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio suma – 4240 eurų. Todėl kaltinimas tikslintinas nurodant, jog G. P. 40 807,79 eurų sumos nepateisino jokiais piniginių lėšų panaudojimo dokumentais ar kitais duomenimis, į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , t. y. 40 807,79 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 807,79 Eur žalÄ .

Tai, jog dalį iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pinigų, kaip teigia kaltinamasis, jis sumokėjo darbuotojams kaip bankrutavusios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ skolas, negalima laikyti pinigų panaudojimu įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai (nors ir dirbo tie patys darbuotojai), toks pinigų mokėjimas laikomas kaip disponavimas pasisavintu turto savo nuožiÅ«ra. Kadangi G. P. pasisavinta pinigų suma virÅ¡ija 250 MGL (remiantis veikos metu, kuri nutrÅ«ko 2018 m. sausio 4 d., galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija, kuria patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų), G.

P. veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Civilinis ieÅ¡kinys Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 3779,84 eurų turtinę žalÄ , padarytÄ valstybės biudžetui, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. P., kadangi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡siieÅ¡koti mokesčių nėra galimybės. IeÅ¡kinyje nurodė, kad remiantis specialisto iÅ¡vada, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus gavo 66 779,15 eurų pajamų ir, vadovaujantis PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi, privalėjo registruotis PVM mokėtoju, nes 2017 m. rugsėjo mėn. bendra atlygio už vykdomÄ ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje, t. y. už pateiktas paslaugas, suma per metus (paskutinius dvylika mėnesių) virÅ¡ijo 45 000 eurų.

Todėl bendrovė už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 metų sausio mėnesio turėjo deklaruoti bei sumokėti 3779,84 eurų PVM mokestį (3 t., 169-172 b. l.). Civilinio ieškovo – Kauno VMI – atstovas V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinio ieškinio suma nurodyta remiantis byloje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada, kuria buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo registruotis PVM mokėtoju, o nesiregistravusi išvengė ir nesumokėjo 3 779,84 eurų mokesčių.

Per šį laikotarpį dalis civilinio ieÅ¡kinio yra atlyginta, liko neatlyginta 2259,84 euro. Su G. P. sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, pagal kurį G. P. įsipareigojo iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio paskutinės dienos atlyginti likusiÄ Å¾alÄ . Nors mokesčius turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonė neveikianti, nėra iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti, todėl ieÅ¡kinys pateiktas įmonės vadovui. Byloje pateiktas 2020 m. vasario 17 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė G.

P. ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininkė J. S.. IÅ¡ Å¡io susitarimo matyti, jog G. P. likusiÄ neatlygintÄ Å¾alÄ , t .y. 2259,84 euro įsipareigoja atlyginti per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal nustatytÄ grafikÄ , o bÅ«tent kovo-rugpjūčio mėnesiais sumokant po 376,64 euro iki kiekvieno grafike nurodyto mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pervedant nurodytÄ pinigų sumÄ Ä¯ vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (4 t., 187-188 b. l.). Ä®vertinus tai, jog nagrinėjamoje situacijoje yra visi žalos atlyginimo pagrindai, kaltinamojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo pasiraÅ¡ytas susitarimas įstatymui neprieÅ¡tarauja, todėl toks susitarimas tvirtintinas.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai G. P. įvykdė vienÄ sunkų ir vienÄ neatsargų nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje lengvina tai, jog kaltę dėl Å¡ios veikos pripažino visiÅ¡kai, atlygino didesnę dalį padarytos žalos, susitarė su civilinio ieÅ¡kovo atstovu dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų. Nors G. P. kaltės dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje nepripažino, tačiau jis ėmėsi visų veiksmų paÅ¡alinti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai padarytÄ Å¾alÄ â€“ atlygino buvusius įsiskolinimus, todėl Å¡iÄ aplinkybe teismas laiko G.

P. atsakomybę lengvinančia. G. P. 2017 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais teistas atitinkamai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį, t. y. už veikas, priskiriamas nusikaltimams transporto eismo saugumui ir baudžiamiesiems nusižengimams teisingumui. Veikos, kuriomis G. P. kaltinamas šioje byloje priskiriamos visiškai kitoms nusikaltimų kategorijoms, todėl sprendžiant dėl bausmės jam paskyrimo, teismas jo ankstesnį elgesį vertina tiek, kiek jis susijęs su finansų sistemos pažeidimais ir nusikaltimais nuosavybei.

Kaip matyti iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (4 t., 8-18 b. l.), G. P. yra padaręs ne vienÄ pažeidimÄ , tačiau Å¡iuo metu galioja tik administracinė nuobauda, paskirta 2018 m. vasario 19 d. Pažeidimas, už kurį nubaustas G. P. yra susijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjama veika, o bÅ«tent su Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymu dėl S. P., M. V. ir V. B. neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, už veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, G. P. skirtina Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (jog kaltę pripažino, atlygino dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , G. P. skirtina bauda ženkliai mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis, kurį sudaro 495 MGL.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Prokurorė prašė taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir paskirti laisvės apribojimo bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė pagal BK 62 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, BK 62 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumos, kas leistų skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę, nenustatyta. Tačiau teismas sprendžia, jog Å¡ioje situacijoje laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebÅ«tų tinkama bausmė, kuria bÅ«tų realizuota BK 51 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Nors G. P. nusikalsta ne pirmÄ kartÄ , tačiau tokio pobÅ«džio nusikaltimas yra pirmas, jis susijęs su jo vykdoma veikla, nusikaltimu padaryta žala jo paties įmonei.

Ä®vertinus turtinį nusikaltimo pobÅ«dį ir veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo G. P. sulaikys ne tai, jog bus atimta jo laisvė, o tai, jog dėl pritaikytų piniginių sankcijų ir įpareigojimų jis suvoks apie negalimumÄ praturtėti neteisėtais bÅ«dais. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai Å¡ioje byloje bus pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, todėl įvertinus nuteistÄ jį ir jo padarytÄ veikÄ charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , bausmės tikslams pasiekti taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir G.

P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant didžiausiÄ Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės terminÄ ir skiriant įpareigojimus susijusius su galimybe gauti legalias pajamas. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, o paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bendrintina su 2018 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Dėl turto konfiskavimo BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pagal teismų praktikÄ , iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K- 269-648/2017). Å iuo atveju nustatyta, kad G. P. pasisavino įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ 40 807,79 eurų vertės turtÄ , t. y. pinigus, todėl teismas konstatuoja, kad G.

P. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos paimta pinigų suma laikytinos jo įvykdyto BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, reglamentuojančia konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ G. P. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 40 807,79 Eur . Tai, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, o egzistuoja vien tik prielaida, kad toks turtinio pobÅ«džio reikalavimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas neapibrėžtu laiku civilinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo nepriimti sprendimo dėl turto konfiskavimo.

Tačiau net ir esant pareikštam civiliniam ieškiniui, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų išieškojimas nelemia dvigubo nubaudimo, nes konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese. Tiek teismo nuosprendis dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, tiek sprendimai dėl nusikalstama veika patirtos žalos atlyginimo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).

Kiti nuosprendžio klausimai 2018 m. birželio 15 d. kratos metu G. P. automobilyje rasti ir paimti dokumentai: geltonos spalvos 29 lapų segtuvas, permatomas 48 lapų segtuvas, juodas 49 lapų segtuvas, juoda 178 lapų užrašų knygelė; 2018 m. birželio 15 d. kratos G. P. gyvenamojoje vietoje rasti: segtuvas su įmonės dokumentais iÅ¡ 11 lapų, segtuvas su įmonės sÄ skaitomis ir dokumentais iÅ¡ 73 lapų, kurie saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paskirta 2019 m. vasario 5 d. prokurorės R. Č. nutarimu, paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, jį pradėjus vykdyti – naikintina. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti: Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 150 MGL, t. y. 7500 Eur bauda. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas – 2 (dvejiems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu subendrinti taikant bausmių apėmimÄ ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 2 (dvejų) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Å iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirta 10 MGL bauda ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant G.

P. pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Ä® bausmę įskaityti bausmę, atliktÄ pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . KardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ â€“ palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 40 807,79 eurų. Patvirtinti susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, pagal kurį G.

P. įsipareigoja iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atlyginti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2 259,84 euro žalÄ pagal nustatytÄ grafikÄ , o bÅ«tent 2020 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais sumokant po 376,64 euro iki kiekvieno grafike nurodyto mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti G. P., jog nevykdant teismo patvirtinto susitarimo sÄ lygų ir tvarkos, gali bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas priverstinai. Kratų metu rastus ir paimtus dokumentus: geltonos spalvos 29 lapų segtuvÄ , permatomÄ 48 lapų segtuvÄ , juodÄ 49 lapų segtuvÄ , juodÄ 178 lapų užrašų knygelę; segtuvÄ su įmonės dokumentais iÅ¡ 11 lapų, segtuvÄ su įmonės sÄ skaitomis ir dokumentais iÅ¡ 73 lapų, kurie saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui. Teisėja Daiva Jankauskienė