2022-03-02 Nr. AB-5000-3-61-3-03806-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1322-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03806-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. A. A., S. J. A. A. ir pareiškėjų N. A. D. A., Z. A. D. A., atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų A. D. A. A. ir S. J. A. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. A. A., S. J. A. A. ir pareiškėjų N. A. D. A., Z. A. D. A., atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų A. D. A. A. ir S. J. A. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. D. A. A., S. J. A. A. ir pareiškėjai N. A. D. A., Z. A. D. A., atstovaujami pagal įstatymą jų tėvų A. D. A. A. ir S. J. A. A. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 21M31514 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6K-1135 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Skunde pareiškėjai nurodė:

1.1. Pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai nurodė, kad gimtoje šalyje pareiškėjui–šeimos tėvui kilo pavojus dėl aktyvios politinės veiklos prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę. Asmeninė jo patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir užpuolimo veiksmus, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą jo ir šeimos atžvilgiu suteikti prieglobstį.

1.2. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, iš esmės teigia, kad pareiškėjas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, vien dėl šios priežasties jo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Departamento vertinimu, pareiškėjo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus, todėl nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį.

1.3. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka Migracijos departamentui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjams. Departamento specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto rašymo.

1.4. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų nėra argumentuotas visiškai.

1.5. Iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog Departamentui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai ar gyvybei. Yra tikimybė, jog pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

1.6. Padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti teismo, dėl to skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

2. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė:

2.1. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų pasakojimo trūkumus, nenuoseklumą bei prieštaravimus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojų suteikimo poreikį. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

2.2. Prieglobsčio prašytoja S. J. A. neįvardijo, kodėl jai asmeniškai gresia pavojus, pasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) iškeliavo dėl vyro veiksmų ir vyro patiriamos grėsmės. Atsižvelgus į tai, deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

2.3. Skirtingai nei skunde teigia pareiškėjai, iš pareiškėjų ir nebuvo prašoma kvalifikuoti aplinkybes. Tačiau buvo pagrįstai tikimasi, kad bus išsamiai papasakotos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmenine patirtimi, kuriomis jis grindžia prieglobsčio prašymą. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį dėl tariamo persekiojimo, į kuriuos apklausos metu atsakinėjo nenuosekliai, o taip pat tam tikros detalės prieštaravo kilmės valstybės informacijai (pvz., vyras pasakoja, kad demonstracijoje nebuvo jokių susirėmimų, tik vėliau į jo namus buvo įsilaužta. Medijose randamų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) demonstracijoje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), buvo viena auka, taip pat, didžioji dalis sužeistų žmonių buvo dėl riaušių malšinimo), o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Klausimai, susiję su asmenine patirtimi, nepriklausomai nuo pareiškėjo, jo gyvenimiškos patirties, neturėjo sukelti sunkumų ir galėjo būti įvardinti.

2.4. Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – EPPB) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad pareiškėjas A. D. A. priklauso sąraše nurodytai grupei – politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai. Pareiškėjas dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo aktyvus protestuotojas. Jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kuri kritikavo (duomenys neskelbtini) tuometinę valdžią. Jis nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose ir neprisidėjo prie demonstracijų organizavimų. Pareiškėjas buvo eilinis protestuotojas, kurių buvo tūkstančiai. Prašytojas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose.

2.5. Remiantis 2021 m. EPPB gairėmis apie (duomenys neskelbtini), nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai šios EPPB informacijos nepaneigė ir skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjų A. D. A. A., S. J. A. A. ir pareiškėjų N. D. A. A., Z. A. D. A., atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų A. D. A. A. ir S. J. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimą pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką iš 5 (penkerių) į 3 (trejus) metus.

4. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71, 86, 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu.

5. Teismas vertino, jog pareiškėjų teiginiai, jog tyrimas dėl prieglobsčio prašymo buvo atliktas apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrinant įrodymų visapusiško tyrimo, yra nepagrįsti. Departamentas surinko išsamią informaciją, susijusią su pareiškėjo individualia situacija kilmės valstybėje – remiantis aktualia Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaita nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme.

6. Teismas pažymėjo, jog individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms ir pan. Vien fakto, kad praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Nagrinėjamu atveju, Departamentas nenustatė tokių pareiškėjo ar jo šeimos narių individualių savybių, dėl kurių jie galėtų patirti persekiojimą. Be to, nei pareiškėja, nei pareiškėjas negalėjo tiksliai identifikuoti tariamų persekiotojų ir jų motyvų, bei paaiškinti kodėl būtent pareiškėjui, eiliniam protestuotojui buvo grasinta.

7. Atsižvelgiant į tai, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir pareiškėjos pasakojimas nėra detalus, nuoseklus, nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Todėl nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjams negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai 2021 m. spalio 12 d. sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

10. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas nusprendė, jog pareiškėjai be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjų pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Departamentas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

11. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui ir pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos

III. 12. Pareiškėjai A. D. A. A., S. J. A. A. ir pareiškėjai N. A. D. A., Z. A. D. A., atstovaujami pagal įstatymą jų tėvų A. D. A. A. ir S. J. A. A., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo:

12.1. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog turi telefone filmuotą medžiagą apie įsiveržimą į jo namus ir užpuolimą, pareikštus grasinimus. Pareiškėjas nurodė, jog asmeniškai neturi elektroninio pašto ir pats nesugeba bei neturi galimybės persiųsti savo telefone turimą medžiagą Migracijos darbuotojui, tačiau atsakovo darbuotojas, atlikęs apklausą, nebandė pareiškėjui išaiškinti galimybę pasinaudoti kitų asmenų pagalba ar iš karto tiesiogiai apklausos metu išsiaiškinti tokias reikšmingas aplinkybes apie turimą medžiagą. Tokiu būdu, dėl atsakovo darbuotojo nebendradarbiavimo ir negeranoriškumo, nepakankamo rūpestingumo, reikšmingi ir svarbūs įrodymai nebuvo pateikti į bylą, nors apie jų egzistavimą pareiškėjas pranešė.

12.2. Teisės aktai nenumato, jog prieglobstis dėl politinių priežasčių suteikiamas tik politikams – lyderiams. Net asmeniui tiesiogiai neatskleidus savo pažiūrų, bet žinant jas esant tvirtas, galima manyti, kad asmuo anksčiau ar vėliau sulauks persekiojimo veiksmų.

12.3. Nors formaliai atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo masinio (duomenys neskelbtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjų asmenine padėtimi, nes pareiškėjai į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo paskelbta minėta ataskaita. Atsakovui nenurodžius informacijos šaltinio, siūlome vadovautis viešai prieinamame Biuro puslapyje pateikiama informacija, kurioje galima įsitikinti, jog minėta ataskaita paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs

12.4. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų nėra argumentuotas visiškai.

12.5. Ginčijamas sprendimas priimtas skubotai, atsakovas neįvertino visų pareiškėjos prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir jos individualios padėties, todėl skundo argumentai, jog nagrinėjant prašymą nebuvo užtikrintas išsamus ir visapusiškas tyrimas, pripažintini pagrįstais. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose, jo žinios apie protestus taip pat buvo paviršutiniškos. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl jo ir šeimos saugumo nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

13.2. Pareiškėjų pasakojimas buvo pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos, o jokių pasakojimą pagrindžiančių patikimų įrodymų pareiškėjai nepateikė. Taigi, pareiškėjų įžvelgiama grėsmė yra tik hipotetinio pobūdžio, ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis. Vertinant riziką pareiškėjams bei prieglobsčio poreikį, pažymėtina, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjų įvardinta grėsmė gali būti siejama su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsižvelgus į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų nurodyti motyvai savaime nesudaro pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą.

13.3. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, Migracijos departamentas ne vieną kartą ginčijamame sprendime davė nuorodą į naujausią ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės EPPB skelbiamos informacijos pareiškėja skunde nepateikė, netgi priešingai – skunde remiasi senesne, 2020 m. spalį paskelbta ESPA ataskaita. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad pareiškėjos skunde pateikta kilmės valstybės informacija, kuri yra akivaizdžiai senesnė nei ta, kuria vadovavosi Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikio.

13.4. Nors pareiškėjai nurodo skunde, kad skundžiamame sprendime nieko nepasisakyta apie jų nepilnamečiams vaikams kylančias grėsmes, pareiškėjai savo prašymo suteikti prieglobstį negrindė jų vaikams kylančiomis grėsmėmis, jie taip pat nenurodė, kad jų vaikai susiduria su netinkamu elgesiu kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 21M31514 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 6K-1135 pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien fakto, kad praeityje pareiškėjas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo ar jo šeimos narių individualių savybių, dėl kurių jie galėtų patirti persekiojimą. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Teismo vertinimu, surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas turi telefone filmuotą medžiagą apie įsiveržimą į jo namus ir užpuolimą, pareikštus grasinimus, tačiau neturi elektroninio pašto ir pats nesugeba bei neturi galimybės persiųsti turimą medžiagą, tačiau atlikęs apklausą Departamento darbuotojas, nebandė pareiškėjui išaiškinti galimybę pasinaudoti kitų asmenų pagalba ar iš karto tiesiogiai apklausos metu išsiaiškinti tokias reikšmingas aplinkybes apie turimą medžiagą. Todėl reikšmingi ir svarbūs įrodymai nebuvo pateikti į bylą, nors apie jų egzistavimą pareiškėjas pranešė.

17. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

18. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

19. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjų argumentų atitikties visiškai pagrįstos baimės dėl politinių įsitikinimų kriterijui vertinimo.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad kiek tai susiję su visiškai pagrįstos baimės nustatymu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog šis „įvertinimas“ vyksta dviem skirtingais etapais (žr. 2018 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3505-858/2018, 42 punktas, Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas M prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, Attorney General (C-277/11, EU:C:2012:744), 64 punktas).

22. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 10 arba 15 straipsniuose numatyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Todėl visiškai pagrįstos baimės nustatymas yra glaudžiai susijęs su įrodymų ir jų patikimumo vertinimu, kuris apibrėžtas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnyje.

23. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjų nurodomo persekiojimo dėl politinių pažiūrų aspektu, teisėjų kolegija pažymi, Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, inter alia (be kita ko) atsižvelgia, jog „politinių pažiūrų sąvoka, visų pirma, apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų.“ Toks politinių pažiūrų sąvokos apibrėžimas leidžia teigti, kad ji aiškintina plačiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3505-858/2018, 55 punktas).

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant visiškai pagrįstos baimės kriterijų, kaip nurodyta Teisingumo Teismo praktikoje, pirmiausia yra vertinami byloje surinkti įrodymai ir aplinkybės, grindžiančios prieglobsčio prašymą ir papildomos apsaugos suteikimą.

25. Prieglobsčio prašymą ir apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog dalyvavo vienoje demonstracijoje (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo teigimu, po demonstracijos buvo nužudytas jo brolis ir grasinimų sulaukė pats pareiškėjas. Dėl to pareiškėjas su visa šeima paliko kilmės šalį.

26. Kaip nurodoma 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaitoje, kuria rėmėsi ir Migracijos departamentas, ir priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas, vertinant visiškai pagrįstos baimės laipsnį, reikia atsižvelgti į pareiškėjo veiksmų pobūdį (nature of activities), įsitraukimo laipsnį (degree of involvement), vaidmenį (leadership role), žinomumą valdžiai, pvz., buvusius areštus (being known to the authorities, e. g. previous arrest).

27. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas demonstracijoje dalyvavo kartą, nepriklausė jokioms politinėms organizacijoms ar struktūroms, neužėmė vadovaujamų pareigų, nebuvo aktyvistas ar lyderis. Duomenų apie buvimą valdžios akiratyje taip pat byloje nenustatyta.

28. Be to, EPPB ataskaitoje nurodoma, jog tik dalyvavimo proteste faktas gali būti nepakankamas konstatuoti visiškai pagrįstai baimei dėl persekiojimo (the sole fact of participating in a protest in the past may not be sufficient to establish a well-founded fear of persecution).

29. Įvertinusi kriterijus, nustatytus EPPB ataskaitoje, taip pat atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų baimė neatitinka visiškai pagrįstos baimės, apimančios ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius veiksnius, kriterijaus. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog Departamentas nepakankamai atidžiai ir dėmesingai tyrė pareiškėjo individualią situaciją ar rėmėsi neaktualiais šaltiniais. Byloje surinkta ir nustatyta informacija suponuoja nepakankamą pagrindą Įstatymo 86 straipsnyje numatytam prieglobsčiui suteikti.

30. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, prieglobstis pareiškėjams buvo nesuteiktas pagrįstai.

31. Vertindama papildomos apsaugos pareiškėjams suteikimą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Įstatymą, papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).

32. Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nutarties 27 punktas), esančios pagrindu teisiniam jų vertinimui (nutarties 22 punktas), nesukuria prielaidos pareiškėjų faktinės situacijos vertinti kaip prilygstančios ir atitinkančios Įstatymo 87 straipsnyje numatytai papildomai apsaugai.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. D .A. A., S. J. A. A. ir pareiškėjų N. A. D. A., Z. A. D. A., atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų A. D. A. A. ir S. J. A. A., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė