2023-12-06 Nr. AB-21446-3-65-3-00426-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-641-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00426-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos 12.18.1; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ISTRA“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ISTRA“ (toliau – ir atsakovas) 62,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), 0,97 Eur delspinigių ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T1-155 „Dėl Pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių studijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuostatai). Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota kaip patalpos, esančios Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkui.

3. Atsakovas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra nesumokėjęs pareiškėjui 62,04 Eur dydžio vietinės rinkliavos ir 0,97 Eur delspinigių.

4. Atsakovas UAB „ISTRA“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su juo nesutinka.

5. Pripažino, kad jam priklauso pamatai nebaigtos statyti parduotuvės (duomenys neskelbtini). Parduotuvės statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1988 m., jos baigtumo procentas yra 6 proc. Pastato baigtumo procentas atitinka tik vienos statinio konstrukcinės dalies – pamatų užbaigtumą. Be pamatų daugiau nieko nėra. Pamatai patys savaime nėra pastatas. Tokio baigtumo statinys niekaip negali būti eksploatuojamas per visą jo buvimo atsakovo nuosavybe laikotarpį ir disponavimas tokia nebaigto statinio dalimi nesudaro sąlygų kokiai nors ūkinei veiklai, todėl atsakovas negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą atsakovui UAB „ISTRA“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildino iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.4 papunktis).

8. Teismas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui. Šis turto objektas yra nebaigta statyti parduotuvė, jos baigtumo procentas yra 6 proc., šildymo nėra, vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra, dujų nėra, sienų nėra, stogo dangos nėra, aukštų skaičius – 0, bendras plotas – 0,00 kv. m., tūris – 25 kub. m., užstatytas plotas – 200 kv. m. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turto objektas kaip nekilnojo turto objektas apskritai neegzistavo, nes nebuvo sukurtas, ir ginčo laikotarpiu jis negalėjo būti naudojamas, todėl negali būti laikomas nekilnojamu turtu Nuostatų 4.4 papunkčio prasme, t. y. atsakovas negalėjo būti pripažintas komunalinių atliekų turėtoju ir mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos duomenys sudaro objektyvų ir pakankamą pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra paneigta atsakovo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

III. 10. Pareiškėjas Panevėžio RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

11. Panevėžio RATC nurodo, kad pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T1-155 patvirtintų Nuostatų, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 28 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-209 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių subsidijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ ir 2022 m. vasario 23 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-28 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių studijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“.

12. Nuostatų 5 punkte numatyta, kad Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims. Vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė atsakovas, todėl jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

13. Vadovaujantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytiems Nuostatų 1 priede. Nuostatuose nenumatyta, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą vietinės rinkliavos objektas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys, teisinė pastato registracija (užregistruotas pastato baigtumas) neturi įtakos vietinės rinkliavos skaičiavimui. Nuostatų VII skyrius detaliai reglamentuoja vietinės rinkliavos mokėtojo veiksmus, norint sumažinti mokėtinos vietinės rinkliavos dydį. Paminėtuose punktuose detaliai ir nuosekliai aptartos vietinės rinkliavos mokėtojo pareigos. Atsakovui šis reglamentavimas turi būti žinomas, nes jo nežinojimas neatleidžia nuo neigiamų pasekmių kilimo ir poveikio (kaip ir bet kurio norminio administracinio akto).

14. Nuostatai yra norminis teisės aktas, privalomas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, todėl siekdamas būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovas nustatyta tvarka turėjo vietinės rinkliavos administratoriui, t. y. pareiškėjui pateikti prašymą, jame nurodant, kad nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas bei pridėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pasvalio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu Nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas, kitus dokumentus ir objekto, kurį prašoma pripažinti netinkamu naudoti, nuotraukas.

15. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pareiškėją su prašymu ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei pateikęs duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Be to, netinkami naudoti ar gyventi arba fiziškai sunaikinti pastatai ir patalpos (toliau – ir netinkami naudoti nekilnojamo turto objektai) Nuostatuose nustatyta tvarka gali būti perkeliami į nenaudojamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jiems nustatomas minimalus dvinarės rinkliavos dydis.

16. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, bet siejama išskirtinai su nekilnojamojo turto turėjimo faktu.

17. Atsakovas UAB „ISTRA“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Panevėžio RATC apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti nepakeistą Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą.

18. Atsakovas nurodo, kad iš byloje esančio 2023 m. liepos 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad atsakovui iš tikro priklauso nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nebaigta statyti parduotuvė. Iš išrašo matyti, kad parduotuvės statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1988 m., o jos baigtumo procentas tik 6 proc. O fizinis nusidėvėjimas siekia net 26 proc. Pastato baigtumo procentas atitinka tik vienos statinio konstrukcinės dalies – pamatų užbaigtumą.

19. 2015 m. vasario 20 d. įsigydamas nekilnojamąjį turtą, atsakovas neturėjo tikslo baigti statinį, kurio pamatų liekanos buvo sklype. Todėl 2015 m. pamatų liekanas iš žemės sklypo pašalino. Žemės sklypas galutinai buvo sutvarkytas 2022 m. Tą patvirtina pirmosios instancijos teismui atsakovo pateiktas įrodymas esantis byloje, t. y. atsakovui priklausančio žemės sklypo nuotraukos. Jose aiškiai matyti, kad jokių pamatų žemės sklype nėra. Taigi faktiškai atsakovas 2015 m. vasario 20 d. įgijo ne nebaigtą statinį (parduotuvę), o jo (statinio) dalį – žemės sklypą su 1988 m. įrengtų pamatų liekanomis, kuriuo nuosavybės teise disponuoja iki šiol.

20. Situacija, kuomet faktiškai atsakovas valdo žemės sklypą, kuriame buvo jam nuosavybės teise priklausiusio nebaigto komercinės paskirties statinio pamatai, yra numatyta Nuostatų 4.4. punkte – vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nemoka fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu – žemės sklypais savivaldybės teritorijoje.

21. Atsakovas disponuodamas nekilnojamuoju daiktu, t. y. žemės sklypu su sunykusiais pamatais, o vėliau ir be jų, jokios veiklos, kurios metu susidaro komunalinės ar kitokios atliekos vykdyti negalėjo (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 3 p.). Todėl nėra nei atliekų gamintojas, nei turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 3 p., 9 p., 15 p.), o nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos vieta, negali būti laikoma atliekų susidarymo vieta pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 punktą. Atsakovas neprivalo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Nuostatų ir jų vėlesnių redakcijų nustatyta tvarka.

22. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina jokio atsakovo padaryto atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo fakto ir sąlygų jo atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „ISTRA“ pareigos mokėti Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą atsakovui UAB „ISTRA“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turto objektas kaip nekilnojo turto objektas apskritai neegzistavo, nes nebuvo sukurtas, ir ginčo laikotarpiu jis negalėjo būti naudojamas, todėl negali būti laikomas nekilnojamu turtu Nuostatų 4.4 papunkčio prasme, t. y. atsakovas negalėjo būti pripažintas komunalinių atliekų turėtoju ir mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

25. Pareiškėjas su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Teigia, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pareiškėją, prašydamas ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei neteikė duomenų apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, bet siejama išskirtinai su nekilnojamojo turto turėjimo faktu.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012).

28. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 puntu suteiktą diskreciją Pasvalio rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T1-155 patvirtino Nuostatus (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), numatančius, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.4 papunktis).

29. Nagrinėjamu atveju, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui. Šis turto objektas yra pamatai nebaigtos statyti parduotuvės, statybos pradžia ir pabaiga 1988 m., jos baigtumo procentas yra 6 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 26 proc., objekte nėra sienų, stogo dangos, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, ojekto aukštų skaičius – 0, bendras plotas – 0,00 kv. m., tūris 25 kub. m., užstatytas plotas – 200 kv. m.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turto objektas kaip nekilnojo turto objektas iš viso nebuvo sukurtas, ir ginčo laikotarpiu negalėjo būti naudojamas, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas nekilnojamu turtu Nuostatų 4.4 papunkčio prasme, t. y. atsakovas iš viso negalėjo būti pripažintas komunalinių atliekų turėtoju ir mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

31. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai (pavyzdžiui, dėl vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatų taikymo) nebekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nebepasisakoma. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

32. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis