2019-11-22 Nr. DBT-158-3-61-3-03255-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-78/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03255-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovams Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai ir Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

pareiškėja I. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 33P-58-(7.5.6) ir 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą Nr. 33p-63-(7.5.6);

2) įpareigoti Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pateikti nuo 2015 iki 2017 metų vykusių Atrankos komisijos posėdžių, kuriuose kviestas asmuo V. Z. pasisakė apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą, garso įrašus ir protokolus (ar kitą informaciją);

3) įpareigoti Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pateikti 2017 m. spalio 16 d. nuo 13.15 val. iki 13.35 val. vykusio Atrankos komisijos posėdžio, kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, N. Š. pasisakė apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą, garso įrašą ir protokolą (ar kitą informaciją);

4) įpareigoti Atrankos komisiją pateikti pareiškėjai 2019 m. sausio 7 d. nuo 13.05 val. iki 13.20 val. vykusio Atrankos komisijos posėdžio, kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. pasisakė apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą, garso įrašą ir protokolą (ar kitą informaciją).

Pareiškėja skunde nurodė, kad dalyvauja atrankoje užimti Vilniaus apygardos teisėjo pareigas. Pareiškėja paaiškino, kad Atrankos komisija ginčijamais raštais atsisakė pateikti Atrankos komisijos posėdžių garso įrašus ar kitokia forma užfiksuotą informaciją, kurioje atsispindėtų Atrankos komisijai pateiktos nuomonės apie ją, kaip pretendentę, į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas. Teigė, kad teisė gauti visą informaciją, kuri apie ją yra surinkta teisėjų atrankos procedūroje, išplaukia iš Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), pagal kurį viešąsias funkcijas atliekantis subjektas privalo pateikti asmeniui visą su juo susijusią informaciją, gautą dėl šio asmens atliekant atitinkamas viešąsias funkcijas. Pareiškėja pažymėjo, kad Atrankos komisija į jos prašymus pateikė oficialius atsakymus, sprendimai surašyti ant oficialaus Atrankos komisijos blanko pagal administraciniams teisės aktams taikomus reikalavimus. Tai, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad Atrankos komisija, atlikdama teisėjų atranką, atlieka viešąsias funkcijas ir veikia kaip savarankiškas subjektas jai suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėja paaiškino, kad informacija jai reikalinga siekiant apginti profesinę reputaciją ir tuo pačiu savo privatų gyvenimą.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija, kartu atstovaudama ir Atrankos komisiją, atsiliepime nurodė, kad Atrankos komisijai nėra priskirtos jokios vykdomosios valdžios funkcijos, jos paskirtis – padėti Lietuvos Respublikos Prezidentui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte įtvirtintą funkciją – formuoti Lietuvos teisėjų korpusą, todėl Atrankos komisija negali būti laikoma viešojo administravimo subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme ir pareiškėjos skundo reikalavimai Atrankos komisijai, atsakovų nuomone, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Paaiškino, kad ginčijami aktai yra informacinio pobūdžio, juose nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, nenurodyta apskundimo tvarka, todėl šie raštai patys savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai ir negali būti administracinės bylos dalyku.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad Atrankos komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, iš esmės padeda Lietuvos Respublikos Prezidentui formuoti Lietuvos teisėjų korpusą ir neatlieka jokių viešojo administravimo funkcijų, todėl nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme. Teismas padarė išvadą, kad Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos taikomos viešąjį administravimą vykdantiems ar viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams. Teismas nurodė, kad Atrankos komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, todėl nepatenka į subjektų, nurodytų Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, sąrašą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų, siekiančių teisėjų karjeros, vertinimas Atrankos komisijoje yra teisėjo paskyrimo į pareigas procedūros dalis, kuri baigiama Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu dėl teisėjo paskyrimo į pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidentas viešojo administravimo funkcijų neatlieka, o pagal suformuotą teismų praktiką, visi klausimai, susiję su teisėjo pareigų įgijimu, karjera ar pareigų praradimu priskirtini bendrosios kompetencijos teismams. Teismas nurodė, kad jam kyla abejonės, jog šis ginčas nėra administracinio teisinio pobūdžio. Tai, kad pareiškėja reiškia reikalavimą ir Nacionalinei teismų administracijai, teismo vertinimu, ginčo rūšiniam teismingumui įtakos neturi.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Atrankos komisijos sprendimus, kuriais atsisakyta suteikti pareiškėjos prašymuose nurodytą informaciją bei prašoma įpareigoti šią komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai tokią informaciją suteikti. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad į Atrankos komisiją ji kreipėsi prašydama pateikti informaciją, ką apie ją, kaip pretendentę užimti Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, Atrankos komisijos posėdžiuose nurodė Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas ėję asmenys. Iš ginčijamų aktų matyti, kad tokia informacija pareiškėjai suteikta nebuvo, todėl pareiškėja su skundu kreipėsi į administracinį teismą.

Įvertinus pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį bei kitus byloje esančius dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi siekdama apginti galbūt pažeistą teisę į informaciją, kildinamą iš Teisės gauti informaciją įstatymo.

Teisės gauti informaciją įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms (2 straipsnio 1 dalis).

Teisės gauti informaciją įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog teisė į informaciją, kildinama iš Teisės gauti informaciją įstatymo, ginama administraciniame teisme.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl galbūt pažeistos teisės į informaciją pareiškėjos skyrimo į aukštesnės pakopos teismo (konkrečiu atveju – į Vilniaus apygardos teismo) teisėjo pareigas procese, t. y. vykdant teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranką. Vadovaujantis Teismų įstatymo 70 straipsnio nuostatomis apygardos teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, skyrimo klausimais Lietuvos Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. Vadovaujantis Teismų įstatymo 691 straipsnio (teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka) 3 dalimi teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka šio įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija. Vadovaujantis Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 (toliau – ir Aprašas), 3 punktu teisėjų atrankas skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija ir Nacionalinė teismų administracija pagal šiame Apraše nustatytą kompetenciją. Darytina išvada, kad pareiškėja kelia ginčą dėl galbūt pažeistos teisės į informaciją teisėjo skyrimo į aukštesnės pakopos teismą procese, kuris patenka į viešojo administravimo reguliavimo sritį.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes bei įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pagal byloje siekiamos apginti teisės prigimtį, byla yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Byla grąžintina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovams Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai ir Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys