2022-05-11 Nr. AB-12273-3-61-3-00550-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2389-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00550-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. H. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. H. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė J. H. A. S. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 22S60149 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Sprendimu pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėja paaiškino, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja nurodė, jog dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas pripažino, kad ji priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Sprendime nurodyta informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Pareiškėja manė, jog Sprendime pateikta informacija patvirtina, kad jai dėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Pareiškėjos manymu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini). Tačiau, pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini), bet neišnyko, tą pripažįsta ir pats atsakovas. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) asmenys masiškai bėga iš savo kilmės šalies, nes tiesioginės diskriminacijos dėl (duomenys neskelbtini) lygis yra itin aukštas. Pareiškėja teigė, jog tiesioginės diskriminacijos prieš (duomenys neskelbtini) taikymo faktų atsakovas nepaneigė.

4. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu ir manė, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jos situacija, susidariusi jos kilmės šalyje, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjos diskriminacijos bei individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Pareiškėja pažymėjo, jog vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Pareiškėja nurodė, jog atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę jai, baimė grįžti turėtų būti vertinama kaip visiškai pagrįsta, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta ir pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus – pareiškėjai suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėja iš esmės nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėja teigia, jog ji nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėja atsakovo vykdyto tyrimo metu buvo nurodžiusi faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali tiesioginės diskriminacijos ir individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja pateikė pakankamai informacijos ir objektyvių duomenų, kurie įrodė, jog diskriminacija yra taikoma prieš (duomenys neskelbtini) dėl individualių tikėjimo ypatumų. Pareiškėja pažymėjo, kad tiek iš jos pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio diskriminacija dėl jos priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto – (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad bėgdama nuo persekiojimo ir diskriminacijos išvyko į Lietuvą. Jei ji bus grąžinta į savo kilmės šalį, jai gresia susidorojimas. Pareiškėja pažymėjo, jog jos persekiojimas dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

6. Pareiškėja nurodė, kad ji yra moteris ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal (duomenys neskelbtini) prieglobsčio nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Pareiškėja teigė, jog šiuo atveju ji yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėja laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Pareiškėja mano, kad jai prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją ir surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas nurodė, kad informacijos apie tai, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Migracijos departamentas tyrimo metu taip pat nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Atsakovas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, jog jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Todėl atsakovas sprendė, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimų kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės motyvavo informacija apie praeityje bendrą situaciją kilmės valstybėje. Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą nerado, taip pat pati pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas ar diskriminavimas dėl išpažįstamos religijos, kad dėl beatodairiško smurto (duomenys neskelbtini) kyla reali grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Pareiškėja teigė, jog ji priklauso tam tikrai socialinei grupei, kuri susiduria su padidinta rizika patirti smurtą ar kitą netinkamą elgesį, gražinus prieglobsčio prašytoją atgal į kilmės valstybę. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko aktualią ir išsamią informaciją pareiškėjos pasakojimo kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, jog tiesiogiai būtų susidūrusi su persekiojimu ar diskriminavimu dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) grupei. Migracijos departamentas vertino aplinkybes, kad pareiškėja gali būti priskirta padidintos rizikos grupei. Remiantis (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimasi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, o pati pareiškėja nenurodo, kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, jog ji yra (duomenys neskelbtini) ir (ar) susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pasakojo, jog gyvenant (duomenys neskelbtini) (kuri žinoma kaip (duomenys neskelbtini) stovykla) asmeniškai jai nebuvo grasinama, bet buvo religinio pobūdžio grasinimų, kai ant savo palapinės rado užrašą – „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė skirtingas asmenų grupes kurios galėjo taip grasinti: (duomenys neskelbtini), o kaip teigia pareiškėja, šis grasinimas susiję su tuo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, duomenų, kurie pagrįstų tokį pasakojimą, pareiškėja nepateikė, taip pat nurodo skirtingas galimas grupuotes. Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą nustatė, jog pareiškėja yra darbingo amžiaus. Pareiškėjos šeimos nariai: tėvai, viena sesuo, trys broliai gyvena (duomenys neskelbtini), viena sesė – (duomenys neskelbtini) ir dar viena sesė atvyko kartu su pareiškėja. Kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) gyvena trys dėdės. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), o iš surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) nevaldo šios teritorijos, bendrai aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Atsakovo teigimu, įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, t. y. pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi valstybės sieną neleistinoje vietoje, nėra turėjusi leidimo gyventi Lietuvoje, neturi šeimyninių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, Lietuvos Respublikoje yra tik jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Taip pat pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvai, trys broliai ir sesė. Atsakovo vertinimu, šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, gali pateikti tokį prašymą. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, jog ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėja nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos J. H. A. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažinant nuo 5 metų iki 3 metų, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo atlikta pareiškėjos pirminė apklausa, kurios metu ji teigė, jog nenori sugrįžti į kilmės valstybę, kadangi (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo prastos gyvenimo sąlygos. Taip pat ji sulaukdavo grasinimų iš (duomenys neskelbtini), kurie žymėjo palapines, kuriose gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad ji asmeniškai su veiksmais nėra susidūrusi, tačiau (duomenys neskelbtini) jautė bendrą nesaugumo jausmą dėl (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 11 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa Migracijos departamente. Pareiškėja pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) atėjimo gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl (duomenys neskelbtini) ji buvo priversta persikelti į pabėgėlių stovyklą įkurtą (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Artimiausias didelis miestas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nors asmeniškai jai nebuvo grasinama, bet religinio pobūdžio grasinimų būta daug kartų. Kaip pavyzdį pateikė įvykį, kuomet atsibudus ryte, ant savo palapinės rasdavo užrašus, jog „(duomenys neskelbtini)“ ir panašius užrašus. Dėl šių priežasčių ji nusprendė išvykti iš šalies, kad galėtų gyventi ramiau. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra jų teritorijoje, bet yra tam tikros grupės, kurios veikia po priedanga. Taip pat vyksta kovos tarp (duomenys neskelbtini), nuolat vyksta bombardavimas. Kaip didžiausią grėsmę pareiškėja nurodė tai, kad ji yra vieniša (netekėjusi) moteris. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, 2022 m. sausio 23 d. Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

15. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į pareiškėjos kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį, tačiau pareiškėja apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nurodė, jog jai niekas negrasino ir jos nepersekiojo kilmės šalyje, taip pat pareiškėja pati pripažįsta, kad prašymą grindžia bendra situacija šalyje.

16. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu, pareiškėja apklausų metu tai pati pripažino. Teismas sprendė, kad jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais, todėl teismas pažymėjo, kad individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.

17. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad yra tikimybė, jog pareiškėja gali pasislėpti, todėl teismas konstatavo, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.

18. Teismas, atsižvelgdamas į Migracijos departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Įvertinęs įstatymu nustatytą maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, teismas sprendė, jog Migracijos departamento nustatytas 5 metų terminas laikytinas neadekvačiu ir neproporcingu, neatitinkančiu Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Kriterijų tvarka) įtvirtintų kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas formaliai ir neargumentuotai taikė Kriterijų tvarkos nuostatas ir nepagrįstai uždraudė pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šią Sprendimo dalį pakeitė, nustatydamas, jog pareiškėjai uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Teismas konstatavo, kad Sprendimas dalyse dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Teismas pažymėjo, jog nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinimui, kad atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

21. Teismas, vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 22. Pareiškėja J. H. A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

23. Pareiškėja nurodo, kad prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja nesutiko su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

24. Pareiškėja teigia, jog ji dėl (duomenys neskelbtini) negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Remiantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, jog jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (pvz., (duomenys neskelbtini) vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), turimi asmens dokumentai, lytis (moterys, (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Nors 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini), nepaisant to, buvo pranešimų, kad vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių priekabiavimo. Taigi, pareiškėjos teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, jog jai dėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Pareiškėja mano, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog grėsmės nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, tą pripažįsta ir pats atsakovas. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2020 m. (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo.

25. Pareiškėja nurodo, jog aplinkybė, kad ji negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) moteriai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra moteris ir pagal (duomenys neskelbtini), pagal ESTT praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal (duomenys neskelbtini) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Taigi pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia.

26. Pareiškėja pažymėjo, kad Migracijos departamento nurodyti apibendrinti duomenys yra vienerių metų, t. y. pasenę, todėl nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir fragmentiškai atkartoti (duomenys neskelbtini) duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Pareiškėja mano, kad jos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus. Už ekonominių priemonių gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę.

27. Pareiškėjos vertinimu, jai nepagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

28. Pareiškėja teigia, kad Sprendimu išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, turi būti panaikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

31. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 33. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22S60149, kuriuo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei J. H. A. S. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir įvesti perspėjimą į C.SIS II, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė atsakovo Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

35. Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjos (prieglobsčio prašytojos) pasakojimą apie priežastis, lėmusias jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (ji teigė, kad yra (duomenys neskelbtini), todėl jai nėra saugu (duomenys neskelbtini)), nustatė, jog prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie rastus žymėjimus ant jos palapinės (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus, ji nurodė skirtingas grupes asmenų ((duomenys neskelbtini)), kurie žymėjo (piešė) tekstus (grasinimus) ant jos palapinės. Todėl sprendė, kad nustatyti pareiškėjos pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti pateiktų įvykių tikrumą.

Sprendime atsakovas nurodė, jog kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) persekioja (duomenys neskelbtini), ar, jog rašo ant palapinių tam tikrus tekstus. Atsakovas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, kurios suoponuotų, kad prieglobsčio prašytoja galėtų sulaukti išskirtinio (duomenys neskelbtini) dėmesio, t. y. jog iš tūkstančių (duomenys neskelbtini) palapinių, esančių stovykloje, taikomasi būtų būtent į pareiškėją. Taigi nėra tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) siektų įbauginti pareiškėją, bandydami patekti į saugomą teritoriją, tam, jog paliktų abstraktų grasinimą ant vienos iš pabėgėlių palapinių.

Atsakovas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją ir kitas aplinkybes, sprendė, kad tariamas įvykis (pareiškėjos rastas užrašas ant palapinės) yra sietinas išskirtinai su pareiškėjos seserimi (ir jos vyru), todėl nelaikytina aplinkybe, turinčia įtakos prieglobsčio prašytojos baimės pagrįstumo vertinimui. Pareiškėjos pasakojimas apie rastus piešinius ant palapinės nebuvo pagrįstas objektyvia informacija, buvo nenuoseklus, prieštaringas ir nesuponuoja individualios grėsmės rizikos. Atsižvelgęs į tai, šios pasakojimo dalis atsakovas nelaikė tikėtina, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos nustatytais faktais.

Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie tai, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad prieglobsčio prašytojai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Sprendime nurodyta, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini), kurios anot (duomenys neskelbtini), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau prieglobsčio prašytojos paskutinė gyvenamoji vietovė ((duomenys neskelbtini)) nėra riziką didinantis veiksnys. Todėl atsakovas nurodė, jog nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

36. Atsakovas pareiškėjos nurodomą jai grėsmę būti persekiojamai kilmės valstybėje įvertino kartu su aktualia kilmės valstybės informacija ir nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kadangi pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, atsakovas sprendė, kad pareiškėjai nesuteiktinas pabėgėlio statusas ir prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

37. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir tikrindamas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, detaliai ir atidžiai įvertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl jos baimės būti persekiojamai kilmės valstybėje ir informaciją apie padėtį kilmės valstybėje.

38. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

40. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

41. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

42. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, jog tai, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-903-525/2019).

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apie jos individualią situaciją. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą. Pažymėtina, kad pareiškėja savo baimę ir (ar) nenorą grįžti į kilmės šalį iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog yra (duomenys neskelbtini) moteris ir dėl to jai yra nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja 2022 m. sausio 11 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog religinio pobūdžio grasinimų būta daug kartų, bet jai asmeniškai nebuvo grasinama. Kaip pavyzdį pateikė įvykį, kuomet atsibudus ryte, ant savo palapinės rasdavo užrašus, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir panašius užrašus, tačiau nurodė skirtingas grupes asmenų ((duomenys neskelbtini)), kurie žymėjo (piešė) tekstus (grasinimus) ant jos palapinės. Teigė, jog šis grasinimas susiję su tuo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių nusprendė išvykti iš šalies, jog galėtų gyventi ramiau. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jai, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo). Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja visą savo gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Ji yra darbingo amžiaus moteris, gyveno regione, kur didžiąją dalį gyventojų sudaro būtent (duomenys neskelbtini). Taigi teisėjų kolegija sutinka su Sprendime padaryta išvada, kad nepaisant to, jog ji yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, vertino (duomenys neskelbtini) grėsmę, (duomenys neskelbtini), taip pat konkrečiai ir (duomenys neskelbtini) moterų padėtį (duomenys neskelbtini) bei jų atžvilgiu taikomas apsaugos priemones, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, kad pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pažymėtina, jog pareiškėja savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti tikėtinos išvados, kad, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus apklausų metu ir kitą bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, taigi ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, atsakovas įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla reali ir individuali grėsmė jos kilmės šalyje. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais pareiškėjos teiginiais, jog Migracijos departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie pareiškėjos kilmės šalį. Pareiškėja jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

48. Įvertinus pareiškėjos šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, jog pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai. Pažymėtina, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojos paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar jai kilo, ar gali kilti reali persekiojimo grėsmė ar diskriminacija.

49. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog panaikinus Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys dėl pareiškėjos išsiuntimo ir uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra išsami ir pagrįsta teisingu teisės aktų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu, todėl yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. H. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė