d36e797f-81cf-4ac9-8a7e-affdb2cddaef · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-859-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25007-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės R.

G. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei R. G. dėl darbo ginčo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. DGKS-4514 darbo byloje Nr. APS-131-12270 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria netenkintas jos praÅ¡ymas dėl 23 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, prašė, iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, jos praÅ¡ymÄ patenkinti visiÅ¡kai – priteisti jai iÅ¡ atsakovės 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2010 m. liepos 14 d. dirba Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Prienų ir BirÅ¡tono skyriuje vyresniÄ ja specialiste (archyvare). Dirbant Å¡io skyriaus archyvo patalpose, jai atsirado sveikatos sutrikimų. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – VDI Kauno skyrius) atliko darbo vietos patikrinimÄ ir surašė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ , kuriame įvardijo profesinės ligos diagnozės priežastis – dėl sunkių krovinių kėlimo, darbo pozos. 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo atliktas profesinės rizikos tyrimas darbo patalpose ir suraÅ¡yta profesinės rizikos vertinimo kortelė.

Šio tyrimo metu nustatytos neatitiktys teisės aktų reikalavimams: nestabilūs, nefiksuojami stelažai, kuriems prilaikyti reikalinga didelė jėga; praėjimai siauri, nepatogūs; saugykloje įrengta darbo vieta; kritimo iš aukščio nuo kopėčių pavojus, nes kopėčių tarp lentynų negalima pastatyti taip, kad jos stovėtų stabiliai, naudojantis jomis negalima patikimai ant jų stovėti ir laikytis; blogas apšvietimas. Ieškovei 2016 m. spalio 11 d. Kauno klinikose patvirtinta profesinė liga, kurios diagnozė:

1) profesinė stuburo juosmeninės dalies L4-5 tarpslankstelinio disko medialinė išvarža su radikulopatija stuburo osteochondrozės II st. fone, FN II laipsnio, skausminis sindromas, liga sukelta sunkių krovinių kėlimo;

2) profesinė diskogeninė stuburo C6 radikulopatija dešinėje, FN II laipsnio, stuburo kaklinės dalies stuburo kanalo ir C5-C6 tarpslankstelinių angų dalinė stenozė, liga sukelta sunkių krovinių kėlimo.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad dėl profesinės ligos dirbant pas atsakovę jai nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 22 d. nustatytas 40 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygio priežastis – profesinė liga, ir nėra prognozių, jog po 2020 m. jos sveikatos bÅ«klė pasikeis. IeÅ¡kovės teigimu, ji jaučiasi prastai, vargina bendras silpnumas, juosmens skausmas, plintantis į deÅ¡inę kojÄ , skauda sprandÄ , tirpsta deÅ¡inė ranka, reabilitacinis gydymas žymesnio efekto nedavė. IeÅ¡kovė iÅ¡gyvena nuolatinius fizinius skausmus, dvasines kančias ir dėl viso to yra atsakinga atsakovė. IeÅ¡kovės vertinimu, jos praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.

4. Atsakovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojai iÅ¡ NŽT 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, praÅ¡ydama darbuotojos praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

5. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės lėtinei profesinei ligai atsirasti turėjo įtakos ir gretutinės ligos, kurių jai nustatyta pakankamai daug, Å¡ie susirgimai nebuvo tiriami ieÅ¡kovės profesinės ligos priežasčių tyrimo metu. Kenksmingi ir (ar) pavojingi darbo aplinkos veiksniai, dirbant įprastÄ , pagal darbo sutartį sulygtÄ darbÄ , negali bÅ«ti tapatinami su darbdavio neteisėtais veiksmais ir savaime nulemti darbdavio pareigų pažeidimo konstatavimÄ . 2016 m. rugsėjo 6 d. užfiksuotos tam tikros darbo vietos saugumo reikalavimų neatitiktys savaime nereiÅ¡kia, kad tokios neatitiktys buvo visÄ laikÄ , per visÄ ieÅ¡kovės ligos vystymosi periodÄ .

IeÅ¡kovė iki profesinės ligos nustatymo niekada nebuvo pareiÅ¡kusi jokių pastabų dėl jos darbo vietos, nors turėjo pareigÄ apie tai informuoti darbdavę, kuri iÅ¡kart imtųsi aktyvių veiksmų rizikai paÅ¡alinti. IeÅ¡kovės darbo specifika nesusijusi su nuolatiniu svorių kilnojimu arba nuolatine priverstine nepatogia darbo poza, nes tai nėra gamybinio pobÅ«džio darbas, archyvaras vykdo ir kitas funkcijas, susijusias su dokumentų registravimu, korespondencijos tvarkymu, asmenų aptarnavimu ir kt.

Pasak atsakovės, archyvo bylų svoris tikrai nevirÅ¡ija 5 kg, jų tvarkymas negali bÅ«ti vertinamas kaip sunkių svorių kėlimas. Iki 2016 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovė NŽT nebuvo pateikusi jokios informacijos apie jai nustatytÄ darbingumo lygį bei apie jai galimai nustatytus darbo apribojimus, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, kuriems esant ji negali dirbti ir pan. Atsakovės nuomone, toks ieÅ¡kovės elgesys profesinės ligos nustatymo aspektu laikytinas nesÄ Å¾iningu, nes tokios informacijos pateikimas sudarytų prielaidas NŽT imtis priemonių dėl kenksmingų veiksnių iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo aplinkos paÅ¡alinimo arba sumažinimo, o Å¡ių priemonių taikymas laiku galbÅ«t galėjo užkirsti keliÄ profesinės ligos iÅ¡sivystymui.

Atsakovė neturėjo bÅ«tinos prievolės užtikrinti ieÅ¡kovei iÅ¡skirtinių, t. y. kitokių, nei turi kiti NŽT archyvarai, darbo sÄ lygų, ar nustatyti kitokius kenksmingus rizikos veiksnius, atliekant periodinius sveikatos patikrinimus, negu kitiems archyvarams, nes iki 2018 m. lapkričio 24 d. iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, kuri bÅ«tų privaloma darbdavei, ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡duota. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė ignoravo galimybę dalyvauti 2018 m. liepos 10 d. paskelbtoje atrankoje į laisvas NŽT Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus vyresniojo specialisto (referento), darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (B lygis), pareigas, nors į Å¡io darbuotojo (referento) darbo funkcijas nepatenka pareigos, susijusios su bet kokių krovinių kėlimu ir neÅ¡imu rankomis.

IeÅ¡kovė taip pat atsisakė pasiÅ«lymo pasikeisti pareigomis, sukeičiant archyvaro pareigybę su Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus asmenų aptarnavimo–administratoriaus referento pareigybe. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės elgesio aplinkybės teikia pagrindÄ manyti, kad darbuotojos nerimas dėl sveikatos sutrikdymo yra deklaratyvus, tokie darbuotojos veiksmai reiÅ¡kia ir rizikos dėl jai kenkiančio darbo prisiėmimÄ . Atsižvelgiant į NŽT įdėtas protingas ir sÄ Å¾iningas pastangas padėti ieÅ¡kovei pakeisti jai kenkiančias darbo funkcijas, siÅ«lant kitas pareigas, aptariamas darbuotojos rizikos prisiėmimas laikytinas neprieÅ¡taraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitÄ ieÅ¡kinio dalį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. DGKS-4514 darbo byloje Nr. APS-131-12270 bus laikomas netekusiu galios; iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 9 Eur teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė toje pačioje darbo vietoje, tose pačiose archyvo patalpose dirbo nuo 2003 m. gruodžio mėn., jÄ perkėlus iÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Kaimo reikalų departamento Prienų rajono žemės Å«kio skyriaus sekretorės–maÅ¡ininkės pareigų, kuriose dirbo nuo 1992 m., į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento BirÅ¡tono ir Prienų skyriaus žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigas, su pertrauka nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 14 d.

Taigi, tiek kai ieÅ¡kovė 2009 m. vasario mėn. pirmÄ kartÄ kreipėsi į gydytojÄ dėl stuburo juosmens srities skausmų, tiek kai ji 2014 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ (toliau – NDNT), tiek kai jai LSMUL Kauno klinikose 2016 m. spalio 11 d. buvo nustatyta profesinė liga, ieÅ¡kovė dirbo toje pačioje darbo vietoje ir atliko tas pačias darbo funkcijas. 2016 m. rugsėjo 6 d. atlikus profesinės rizikos įvertinimÄ ieÅ¡kovės darbo vietoje nustatyta, kad leistinas rizikos veiksnio dydis – iki 10 kg, ieÅ¡kovės darbo vietoje fiksuotas veiksnio dydis – 8-13 kg, stelažai – nestabilÅ«s, reikalinga didelė jėga jiems prilaikyti, nestabilios kopėčios, nėra pakankamai erdvės judėti, keisti, iÅ¡laikyti normaliÄ teisingÄ pozÄ , nėra fizinio darbo krÅ«vio prevencijos priemonių.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad darbdavė nesudarė jai saugių darbo sÄ lygų, dirbama perpildytose patalpose, kuriose judėti su bylomis ieÅ¡kovė galėjo tik Å¡onu, imdama bylas nuo nestabilių stelažų, turėjo stovėti ant nestabilių kopėčių, siekdama iÅ¡siimti reikiamas bylas, turėdavo atkelti dėžes su bylomis, sudėtomis viena ant kitos penkiais aukÅ¡tais, persineÅ¡ti bylas darbui iÅ¡ kito pastato. Tai patvirtina, kad darbdavė neužtikrino darbuotojai saugių, tinkamų darbo sÄ lygų, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovės kaltė įrodyta 2016 m. spalio 11 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2016-09-15/S-166, 2016 m. rugsėjo 6 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės duomenimis, 2016 m. rugsėjo 15 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, 2018 m. spalio 25 d. NDNT darbingumo lygio dėl profesinės ligos pažyma. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl NŽT netinkamai organizuoto darbo ieÅ¡kovė susirgo profesine liga.

8. Kartu teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė informavo darbdavę apie jau nuo 2009 m. jaučiamus juosmens skausmus, kad dėl to kreipėsi į gydymo įstaigÄ , taip pat apie kreipimÄ si į NDNT ir 2014 m. jai nustatytÄ gretutinę diagnozę M51.1, o tai rodo, jog darbuotoja tinkamai nevykdė savo pareigų, įtvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas taip pat nurodė ir tai, kad apie ieÅ¡kovės profesinę ligÄ darbdavei buvo žinoma nuo 2016 m. rudens, tačiau ieÅ¡kovės darbo vieta buvo sutvarkyta tik 2019 m. liepos mėnesį, taigi darbdavė ilgÄ laikÄ (beveik trejus metus) nebuvo pakankamai rÅ«pestinga darbuotojos, susirgusios profesine liga, atžvilgiu.

9. Teismas vertino, kad ieškovės prašomas priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes didesnis kaip 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, kai darbuotojas dėl profesinės ligos tampa nedarbingas 100 proc. (kai asmuo suparalyžiuotas, esant nuolatiniam slaugos poreikiui) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015), tuo tarpu ieškovės atveju jai kilo lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 8000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 10. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ pakeisti, padidinant jai priteisiamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 8 000 Eur iki 25 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas neįvertino to, kad atsakovė niekada nesidomėjo ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«kle, darbo sÄ lygomis, apie kurias dar 2009 metais buvo informuota apeliantės vedėja D.

G., 2010 m. – laikinai pareigas ėjusi O. K. ir dabartinė vedėja V. A., nesirÅ«pino darbo priemonėmis, ilgÄ laikÄ aplaidžiai vykdė teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. IeÅ¡kovei niekada nebuvo pasiÅ«lytos kitos pareigos. IeÅ¡kovė neignoravo galimybės dalyvauti atrankoje į laisvÄ vietÄ , tiesiog tuo metu turėjo nedarbingumÄ . Atsakovė pripažino, kad, ieÅ¡kovei pradėjus dirbti NŽT 2010 metais, darbdavė neatliko profesinės rizikos vertinimo ieÅ¡kovės darbo vietoje iki pat 2016 metų, o į pastabas nereagavo.

Atsakovė neužtikrino ieÅ¡kovei saugių, tinkamų darbo sÄ lygų, taip pažeisdama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovei apie ieÅ¡kovės profesinę ligÄ buvo žinoma nuo 2016 metų rudens, tačiau ieÅ¡kovės darbo vieta buvo sutvarkyta tik 2019 metais liepos mėnesį. 10.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos.

Kasacinis teismas byloje, kurioje darbuotojai dėl profesinės ligos konstatuotas 30 proc. netekto darbingumo lygis, darbdavys turėjo galimybę suteikti lengvesnį darbÄ , bet to nepadarė, taip pat nevykdė žalos atlyginimo prievolės, darbuotojai priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Darbuotojai, kuri susirgo profesine liga ir neteko 5 proc. darbingumo, darbdavys nesuteikė lengvesnio darbo, nepagerino darbo sÄ lygų, priteista iÅ¡ darbdavio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

IeÅ¡kovė, dirbdama pas atsakovę, dėl profesinės ligos neteko 40 proc. darbingumo – tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vada. IeÅ¡kovė nuolat jaučia fizinius skausmus, vartoja skausmÄ mažinančius vaistus, iÅ¡gyvena dvasines kančias. Profesinė liga sukėlė gretutinių susirgimų ir komplikacijų, už kurias atsakinga atsakovė. Visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo dokumentai: 2016 m. spalio 11 d.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. 2016-09-15/S-166; Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. S-166; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl netekto darbingumo laipsnio; Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 2888; Medicinos dokumentų išrašai ir siuntimai (2018 m. birželio 26 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. balandžio 3 d. ir kt.).

11. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , be argumentų, iÅ¡dėstytų atsakovės apeliaciniame skunde, grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovė teismui klaidingai nurodo, kad apie savo sveikatos problemas 2009 m. informavo savo tiesioginius vadovus. Å iuos ieÅ¡kovės teiginius paneigia 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės teiktų paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas.

Nacionalinėje žemės tarnyboje ieÅ¡kovė dirba tik nuo 2010 m. liepos 14 d., todėl jos teiginiai, kad atsakovė apie jos sveikatos problemas buvo informuota jau 2009 metais, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes iki 2010 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovė dirbo visiÅ¡kai kitoje įstaigoje, kuri buvo likviduota. 11.2. ReikalavimÄ priteisti neadekvataus dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iai bylai neaktualia 2008-2009 metų kasacinio teismo praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neprarado pajamų, t. y. ji nebuvo atleista, iki Å¡iol dirba pas atsakovę. Vien profesinės ligos nustatymas savaime negali suteikti darbuotojui neproporcingai dominuojančios padėties ir iÅ¡plėsti darbdavio atsakomybę, t. y. profesinės ligos institutas negali pavirsti nesÄ Å¾iningu praturtėjimo darbdavio sÄ skaita mechanizmu. 11.3. IeÅ¡kovei diagnozuota daug ligų, tad negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad stuburo iÅ¡varÅ¾Ä sukėlė vien darbas pas atsakovę.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl jai nustatytos profesinės ligos padaugėjo gretutinių ligų ir komplikacijų, tačiau neįvardija – kokių. Jau 2014 metais, pirmÄ kartÄ vertinant ieÅ¡kovės darbingumo lygį, jai buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie nebuvo pripažinti profesine liga. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad gretutinius susirgimus sukėlė bÅ«tent ieÅ¡kovei diagnozuota profesinė liga.

12. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbdavė, darbuotojai susirgus profesine liga, privalo kompensuoti neturtinę žalÄ . Tam turėjo bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Vien profesinės ligos nustatymas savaime nereiÅ¡kia, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Ieškovei nustatytos kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo. Jau pats ligos pavadinimas parodo, kad kenksmingas veiksnys – ilgalaikis krovinių kėlimas ir nešimas. Nors 2016 m. rugsėjo 6 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1B užfiksuotos ieškovės darbo vietos tam tikros neatitiktys teisės aktų reikalavimams (pvz. nestabilūs stelažai), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šios neatitiktys įvertintos kaip toleruotina vidutinė profesinė rizika, o ne kaip pavojinga, kelianti grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei, be to, jos niekaip negalėjo lemti stuburo ligų.

Atsakovė už nustatytas nežymias neatitiktis nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, t. y. Valstybinė darbo inspekcija neskyrė baudos. 12.2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė profesine liga susirgo tik dėl netinkamo darbo organizavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje. Pirmieji stuburo ligų M 50.1 ir M51.1 požymiai ieÅ¡kovei buvo diagnozuoti 2009 metais, kai ji dirbo kitoje įstaigoje – t. y. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriuje.

Dėl to nėra pagrindo teigti, jog dėl ieškovei diagnozuotos profesinės ligos kalta tik dabartinė darbdavė, t. y. tik NŽT. Nacionalinei žemės tarnybai nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos likviduotų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktais nebuvo įgaliota perimti apskričių viršininkų administracijų, kaip darbdavių, funkcijų. Dėl to NŽT negali kilti teisinės pasekmės dėl veiksmų (neveikimo), už kuriuos buvo atsakingas kitas darbdavys. 12.3. 2016 m. rugsėjo 6 d.

Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1B nustatytos nežymios ieÅ¡kovės darbo vietos neatitiktys negali bÅ«ti pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ir priteisti iÅ¡ jos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Tokia didelė neturtinės žalos kompensacijos suma visiÅ¡kai neadekvati pažeidimams, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. 12.4. Atsakovė negalėjo kontroliuoti ieÅ¡kovės stuburo ligos, kuri prasidėjo ieÅ¡kovei dar net nedirbant pas atsakovę, vystymosi.

Atsakovei iki 2016 metų apskritai nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovės sveikatos problemas. Sustabdyti ligos progresavimÄ galėjo tik pati ieÅ¡kovė, nes, kaip nurodė Prienų rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras, dirbant darbÄ , susijusį su krovinių kėlimu, nėra galimybės iÅ¡sigydyti. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie nurodytus sveikatos sutrikimus darbdavės neinformavo iki profesinės ligos nustatymo. Teisės aktai leidžia moterims kilnoti svorį iki 10 kg. IeÅ¡kovė, nutylėjusi apie savo sveikatos problemas, prisėmė rizikÄ dėl ligos progresavimo, todėl nėra jokio pagrindo atsakomybę dėl sveikatos sutrikdymo perkelti atsakovei. 12.5.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-696/2015, kuria dėl netekto 60 proc. darbingumo darbuotojai priteista 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl profesinės ligos ieÅ¡kovės netektas darbingumas yra tik 40 proc. Be to, prieÅ¡ingai, nei aptariamoje kasacinio teismo nutartyje nagrinėtu atveju darbuotojai konstatuotas negrįžtamas sveikatos sužalojimas, t. y. neterminuotas netektas darbingumas, tuo tarpu ieÅ¡kovei nustatytas terminuotas nedarbingumas, be to, prieÅ¡ingai, nei nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta pačios darbuotojos kaltės.

13. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , be argumentų, iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais. 13.1. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 metais ieÅ¡kovę gydantys gydytojai nekalbėjo apie skausmų sÄ sajÄ su darbu. 2012 metais, atlikus ieÅ¡kovei kompiuterinę tomografijÄ , profesinė liga nebuvo nustatyta.

Taigi profesinė liga išsivystė jau dirbant pas atsakovę. 13.2. Neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas iš Nacionalinės žemės tarnybos, nes ši žala atsirado dėl atsakovės nerūpestingumo, nuo 2010 iki 2019 metų nevykdant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų pareigų. Ieškovei profesinė liga atsirado dirbant pas atsakovę, kuri yra Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų skyriaus funkcijų ir pareigų perėmėja. 13.3.

Atsakovė neįrodinėja sunkios savo ekonominės padėties ir aplinkybės, kad priteista suma sukels keblumų įvykdyti teismo sprendimÄ ar vykdyti savo įsipareigojimus. Byloje nėra teisinių pagrindų mažinti ieÅ¡kovei priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

16. Nagrinėjamos bylos šalių ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, susirgusiai profesine liga. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – analizuojant abiejų ginčo šalių pateiktuose apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę darbuotojui, susirgusiam profesine liga, šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Byloje nustatytos aplinkybės 17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2010 m. liepos 14 d. dirba NŽT Prienų ir BirÅ¡tono skyriuje vyresniÄ ja specialiste (archyvare) (t. 1, b. l. 44–52). Toje pačioje darbo vietoje ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai dirbo nuo 2003 m. gruodžio mėnesio, kai buvo perkelta iÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Kaimo reikalų departamento Prienų rajono žemės Å«kio skyriaus sekretorės-maÅ¡ininkės pareigų, kuriose dirbo nuo 1992 m., į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento BirÅ¡tono ir Prienų skyriaus žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigas (t. 1, b. l. 89, 130–132).

Dėl ieÅ¡kovės 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo parengta Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1B (t. 1, b. l. 106–113). Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ Nr. S-166 (t. 1, b. l. 89–91). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – LSMUL) Kauno klinikų 2016 m. spalio 11 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2016-09-15/S-l66 ieÅ¡kovei diagnozuota profesinė liga: 1) profesinė stuburo juosmeninės dalies L4-5 tarpslanstelinio disko medialinė iÅ¡varža su radikulopatija stuburo ostechondrozės II st. fone, FN II laipsnio; skausminis sindromas; 2) profesinė diskogeninė stuburo C6 radikulopatija deÅ¡inėje, FN II laipsnio; stuburo kaklinės dalies stuburo kanalo ir C5-C6 tarpslankstelinių angų dalinė stenozė.

Dėl abiejų diagnozių nurodyta, kad liga sukelta sunkių krovinių kėlimo (t. 1, b. l. 123). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT) 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovei nustatė 60 proc. darbingumo lygį (40 proc. netekto darbingumo lygį) nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 28). NDNT 2018 m. spalio 25 d. ieškovei nustatė 60 proc. darbingumo lygį (40 proc. netekto darbingumo lygį) nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 22 d. (t. 1, b. l. 53).

18. IeÅ¡kovė (darbuotoja) 2019 m. birželio 26 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ NŽT 25 000 Eur neturtinei žalai, susirgus profesine liga, atlyginti (t. 1, b. l. 38–43). Darbo ginčų komisija praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojai iÅ¡ darbdavės 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 172–178).

19. Nesutikdama su Darbų ginčų komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu, ieÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovė padavė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti, kad ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikalauti neturtinės žalos dėl susirgimo profesine liga atlyginimo, nes tam nėra bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , atsižvelgęs į kasacinio teismo praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 8 000 Eur neturtinei žalai, kildinamai iÅ¡ susirgimo profesine liga, atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui, susirgusiam profesine liga, bÅ«tinųjų sÄ lygų 22. Pagal DK 151 straipsnio nuostatas darbdavys turi pareigÄ atlyginti darbuotojui padarytÄ Å¾alÄ , taip pat ir neturtinę.

23. Atsakovė teisingai pažymi, kad nagrinėjamu atveju jos, kaip darbdavės, atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti nepakanka vien ieÅ¡kovei diagnozuotos profesinės ligos fakto. Turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta darbdavės veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbdavės kaltė (bet kuria forma ir rūšimi);

5) teisės pažeidimo metu šalys buvo susijusios darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

24. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, esant darbo santykiams, vadovaujamasi neturtinės žalos apibrėžtimi, pateikta civiliniuose įstatymuose.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieÅ¡kovei diagnozuotos profesinės ligos priežastis, pobÅ«dį, pripažintini pagrįstais ieÅ¡kovės argumentai, kad dėl Å¡ios ligos sutrikdyta jos sveikata, ji neteko pakankamai didelės dalies darbingumo (40 proc.), dažnai kenčia fizinius skausmus, priversta vartoti vaistus, bÅ«na nedarbingumo laikotarpių, ji nuolat patiria nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų, lemiamų Å¡ios ligos. Tokios aplinkybės teikia pakankamÄ pagrindÄ pripažinti įrodytu ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos faktÄ (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

27. Sprendžiant dėl atsakovės – darbdavės – neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pagal DK 158 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bÅ«ti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbas turi bÅ«ti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (DK 158 straipsnio 2-3 dalys).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 14 d., kai ieÅ¡kovė priimta dirbti NŽT, iki profesinės ligos jai nustatymo 2016 m. spalio 11 d., darbdavė neatliko profesinės rizikos vertinimo ieÅ¡kovės darbo vietoje, nebuvo lokalinių teisės aktų, nustatančių archyvo dokumentų tvarkymo funkcijas vykdančių darbuotojų darbo saugos taisykles, atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų ypatumus. 2016 m. rugsėjo 6 d. atlikus profesinės rizikos įvertinimÄ ieÅ¡kovės darbo vietoje, nustatyta, kad leistinas rizikos veiksnio dydis – iki 10 kg, o ieÅ¡kovės darbo vietoje fiksuotas veiksnio dydis – 8-13 kg (10/480 poveikio trukmė per pamainÄ minutėmis); stelažai – nestabilÅ«s, nefiksuojami, reikalinga didelė jėga jiems prilaikyti; praėjimai – siauri, nepatogÅ«s, nėra pakankamai erdvės judėti, keisti, iÅ¡laikyti normaliÄ teisingÄ pozÄ ; be to, saugyklose negali bÅ«ti įrengiamos darbo vietos (el. b. t. 1, b. l. 17-24).

Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindÄ pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad ji dirbo perpildytose patalpose, kuriose judėti su bylomis galėjo tik Å¡onu, imdavo bylas nuo nestabilių stelažų, naudojosi nestabiliomis kopėčiomis, siekdama paimti reikiamas bylas, turėdavo kelti dėžes su bylomis, sudėtomis viena ant kitos keliais aukÅ¡tais (t. 2, b. l. 89), 29. Pažymėtina, kad NŽT direktoriaus įsakymas dėl profesinės rizikos Å¡alinimo ir mažinimo priemonių Prienų ir BirÅ¡tono skyriuje plano patvirtinimo priimtas 2016 m. spalio 17 d. (t. 1, b. l. 76-78), t. y. po to, kai ieÅ¡kovei nustatyta profesinė liga.

Be to, tik NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu papildyta NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija, 11.5 papunktyje nustatant krovinių kėlimo ir tvarkymo rankomis taisykles pagal patvirtintÄ atmintinę (t. 1, b. l. 79, 80-81). Nuo 2010 m. tokio darbuotojų saugÄ reglamentuojančio lokalinio teisės akto nebuvo, jis priimtas reaguojant į ieÅ¡kovei nustatytÄ profesinę ligÄ . FaktÄ , kad atsakovė pažeidė darbuotojų saugÄ ir sveikatos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino ieÅ¡kovei saugių darbo sÄ lygų, patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. liepos 21 d.

Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 (t. 1, b. l. 84-85).

30. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad atsakovė NŽT, neatlikusi profesinės rizikos vertinimo ieškovės – vyresniosios specialistės (archyvarės) – darbo vietoje, nepriėmusi sprendimų dėl rizikos šalinimo ir mažinimo, be to, prevencinių priemonių taikymo, nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos ministro 2012 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punkte įtvirtintų reikalavimų. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovė (darbdavė) neužtikrino ieÅ¡kovei (darbuotojai) saugių, nekenksmingų sveikatai darbo sÄ lygų, t. y. nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų. IÅ¡analizuoti bylos duomenys patvirtina atsakovės, kaip darbdavės, neveikimÄ , t. y. bÅ«tinosios sÄ lygos ieÅ¡kovės reikalaujamai taikyti atsakomybei buvimÄ .

31. Sprendžiant dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtos neveikimo ir ieÅ¡kovės reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos, pažymėtina tai, kad iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės sveikatos pažeidimus (stuburo juosmeninės dalies tarpslanstelinio disko medialinę iÅ¡varÅ¾Ä su radikulopatija, diskogeninę stuburo radikulopatijÄ deÅ¡inėje, stuburo kaklinės dalies stuburo kanalo ir tarpslankstelinių angų dalinę stenozę) lėmusių veiksnių ir Å¡ių pažeidimų kvalifikavimo profesine liga padaryta specialių Å¡ios žinių turinčio asmens – darbo medicinos gydytojo.

Aptariamos iÅ¡vados prieita atlikus ieÅ¡kovės sveikatos tyrimÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir jos sveikatos pažeidimų pobÅ«dį kvalifikavus pagal Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 16). Teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis kitų byloje surinktų duomenų visumos kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad įrodytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėto neveikimo, neužtikrinus ieÅ¡kovei saugių darbo sÄ lygų, ir neturtinės žalos, patirtos susirgus profesine liga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

32. Vertinant atsakovės NŽT kaltę dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos, susirgus profesine liga, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie patalpų, kuriose yra ieÅ¡kovės darbo vieta, bÅ«klę, ieÅ¡kovės atliekamų darbo funkcijų pobÅ«dį, darbdavei neabejotinai buvo žinoma. Atsakovės atstovė V. A. teismo posėdyje patvirtino, kad patalpos, kuriose dirbo ieÅ¡kovė, buvo perpildytos bylomis, bylų nebuvo kur dėti, durys tinkamai neatsidarė, stelažų buvo per daug, jie buvo nestabilÅ«s. Tačiau iki 2016 m., kai ieÅ¡kovei buvo nustatyta profesinė liga, darbdavė nesiėmė priemonių įmanomai saugioms ir sveikoms ieÅ¡kovės darbo sÄ lygoms užtikrinti. Byloje surinktų duomenų visumÄ teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodyta atsakovės, kaip darbdavės kaltė, dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos, kuriÄ lėmė susirgimas profesine liga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju yra ir specialiosios darbdavio atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos – ieÅ¡kovės teisės į saugias ir sveikas darbo sÄ lygas pažeidimo metu Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, reikalaujama atlyginti neturtinė žala susijusi su ieÅ¡kovės darbo veikla.

34. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti atsakovei (darbdavei) atsakomybę už ieÅ¡kovės (darbuotojos, susirgusios profesine liga) patirtÄ neturtinę žalÄ . Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ priteisė nenustatęs visų bÅ«tinų atsakomybės sÄ lygų, atmetami kaip nepagrįsti.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1B užfiksuotos ieškovės darbo vietos tam tikros neatitiktys teisės aktų reikalavimams (pvz. nestabilūs stelažai) įvertintos kaip toleruotina vidutinė profesinė rizika, o ne kaip pavojinga, kelianti grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei, be to, jos niekaip negalėjo lemti stuburo ligų.

36. Å ioje nutartyje jau nurodyta, kad priežastys, lėmusios ieÅ¡kovės sveikatos pažeidimÄ , nustatytos specialių žinių turinčio asmens – darbo medicinos gydytojo, kuris šį sveikatos pažeidimÄ kvalifikavo profesine liga. Atsakovės teiginiai, kad ginčo atveju nustatytos ieÅ¡kovės darbo vietos neatitiktys teisės aktų reikalavimams negalėjo lemti ieÅ¡kovei diagnozuotų stuburo ligų, nepagrįsti konkrečiais medicinos srities duomenimis, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kai remiantis medicinos srities įrodymais yra nustatyta, kad ieÅ¡kovės sveikatos pažeidimÄ lėmė jos darbas tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neatitinkančioje darbo vietoje, ta aplinkybė, jog, atliekant profesinės rizikos vertinimÄ , darbo vietos neatitiktys įvertintos kaip toleruotina vidutinė profesinė rizika, jokiu bÅ«du nėra pagrindas atleisti darbdavę nuo atsakomybės už darbuotojos žalÄ , patirtÄ susirgus profesine liga.

37. Atsakovės argumentai, kad už nustatytas ieÅ¡kovės darbo vietos nežymias neatitiktis ji, kaip darbdavė, nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, sprendžiant darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo sveikatai kilusiÄ Å¾alÄ klausimÄ .

38. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji negalėjo kontroliuoti ieškovės stuburo ligos, kuri prasidėjo ieškovei dar net nedirbant NŽT, vystymosi, be to, atsakovei iki 2016 metų apskritai nebuvo žinoma apie ieškovės sveikatos problemas.

39. Dėl tokių argumentų pažymėtina tai, kad aplinkybės, jog darbuotoja nesiskundė darbo vietos sÄ lygomis ir nepranešė darbdavei apie pradėtus jausti sveikatos sutrikimus, neatleido darbdavės nuo pareigos vykdyti teisės aktų, nustatančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nuostatas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad, ieÅ¡kovei nuo 2010 metų dirbant NŽT, darbdavė iki profesinės ligos darbuotojai nustatymo 2016 m. spalio 11 d., neatliko profesinės rizikos vertinimo, darbo vieta buvo įrengta netinkamai (ir darbdavei tai turėjo bÅ«ti akivaizdu), profesinės rizikos Å¡alinimo ir mažinimo priemonių Prienų ir BirÅ¡tono skyriuje planas patvirtintas tik 2016 m. spalio 17 d., krovinių kėlimo ir tvarkymo rankomis atmintinė patvirtinta tik 2017 m. balandžio 14 d.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė, nepraneÅ¡usi apie savo sveikatos problemas, prisėmė rizikÄ dėl ligos progresavimo, todėl atsakovei nėra pagrindo taikyti atsakomybę už ieÅ¡kovės sveikatos sutrikdymÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ susirgimo profesine liga, dydžio nustatymo 40. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieÅ¡kovei atlygintinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiu – 8 000 Eur.

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas pabrėžia, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

43. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalÄ dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad žmogaus sveikata yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

44. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, bÅ«tinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ ; svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

45. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl 2016 m. spalio 11 d. nustatytos profesinės ligos, kuriÄ lėmė neužtikrintos saugios darbo sÄ lygos, ieÅ¡kovė neteko pakankamai didelės darbingumo dalies – 40 proc., jai diagnozuotas skausmo sindromas, dažnai vartoja vaistus, stuburo skausmai plinta į deÅ¡inę kojÄ , tirpsta deÅ¡inė ranka, silpnesnė rankos jėga; taikomos reabilitacinės procedÅ«ros neduoda žymesnio efekto (t. 1, b. l. 55, 56, 57; t. 2, b. l. 54, 55). Nors 2016 m. spalio 10 d. nustačius profesinę ligÄ darbingumo lygis buvo nustatytas terminuotai (dvejiems metams), 2018 m. m. spalio 23 d. nekonstatuota pagerėjimo, netekto darbingumo procentas paliktas tas pats (40 proc.) iki 2020 m. spalio 22 d. (t. 1, b. l. 28, 29).

Pabrėžtina tai, kad 2018 m. spalio 25 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2688 nurodyta, jog profesinė liga nustatyta dviejų metų laikotarpiui, nesitikint esminio sveikatos būklės pasikeitimo, galinčio įtakoti darbingumo lygio procentus (t. 2, b. l. 58, 59).

46. IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės darbingumo lygio vertinimo dokumentų matyti, kad bÅ«tent dėl profesinės ligos ji neteko 40 proc. darbingumo. Dėl kitų ieÅ¡kovės ligų jos organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis lengvas, tuo tarpu dėl stuburo pakenkimo liemens funkcijų – vidutinis (t. 2, b. l. 55-60). Dėl to atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovės netektÄ darbingumÄ lėmė kiti jos sveikatos sutrikimai, ne stuburo pažeidimai, dėl kurių nustatyta profesinė liga, atmestini kaip nepagrįsti.

47. Darytina iÅ¡vada, kad dėl susirgimo profesine liga ieÅ¡kovei kilusios neigiamos pasekmės ilgalaikės, Å¡iuo atveju pažeista labiausiai saugoma kiekvieno žmogaus vertybė – ieÅ¡kovės sveikata. Tai yra didesnės piniginės kompensacijos nustatymÄ lemiantys kriterijai. Didesnės piniginės kompensacijos priteisimÄ nagrinėjamu atveju lemia atsakovės (darbdavės) elgesys: žinodama apie netinkamai įrengtÄ ieÅ¡kovės darbo vietÄ , jos atliekamų darbo funkcijų ypatumus, nuo 2010 m. iki 2016 m. neatliko profesinės rizikos įvertinimo ieÅ¡kovės darbo vietoje, nesiėmė profesinės rizikos Å¡alinimo ir mažinimo priemonių.

Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, 2016 m. spalio mėnesį sužinojusi apie ieÅ¡kovei nustatytÄ profesinę ligÄ , beveik trejus metus nebuvo pakankamai rÅ«pestinga darbuotojos atžvilgiu, nes ieÅ¡kovės darbo vietÄ tinkamai sutvarkė tik 2019 m. liepos mėn. (t. 2, b. l. 92–129), per šį laikotarpį nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei kito darbo, nors buvo laisva sekretorės-referentės pareigybė.

48. Aplinkybėmis, dėl kurių neturtinės žalos kompensacijos dydis gali bÅ«ti nustatytas mažesnis, pripažintina tai, kad ieÅ¡kovė, juosmens skausmus ėmusi jausti nuo 2009 m., turėdama priekaiÅ¡tų savo darbo vietos sÄ lygoms, ilgÄ laikÄ nesikreipė į darbdavį dėl jų pagerinimo, nepakankamai bendradarbiavo su darbdave, kai buvo pradėtas NDNT tyrimas dėl jos sveikatos vertinimo, atsižvelgiat į darbo pobÅ«dį ir darbo sÄ lygas. Mažesnį kompensacijos dydį lemiančia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovė ėmėsi priemonių ieÅ¡kovės darbo sÄ lygų pažeidimams Å¡alinti, ieÅ¡kovė toliau dirba tÄ patį darbÄ , pripažindama, kad darbo sÄ lygos žymiai pagerintos (t. 2, b. l. 149).

49. Vienas iÅ¡ kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio – teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

50. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo susirgimo profesine liga atvejai nėra gausi.

51. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje darbuotojai, kuri susirgo profesine liga ir neteko 5 proc. darbingumo, darbdavys nesuteikė lengvesnio darbo, nepagerino darbo sÄ lygų, priteista 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Kitoje byloje, kurioje darbuotojai dėl profesinės ligos nustatyta 30 proc. netekto darbingumo, darbdavys turėjo galimybę suteikti lengvesnį darbÄ , bet to nepadarė, taip pat nevykdė žalos atlyginimo prievolės, priteista 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Dar vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje darbuotojai neterminuotai nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, iš darbdavio priteista 11 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-696/2015).

52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-696/2015.

53. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Ieškovės netektas dėl profesinės ligos darbingumo lygis – 40 proc. – pakankamai didelis. Nustatant darbingumo lygį terminuotai, NDNT komisijos nurodyta, kad nesitikima esminio sveikatos būklės pasikeitimo, galinčio įtakoti darbingumo lygio procentus. Teismas vertino ieškovės elgesį, spręsdamas dėl jai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl neturtinės žalos, ieÅ¡kovei susirgus profesine liga, piniginės kompensacijos dydžio, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ieÅ¡kovei atlygintinos neturtinės žalos dydį – 8 000 Eur – Å¡iuo konkrečiu atveju pripažįsta teisingu ir sÄ Å¾iningu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija laikytina pakankama ieÅ¡kovės patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, nepatogumams atlyginti, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti jos nurodytÄ 25 000 Eur dydžio kompensacijÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Kartu konstatuotina, kad, įvertinus pirmiau aptartus kriterijus, reikÅ¡mingus sprendžiant dėl ieÅ¡kovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos kompensacijos neproporcingo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

55. Kiti apeliacinių skundų argumentai laikytini neturinčiais esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 20019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ . Teisėjos Asta Pikelienė Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė