d36ac544-e36d-4869-bacf-63939b60c6cb · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-2847-941/2019 Proceso Nr. 2-24-3-00211-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. vasario 11 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Vaida Rimkienė, spręsdama ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinio atsakovui G. T., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo grÄ Å¾inant nekilnojamÄ jį daiktÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas 2019-02-06 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G.

T., praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2009-02-10 susitarimÄ â€“ sutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. 2-27-474/2009) patvirtintÄ taikos sutartį, kuria D. G. perleido G. T. statinius unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vertė buvo 150000 Lt (44443 Eur), o G. T. už Å¡iuos pastatus perleido D. G. 1,89 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 115000 Lt (33306,30 Eur).

Nurodo, kad jis 2008-04-11 iÅ¡ Labdaros fondo „Visos Lietuvos vaikai“ įsigijo nurodytus statinius gyvenamÄ jį namÄ , poilsio pastatÄ , garaÅ¾Ä , Å¡iltnamį ir kitus inžinerinius statinius (duomenys neskelbtini). Poilsiavietei nuo 1993 m. buvo paskirtas 0,8261 ha žemės sklypas, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko apskrities administracija 1997-05-10 buvo sudariusi Å¡io žemės sklypo nuomos sutartį su tuomečiais statinių savininkais. Nuomos sutartis apskrities virÅ¡ininko 2000-01-04 įsakymu nutraukta prieÅ¡ terminÄ , nes žemės sklypas pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ sugrÄ Å¾intas savininkui.

Nei statinių, nei žemės savininkai klausimo dėl žemės nuomos sutarties sudarymo nesprendė. Jam įsigijus statinius, 2009 m. žemės savininkai Klaipėdos rajono apylinkės teisme inicijavo procesÄ dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kuriuo siekė nuginčyti statinių įsigijimÄ . Teisminį procesÄ inicijavusi Å¡alis įkalbėjo ieÅ¡kovÄ baigti bylÄ taikos sutartimi, pagal kuriÄ jis įsigytus statinius perleido nuosavybės teisėmis G. T., o G.

T. jam kaip kompensacijÄ už statinius perleido jam 1,89 ga žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). ir sumokėjo 10000 Eur piniginę kompensacijÄ . Taip pat įsipareigojo padėti jam konsultuodamas ir realiais veiksmais rengiant sklypo detalųjį planÄ , kad pakeisti jo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitÄ gyvenamÄ jÄ teritorijÄ , mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, jį padalijant į atskirus individualius sklypelius. Pradėjus rengti detalųjį planÄ paaiÅ¡kėjo, kad jam perleistas sklypas yra Girkalių naftos gavybos aikÅ¡telės sanitarinės apsaugos zonos ribose (dabar ji sumažinta).

Inicijavo procesÄ dėl sanitarinių zonų sumažinimo, tačiau neturėjo iÅ¡teklių ginti savo interesų. Å iuo metu naftos gavyba nėra vykdoma, bet pradėjus vykdyti sanitarinės zonos vėl gali bÅ«ti iÅ¡plėstos. Ä®sigydamas žemės sklypÄ tikėjosi, vystyti gyvenamųjų namų statybÄ . G. T., pateikdamas jam neiÅ¡samiÄ informacijÄ apie žemės sklypÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai. Įžvelgia įvairių įstaigų atsakingų darbuotojų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių dėl to, kad sanitarinės apsaugos zonos nebuvo įregistruotos Registrų centre bei dėl planavimo sÄ lygų sÄ vado detaliojo planavimo dokumentams rengti iÅ¡davimo sklypui, esančiam sanitarinės apsaugos zonos ribose.

Pagal jo pareiÅ¡kimÄ ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti. Mano, kad Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti nagrinėjamos teismo keliu. Dėl atsakingų darbuotojų bei G. T. galimai padarytų nusikalstamų veikų patyrė ne mažiau nei 100000 Eur žalÄ . ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ vėliau Å¡ioje arba kitoje byloje. PraÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises 44443 Eur sumai. IeÅ¡kinį atsisakytina priimti. IeÅ¡kiniu ginčijama civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009 pagal ieÅ¡kovo G.

T. ieÅ¡kinį atsakovams D. G., labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“ dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio pasekmių taikymo Å¡alių 2009-02-10 sudaryta ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ . Taikos sutartis – Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas.

Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ , nes ji kyla iÅ¡ Å¡alių suderintos valios, ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (LR CPK 293 str. 3 p.). Tai reiÅ¡kia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam Å¡io ginčo nagrinėjimui teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismo patvirtintos taikos sutarties turinys gali bÅ«ti pakeistas apibusiu Å¡alių susitarimu arba dėl jos sÄ lygų sprendžiant atnaujinus byloje procesÄ (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p.).

Jei asmuo pageidauja ginčyti tokiÄ sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Å iuo požiÅ«riu egzistuoja dvi galimybės. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarkÄ , tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau Å¡alys tik sudariusios taikos sutartį paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau bÅ«na praėję.

Å iuo atveju, jei nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas naikinamasis terminas, yra paduodamas pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 str. 1 d. pagrindais. Tai reiÅ¡kia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali bÅ«ti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik LR CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutÄ . Dėl taikos sutarties res judicata galios Å¡alys neturi teisės sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti ar nutraukti jÄ net ir egzistuojant sutarties nutraukimo ar nuginčijimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-61/2008, 3K-3-354/2008, Nr. 3K-3-108/2010, Nr. 3K-3-468/2011 ir kt.).

Be to, ginčijama taikos sutartis sudaryta ir teismo patvirtinta prieÅ¡ 10 metų. Be jokios abejonės, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kinio turinys, yra įvykdyta. Dėl normalios ir teisėtos civilinės apyvartos, ieÅ¡kovas, taip pat ir atsakovas, gali nebeturėti prieÅ¡ 10 metų įgyto turto. Su ieÅ¡kiniu pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas nekilnojamojo turto neturi. Tai leidžia manyti, kad jis pagal ginčijamÄ sutartį įgytÄ Å¾emės sklypÄ (kurį, nuginčijus sutartį, turėtų grÄ Å¾inti) yra perleidęs. Su ieÅ¡kiniu nepateikti jokie duomenys, kam ieÅ¡kinio pateikimo metu priklauso pagal ginčijamÄ sutartį ieÅ¡kovo atsakovui perleisti statiniai, kokia jų reali rinkos vertė.

IeÅ¡kovas savo reikalavimų dėl sandorio nuginčijimo ir konkretaus nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, o ne konkretų ieÅ¡kinyje nurodytÄ neva siekiamÄ susigrÄ Å¾inti turtÄ . Å ios aplinkybės taip pat leidžia manyti, kad atsakovas pagal ginčijamÄ sutartį įgytų statinių nebeturi arba ieÅ¡kovo civilinio proceso inicijavimo tikslai yra kiti, nei atskleisti ieÅ¡kinyje. Taip suformuojamas neaiÅ¡kus reikalavimas, kurio priėmimas reikÅ¡tų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesÄ .

Pažymėtina, kad dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų tyrimÄ atlieka kompetentingos ikiteisminio tyrimo institucijos, o ne teismas civilinėje byloje. Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, nes ieÅ¡kinys nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka (LR 137 str. 2 d. 1 p.). Atsisakius priimti ieÅ¡kinį, grÄ Å¾intinas už jo padavimÄ sumokėtas 500 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., nutaria: atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui D. G. 2019-02-04 mokėjimo nurodymu sumokėtÄ 500 Eur žyminį mokestį, jo grÄ Å¾inimÄ pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismÄ Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Vaida Rimkienė