d367a477-c343-409d-bc79-73b683208e6d · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-308-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00794-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Å virino, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. R. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. vasario 12 d. nutarimÄ Nr. 93-87 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. R. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirtas laisvės atėmimas 7 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 2 d., o pabaiga – 2020 m. lapkričio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienÄ â€“ 2018 m. vasario 8 d., buvo 2 metai 8 mėnesiai 20 dienų.Komisija 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 93-87 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam P. R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis P. R. ir atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis P. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .Skunde nuteistasis nurodo, kad Å¡ioje nutartyje trÅ«ksta teisinės argumentacijos, kas savaime yra pagrindas naikinti nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padarytÄ nusikaltimÄ , kadangi tai jau įvertino teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, kad tokiu bÅ«du antrÄ kartÄ vertinant padarytÄ nusikaltimÄ jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ .

Taip pat teigia, kad teisiÅ¡kai nepagrįstas yra ir argumentas, jog lygtinai paleistas jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, nes Å¡i iÅ¡vada nėra argumentuota. Be to lygtinio paleidimo netaikymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo normoms. Tuo tarpu neatliktos bausmės dalies vertinimas neatitinka lygtinio paleidimo institutui taikomų reikalavimų. Nuteistojo P. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo P. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, vien aptartų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių padaryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės - nepakanka. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visais skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje yra stebimi tam tikri teigiami pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. R. dirba VÄ® ,,(duomenys neskelbtini)“, mokosi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbrini) profesinio mokymo centre staliaus specialybės, jau yra įgijęs baldžiaus specialybę, tačiau vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi sprendžiant klausimÄ ar nuteistasis jau yra pasiruošęs reintegruotis į visuomenę, o ypač taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ yra bÅ«tina įvertinti nuteistojo praeities elgesio pokytį, per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ .

Pagal 2018 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ P. R. elgesyje vis dar yra artimų kriminogeninių veiksnių – nuteistasis menkina savo pavojingumo lygmenį, kas padarytos nusikalstamos veikos kontekste neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Nors savo skunde P. R. ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau su Å¡iuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi kaip jau anksčiau aptarta, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo yra vertinamas nuteistojo elgesys lygtinio paleidimo laikotarpiu atsižvelgiant į elgesį buvusį nusikalstamos veikos padarymo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. R. nurodo, jog yra kartais užsiplieskiantis, nesmurtaujantis, tačiau pastaroji aplinkybė neatitinka tikrosios nuteistojo charakteristikos, kadangi jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir atskleidžia jo nihilistinį požiÅ«rį į visuomenėje vyraujančias vertybes, o smurtinio elgesio neigimas, Å¡iuo atveju, tik patvirtina, kad nuteistasis dar nėra padaręs tinkamų iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir nededa pastangų tokio elgesio neabejotinai, teigiamai korekcijai, kuri bÅ«tų įtikinanti, kad likusiÄ laisvės atėmimo dalį nuteistasis jau gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Be to P. R. savo nusikalstamÄ veikÄ vertina kaip spontaniÅ¡kÄ poelgį ir savo veiksmus sumenkina, vertindamas juos kaip gynybÄ .

Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs savo interesus iškelti aukščiau kitų asmenų, tokiu būdu sumenkindamas kitų visuomenės narių saugumo poreikį. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nurodė, jog pataisos namų aplinka jį kaip žmogų įtakoja neigiamai, todėl norėtų būti paleistas lygtinai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įkalinimas pataisos įstaigoje yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, siekiant perauklėti asmenį, o būdamas laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis privalo stengtis koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, tokiu būdu pataisos namai nėra įstaiga, kuri turėtų neigiamai veikti asmenį, juo labiau, kad pataisos įstaiga nuteistajam suteikia galimybes mokytis ir dirbti, o įgytos specialybės laisvėje asmeniui padeda lengviau reintegruotis į visuomenę.

Aptartų duomenų visuma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu taikoma probacija dar nebÅ«tų veiksminga ir nepasiektų jai keliamų tikslų. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis bei tuo pačiu atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra labai didelė, o neatliktos bausmės dalies vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ nėra draudžiamas įstatymų, kartu ir nėra esminis faktorius vertinant ar nuteistasis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BVK 157 straipsnio nuostatos numato, kada nuteistieji jau gali teikti praÅ¡ymus dėl lygtinio paleidimo, tačiau Å¡ios nuostatos jokiu bÅ«du neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo taikyti lygtinį paleidimÄ , kadangi be Å¡io formalaus pagrindo yra vertinama ir aplinkybių visuma, kuri leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo efektyvumo.

Be to pažymėtina, kad kiekvienÄ kartÄ sprendžiant klausimÄ ar asmuo jau yra pasiruošęs bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, situacija yra vertinama individualiai, tokiu bÅ«du netgi ir analogiÅ¡kose situacijose gali bÅ«ti priimti skirtingi sprendimai, atsižvelgiant į tai kokia asmenybė yra nuteistasis. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vertinimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pakartotinis baudžiamumas, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, teismas tik nusprendžia ar jau yra aplinkybės, kurios suponuotų į bausmės atlikimo sÄ lygų pakeitimÄ , tačiau lygtinio paleidimo netaikymas nereiÅ¡kia pakartotinio baudžiamumo.

Å iuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl P. R. lygtinio paleidimo, teisėjų kolegija negali daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad nuteistojo elgesys neabejotinai leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, o tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ sudaro 19 balų iÅ¡ kurių tik 5 yra statiniai, o 14 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis be abejo ne tik, kad gali, bet ir privalo koreguoti. Tik tokiu bÅ«du gali parodyti, kad siekia iÅ¡imtinai teigiamos savo elgesio korekcijos, kas leistų teismui pripažinti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad Å¡iuo metu dar negalima nuspręsti apie pozityvius nuteistojo P. R. pokyčius.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet jokiu bÅ«du ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį tik įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

Ä®vertinęs visus Å¡iuos aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė : atmesti nuteistojo P. R. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 20 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

             Teisėjai :               Algirdas Jaliniauskas              Jurgis Kiškis                                                                                                                      Rimas Švirinas