2019-01-29 Nr. AB-2641-3-62-3-02622-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-91-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02622-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (duomenys neskelbtini) T. B. 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 7-2429 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2S-3412; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo H. D. skundą; išaiškino pareiškėjui, kad dėl lygtinio paleidimo procedūros metu priimtų sprendimų ir veiksmų bei iš jų kildinamos žalos atlyginimo jis turi teisę nustatyta tvarka kreipti į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, kelia ginčą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas skundu nekelia ginčo iš santykių, susijusių su Pravieniškių PN-AK veikla, vykdant priskirtas viešojo administravimo subjekto funkcijas, o žalos atsiradimą kildina iš atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas nurodė, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos. Teismas, įvertinęs Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) suformuotą praktiką, padarė išvadą, kad ginčas dėl Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini) T. B. 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 7-2429 „Dėl prašymo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 23 d. rašto Nr. 2S-3412 „Dėl nuteistojo H. D. skundo išnagrinėjimo“ bei neturtinės žalos atlyginimo yra kilęs ne viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas H. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas atitinka reikalavimus, kurie priskirtini administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ 17 straipsnį ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas ir kelia ginčą dėl to. Pareiškėjas pažymi, kad jo skundo esmė yra tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje nuteistiems iki gyvos galvos asmenims nėra išankstinio paleidimo ar kitokio aiškaus teisinio reguliavimo paskirtos bausmės peržiūrėjimui. Tai pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pareiškėjas teigia, kad būtent dėl to ir kyla ginčas dėl žalos atlyginimo, nes praranda galimybę išeiti į laisvę, įrodyti, kad yra pasitaisęs ir tai jam sukelia dideles dvasines kančias.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 7-2429 „Dėl prašymo“, kuriuo atsisakyta rengti dokumentus dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su pareiškėjo prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai, panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2S-3412 „Dėl nuteistojo H. D. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto Pravieniškių PN-AK rašto, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 20 000 Eur neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, teismingumo byloje Nr. T-7-2013). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 str.). Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, kai pareiškėjai, siekdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kreipiasi į teismą, prašydami teismo įpareigoti pataisos įstaigą parengti kreipimosi į teismą dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-41-11; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-116/2013). Tiek pareiškėjo reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimus, tiek reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Pravieniškių PN-AK veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė