d36cf77d-98ed-4d40-ad60-e7b8bddfb731 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-2008-259/2011(Proceso Nr. 2-20-3-00362-2011-2)Pirmos instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis (S) Procesinio dokumento kategorija 30.6, 121.15, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai MiÅ¡kinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės N. M. atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės N. M. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-551-658/2011 pagal ieÅ¡kovės N. M. ieÅ¡kinį atsakovui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai dėl buto privatizavimo ir            n u s t a t ė: byloje sprendžiamas ginčas dėl pateiktų įrodymų pakankamumo, kad spręsti ir padaryti iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovė 1990-1998 metais atliko bÅ«tinus veiksmus, sÄ lygojančius galimybę nuomojamam butui privatizuoti lengvatine tvarka pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ .Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatė, kad ieÅ¡kovė N. M. ieÅ¡kiniu (b.l.3-6) prašė: pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias KaiÅ¡iadoryse, (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu;

įpareigoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę atitinkamai apskaičiuoti buto kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovei sumokėjus, sudaryti buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartį.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2011-06-22 sprendimu (b.l.70-72) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 13,65 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog ieÅ¡kovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butÄ , ginčo butas nėra įraÅ¡ytas į Ä®statymo 3 str. nurodytÄ neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , atitinka Ä®statymo 2 str. 1 d. nurodytų objektų požymius, todėl gali bÅ«ti privatizavimo objektu, tačiau vertindamas, ar ieÅ¡kovė atliko veiksmus, bÅ«tinus butui privatizuoti, teismas nurodė, jog Å¡ias aplinkybes turi įrodyti ieÅ¡kovė, tačiau byloje yra per mažai įrodymų tam, kad teismas galėtų padaryti bent tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog įstatymo nustatytu terminu tarp Å¡alių buvo susiklostę santykiai dėl buto privatizavimo.

Teismas pažymėjo, jog nesant pakankamai įrodymų, teismas negali patenkinti ieÅ¡kinio, vadovaudamasis tik bendraisiais CK 1.5 str. 4 d. nurodytais principais.Apeliaciniu skundu (b.l.73-76) ieÅ¡kovė N. M. su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, dėl Å¡ių motyvų: teismas, taikydamas Ä®statymÄ , nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertinio faktines aplinkybes ir įrodymus, pateiktus įrodymus vertino ne ieÅ¡kovės ir su ieÅ¡kiniu sutinkančio atsakovo, o valstybės naudai.

Teismas neobjektyviai įvertino ieÅ¡kovės ir liudytojų J. R. bei A. M. parodymus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir teisme patvirtino, kad 1991 m. lapkričio mėn. kartu su liudytoja J. R. ėjo į Butų privatizavimo tarnybÄ , KaiÅ¡iadoryse, kur pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ . IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimÄ nešė Butų privatizavimo tarnybai, Gedimino gatvėje, kuri buvo netoli Å¡iuo metu esančio teismo. Nors atsakovo atstovė ir nurodė teismui, kad Butų privatizavimo tarnyba, jos žiniomis, tuo metu buvo savivaldybėje, Bažnyčios gatvėje, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad 1991 m.

Butų privatizavimo tarnyba buvo Butų Å«kyje, kuris tuo metu priklausė savivaldybei ir buvo Gedimino g. 54a, KaiÅ¡iadoryse. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. R.. Å ie ieÅ¡kovės ir jos liudytojos parodymai, skirtingai nei atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimai, yra teisingi, iÅ¡samÅ«s, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti ir juos atmesti. Teismas nepagrįstai atmetė ir liudytojo A. M. parodymus, kuris patvirtino, kad motina (ieÅ¡kovė) rengėsi privatizuoti butÄ , apie tai Å¡eimoje buvo kalbama, mama nešė pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčo buto privatizavimo dokumentų nebuvo, tokiu bÅ«du neteisėtai ir nepagrįstai Å¡ios faktinės aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡tÄ permesdamas ieÅ¡kovei, nukrypdamas nuo teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, neįvertindamas, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neturi pateikto praÅ¡ymo privatizuoti butÄ , nėra esminė ir pakankama ieÅ¡kiniui atmesti. Atsakovo atstovė Å¡ios aplinkybės neginčijo, patvirtino, kad tokių dokumentų neturi ir ateityje pateikti negalės, paaiÅ¡kino, kad savivaldybės administracijoje ji dirba neseniai ir jos asmeninėje praktikoje nebuvo atvejų, kad dokumentai bÅ«tų dingę, dėl 1991 m. buvusios tvarkos ji paaiÅ¡kinti nieko negalėjo.

Pagal Butų privatizavimo įstatymÄ taip pat nebuvo reikalaujama, jog pareiÅ¡kėjai turėtų tokius dokumentus ir juos saugotų, atsakovas taip pat nebuvo įpareigotas iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį priimto pareiÅ¡kimo dėl buto privatizavimo registracijos numerį (LAT 2009-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-588/2009). IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimo pateikimo faktÄ Ä¯rodinėjo liudytojų parodymais, ji įsitikusi, kad praÅ¡ymas bei kiti jos teikti dokumentai buvo prarasti, todėl buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta ne dėl jos kaltės. Jeigu atsakovas ir teigtų, kad ieÅ¡kovė savo teisę įgyvendino netinkamai, tuomet jis turėtų pateikti tai patvirtinančius oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (kad ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo ir pan.) (CPK 178 str.).

Skunde nurodoma, jog teismas, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovė nėra įmokėjusi jokios dalies pinigų už buto privatizavimÄ , niekur dėl to nesikreipė, nebuvo suformuota buto inventorinė byla, nebuvo sudarytas įkainavimo aktas, bei akcentuodamas, kad ieÅ¡kovė neturėjo laiko privatizavimo dokumentams sutvarkyti, net nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad ji ne kartÄ Ä—jo į butų privatizavimo tarnybÄ ir klausė dėl nuomojamo buto privatizavimo, jai buvo paskaičiuota preliminari buto kaina - 2300 rublių.

Ä®mokėti dalį pinigų ar kreiptis dėl inventorinės bylos suformavimo ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo, kol nebuvo priimtas sprendimas patenkinti jos praÅ¡ymÄ . Todėl sutikti su teismo argumentu, kad ieÅ¡kovė nesidomėjo butų privatizavimo procesu, negalima. Atsakovui butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent jis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos įvykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (LAT 2010-03-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Todėl pagrįstai galima teigti, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė privatizavimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (Ä®statymo 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai);Skunde įrodinėjama, kad teismas aiÅ¡kino ir taikė teisės normas iÅ¡imtinai formaliai, neteisėtai ir nepagrįstai netaikė CK 1.5 str. 4 d. numatytų bendrųjų principų, bei nurodė, kad patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeisti rungimosi ir lygybės įstatymui principai, nepateisinamai nukrypta nuo teismų praktikos ir netgi bÅ«tų pažeisti valstybės (savivaldybės) interesai, kadangi bus parduotas ne rinkos kaina jai priklausantis turtas. 1991-05-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, įstatymas galiojo iki 1998-07-01, iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (LR Seimo 1997-04-29 nutarimas Nr. VIII-206).

Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymÄ , neiÅ¡nyksta. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (LAT 2000-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-783/2000; LAT 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-254/2008;

LAT 2009-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.). Nuostata dėl galimybės įgyvendinti teisę, įgytÄ Ä¯statymo galiojimo metu, butų privatizavimo atveju teismų praktikoje grindžiama ir tuo, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas - viena iÅ¡ valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas - sudaryti sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. Skirtingai, nei nurodyta teismo sprendime, LAT ne kartÄ yra aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet:

1) įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai, tad Å¡ios kategorijos bylose visada turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iÅ¡ esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės - teisės į bÅ«stÄ pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiÅ¡kinimo (civ. byla Nr. 3K-3-67/2010);

2) turint galvoje butų privatizavimÄ nustačiusių įstatymų pagrindinį tiksiÄ - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (LAT 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2008). CPK 12 str. numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Å ioje byloje, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, rungimosi principas buvo įgyvendintas abiejų Å¡alių, o teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pažeidė lygybės įstatymui principÄ , kadangi suvaržė ieÅ¡kovės teisę baigti privatizuoti ginčo butÄ . IeÅ¡kovė turėjo galimybę įsigyti nuomojamÄ butÄ , kuriame gyvena iki Å¡iol, juo rÅ«pinosi nuo pat įsikėlimo momento (1990 m.), jį prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ butÄ privatizuoti, paduodama pareiÅ¡kimÄ , nuo kurio padavimo tarp jos ir atsakovo susiklostė privatizavimo santykiai.

Jokio kito gyvenamojo bÅ«sto ieÅ¡kovė neįgijo. Atsakovas, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, net neaiÅ¡kino, kad patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų kaip nors pažeisti jo interesai, su ieÅ¡kiniu sutiko, todėl darytina iÅ¡vada, kad yra suinteresuotas užtikrinti ieÅ¡kovės teisę.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l.82) atsakovas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , kadangi priimtas teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ . Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje T.

B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog KaiÅ¡iadorių rajono Liaudies deputatų vykdomojo komiteto 1989-12-18 posėdžio protokolo Nr. 12 pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡duotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 134 suteikiantis teisę apsigyventi 2 kambarių, 33, 35 kv. m. ploto bute, esančiame KaiÅ¡iadoryse, (duomenys neskelbtini) (b.l.8). Nuo 1990-04-24 ieÅ¡kovė yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute (b.l.13) ir lig Å¡iol jame gyvena. 1997 11 20 ieÅ¡kovė ir įgaliota institucija sudarė minėto buto nuomos sutartį (b.l. 9, 10).

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasinaudojusi teise privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 60). Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir teisingai KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamÄ butÄ , Å¡is butas nėra įraÅ¡ytas į Ä®statymo 3 str. nurodytÄ neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , atitinka LR butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodytų objektų požymius, todėl gali bÅ«ti privatizavimo objektu.Vertindamas ir spręsdamas dėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės ar ieÅ¡kovė pasinaudojo teise privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, atlikdama veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, jog ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai nepateikė praÅ¡ymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų įgaliotai institucijai, todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatine tvarka pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė tÄ aplinkybę, jog buvo pradėjusi nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«rÄ pateikdama pareiÅ¡kimÄ privatizavimo tarnybai esančiai Gedimino gatvėje, įrodinėjo tik savo ir savo artimų giminaičių(sesers ir sÅ«naus) parodymais teismo posėdžio metu (b.l. 67, 68), raÅ¡ytinių įrodymų minėtam faktui pagrįsti nepateikė.

Ä®statymų leidėjas yra nustatęs , jog aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimÄ , turi įrodyti pati Å¡alis (LR CPK 178 str.). Esant Å¡ioms konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktų ieÅ¡kovės įrodymų nepakanka iÅ¡vadai padaryti, jog ji, galiojant LR butų privatizavimo įstatymui, atliko veiksmus nuomojamo buto privatizavimo procesui pradėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ faktÄ , kad iÅ¡likusiuose archyviniuose dokumentuose nebuvo rasta raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯galiotoms institucijoms privatizuoti nuomojamÄ butÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinį tenkinti vadovaujantis tik įstatymo leidėjo deklaruotais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais nėra galimybės, kadangi Å¡iais principais vadovaujamasi kai sprendžiamo teisinio santykio nereglamentuoja konkreti teisinė norma, o teismas tokį ginčo teisinį santykį sprendžia savo nuožiÅ«ra (LR CPK 3 straipsnio 6, 7 dalys). Nagrinėjami atveju ginčo teisinį santykį reglamentuoja LR butų privatizavimo įstatymas, galimybė privatizuoti nuomojamÄ bÅ«stÄ pripažįstama Å¡aliai įrodžius konkrečias aplinkybes ir faktus, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė įstatymo leidėjo nustatytų leistinų įrodymų apie jos turimÄ teisę įgyvendinti nuomojamo buto privatizavimo galimybę.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai tokio pobÅ«džio bylose ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti skunde nurodomos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. 3K-3-67/2010 ir 3K-3-588/2009.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomose ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nesutampa nagrinėjamos bylų aplinkybės, kadangi minimose Kasacinio teismo bylose nustatyta, jog suinteresuoti asmenys butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo padavę pareiÅ¡kimus ir pradėję įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butÄ , nuolat domėjosi privatizavimo procedÅ«ra, kuri nebuvo baigta ne dėl piliečių kaltės, nes pateikti praÅ¡ymai ir kiti dokumentai buvo prarasti ir buto privatizavimo procedÅ«ra nebaigta ne dėl jų kaltės, o dėl įgaliotos institucijos netinkamų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«rÄ , o pateiktus liudytojų paaiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes liudytojais ieÅ¡kovė pakvietė sÅ«nų ir seserį, t.y. asmenis galimai suinteresuotus bylos baigtimi. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka todėl sprendžia, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sÄ lygas ir prielaidas, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras,  dėl ko buvo teisingai iÅ¡spręsta byla, teismo sprendimo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,            n u t a r i a :apeliacinį skundÄ atmesti.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Arvydas Žibas Kolegijos teisėjai                                                                                                                Aušra Baubienė                                                                                                                               Virginija Gudynienė