2016-01-06 Nr. AB-402-3-61-3-05438-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-34-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05438-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir V. M. (V. M.), M. K., K. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. M., I. B., J. M. (J. M.), M. I., J. G., S. V., J. C., M. M. (M. M.), E. B., B. P., S. S. (S. S.), T. L., L. P., V. M. (V. M.), M. K., K. K. (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Energo Development“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, T. J., R. S. (R. S.), S. Š., Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. K., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N., Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. T., Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J., Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro notarė R. V., Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarė R. J.) dėl sprendimų, paveldėjimo teisės liudijimų bei sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 17 d. gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo buvo prašoma:

1) Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovams V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) M. I. a.k. (duomenys neskelbtini) J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) J. C. a.k. (duomenys neskelbtini) M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) K. K. (duomenys neskelbtini) E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) Š. S. a.k. (duomenys neskelbtini) L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises jiems priklausančias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), kadastro Nr. (duomenys neklebtini), esančio (duomenys neklebtini).

2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto vedėjo A. J., 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 49VJ-126 (14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniai miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1182-(14.49.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypu sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kuria papildytas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas 0,6430 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypu (duomenys neklebtini);

3) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-286 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. M.“;

4) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-287 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“;

5) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-288 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“;

6) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-289 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. G.“;

7) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-290 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V.“;

8) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-291 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei G. K.“;

9) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-292 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. M.“;

10) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1337 (14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spali 5 d. sprendimo Nr. 49S-292 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. M.“ pakeitimo“;

11) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-293 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“;

12) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-294 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. P.“;

13) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-295 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. Š.“;

14) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 49S-296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei T. L.“;

15) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J., 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 49S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“;

16) Panaikinti 2015 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (paveldėtojai I. B., J. M.), išduotą Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarės V. T., paveldėjimo bylos Nr. 22/2012, notarinio registro Nr. 4-3542;

17) Panaikinti 2015 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo papildyme (paveldėtoja J. C.), išduotą Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarės D. J., paveldėjimo bylos Nr. 21/2012, notarinio registro Nr. 11598;

18) Panaikinti 2015 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-8180, sudarytą M. M., M. K. ir V. M., patvirtintą Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K.;

19) Panaikinti 2015 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (paveldėtoja M. Š.), išduotą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. atstovės E. M. – Lukšienės, paveldėjimo bylos Nr. 212/93, notarinio registro Nr. 8-6491;

20) Panaikinti 2015 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (paveldėtoja, J. S.), išduotą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. paveldėjimo bylos Nr. 232/01, notarinio reg. Nr. 8-6550;

21) Panaikinti 2015 m. spalio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (paveldėtojas S. S.), išduotą Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės R. J. paveldėjimo bylos Nr. 30/2004, notarinio reg. Nr. RJ-3376;

22) Išreikalauti kitos paskirties 0,6430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini) kadastro Nr. (duomenys neklebtini), esančio (duomenys neklebtini), dalis, kurios įregistruotos M. I. (215/6430), J. G. (215/6430), St. V. (600/6430), E. B. (600/6430), L. P. (600/6430), I. B. (30/643), J. M. (30/643), J. C. (600/6430), S. S. (600/6430), M. K. (10/643), V. M. (10/643) nuosavybės teise, ir grąžinti jas valstybės nuosavybėn;

23) Panaikinti 2015 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-8266, patvirtintą Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K., sudarytą tarp L. M., atstovaujamos T. J., veikiančio pagal perįgaliojimą, ir V. M., atstovaujamo įgalioto asmens R. S., ir taikyti restituciją;

24) Panaikinti 2015 m. spalio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8775, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N., sudarytą tarp M. M. ir M. K., ir taikyti restituciją;

25) Panaikinti 2015 m. spalio 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8862, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N., sudarytą tarp B. P., atstovaujamos įgalioto asmens T. J., ir M. K., ir taikyti restituciją;

26) Panaikinti 2015 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-8261, patvirtintą Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K., sudarytą tarp T. L., atstovaujamos įgalioto asmens S. Š., ir M. K., ir taikyti restituciją.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, jog, atsakovams perleidus jiems priklausančias ginčo sklypo dalis tretiesiems suinteresuotiems asmenims, sprendimo vykdymas pasunkėtų, nes reikėtų į procesą įtraukti naujus dalyvius ar inicijuoti naują teismo procesą, taip pat pasunkėtų restitucijos taikymo galimybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, jog, šiuo atveju išnagrinėjus bylą ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, prieš tai netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčo situacijos grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas ir teismo sprendimo įvykdymas taptų sudėtingu, nes ginčo sklypo dalių perleidimo atveju, tokia situacija sukeltų neigiamų pasekmių ar taptų neįmanoma panaikinti atsiradusių pasekmių. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į pareiškėjo argumentus, ginčo esmę, keliamus reikalavimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti atsakovams V. M., I. B., J. M., M. I., J. G., S. V., J. C., M. K., K. K., E. B., Š. S., L. P. perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), kadastro Nr. (duomenys neklebtini), esančio (duomenys neklebtini).

III. Atskirajame skunde atsakovai V. M., M. K. ir K. K. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir šią nutartį vykdyti skubiai.

Apeliantai nurodo, kad pareiškėjo esminis reikalavimas – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo – grindžiamas galbūt neteisėtais institucijų veiksmais ir padarytomis klaidomis. Taisant tokio pobūdžio klaidas, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių pusiausvyrą ir žemės savininkų teises bei teisėtus lūkesčius. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos teismingumo, kadangi dalis skundo reikalavimų yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą, kuriame prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o apeliantų atskirąjį skundą atmesti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai yra teisingi ir pakankami taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą pritaria apeliantų išdėstytiems argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Energo Development“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, jog teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali pasunkėti.

Atskirajame skunde atsakovas NŽT prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

NŽT nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus ir neproporcingas. NŽT nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, viešasis interesas nusvertų nuosavybės apsaugos užtikrinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į NŽT atskirąjį skundą, kuriame prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o NŽT atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Energo Development“ pateikė atsiliepimą į NŽT atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Akcentuoja, kad teismo sprendimo įvykdymas jau yra apsukintas, kadangi asmenys, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė, dalį valstybinės žemės sklypo jau yra perleidę tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliantų ir NŽT atskiruosius skundus prašo apeliantų ir NŽT atskiruosius skundus atmesti ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad per labai trumpą laiką buvo sudarytas ne vienas pirkimo-pardavimo sandoris, kas pagrindžia būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas NŽT gina privačių asmenų interesus, teikdamas atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – uždrausti atsakovams prašyme nurodytiems atsakovams perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neklebtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti atsakovams V. M., I. B., J. M., M. I., J. G., S. V., J. C., M. K., K. K., E. B., Š. S., L. P. perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), kadastro Nr. (duomenys neklebtini), esančio (duomenys neklebtini).

Pareiškėjo teigimu, neuždraudus šiems asmenims perleisti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, būtų ir toliau sudaromi valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriai, dėl ko

padėties atkūrimas gali būti neįmanomas arba labai sudėtingas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamos bylos medžiaga, su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę sutinka.

Kaip matyti iš pareiškėjo su skundu pateiktų duomenų (žr. 2015 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą), po ginčijamų 2015 m. spalio 5 d. NŽT sprendimų priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2015 m. spalio 20 d. užklausos pateikimo Nekilnojamojo turto registre per labai trumpą laiką buvo sudaryti net penki ginčo sklypo dalių nuosavybės teisių perleidimo sandoriai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamoje byloje esanti situacija, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, sudarytų sąlygas ginčo sklypo dalis ir toliau perleidinėti nuosavybėn kitiems asmenims. Perleidus nuosavybės teises į ginčo sklypo dalis kitiems, į bylą neįtrauktiems fiziniams ar juridiniams asmenims, teisėjų kolegijos vertinimu, gali pasunkėti ne tik teismo sprendimo vykdymas, bet ir bylos nagrinėjimas – tektų naujus įgijėjus įtraukti į bylą ir papildomai ginčyti tiek sandorius dėl ginčo žemės sklypų, tiek ir jų nuosavybės teises. Nuosavybės teisių perleidimas taip pat gali lemti, kad per laikotarpį, kai bus nagrinėjama byla, perleisto turto būklė gali pasikeisti, pvz., gali būti apsukinta jo teisinė padėtis ir pan.

Tiek apeliantai, tiek NŽT, nurodydami, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neadekvati bei pažeidžianti atsakovų nuosavybės teises, nepagrindė teiginio, kodėl esant susiklosčiusiai situacijai – kai ginčo sklypo bendrasavininkių yra itin didelis skaičius ir esanti rizika, jog gali atsirasti dar daugiau naujų turto įgijėjų, yra pakankamai pagrįsta, taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga. Priešingai, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tikimybė, jog į bylą neįtrauktų naujų turto savininkų tik daugės, t. y. kartu kils dar didesnio skaičiaus asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo klausimas, yra didelė ir reali.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra tikslingas, proporcingas, atitinkantis nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą šią priemonę pritaikydamas. Akcentuotina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl prašymo uždrausti atsakovams perleisti nuosavybės teises į ginčo objektus (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS-926-552/2015; AS146-1290/2014).

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad byloje kilęs ginčas gali būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti teismingumo byloje Nr. T-114/2015, susiklosčius panašioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, t. y. prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, kreipusis į teismą su prašymu panaikinti NŽT sprendimus atkurti nuosavybes teises, pirkimo–pardavimo sutartis bei taikyti restituciją, sprendė, jog byla teisminga administraciniam teismui. Atsižvelgus į tai, aptartas apeliantų argumentas atmestinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi teisingai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir V. M. (V. M.), M. K., K. K. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė