2020-08-06 Nr. CB-8825-2-44-3-00172-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3820

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00172-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. liepos 29 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Legal Balance“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; neištyrė byloje pateiktų rašytinių įrodymų; vadovavosi atsakovo sutuoktinės parodymais, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi; nevertino 2016 m. balandžio 27 d. akcijų pirkimo– pardavimo sutarties turinio, aplinkybės jog sutartis patvirtinta notaro ir turi didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nurodė, kad ieškovė nepateikė pagal akcijų pirkimo– pardavimo sutartį apmokėjimą patvirtinančio dokumento, taip pažeidė CPK 12 ir 178 straipsnio nuostatas; pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog pagal akcijų pirkimo– pardavimo sutartį buvo atliktas įskaitymas, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.

Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus ne tik šiai konkrečiai bylai, bet ir vieningos teismų praktikos formavimui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Už ieškovę žyminį mokestį sumokėjo M. G., todėl, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 AB Swedbank sumokėtą 339 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys