d375b722-8177-4e8b-90b1-4e849fe580c8 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1022-348/2016Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01302-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimo K.

S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : K. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016 m. liepos 9 d. 20.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, Alytuje, Naujojoje gatvėje, vairavo savo automobilį „Ford Focus“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir Å¡iais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimÄ , už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutarimu K.

S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ paskyrė 579 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.K. S. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje liudytojais neapklaustų asmenų parodymais, kaip kaltinimÄ patvirtinančiais įrodymais, ir tokiu bÅ«du buvo pažeistas betarpiÅ¡kumo principas bei jam nesuteikta galimybė realizuoti teisę užduoti Å¡iems asmenims klausimus.

K. S. iÅ¡reiÅ¡kė abejones ir dėl 2016 m. liepos 9 d. „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti“ akte Nr. 81 (toliau – aktas) konstatuotos galutinės iÅ¡vados. Pažymi, kad aktÄ surašė dvi gydytojos – E. N. ir V. K.. Su pastarÄ ja jis nėra bendravęs ir ji įraÅ¡us akte padarė jau po apelianto pasiraÅ¡ymo po gydytojos E. N. nustatytomis aplinkybėmis dėl jo galimo apsvaigimo. Abi Å¡ios gydytojos teismo posėdyje nebuvo apklaustos, todėl proceso Å¡alims ir jų atstovams nebuvo suteikta galimybė užduoti joms klausimus.Be to, skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teismas pažeidė rungimosi ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus.

Tokį manymÄ apeliantas grindžia tuo, jog nutarime nurodyta pirminės apžiÅ«ros akto galutinė iÅ¡vada, kad K. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iÅ¡ tiesų akte buvo konstatuotas ne jo apsvaigimo, o psichoaktyvių medžiagų vartojimo faktas, nenurodant, ar asmuo, iÅ¡ kurio buvo paimtas Å¡lapimo tyrimas, tuo metu buvo apsvaigęs. Todėl, K. S. daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo veikė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos naudai ir taip pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Apelianto nuomone, nors teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai A. A. ir K. S. nurodė, jog sustabdžius transporto priemonę, jos vairuotojas K. S. buvo neramus, nekoordinuotas, nerišliai kalbėjo, jo akys buvo akivaizdžiai pasikeitę, tačiau šiuos liudytojų parodymus paneigė akte užfiksuoti duomenys, jog apeliantas ėjo tiesiai, nesvyravo, jo kalba buvo rišli ir artikuliuota. Medicinos darbuotoja jokių apsvaigimo požymių nenustatė ir medicininiuose dokumentuose neužfiksavo. K. S. pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1817/2016(01) taip pat nebuvo nustatytas jo apsvaigimo faktas.

Liudytoja apklausta R. V., atlikusi jo biologinės terpės – Å¡lapimo mėginio tyrimÄ , teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo rasti heroino skilimo produktai bei efedrinų grupės produktai. Nurodė, jog heroinas į kitas medžiagas suskyla po 24 valandų ir, apelianto nuomone, Å¡ie parodymai patvirtina, jog bent 24 valandas iki nutarime nurodyto pažeidimo padarymo, jis nevartojo heroino, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, jo kraujyje bÅ«tų rastas bÅ«tent heroinas, o ne Å¡ios medžiagos skilimo produktai.

Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu – įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K. S. padarė jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ . ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimÄ , taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), apsvaigimas – tai asmens psichikos bÅ«sena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichikÄ veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), iÅ¡skyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį.

Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine bÅ«sena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichikÄ veikiančios medžiagos. Tam, kad nustatyti, jog buvo pavartota psichikÄ veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo bÅ«senÄ , atliekama medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti.

Medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamÄ kvalifikacijÄ turinčių visų rÅ«Å¡ių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ , suderintÄ su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.K.

S. neigė, jog automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau medicininę apžiÅ«rÄ atlikusios gydytojos E. N. ir V. K., kurios įvertino apelianto bendrÄ bÅ«klę, tame tarpe ir biologinės terpės – Å¡lapimo tyrimo rezultatus, padarė iÅ¡vadÄ , kad K. S. negalėjo vairuoti, kadangi nustatyta, jog jis vartojo psichoaktyvių medžiagų. Pažymėtina tai, kad apžiÅ«ros metu apeliantas su jį apžiÅ«rėjusios gydytojos E. N. akte užfiksuotais duomenimis sutiko.

Nors, kaip teisingai nurodoma K. S. skunde, jo sutikimas su iÅ¡vada užfiksuotas dar pirminio sveikatos bÅ«klės įvertinimo metu, tai yra dar nesant biologinė terpės tyrimo rezultatų ir iÅ¡vados, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prie tiriamojo įraÅ¡o ranka nurodyta ir jo pasiraÅ¡ymo data, o savo pozicijÄ dėl sutikimo/ nesutikimo su akte nurodyta iÅ¡vada jis turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti ir vėliau teismo posėdžio metu, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie akte nurodytų duomenų ar iÅ¡vados neteisingumÄ .

Å iame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad Taisyklėse nurodyta, kas gali atlikti asmens medicininę apžiÅ«rÄ . TokiÄ teisę turi specialių žinių ir reikiamÄ kvalifikacijÄ turintys sveikatos priežiÅ«ros specialistai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Minėtose Taisyklėse nėra įsakmiai nurodyta, kad visÄ asmens apžiÅ«rÄ atlikti ir aktÄ suraÅ¡yti turi vienas specialistas, dargi atsižvelgiant ir į tai, kad biologinės terpės tyrimas tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir asmens apžiÅ«ra nėra atliekamas.

Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog tyrimo rezultatus ir galutinę iÅ¡vadÄ akte įraÅ¡ius kitai (ne jo pirminę apžiÅ«rÄ atlikusiai) gydytojai, aktas ir jame nurodyta galutinė iÅ¡vada yra neteisėta. Juolab, kad tyrimo rezultatus ir gydytojos V. K. galutinę iÅ¡vadÄ patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 1817/2016(01), kurioje nurodyta, kad K. S. Å¡lapime rasta morfino, kodeino, 6-monoacetilmorfino, efedrino, pseudoefedrino, metkatinono, norpseudoefedrino ir norefedrino.

Apelianto kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – vyr. patrulės A. A. tarnybinis praneÅ¡imas, taip pat jos ir vyr. patrulio D. S. apklausų metu užfiksuoti duomenys. Policijos pareigÅ«nai teigė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog automobilis važiavo pavojingai manevruodamas, keldamas pavojų sau ir kitiems. Sustabdžius automobilį, jiems kilo įtarimų dėl K. S. apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li, akies vyzdžiai susiaurėję.

Apeliantas ginčija tokius liudytojų parodymus, teigdamas, jog jie prieÅ¡tarauja akte specialisto nustatytiems apžiÅ«ros ir psichikos vertinimo duomenims, jog jo kalba buvo riÅ¡li ir artikuliuota, o eisena tiesi. Tačiau tai, kad pažeidėjo kalba apžiÅ«ros pas gydytojÄ metu nebuvo sutrikusi, o eisena tiesi, nepaneigia to, kad vairuotojas buvo apsvaigęs, nes vertinama bendra asmens bÅ«klė, o apsvaigimo faktui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti visų pakitusių asmens bÅ«klės požymių. Gydytojos kompetencija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti minėta iÅ¡vada, kurioje kategoriÅ¡kai nustatyta, kad asmuo vairuoti negali, nėra pagrindo.

Juolab, kad iÅ¡ akte nurodytų duomenų taip pat matyti, jog tiriamasis atliekamos apžiÅ«ros metu Rombergo pozoje svyravo, jo judesiai buvo netikslÅ«s, fiksuoti dismetrijos požymiai, nežymus vokų, liežuvio ir pirÅ¡tų virpėjimas, tiriamasis buvo sudirgęs, stebimas nepastovus horizontalus nistagmas, siauri vyzdžiai, lėtas mÄ stymas ir kt. Nors K. S. teigė, kad įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, gydėsi gydytojo paskirtais vaistais dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, tačiau pažymėtina, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog bÅ«tent nuo vartojamo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ jis bÅ«tų apsvaigęs. Apelianto skunde nurodoma, jog teismo posėdžio metu apklausta R.

V., parengusi specialisto iÅ¡vadÄ , negalėjo paneigti, kad K. S. biologiniame tyrime nustatytos medžiagos galėjo bÅ«ti skylančios „(duomenys neskelbtini)“ vaistų dalys, tačiau ji taip pat patvirtino, kad morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino K. S. kraujyje galėjo atsirasti tik pavartojus heroino, o metkatinonas (efedronas) gaminamas namų sÄ lygomis iÅ¡ vaistinių preparatų, taigi, akivaizdu, kad net ir be minėtų vaistų nuo priklausomybės opioidams apeliantas vartojo ir narkotinių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad 6-monoacetilmorfinas ir efedrinų grupės narkotinės medžiagos asmens, pavartojusio heroino ir efedronų (metkatinono), šlapime greitai skyla ir išsilaiko labai trumpai, vertinant specialistės parodymus, jog po 24 valandų nuo vartojimo 6-monoacetilmorfino šlapime neberandama, sprendžiama, jog K. S. narkotinių medžiagų – heroino, priešingai nei teigiama jo skunde, turėjo būti vartojęs ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šie duomenys, o taip pat ir akte nurodomų tiriamojo apžiūros metu ir psichikos būsenos vertinimo metu nustatytų požymių visuma pagrįstai buvo įvertinta kaip narkotinės medžiagos vartojimo ir apsvaigimo požymis.

Nors akte daroma išvada tik dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, tačiau ji savo esme nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių dėl apsvaigimo fakto, kuris apylinkės teismo teisėjo pagrįstai motyvuotas remiantis įrodymų visuma. Nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys, jog tikslesniam jo apsvaigimui nustatyti turėjo būti atliekamas ne tik šlapimo, bet ir kraujo tyrimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant nustatyti, ar K. S. vartojo narkotikus ar psichotropines medžiagas, buvo paimtas ir ištirtas jo šlapimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendrosios asmens bÅ«klės įvertinimo metodikos 10 punkte nurodyta, kad psichikÄ veikiančių (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų) medžiagų nustatymui paimama tiriamoji medžiaga, t. y. kraujas ir/ar Å¡lapimas. Siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas bÅ«tina paimti Å¡lapimo.

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡lapimo tyrimo rezultatams patvirtinti nebuvo atliekamas kraujo tyrimas, yra atmestinas.Be to, skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje liudytojais neapklaustų asmenų parodymais, kaip kaltinimÄ patvirtinančiais įrodymais. IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie iÅ¡vados, jog K. S. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tokiÄ savo iÅ¡vadÄ papildomai grindė, pasiremdamas tuo, jog paÅ¡aliniai asmenys pranešė apie tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę, galimai bÅ«damas apsvaigęs. Nors apeliantas teigia, kad teismas, remdamasis Å¡iais duomenimis, pažeidė betarpiÅ¡kumo principÄ , jų tiesiogiai neapklausęs teismo posėdyje, tačiau akivaizdu, jog jo apsvaigimas buvo nustatinėjamas ne Å¡ių asmenų, bet liudytojais apklaustų pareigÅ«nų, specialistės parodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga, o praneÅ¡imo apie įvykį informacija buvo pasiremta tik kaip patvirtinančia medžiaga, neanalizuojant ir nevertinant praneÅ¡imų turinio.

Todėl apelianto argumentas dėl minėto betarpiÅ¡kumo principo pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Aptartųjų duomenų visuma paneigia apelianto versijÄ , kad jis narkotines medžiagas buvo vartojęs prieÅ¡ kelias dienas, o įvykio dienÄ nebuvo apsvaigęs. Tokie K. S. argumentai laikytini bandymu iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi iÅ¡analizuoti duomenys patvirtina, kad jis įvykio dienÄ buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad byloje teisingai nustatyta, jog K.

S. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir K.

S. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                    Svetlana Jurgaitienė