d372cdc6-94fa-4241-abbe-cba8d928d02c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-1712-656/2013Teisminio proceso Nr.2-03-3-02772-2012-1              Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. kovo 14 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens S. F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo S. F., dėl atsisakymo duoti sutikimÄ drausminės nuobaudos skyrimui panaikinimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :             I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė panaikinti atsakovo 2012 m. gegužės 22 d. atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti S. F. drausminę nuobaudÄ . Atsakovas ir trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti S. F. drausminę nuobaudÄ .

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes pripažino, kad S. F. padarė darbo drausmės pažeidimÄ 2012 m. balandžio 17 d. nepasiraÅ¡ydamas po traukinio iÅ¡vykimo vagonų techninės priežiÅ«ros apskaitos V-14 formos žurnale už 49 kelyje atliktÄ dalinį stabdžių tikrinimÄ traukinyje Nr. 3049. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu S. F. pripažino žurnale pasirašęs tik kitÄ dienÄ . Teismas laikė nepagrįstais S. F. argumentus, kad 18 val. 50 min. baigęs stabdžių patikrinimÄ , iki darbo pabaigos (19 val.) jis neturėjęs galimybės pasiraÅ¡yti žurnale, nes tuo metu vykdęs pamainos perdavimÄ â€“ priėmimÄ . Teismas nustatė, kad trečiojo asmens porininkas (dirbęs kartu su S. F. 2012 m. balandžio 17 d.) suspėjo laiku be kliūčių pasiraÅ¡yti žurnale, todėl tokiÄ galimybę turėjo ir S. F..Kadangi S. F. dar iki profesinės sÄ jungos įsteigimo buvo ne kartÄ taikyta drausminė atsakomybė už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju darbdavys vykdė S. F., kaip profesinės sÄ jungos nario, persekiojimÄ už profsÄ junginę veiklÄ .

Geležinkelio transporto įmonės veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (Civilinio kodekso 6.270 straipsnis), o tokiai ieÅ¡kovo vykdomai veiklai keliami aukÅ¡ti saugos reikalavimai (pavyzdžiui, Geležinkelio transporto kodekso 3 straipsnio 1, 11, 24 dalys, 6 straipsnis, kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kovo, kaip darbdavio, interesÄ visokeriopai užtikrinti darbo drausmę, įskaitant ir interesÄ taikyti drausminę atsakomybę už trečiojo asmens padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Teismas tokį darbdavio interesų pažeidimÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vykdomÄ geležinkelio transporto veiklÄ ir jai keliamus aukÅ¡tus saugos reikalavimus, vertino kaip esminį pažeidimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Trečiasis asmuo S. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ .Apeliacinio skundo argumentai:1. Teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino Darbo kodekso 134 str. 3 d., kuri leidžia teismui tenkinti ieÅ¡kinį, jei darbdavys įrodo, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad skirti drausminę nuobaudÄ pas atsakovÄ veikiančios profesinės sÄ jungos pirmininkui yra esminis darbdavio interesas. Teismas nepaisė ir nepasisakė dėl Darbo kodekso 40 str. 2 d. 7 p. įtvirtintos socialinės partnerystės Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, geranoriÅ¡kumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principo taikymo.2. Teismas sprendime iÅ¡vardijo negaliojančias drausmines nuobaudas ir tuo netinkamai taikė Darbo kodekso 243 str. nustatantį, jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.3.

Nors teismas nurodė, kad teismas Å¡ios kategorijos bylose nenagrinėja darbo drausmės pažeidimo, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo turėjo pareigÄ likti po darbo savo darbo vietoje ir pasiraÅ¡yti V-14 formos žurnale. Čia teismas netinkamai aiÅ¡kino Darbo kodekso 147 str. 1 d., pagal kuriÄ darbuotojo darbo pabaiga nustatyta darbo grafike ir be darbdavio įsakymo jis neturi teisės dirbti virÅ¡valandžių. Tokie teismo neteisėti iÅ¡ankstiniai vertinimai be įrodymų tyrimo panaikina kliÅ«tis skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , o trečiajam asmeniui apsunkins galimybę ginčyti drausminę nuobaudÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme.4.

Teismas Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas apeliacinio skundo argumentais. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepimo argumentai:1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012-05-22 Apelianto atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.2.

Nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas netyrė byloje esančių įrodymų ir atliko iÅ¡ankstinį neteisėtÄ vertinimÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Å is apelianto argumentas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o tik paties apelianto subjektyviu situacijos vertinimu. Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ teismas atliko iÅ¡samų visų įrodymų tyrimÄ ir priėmė teisingÄ sprendimÄ . Teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, jog trečiasis asmuo nėra persekiojamas dėl savo užimamų pareigų profesinėje sÄ jungoje.3.

Nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas nebuvo iniciatyvus renkant įrodymus. IeÅ¡kovo tvirtinimu, CPK 414 str. numato bylÄ nagrinėjančio teismo teisę, bet ne pareigÄ savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, taip pat nustato sÄ lygÄ , jog bylÄ nagrinėjantis teismas savo iniciatyva renka įrodymus, tik tuo atveju, jeigu tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Nagrinėjamu atveju teismas pripažino esant pakankamai įrodymų ginčui iÅ¡spręsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas (CPK 322 str.). Taigi Å¡ia iÅ¡imtimi įstatymas bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai profesinės sÄ jungos renkamasis organas atsisakė duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ Å¡io organo nariui - profesinės sÄ jungos pirmininkui.Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus atleidimÄ iÅ¡ darbo, įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.

Å i nuostata skirta tam, kad asmenys dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sÄ jungos organuose nebÅ«tų diskriminuojami ir darbo Å¡iuose organuose laikotarpiu jiems bÅ«tų iÅ¡saugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogijÄ (DK 9 straipsnio 1 dalis) turi teisę tokį atsisakymÄ ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymÄ panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus. Teismas, nagrinėdamas atitinkamÄ darbdavio reikalavimÄ , turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti:

a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktÄ , intereso teisėtumÄ ir svarbÄ ;

b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimÄ pagrįstumÄ ;

c) darbdavio nurodytÄ jo intereso esminio pažeidimo faktÄ ir Å¡io fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo bendrovėje atlikus techninės dokumentacijos pildymo patikrinimÄ nustatyta, kad 2012 m. balandžio 17 d. vagonų tikrintojas remontininkas S. F. nepasirašė vagonų techninės priežiÅ«ros apskaitos žurnale (V-14 forma) už 49 kelyje atliktÄ dalinį stabdžių tikrinimÄ traukinyje Nr.3049 (b.l. 10). S. F. yra ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininkas, todėl Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininkas – Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininkas kreipėsi į bendrovėje veikiančios profesinės sÄ jungos tarybÄ dėl raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo skirti S. F. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

PraÅ¡ymas skirti nuobaudÄ grindžiamas minėto darbuotojo pasikartojančiais Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 189 punkto reikalavimų pažeidimais ir pareiginių nuostatų Nr.1.5.2 punkto reikalavimų netinkamu vykdymu bei neatsakingu požiÅ«riu į darbÄ . Darbo tvarkÄ ir darbuotojo pareigas darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, pareigybės apraÅ¡ymai ir nuostatai (DK 230 str., 232 str.). Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali bÅ«ti taikomos drausminės poveikio priemonės (DK 227str. 2 d., 237 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo (vagonų tikrintojas) pasirašė V-14 formos žurnale ne tÄ pačiÄ , bet kitÄ darbo dienÄ , nors Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 189 punktas nustato, kad vagonų tikrintojai žurnale pasiraÅ¡o po traukinio iÅ¡vykimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad dalinis stabdžių tikrinimas buvo baigtas 18 val. 50 min., o darbuotojo dieninė pamaina baigėsi 19 val., į tai, kad trečiojo asmens porininkas (dirbęs kartu su juo 2012 m. balandžio 17 d.) suspėjo laiku pasiraÅ¡yti žurnale, pagrįstai pripažino trečiÄ jį asmenį padarius drausmės pažeidimÄ .

Kolegijos vertinimu, aptartas darbo drausmės pažeidimas sudaro pagrindÄ pradėti drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ (DK 236 str.).Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad neįrodytas darbdavio intereso buvimo faktas, svarba. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, geležinkelio transporto įmonės veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl tokiai veiklai keliami aukÅ¡ti saugos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalinių teisės aktų vykdymÄ , saugos reikalavimus, sÄ lygoti įstatymu (DK 228 str. 229 str.), todėl pripažintini įstatymo saugomu darbdavio interesu, o Å¡ių interesų pažeidimas – esminiu darbdavio interesų pažeidimo faktu.

Taigi, atsakovui atsisakius duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , konstatuotinas teisėtų darbdavio interesų ir ginčijamo profesinės sÄ jungos sprendimo priežastinis ryÅ¡ys (DK 227 str. 2 d., 240 str. 2 d.).Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo darbo drausmės pažeidimo vertinimai apsunkins trečiajam asmeniui galimybę ginčyti drausminę nuobaudÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme. Kasacinis teismas yra iÅ¡sakęs pozicijÄ , kad spręsdamas aptariamo pobÅ«džio ginÄÄ , teismas neturi nagrinėti galimos bÅ«simos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamai reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Todėl nagrinėjamu atveju teismo iÅ¡sakyta pozicija dėl darbo drausmės pažeidimo (bet ne dėl galimos drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo) negali turėti įtakos sprendžiant ginÄÄ dėl drausminės nuobaudos darbo ginčų komisijoje ar teisme.Nors apeliantas tvirtina, kad drausminės nuobaudos inicijavimas Å¡iuo atveju sietinas su jo dalyvavimu profsÄ junginėje veikloje, tačiau Å¡is argumentas grįstas tik prielaidomis. Teismas Å¡ias aplinkybes pripažįsta neįrodytomis, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų Å¡iam asmeniui panaÅ¡ios nuobaudos už drausmės pažeidimus nevienkartinai buvo skirtos ir iki jam pradedant dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevykdė pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes apeliantas nenurodė, kokių duomenų, kurie bÅ«tų turėję esminės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, teismas neiÅ¡reikalavo.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ prielaidų nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nekeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                     Liuda Uckienė                                                                          Aldona Tilindienė