d375eaee-369e-44d4-b1fd-e28eb96634b0 · Biržų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-5-948/2015Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00546-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1., 16.2.4.; 44.2.4.1.;                                                                                      44.2.4.2.; 44.5.2.16.; 99.5.; 116.4.(S)BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d. Biržai              Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, sekretoriaujant L.

S., Ž. K.,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. N., jo atstovui advokato padėjėjui D. M., atsakovo UAB „M“ atstovei advokatei G. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „M“ dėl žalos atlyginimo,              n u s t a t ė:   IeÅ¡kovas A. N. kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „M“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nurodo, kad Å¡i žala jam buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2012-04-11 (b.l. 47-51). Atsakovas UAB „M“ nesutinka su Å¡iuo reikalavimu ir mano, kad žala ieÅ¡kovui atsirado ne dėl 2012-04-11 susižalojimo darbe. Atsakovo nuomone, žalos atsiradimo priežastimi yra anksčiau ieÅ¡kovo patirta trauma buityje, įvykusi 2012-01-25, kurios metu A. N. stipriai susižeidė rankÄ â€“ pasidarė deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos plėštinę žaizdÄ . Po Å¡ios traumas ieÅ¡kovas negalėjo dirbti, o VSDFV nemokėjo nedarbingumo iÅ¡mokų, kadangi ieÅ¡kovas rankÄ susižeidė neblaivus.

IeÅ¡kovas nedirbo iki 2012-04-08. Pasibaigus neapmokamos atostogoms, ieÅ¡kovas A. N. pradėjo dirbti 2012-04-09, o 2012-04-11 pranešė atsakovui, kad susižeidė tÄ pačiÄ rankÄ darbe (b.l. 25-27). IeÅ¡kovas posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2009 m. dirbo pas atsakovÄ medžio apdirbimo įmonėje staliumi - staklininku. 2012-04-11 pjaunant lenteles, iÅ¡ staklių iÅ¡Å¡okusi atraiža pataikė į rankÄ . Pamatęs, kad bėga kraujas, iÅ¡jungė stakles ir nuėjo pas darbų vadovÄ .

Ten jį aptvarstė. Žmona nuvežė į Biržų ligoninės priėmimo skyrių, kur chirurgas susiuvo plėštinę žaizdÄ ir iÅ¡leido į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymui; tÄ dienÄ rankos niekas neperÅ¡vietė. Skausmui nepraėjus, po savaitės ar dviejų savaičių, kreipėsi pas traumatologÄ , perÅ¡vietė rankÄ , pamatė, jog ranka lūžusi. Darbo inspekcijai apie įvykį pranešė 2012-04-11. Darbo inspekcija įvykį iÅ¡tyrė ir nustatė, kad staklės techniÅ¡kai netvarkingos, be techninių dokumentų, kuriuos darbdavys paskui bandė suklastoti.

Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad iki Å¡iol negali dirbti fizinio darbo, rankÄ pastoviai skauda, ranka bijo Å¡alčio. Dėl neįgalumo nustatymo pas medikus iki Å¡iol nesikreipė. Registruotas darbo biržoje nuo 2013-08-02, per tÄ laikotarpį gavo tik vienÄ darbo pasiÅ«lymÄ Å¡altkalvio remontininko pareigoms (2014 m. vasario mėnesį), tačiau dėl sveikatos bÅ«klės pagal nurodytÄ specialybę dirbti negalėjo. Darbo susirasti negali, nes visi siÅ«lomi darbai yra fiziniai. 2012-01-25 taip pat darbe prie tų pačių staklių buvo patyręs traumÄ .

Tuomet buvo nesmarkiai sužalotas, meistras prašė nepraneÅ¡ti darbų saugos inspekcijai ir sakyti, kad susižalojo pats. Darbdavys įformino atostogas tam laikui, kol gydėsi. Å iuo metu bedarbio paÅ¡alpos negauna, gyvena iÅ¡laikomas žmonos. Geria vaistus nuo skausmo bei raminančiuosius. PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovo 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimui.Atsakovo atstovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad 2012-04-11 ieÅ¡kovui susižalojus rankÄ , įmonės valdžia didelės traumos požymių nepastebėjo, todėl darbuotojas, sutvarsčius rankÄ , buvo iÅ¡leistas namo. Tik žymiai vėliau paaiÅ¡kėjo, kad yra darbuotojo pareiÅ¡kimas, jog Å¡is susižalojo darbe. Todėl tik liepos 11 d. buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. 2011-04-11 traumÄ sieja su ieÅ¡kovo 2012-01-25 patirta trauma buityje. Mano, kad 2012-04-11 trauma buvo padaryta sÄ moningai, o ne dirbant su staklėmis.

Darbo inspekcijos patikrinimo akto atsakovas neskundė. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Liudytoja D. N. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas jos sutuoktinis. Nuo 2008 m. su vyru dirbo pas atsakovÄ . 2012-04-11 dirbo su vyru ir dar dviem asmenimis prie tų pačių staklių. Matė patį įvykį - kaip iÅ¡ staklių iÅ¡lėkė didelė medžio atplaiÅ¡a, kuri vyrui sužalojo rankÄ . Gamybos vadovas paprašė, kad ji nuvežtų vyrÄ Ä¯ ligoninę. Pranešė, kad trauma įvyko darbo metu. Sutuoktiniui buvo nustatyta plėštinė žaizda, kuri buvo susiÅ«ta.

VyrÄ iÅ¡ ligoninės tÄ pačiÄ dienÄ paleido, kitÄ dienÄ iÅ¡rašė nedarbingumo pažymėjimÄ . Rankos lūžio nustatyta nebuvo, gydytojai tik pasakė, kad pirma turi užgyti žaizda. Rankos lūžis vyrui buvo nustatytas tik birželio 11 d., tai yra po įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams. Ä®vykis darbe prie tų pačių staklių buvo ir 2012-01-25, tada rankos žaizda buvo nedidelė, vyras nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes turėjo neiÅ¡naudotų atostogų ir dar pasiėmė nemokamų atostogų dėl gydymo.

Po 2012-04-11 patirtos traumos vyras jautėsi blogai, gėrė raminamuosius vaistus, jautė skausmÄ , tapo užsidaręs. Liudytojas R. S. paaiÅ¡kino, kad yra įmonės savininkas, o ieÅ¡kovas buvęs jo darbuotojas, kuris bando pasipinigauti. IeÅ¡kovas pradėjo dirbti 2009 m., iÅ¡ pradžių buvo iniciatyvus, todėl buvo pakeltas pareigose, tačiau nuo 2011 m. pasikeitė, ėmė iÅ¡gėrinėti, nesutarti su kolektyvu. Už pravaikÅ¡tas iÅ¡ darbo yra atleidęs ieÅ¡kovo sÅ«nų. 2012-01-25 ieÅ¡kovas patyrė traumÄ buityje bÅ«damas neblaivus, todėl nedarbingumo pažymėjimas iÅ¡duotas nebuvo.

Kai iÅ¡sigydęs traumÄ grįžo į darbÄ , suvaidino nelaimingÄ atsitikimÄ . Staklės buvo tvarkingos. Darbo inspekcijos akto neskundė, baudÄ sumokėjo. Liudytojas V. P. paaiÅ¡kino, kad dirba pas atsakovÄ meistru. Datos tiksliai nepamena, ieÅ¡kovas atbėgo į kabinetÄ , sakė, kad susižeidė rankÄ . Suteikė ieÅ¡kovui pagalbÄ , apriÅ¡o rankÄ , uždėjo tvarstį. ŽaizdÄ matė savo akimis, iÅ¡ žaizdos bėgo kraujas, lašėjo ant grindų. IeÅ¡kovÄ Å¾mona iÅ¡vežė į ligoninę.

Ä®vykis įvyko prie staklių. 2012-01 mėn. nelaimingo atsitikimo darbe A. N. neturėjo. Liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu yra dirbę vienoje įmonėje. IeÅ¡kovas rankÄ susižalojo eidamas ir užkliÅ«damas į paruoÅ¡tÄ gamybai medienÄ . IeÅ¡kovas save pats susižalojęs, susiėmė už rankos ir nuėjo pas gamybos meistrÄ . Gamybos meistrui tÄ pačiÄ dienÄ pasakė, kaip viskas buvo. Pas atsakovÄ nebedirba, praėjus mėnesiui po Å¡io įvykio, išėjo iÅ¡ darbo. Liudytojas P. J. paaiÅ¡kino, kad matė įvykį, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas.

Kartu su ieÅ¡kovu ir dar dviem darbuotojais dirbo prie vienų staklių. Pagalys „spjovė“ A. N. į rankÄ , ir sužalojo delnÄ . Matė, kaip A. N. buvo sužalota rankÄ ir kaip pasipylė kraujas. A. N. buvo su pirÅ¡tinėmis. Buvo iÅ¡draskyta pirÅ¡tinė ir matėsi, kaip bėga kraujas. A. N. susiėmęs rankÄ išėjo iÅ¡ salės. Ä®vykis galėjo bÅ«ti balandžio mėn., mėnuo iki išėjimo iÅ¡ darbo, nes nuo 2012-05-03 įsidarbino kitoje įmonėje. Prie staklių buvo labai prastos apsaugos.

A. N. negalėjo pats tyčia susižaloti.              Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o Å¡ių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R.

J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006).              IÅ¡ bylos medžiagos: 2009-01-06 Darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad ieÅ¡kovas A. N. buvo priimtas į darbÄ UAB „M“ staklininko pareigoms nuo 2009-01-07; 2012-07-04 anuliuotas atleidimas iÅ¡ darbo; iÅ¡ darbo A. N. atleistas pagal DK 127 str. 1 d. pačiam praÅ¡ant nuo 2012-09-06 (b.l. 8-11).              2012-07-11 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad 2012-04-11, 14 val.

įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo staklininkas A. N.; gauta trauma nepriskiriama prie sunkių (VÅ¡Ä® Biržų ligoninės 2012-06-29 pažyma apie traumos sunkumÄ Nr. GD-7489). Kontaktas ir sužeidimo pobÅ«dis: deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos kontaktas su iÅ¡lėkusia medžio skeveldra; nukentėjusįjį sužaloję veiksniai: lekianti medžio skeveldra. Akto 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir/ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais asmens staklininko A. N.;

2) darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (įmonėje naudojamos techniškai netvarkingos staklės);

3) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas 2012-06-28, baigtas 2012-07-11(b.l. 12-15). Atsakovas Nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė, jam paskirtÄ baudÄ sumokėjo. Byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kad žala ieÅ¡kovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines pareigas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas pasinaudodamas rankos trauma, gauta 2012-01-25, bandė sukčiauti ir nuo 2012-04-12 ligÄ simuliavo, nes 2012-04-11 ieÅ¡kovo rankos sužeidimas buvo menkas, padarytas ne dirbant staklėmis, o paties ieÅ¡kovo veiksmais, t.y. ieÅ¡kovas sÄ moningai pats nubrozdino sau rankÄ .

VisapusiÅ¡kam ir iÅ¡samiam bylos iÅ¡nagrinėjimui, teisingam faktinių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar A. N. 2012-04-11 patirta trauma darbe sukėlė ir/ar galėjo sukelti ieÅ¡kovo nurodomas pasekmes – ilgÄ nedarbingumÄ , liekamÄ sias traumos pasekmes, ir kokiÄ Ä¯takÄ A. N. rankai ir jo sveikatai bei patirtai žalai turėjo trauma, patirta 2012-01-25, ar A. N. panaÅ¡iu laikotarpiu nebuvo patyręs kitų rankos sužalojimų, A. N. patirtų sužalojimų laikÄ , mechanizmÄ , galimas sÄ sajas tarp abiejų sužalojimų ar kitų sužalojimų, byloje teismo nutartimi buvo paskirtina komisijinė medicininė ekspertizė (b.l. 107, 108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta iÅ¡vada, kad 1) A. N. 2012-01-24 nustatytos deÅ¡inės plaÅ¡takos dauginės, pavirÅ¡inės smulkio plėštinės žaizdos, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Rankų kaulų lūžių nenustatyta; 2) 2012-04-11 A. N. patyrė plėštinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžį.

Tokį delnakaulio lūžio laikÄ nurodo jo rentgenologinis vaizdas praėjus dviems mėnesiams po Å¡ios traumos. Medicininių ar kitokių duomenų, kad A. N. laikotarpyje nuo 2012-04-11 iki 2012-06-11 bÅ«tų patyręs dar vienÄ deÅ¡inės rankos traumÄ nėra. 2012-04-11 patirta deÅ¡inės plaÅ¡takos trauma galėjo bÅ«ti padaryta bÅ«du, nurodytu 2012-07-11 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.

01. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl delnakaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Remiantis 2013-05-24 gyd. A. K. įrašu – „dirbti statybininku gali“ – darytina išvada, kad po minėto sužalojimo A. N. pasveiko;

3) tarp sužalojimų 2012-01-25 ir 2012-04-11 priežastinio ryšio nėra;

4) galimybė, kad 2012-04-11 deÅ¡inės plaÅ¡takos trauma buvo padaryta nukentėjusiajam neskubiu žingsniu einant pro medines lentas ir ranka jas užkliudžius, atmestina, kadangi nurodytomis sÄ lygomis, trauminio kontakto metu nesusidaro delnakaulio lūžimui pakankama jėga (b.l. 130-133). Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumu ir teisingumu. Liudytojų D. N., P. J., iÅ¡ dalies V. P. parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina aktÄ , kad A. N. 2012-04-11 rankos traumÄ patyrė darbo vietoje, dėl priežasčių nurodytų Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte. Tuo paneigiami liudytojo D.

K. parodymai, kad A. N. darbo vietoje tyčia susižalojo pats save į paruoÅ¡tÄ gamybai medienÄ . Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str.). Civilinės atsakomybės taikymui yra bÅ«tinos Å¡ios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ar nuostolių, kaltė, žala ir nuostoliai.

Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga, reiÅ¡kiasi vienu iÅ¡ CK 6.249 str. 1 d. nustatytų bÅ«dų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis iÅ¡laidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktÄ ir dydį pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.Vadovaujantis DK 246 str. žala darbuotojui atlyginama, kai yra nustatytos visos atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė (jeigu nėra taikoma atsakomybė be kaltės), pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia atsakovo neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, tačiau tos pareigos nevykdė.

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , egzistuoja ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – t. y., jei staklės bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, ieÅ¡kovui nebÅ«tų kilusi žala. Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Civilinėje teisėje padaryta žala yra atlyginama ir nesant atsakovo tyčinės kaltės formos. Asmuo laikomas kaltas, jeigu nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Ä®statymas visiems nurodo bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Yra pagrindo iÅ¡vadai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, todėl dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo egzistuoja atsakovo kaltė. VieÅ¡ojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes turėjo iÅ¡laidų vaistams, fizioterapinėms procedÅ«roms apmokėti bei kelionės iÅ¡laidoms pas medikus. IeÅ¡kovas minėtas iÅ¡laidas grindžia prie bylos pridėtais kuro (dujų) įsigijimo čekiais, iÅ¡raÅ¡ytų vaistų receptais bei kvitais už apmokėtas fizioterapines procedÅ«ras.

Teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad iÅ¡ Å¡ių į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų (kuro užpylimo kvitų, receptų), negalima nustatyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios bÅ«tent dėl turėtos traumos darbe, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , tame tarpe ir įraÅ¡us medicininėse kortelėse, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, kad dėl patirtos traumos, ieÅ¡kovas, gyvenantis Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., lankėsi pas gydytojus Biržų m., Panevėžio m., Vilniaus m., jam buvo skirtas gydymas, iÅ¡raÅ¡omi vaistai, todėl teismas ieÅ¡kovo nurodytas turėtas iÅ¡laidas laiko pagrįstomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoLietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (30 str. 2 d.). Atsakingas už asmens sveikatai padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ne tik visus patirtus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), bet ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo.

Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, laikomas bendraisiais nuostoliais, kurių konkretus dydis, skirtingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, nėra įrodinėjamas, bet nustatomas pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli, jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Teismui nekyla abejonių, kad ieÅ¡kovui teko patirti ir fizinio skausmo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų dėl sveikatos sutrikdymo ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių pasekmių. Šiuo atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas beveik 5 mėnesius gydėsi, turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie Å¡iai dienai esantį ieÅ¡kovo netektÄ darbingumÄ . Atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas per laikotarpį nuo traumos darbe iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme, t.y. per daugiau nei 2,5 metų, nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , kad jam bÅ«tų nustatytas netektas darbingumas, ryÅ¡ium su 2012-04-11 darbe patirta trauma.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis dėl sveikatos bÅ«klės negali susirasti darbo, pateikė 2014 m. vasario mėn. gydytojo iÅ¡vadÄ , kad Å¡altkalvio remontininko pareigoms dėl sveikatos bÅ«klės netinkamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2009 m., t.y. virÅ¡ 3 metų, duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis bÅ«tų bloga, nėra. Teismas atsižvelgia taip pat į aplinkybę, kad rankos lūžis po įvykio konstatuotas nebuvo, rankos lūžį ieÅ¡kovui medikai nustatė praėjus beveik 2 mėn. po įvykio, o tai galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovo nurodytiems liekamiesiems reiÅ¡kiniams.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad buvo sužalota ieÅ¡kovo sveikata, ir patirti sužalojimai jam sukėlė fizinio ir dvasinio pobÅ«džio kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tačiau įvertinus pakenkimo mastÄ â€“ A. N. patyrė plėštinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžį, Å¡is sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir į tai, kad nėra duomenų apie netekto darbingumo lygį, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡ios kategorijos bylose, ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iÅ¡ dalies, ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str., CK 6.250 str.).

Manytina, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitus neturtinių vertybių pažeidimus.IeÅ¡kovas, kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kiniu, turėjo 1000 Lt iÅ¡laidų advokatui (b.l. 56), nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas pagal CPK 83 str. 3 d.             CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai.

Nors ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta atsakovo ginčijama aplinkybė, t.y. kad ieÅ¡kovas traumÄ patyrė darbe dėl atsakovo kaltės, teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, ieÅ¡kovui atlygintinos visos jo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba (1000 Lt). Atsižvelgus į tai, kad medicininė ekspertizė byloje buvo paskirta atsakovo praÅ¡ymu ir iniciatyva, ekspertizės iÅ¡vada patvirtino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas 2012-04-11 traumÄ patyrė darbe dėl atsakovo kaip darbdavio kaltės, todėl visos atsakovo turėtos iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ paliekamos atsakovui.

IÅ¡ atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos į valstybės pajamas (CPK 96 str., 98 str. 1 d.). Atsakovas įmokėjo 2500 Lt užstatÄ (b.l. 116) į teismo sÄ skaitÄ dėl ekspertizės apmokėjimo. Už ekspertizę teismas ekspertinei įstaigai pervedė 1506 Lt. Likusi suma 994 Lt (287,88 Eur), teismo sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina atsakovui.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas              n u s p r e n d ž i a:             Tenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo A.

N. patikslintÄ ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „M“, į.k. 301629586, ieÅ¡kovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 182,67 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 290 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.             Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.             IÅ¡ atsakovo UAB „M“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybės naudai 22,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų bei 92 Eur žyminio mokesčio.                    GrÄ Å¾inti atsakovui UAB „M“ 287,88 Eur užstatÄ civilinėje byloje Nr. 2-5-948-15, kuris 2013-11-20 buvo įmokėtas į teismo sÄ skaitÄ dėl ekspertizės atlikimo užtikrinimo.             Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Edita Jusevičienė