d366c76a-e0f7-472f-b1a7-bfdf30703755 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-783-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01227-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ ir (ar) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Z.

B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės L. Š. priešieškinį ieškovui Z. B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė ,,Armundo pajūrio aukštalipiai“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L.

Å . 13 606,45 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė L. Å . iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo pateikusi prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 53 133,68 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro turtinė žala – 714,00 Eur ieÅ¡kovo skola už hermetizavimo darbus, 4 369,68 Eur delspinigių (palÅ«kanų), apskaičiuotų iki 2020 m. birželio 24 d., 50,00 Eur sumokėtų antstolei, ir neturtinė žala – 48 000,00 Eur, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo Z. B. T. ieškinys ir atsakovės L. Š. priešieškinis atmesti, iš atsakovės L. Š. priteista 1 012,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo Z. B. T. ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, panaikintas ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

4. Atsakovė (pareiÅ¡kėja) L. Å . pateikė Klaipėdos apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl priteisto žyminio mokesčio atidėjimo, juo atsakovė prašė teismo atidėti neteisėtai priteisto žyminio mokesčio sumÄ â€“ 1 012,00 Eur – tol, kol bus iÅ¡spręstas ginčas dėl ieÅ¡kovo Z. B. T. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, visiÅ¡ko atsiskaitymo už atliktas paslaugas, siekiant neteisėtai pasipelnyti iÅ¡ atsakovės L. Å .. Teigė, jog neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, negauna jokių pajamų, jos sveikata nėra gera, bÅ«tina nuolat vartoti vaistus, lankytis gydymo įstaigose.

PraÅ¡o nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis, atidedant priteisto žyminio mokesčio mokėjimÄ 6 mėnesiams, iki 2021 m. spalio 15 d. Teisme prieÅ¡ posėdį gautu patikslintu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja (atsakovė) remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsniu prašė atleisti jÄ nuo neteisėtai priteisto žyminio mokesčio – 1 012,00 Eur – ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. PraÅ¡ymÄ grindė aplinkybėmis apie sunkiÄ materialinę padėtį, pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę.

5. IeÅ¡kovas (suinteresuotas asmuo) Z. B. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos (atsakovės) praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ . Nurodė, jog atsakovės praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ yra nepagrįstas, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti atmestas, nes, prieÅ¡ingai nei nurodo, atsakovė yra pajėgi vykdyti teismo sprendimÄ ir sumokėti priteistÄ Å¾yminį mokestį valstybei.

6. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ palaikė praÅ¡ymuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai patikslino, jog praÅ¡o atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

7. IeÅ¡kovas (jo atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta. Kadangi ieÅ¡kovo (jo atstovo) neatvykimas nekliudo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovui (jo atstovui) nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 2 dalis). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos (atsakovės) L. Å . praÅ¡ymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir (ar) atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad klausimas dėl žyminio mokesčio (ne)sumokėjimo už atsakovės byloje pateiktÄ procesinį dokumentÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį – yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl privalomai vykdytinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo nagrinėjama tik civilinės bylos dalis dėl ieÅ¡kovo Z. B. T. pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovei L. Å ., byloje nėra gauti ir (ar) nagrinėjami atsakovės pateikti procesiniai dokumentai, už kurių pateikimÄ civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka turi bÅ«ti mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

10. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja praÅ¡o atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimÄ 6 mėnesių terminui, t. y. iki 2021 m. spalio 15 d., todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėja (atsakovė) teikė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 4 dalis).

11. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepagrindė praÅ¡ymo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, sudarančiomis pagrindÄ atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ , pareiÅ¡kėja neįrodė sunkios turtinės padėties, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti apie pareiÅ¡kėjos galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ per pareiÅ¡kėjos nurodytÄ terminÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai 12. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja (atsakovė) L. Å . (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo. AtskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pažymėjo, kad ginčija ne įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , o faktines aplinkybes dėl to, kad apeliantė buvo pateikusi visus raÅ¡ytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o teismas į juos nereagavo arba neteisingai vertino apeliantės pateiktus pagrįstus raÅ¡ytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. 12.2.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į apeliantės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepakeitė sprendimo vykdymo tvarkos. 12.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos ir sunkios turtinės padėties nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, kad į bylÄ nepateikti apeliantės sunkiÄ materialinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. 12.4. Mano, kad teismui pateikti duomenys iÅ¡ Užimtumo tarnybos, SODROS yra pagrindiniai raÅ¡ytiniai įrodymai, jų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ yra pagrįstas ir motyvuotas. 12.5.

Pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėja atitinka iÅ¡imtinį atvejį, kada gali bÅ«ti atleista visiÅ¡kai nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nuo tokios teismų praktikos nukrypo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Dėl žodinio nagrinėjimo 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

16. Apeliantė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Be to, pažymi, kad apeliantė, reikÅ¡dama praÅ¡ymÄ skirti žodinį nagrinėjimÄ , nenurodo jokių praÅ¡ymÄ pagrindžiančių motyvų ir argumentų, aplinkybių, kurių pagrindu teismas konstatuotų bÅ«tinybę skirti žodinį nagrinėjimÄ .

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ ir (ar) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 19. Apeliantė atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie jos sunkiÄ materialinę padėtį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimo institutÄ , skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Dėl įrodymų vertinimo 20. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino arba neteisingai vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, neva apeliantės, pagrindžia jos praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos ir sunkios turtinės padėties nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, kad į bylÄ nepateikti apeliantės sunkiÄ materialinę padėtį pagrindžiantys įrodymai.

Tai yra teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje bÅ«tent pareiÅ¡kėjai, pateikusiai praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo bÅ«tinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

22. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateiktas 2021 m. balandžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos patvirtina tik tai, kad pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-126-889-2021 peržiūrėjimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Būtent minėtoje byloje apeliantė yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje, kurioje praÅ¡o teismo sprendimo iÅ¡dėstymo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , galinčių pagrįsti jos sunkiÄ turtinę padėtį. Vien pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad Å¡iuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų, savaime nepatvirtina sunkios turtinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visumÄ (pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybės, į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus), todėl pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties ir kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymÄ . Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 25. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į apeliantės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepakeitė sprendimo vykdymo tvarkos.

26. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje iÅ¡dėstytų nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymÄ galima atidėti arba iÅ¡dėstyti tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ ar jį iÅ¡dėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas nesuteiks nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, ar bus iÅ¡laikyta Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas negali suteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi bÅ«ti siekiama iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

28. Teismo teisė iÅ¡dėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymÄ kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, kuriÄ skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sÄ lygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ ar jį iÅ¡dėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas nesuteiks nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, ar bus iÅ¡laikyta Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susipažinęs su Å¡alių (byloje dalyvaujančių asmenų) pozicija dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , įvertinęs priežastis, kurios neva atsakovei trukdo įvykdyti teismo sprendimÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ yra nepagrįstas, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, sudarančiomis pagrindÄ atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ , pareiÅ¡kėja neįrodė sunkios turtinės padėties, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti apie pareiÅ¡kėjos galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ per pareiÅ¡kėjos nurodytÄ terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė 284 straipsnio nuostatas ir (ar) netinkamai vadovavosi teismų praktika, formuojama dėl sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

30. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėja vienu atveju tinkamÄ teismo sprendimo įvykdymÄ sieja su nagrinėjamos civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatu, t. y. teigia, kad teismo sprendimÄ Ä¯vykdys, kai ieÅ¡kovas Z. B. T. įvykdys turtines prievoles atsakovei (pareiÅ¡kėjai), todėl praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ . Tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad civilinės bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjos (atsakovės) reikalavimų ieÅ¡kovui Z. B. T. yra galutinai iÅ¡nagrinėta, priimtas teismo sprendimas yra nepalankus pareiÅ¡kėjai, yra įsiteisėjęs ir įgijo res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręsto klausimo) galiÄ .

Kitu atveju pareiÅ¡kėja teigia, kad jos atveju yra visos sÄ lygos atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiÅ¡kėjos dėmesį į tai, kad Å¡ioje proceso stadijoje, remiantis CPK nuostatomis, iÅ¡ viso nespręstinas klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001;

Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl bylos procesinės baigties 33. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, iÅ¡tyrė ir įvertino tinkamam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeisdamas proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, su sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymu, ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė